Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6

2018 m. birželio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku pardavėju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2018 m. vasario 3 d., apie 4.10 val. važiavo Žemaičių pl. iki namo Nr. 19, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. A. jam iš vakaro buvo paliktas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis bendrovei, nes jis kitą dieną turėjo dirbti. Tą vakarą su draugais dalyvavo vakarėlyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 300 g. Nuėjo miegoti apie 23-23.30 val. Kitą rytą atsikėlė apie 4 val., jautėsi gerai, manė, kad jis yra blaivas ir gali vairuoti. Jis sėdo į automobilį ir važiavo nusipirkti cigarečių. Iki parduotuvės gal 500 m. Jam iš paskos važiavo policija, tačiau jo nestabdė. Privažiavus degalinę Žemaičių pl. jis pats sustojo. Priėję policijos pareigūnai patikrino dokumentus, blaivumą. Jam nustatytas 1,74 promilės kraujo. Po to jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą kraujui paimti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. A. yra jo mama, ji nežinojo, kad jis vairuos bendrovės automobilį ne darbo reikalais. Automobilis pirktas 2017 m. lapkričio 25 d. už 2000 eurų. Jis netoleruoja vairavimo girtam, pats ne kartą yra padėjęs policijos pareigūnams sustabdyti neblaivius vairuotojus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jį pametė apie 2017 m. rugsėjo 6 d., naujo pažymėjimo neišsiėmė, nes nebuvo laiko, dirba dviejuose darbuose. Žino, kad būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Dabar dėl savo poelgio gali prarasti darbą. Santykiai su mama J. A. yra artimi, gyvena kartu, ji jam daro teigiamą įtaką, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo T. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

-liudytojo K. M. parodymais, kad 2018 m. vasario 3 d. dirbo radijo šaukiniu 1725 kartu su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu D. J.. Apie 4.10 val. važiuojant Baltijos gatve pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė jiems įtarimą, kadangi važiavo dideliu greičiu Baltijos g. link Žemaičių pl. Automobilio vairuotojas, pamatęs jų automobilį, sustojo Žemaičių pl. prie pastato Nr.19. Jis priėjo prie šio automobilio. Automobilyje buvo tik vairuotojas, daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad jį praradęs. Pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir buvo nustatyta, kad tai T. A.. Nuo T. A. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, atrodė susijaudinęs. Paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis pasakė, kad prieš 2 valandas buvo gėręs degtinės ir sidro. Patikrino T. A. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 ARZH-0077 ir jam buvo nustatytas vidutinis 1,74 promilės girtumas. T. A. pristatė į Kauno LSMU Klinikas, kur buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti (b. l. 46, 47);

- tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 7);

-apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Kaune, Žemaičių pl. 19 buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paimtas automobilis, jo registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 9–19). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 31–35);

-iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29);

-alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad 2018 m. vasario 3 d., 4.26 val. T. A. nustatytas 1,74 promilės girtumas (b. l. 36);

-iš 2018 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1399/2018(01) matyti, kad T. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 44);

-iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje yra 2700 eurų (b. l. 30).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, liudytojo K. M. parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. A. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis T. A. nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Pripažintina, kad T. A. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo T. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir J. A. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 98, 109–110, 115, 116). J. A. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo T. A. mama. Paaiškino, kad su sūnumi santykiai yra geri, jie gyvena kartu, dirba toje pačioje darbovietėje. Sūnaus elgesį dėl vairavimo neblaiviai vertina blogai, tokio jo elgesio netoleruoja. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, gauna 600–700 eurų atlyginimą, turi įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, prašo paskirti ją laiduotoju be užstato, kadangi gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui. Mano, kad ji padarys sūnui teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų, jis yra tinkamas laiduotojas.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjui prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl T. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 51), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 52–59), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 62, 63). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog T. A. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65, 117).

Įvertinus kaltinamojo T. A. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, jauną jo amžių, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje T. A. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo T. A. mama J. A. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 114), administracine tvarka nebausta (b. l. 113), dirba, charakterizuojama teigiamai (b. l. 118). Su kaltinamuoju santykiai artimi, ji taip pat yra ir sūnaus darbdavė, jie daug bendrauja tiek darbe, tiek namuose, todėl ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką kaip vadovė ir kaip motina. Prašyme dėl laidavimo ji savo sūnų apibūdina teigiamai ir nurodo, kad ji patarimais gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tvirtina, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis T. A. prašyme dėl laidavimo nurodė, kad mama jam yra pavyzdys gyvenime, ja pasitiki ir klauso jos patarimų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. A. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant J. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams J. A. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis T. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialiąja teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (vidutinis girtumas – 1,93 promilių (vidutinis nuo 1,51 iki 2,5 promilės)), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padarinių nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmeniui, kuriam nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju T. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris net 5 kartus viršijo leistiną normą, todėl yra pagrindas nustatyti vidutinio dydžio šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, nors nusikaltimu tiesioginė žala asmenims nepadaryta, tačiau siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, T. A., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog T. A. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27–29). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2001 m. rinkos vertė 2700 eurų (b. l. 30), tačiau šioje pažymoje pateikta vidutinė transporto priemonės kaina, o iš 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį automobilį iš P. B. pirko už 2000 eurų (b. l. 112).

Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš kaltinamojo, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, jis dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) dvejiems metams, galimybė daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, taip pat jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.), kas yra pakankama kaltinamojo nubaudimo tikslams įgyvendinti. Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje byloje netaikytinas. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartis Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–80), paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti J. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios;

– 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti T. A., kad įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

T. A. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. A. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.