- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-665-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02332-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., K. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. K., K. G., antstolė S. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė S. Ž. areštavo ½ dalį R. G. priklausančių pajamų, gaunamų išmokų, esančių pas kitus asmenis – gaunamų iš individualios veiklos. Pareiškėja su patvarkymu nesutiko, nes jos ir K. G. faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko – santuoka yra faktiškai iširusi. Dėl to laikytina, kad pareiškėjos iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra jos asmeninis turtas. Nurodė, kad R. G. ir K. G. nepilnamečio vaiko A. G. atžvilgiu galioja tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką.
2. Antstolė S. Ž. 2024 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, kadangi nėra duomenų, kad pareiškėja yra pradėjusi bylą dėl santuokos nutraukimo, bei nėra įregistravusi vedybų sutarties, todėl laikytina, kad pareiškėjos pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nurodė, kad kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Teismas sprendė, jog šiuo atveju antstolė laikėsi nurodyto teisinio reguliavimo ir jo pagrindu priėmė pareiškėjos skundžiamą patvarkymą.
5. Teismas vertino, jog nors pareiškėja ir nurodo, kad jos ir skolininko santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko, todėl pareiškėjos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra užvesta civilinė byla dėl pareiškėjos ir skolininko santuokos nutraukimo. Pagal Vedybų sutarčių registro duomenis pareiškėja ir skolininkas nėra sudarę vedybų sutarties. Teismas vertino, jog, siekiant nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
6. Teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjos nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja R. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę S. Ž. panaikinti areštą ½ gaunamos išmokos dalies, priklausančios skolininko sutuoktinei R. G., kuri gaunama iš individualios veiklos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 3.112 straipsnio, CPK 667 straipsnio nuostatomis, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė bylų nagrinėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, principus, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
7.2. Nesutiktina, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie turto atskirumą, santuokos nutraukimo byloje nenustačius nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momento. Įstatyme įtvirtinta, jog faktinis gyvenimas skyrium siejamas su įstatymo nustatyto sutuoktinių turto teisinio rėžimo taikymo pabaiga. Šiuo atveju, nors kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje „nėra užvesta civilinė byla dėl pareiškėjos ir skolininko santuokos nutraukimo. Vedybų sutarčių registro duomenis, pareiškėja ir skolininkas nėra sudarę vedybų sutarties“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vis tik santuokos nutraukimo byloje teismas nustato tik faktinę aplinkybę apie jau įvykusį sutuoktinių nustojimą tvarkyti bendrą ūkį bei įvykio datą.
7.3. Nors R. G. esamu metu dar nėra pradėjusi teisinio proceso dėl santuokos nutraukimo (visų pirma reikalinga inicijuoti privalomąja mediaciją, o ne iš karto teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui – Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), tačiau būtent faktinė aplinkybė apie bendro ūkio nevedimą, apeliantės manymu, ir yra esminis faktorius, sprendžiant apie turto atskirumą skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, išsprendimui, todėl jau vien tai sudaro prielaidas tenkinti apeliantės skundą.
7.4. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į areštuoto turto pobūdį – areštuotos pajamos gaunamos būtent iš individualios veiklos, kuri yra savarankiškai vykdoma R. G., o K. G., su kuriuo faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda, absoliučiai nedalyvauja vykdomoje veikloje. Be to, nei patvarkyme, nei skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir tas, jog vykdant individualią veiklą yra patiriamos ir išlaidos veiklai vykdyti, todėl vien tik pajamos, neišskaičius patirtų išlaidų, negali būti dalinamos abiem sutuoktiniams po lygiai (remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, lėšos, būtinos sutuoktinio profesinei veiklai nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu asmenine sutuoktinio nuosavybė laikoma lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui).
7.5. K. G. įsipareigojimai yra asmeninio pobūdžio – skolos pagrindas yra išlaikymo ir kitų periodinių išmokų skolos likutis. Apeliantė negali būti atsakinga už šio pobūdžio K. G. įsipareigojimus. Taigi, priverstinis išieškojimas apskritai gali būti nukreipiamas tik į jo asmeninį turtą bei lėšas.
