Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pernešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. (toliau – T. A.) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas J. A. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, T. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

VĮ „Regitra“ informuota apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. A. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. A. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, kaltinant jį tuo, kad 2018 m. vasario 3 d., apie 4.10 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini) iki namo Nr. 19, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio kraujyje).

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo atleistas ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas J. A. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukiant.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė R. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta iš T. A. konfiskuoti automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą; iš T. A. konfiskuoti automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 eurų.

3.1. Prokurorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiamas klausimas dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, įvykio metu vairuotos transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018) bei asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018). Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau jį taikė netinkamai, nenurodė argumentų dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo neproporcingumo, suvaržant ar neigiamai įtakojant T. A. ar jo šeimos narių gyvenimą.

3.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad T. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nors jokių padarinių tokie jo veiksmai ir nesukėlė, jokios turtinės pretenzijos ar civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo, tačiau, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kitos skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikytos ne maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Tokiu būdu, neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, teismas nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais. Prokurorės įsitikinimu, automobilio konfiskavimo paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3.3. Apeliaciniu skundu pažymima, kad netaikant automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos. Jos yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. T. A. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

4. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. pateikė atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

4.1. T. A. teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikta neteisinga informacija apie automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, kadangi jis pirktas už 2 000 eurų dar 2017 m. lapkričio 23 d. Po pirkimo automobilis turėjo du eismo įvykius, todėl realiai šiai dienai jo vertė atitinka maždaug 800 eurų. Be to, T. A. netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteko darbo ir pajamų, jam tai didelė finansinė netektis ir bauda už tai, kad padarė nusikaltimą. Šiuo metu jis dirba, jo mėnesio pajamos apie 420 eurų, nei santaupų, nei turto neturi, todėl prokurorės siūloma bauda jam būtų finansiškai nepakeliama.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Tiek ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A., tiek ir jo gynėja, nesutikdami su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.

6. Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su teismo sprendimu T. A. atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto – automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2000 (dviejų tūkstančių) eurų, išieškojimo, todėl klausimai dėl T. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jam paskirtos bausmės pagrįstumo analizuojamu atveju nespręstini, pasisakant tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti T. A. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taip pat dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

8. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

8.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vertinant šią teisės normą aukščiau aptarto BK 72 straipsnio kontekste, neabejotina, jog tam, kad asmens atžvilgiu būtų galima taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pradžioje būtina konstatuoti, jog turtas, kuris buvo panaudotas asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, atitinka visus konfiskuotino turto požymius, įtvirtintus BK 72 straipsnyje.

9. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, abejonių tuo, jog automobilis BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo T. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Tačiau šioje vietoje vis tik paminėtina, kad automobilis, kurį vairuodamas T. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, priklausė trečiajam asmeniui – UAB „G. K.“, kurioje, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir T. A..

10. BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

10.1. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais UAB „G. K.“ atstovės J. A. parodymais, automobilis T. A. komentuojamo įvykio dieną buvo pristatytas iš vakaro, kadangi ryte jis turėjo įmonei pristatyti tam tikras prekes. Su T. A. buvo sudarytas susitarimas, kurio duomenimis, T. A. automobiliu galėjo naudotis ir asmeniniais tikslais. Kad komentuojamo įvykio dieną T. A. automobilį vairuos neblaivus, UAB „G. K.“ atstovei nebuvo žinoma, o įvertinus dar ir tai, kad T. A. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas ankstyvo ryto metu, T. A. po vakarėlio vykstant į parduotuvę nusipirkti cigarečių, netikėti šiais J. A. parodymais, kuriais ji patvirtino nežinojusi, jog T. A. UAB „G. K.“ priklausantį automobilį vairavo neblaivus, to fakto nematė, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Susidarius tokiai situacijai, vertinant ją aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, neabejotina, kad šiuo atveju galima spręsti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, ką visiškai pagrįstai savo apeliaciniu skundu nurodo ir prokurorė.

11. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir šios baudžiamojo poveikio proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visoms šiam klausimui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teisėjų kolegijos manymu, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

12. Įvertinus aptartas aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų kontekste, sutikti su apylinkės teismo argumentais, jog komentuojama baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė ar neproporcinga T. A. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaip tai teisingai pažymima ir prokurorės apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iš kaltininko neišieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia.

12.1. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas. Toks T. A. apsvaigimo laipsnis, įvertinus dar ir tai, kad asmuo, net ir žinodamas, jog anksti ryte jam reikės dirbti, vairuojant įmonei priklausančią transporto priemonę (būtent šiam tikslui, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, jam ir buvo perduotas UAB „G. K.“ priklausantis automobilis vertinamu atveju), vakare vartodamas alkoholinius gėrimus, pasielgė itin lengvabūdiškai, neapgalvojo galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, kas neabejotinai atskleidžia nihilistinį T. A. požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju prioritetą jis suteikė ne tinkamam savo darbinių funkcijų įgyvendinimui, bet smagiam laisvalaikio praleidimui, o tai, neabejotinai atskleidžia didesnį T. A. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kraujas girtumo nustatymui iš T. A. buvo paimtas 2018 m. vasario 3 d., 04.45 val., o jame buvo nustatytas net 1,93 promilių neblaivumo laipsnis, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nepaisant to, kad jokios pasekmės dėl komentuojamų T. A. veiksmų vertinamu atveju nekilo, jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę.

13. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bus pakankamos T. A. nubaudimo tikslų įgyvendinimui, padaryta formaliai, plačiau nemotyvuojant. Vien tik paminėtų baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios baudžiamosios poveikio priemonės vidurkį, o įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą yra artima jos minimumui – paskirta 8 MGL dydžio įmoka iš 125 MGL galimų.

14. Pakankamo pagrindo T. A. atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, numatyto BK 72 straipsnio 5 dalyje, nesudaro ir skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog praeityje T. A. teistas nebuvo, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, kadangi skundžiamu nuosprendžiu T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priimant šį sprendimą buvo įvertintos visos paminėtos aplinkybės, todėl dar labiau švelninti T. A. teisinę padėtį, jo atžvilgiu netaikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad T. A. nusikaltimo padarymo metu ir dabar gaunamos pajamos nėra didelės, kadangi galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, iš esmės visapusiškai nepagrindė sprendimo netaikyti jame numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant T. A. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

15.1. Kaip nustatyta VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, kuriuo buvo padaryta T. A. inkriminuota nusikalstama veika, vertė su PVM atitinka 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) eurų, (b. l. 30). Tačiau, remiantis 2017 m. lapkričio 23 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties turiniu, automobilį BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš P. B. UAB „G. K.“ 2017 m. lapkričio 23 d. įsigijo už 2000 (du tūkstančius) eurų (b. l. 14), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju vidutinės konfiskuotino turto – automobilio rinkos vertę – 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) eurų atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš T. A. būtų nepagrįstas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. A. išieškotina 2000 (dviejų tūkstančių) eurų suma, atitinkanti jo vairuoto automobilio BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainą.

15.2. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl komentuojamos transporto priemonės nusidėvėjimo, teigiant, jog dabartinė automobilio vertė tesiekia 800 (aštuonis šimtus) eurų, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nei T. A., nei jo gynėja apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl sutikti su tokiais proceso dalyvių teiginiais ir jų pagrindu sumažinti iš T. A. išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra jokio juridinio pagrindo. Be to, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tampa pertekline, todėl šioje dalyje nuosprendis panaikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti:

- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. A. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 (du tūkstančius) eurų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL ( 400 eurų ) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.