Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kim Service“ pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1362-661/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1362-661/2019, kurioje pareiškėja (atsakovė) pateikė nušalinimo pareiškimą visiems teisėjams. Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog bylą nagrinėjantis teisėjas visiškai nepagrįstai atmetė skolininko (atsakovo) N. M. priešieškinį kitoje civilinėje byloje. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, ieškinys nagrinėjamu atveju bus tenkintas, kadangi ieškovė galbūt daro įtaką bylą nagrinėjančiam teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).