7.6. Matoma, kad šiai dienai kilęs poreikis antstolei perskaičiuoti skolos likutį (nėra aiški konkreti išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškotina suma), tuo pačiu turto arešto neteisėtumą patvirtina tai, jog akivaizdu, kad esamoje situacijoje areštuota iš esmės didesnė lėšų suma nei yra reali išieškotina suma.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko K. G. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo: 26 712,00 Eur ir 558,00 Eur kasmėnesinio fiksuoto mokėjimo nuo 2024 m. birželio 1 d., išieškotoja L. K..
12. Nustačiusi, kad nėra galimybės skolos išieškoti iš asmeninio skolininko turto ir gaunamų lėšų, 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo ½ dalį skolininko K. G. sutuoktinei R. G. priklausančių lėšų, gaunamų iš individualios veiklos, o kreditorei pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
13. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, išieškotoja tokia teise pasinaudojo ir šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 3.112 straipsnio, CPK 667 straipsnio nuostatomis, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė bylų nagrinėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, principus, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.
15. Kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, – ieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi nors apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad K. G. įsipareigojimai yra asmeninio pobūdžio – skolos pagrindas yra išlaikymo ir kitų periodinių išmokų skolos likutis, tačiau tokia aplinkybė vienareikšmiškai nepaneigia galimybės išieškoti iš skolininko turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies.
16. Pagal bendrą taisyklę asmeninės prievolės pirmiausia turi būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinos ir skolininko sutuoktinės turimos lėšos, darbo užmokestis, nuo jo išmokėjimo momento.
17. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Svarbu pažymėti, kad antstolis tik areštuoja dalį skolininko sutuoktinio pajamų, tačiau skolininkui priklausančią turto dalį bendrame turte, nustato tik teismas. Nagrinėjamu atveju išieškotoja pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo ir šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama byla dėl skolininko turto dalies nustatymo. Būtent šioje byloje ir bus nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė klausimo ir nepasisakė dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes tai yra ne šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar pagrįstai antstolė 2024 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė areštavo ½ dalį skolininko K. G. sutuoktinei R. G. priklausančių lėšų, gaunamų iš individualios veiklos, o kreditorei pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
18. Nagrinėjamu atveju antstolė nustatė, jog nėra galimybės skolos išieškoti iš asmeninio skolininko turto ir gaunamų lėšų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai antstolė 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ½ dalį skolininko K. G. sutuoktinei R. G. priklausančių lėšų ir kreditorei pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
19. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jos ir skolininko K. G. faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko, ir jų santuoka faktiškai yra iširusi, taip pat nepaneigia galimybės išieškoti iš skolininko turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies ar kad antstolė negalėjo priimti patvarkymo areštuoti ½ dalį skolininko K. G. sutuoktinei R. G. priklausančių lėšų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teisme nėra užvesta civilinė byla dėl apeliantės ir skolininko santuokos nutraukimo. Pagal Vedybų sutarčių registro duomenis apeliantė ir skolininkas nėra sudarę vedybų sutarties. Nagrinėjamos atveju skolininkas K. G. ir apeliantė R. G. yra susituokę, todėl taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Vedybų sutartis nėra sudaryta.
20. Apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, kurioje, jos teigimu kasacinis teismas yra pažymėjęs: „<...>faktinė aplinkybė – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės apeliantės nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi. Apeliantės nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl galimybės nagrinėti bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas nustatyti skolininko turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalį (CPK 667 straipsnis), kai iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo; kilęs ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymą (CK 3.67 straipsnio), aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų pagrįstumo priimant patvarkymą, kuriuo antstolė areštavo ½ dalį skolininko sutuoktinei priklausančių lėšų, gaunamų iš individualios veiklos. Todėl nėra teisinio pagrindo remtis apeliantės nurodyta teismine praktika.
21. Apeliantė atskirajame nurodo argumentus, kad yra areštuota iš esmės didesnė lėšų suma nei yra reali išieškotina suma. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo jį priėmęs teismas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl to, kad areštuota iš esmės didesnė lėšų suma nei yra reali išieškotina suma. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai netenkino R. G. skundo dėl antstolės S. Ž. veiksmų.
23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.