- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1-235-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33699-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- D. M., R. S.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Simas Šuminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 30, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia ranka sudavė D. M. į galvą ir jį stūmė, dėl to šis trenkėsi į šalia stovėjusį automobilį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. M. kraujosruvą pakaušio dešinėje bei dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to rankomis į krūtinę stūmė R. S., taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko festivalis. Apie 24 val., pasibaigus koncertui, jis su drauge A. R. nuėjo į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, kur linksminosi. Apie 3 val., užsidarinėjant barui, išėjo į lauką ir ruošėsi važiuoti namo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. K. Š. draugė turėjo juos pavežti iki namų, tad jie įsėdo į mašiną. Tada K. Š. išlipo iš mašinos, lyg kažką paduoti, tada ir jis išlipo iš mašinos. Buvo D. M., kuris buvo prie K. Š., kuri norėjo nusišlapinti, o jie pradėjo prie jos kabinėtis. K. Š. yra jo krikšto dukra. Jis jiems liepė eiti šalin. Jis pamatė, kaip D. M. atsidarė bagažinę, lyg kažką norėjo imti, kažko siekė. Jis nuėjo prie mašinos, kur sėdėjo jo draugė, ir paprašė paduoti dujų balionėlį, nes kažkas bus, bet draugė dujų balionėlio nedavė. Jis priėjo prie D. M., paklausė, ko jie nori, ko jie kabinėjasi prie K. Š., liepė eiti iš ten. Tada jis paėmė D. M. už sprando ir jį stumtelėjo. Po to jis pradėjo ginčytis su R. S., jie šaukė vienas ant kito. Jis R. S. taip pat atstūmė. Tada R. S. jam trenkė ir jis nieko daugiau neatsimena. Buvo išgėręs nemažai, gal butelį degtinės. Mano, kad galimai išgertas alkoholis galėjo nulemti tokius jo veiksmus. Aplink buvę žmonės buvo susijaudinę, jie rėkė, šaukė, keikėsi. Pripažįsta, kad suimdamas D. M. už sprando, tuo pačiu galėjo jam suduoti smūgį į galvą, o tada jį ir pastūmė. Nematė, ar D. M. trenkėsi į mašiną, nes viskas vyko labai greitai, o prieš jį jau stovėjo R. S.. Galbūt D. M. ir galėjo trenktis į automobilį. Gali būti, kad tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. sužalojimus, kurie yra nurodyti kaltinime, galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Tarp jo ir R. S. vyko ginčas, jie vienas ant kito šaukė ir jis nuo R. S. atsistūmė, rankomis į krūtinę jį pastūmė nuo savęs. Blogai vertina savo elgesį, negerai pasielgė. Gailisi, kad taip įvyko. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, mano, kad nukentėjusieji prašo per didelių sumų. Jis yra nedirbantis, jam reikia ir šeimą išlaikyti, tai nukentėjusiųjų prašomos priteisti iš jo sumos yra per didelės. Sutiktų atlyginti iki 100 Eur žalas, bet atlygins tiek, kiek nuspręs teismas. Jis pats nuo nukentėjusiųjų nukentėjo, pusę metų yra be darbo. Jo nuomone, civiliniai ieškiniai yra per dideli ir jis sutiktų, įsipareigotų atlyginti tiek, kiek teismas priteis. Šiuo metu yra nedarbingas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tai nukentėjusiesiems priteistas sumas stengsis atlyginti iš gaunamos nedarbo išmokos ir ieškosis darbo. Dėl patirtos kojos traumos jam dar nesibaigia gydymas, o nuo birželio pabaigos jo dar laukia reabilitacija. Jis galėtų priteistą sumą atlyginti dalimis. Atsiprašo nukentėjusiųjų R. S. ir D. M., nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Jis pirmas atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius.
Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iki įvykio kaltinamojo M. G. nepažinojo. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą ir nepagarbą viešoje vietoje, pablogėjo jo emocinė būklė. Patyrė išgąstį dėl kaltinamojo M. G. jam sukelto fizinio skausmo. Dėl šios situacijos, apklausų, teismų, jis turėjo atsiprašinėti iš darbų ir vykti į apklausas. Suprastėjo jo darbingumas, jis kiekvieną vakarą eina miegoti su mintimis apie šiuos įvykius, atsikelia taip pat su tomis pačiomis mintimis.
Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį M. G. pažįsta tik iš matymo. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą neturtinę žalą sudaro – garbės ir orumo įžeidimas, nebeturi noro dalyvauti šventėse, baisu kažkur išeiti, visa ta įtampa trukdo produktyviai dirbti, susigadino savo reputaciją prieš aplinkinius. Jis visą laiką jaučiasi įtampoje.
Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi kaltinamojo M. G. sutuoktinė. Nors jie su kaltinamuoju yra išsiskyrę, bet labai gerai sutaria, palaiko gerus santykius, yra kaip draugai. Turi tris vaikus, todėl bendrauja labai gražiai, daugiau dėl vaikų. Kalba su kaltinamuoju apie šią situaciją, kas čia įvyko, apie finansus, sveikatą. Apie šį įvykį kaltinamasis jai pasakė beveik iškart po įvykio. Pasakojo, kad šventėje įvyko incidentas, kad prisikabino jaunuoliai, kad kažkas įvyko, kad jis yra sužalotas, sakė, kad ir jis yra kažkiek kaltas. Prašo atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jai. Ji gali daryti didelę įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau taip nesielgtų, nes jie pasikalba, bendrauja, turi bendrus vaikus, kurių vienas yra neįgalus. Jie pasikalba, kad nereikia daryti tokių dalykų, kad jei nemoki savęs valdyti – nereikia vartoti alkoholio. Patarimus, kuriuos ji duoda kaltinamajam, jis jų klauso. Jis į ją kreipiasi prašydamas patarimų – dėl sveikatos, dėl darbų ir pan. Jie gyvena ne kartu, yra išsiskyrę daugiau nei metus laiko, negyvena kartu jau du metus. Jie bendrauja kiekvieną savaitgalį, nes kiekvieną savaitgalį kaltinamasis atvažiuoja aplankyti vaikus. M. G. labai pergyveno dėl šio įvykio, matosi ir jaučiasi, kad jis po šio įvykio pasikeitė į gerąją pusę. Ji yra įsitikinusi, kad M. G. daugiau nebenusikals. Ji neturėtų galimybės sumokėti užstato. Ji šiuo metu nedirba, nes augina, slaugo vaiką su sunkia negalia. Pragyvena iš gaunamo išlaikymo už vaikus, vaiko slaugos priežiūros pinigų, vaiko neįgalumo, daug padeda kaltinamasis.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. jis iš Vilniaus miesto atvyko į (duomenys neskelbtini) į šventę – (duomenys neskelbtini) festivalį. (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvena jo uošviai. Apie 21 val. kartu su draugu A. D. nuėjo į šventę. Ten buvo jo sužadėtinė I. Š. su savo sesėmis. Prieš šventę atsigėrė vieną butelį alaus. Šventės vietoje alkoholio nevartojo. Apie 22 val. jis kartu su A. D. ir draugu R. S. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur išgėrė visi po 40 g. degtinės. Po to vėl grįžo atgal į šventę, kuri vyko prie kolegijos kieme. Šventės metu jokių konfliktų nebuvo. Pasibaigus šventei, apie 24 val., jis grįžo kartu su sužadėtine, jos sesėmis pas uošvius. A. D. su R. S. nuėjo į barą. Praėjus kažkiek laiko A. D. ir R. S. iš baro grįžo pas jo uošvius, neatrodė neblaivūs. Tai buvo jau naktis, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val., kartu su A. D. ir R. S. nutarė vykti į barą (duomenys neskelbtini), pasibūti. Į barą juos tris nuvežė R. S. draugė E., pavardės nepamena. Vyko BMW markės automobiliu, valst. Nr. nežino, kam priklauso, jis nežino. Sustojo gatvėje greta baro, tačiau atvykus baras jau buvo uždarytas, nebedirbo. Atvykus išlipo iš automobilio, rūkė. Buvo dar gatvėje žmonių, kiek jų tiksliai nepamena, jų nepažįsta. Suprato, kad neseniai baras užsidarė, skirstėsi žmonės iš baro. R. S. sutiko kažkokį draugą, kuris paprašė parvežti jį namo. R. S. sutiko ir su savo drauge E. išvežė. Jis liko gatvėje stovėti kartu su A. D.. Belaukiant R. S., gatvėje prie jo ir A. D. priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, kaip apsirengęs nepamena, trumpai kirptų plaukų, veido bruožus pamena, atpažintų, jis buvo toks pasportavęs, jis buvo kartu su mergina. Jis prisistatė esantis iš Vilniaus. Ką konkrečiai kalbėjo nepasakys, nepamena. Jo paprašė cigarečių. Davė jam cigaretę. R. S. dar negrįžus, jis po to nueidinėjo nuo baro kartu su A. D.. Minėtas nepažįstamas vyriškis su mergina nueidinėjo ir sėdosi į automobilį GOLF markės. Netrukus grįžo R. S. su E., pasistatė automobilį už minėto Golf automobilio, šalia šaligatvio. Iš to automobilio Golf automobilio išlipo nepažįstama mergina, kuri peršoko tvorą, nuėjo į kiemą. Iš to automobilio Golf išlipo ir tas ankščiau minėtas vyriškis, pakeltu balsu reikšdamas pretenzijas jam, jis nesuprato dėl ko. Šis vyriškis, išlipęs iš automobilio, ant jo pradėjo rėkti, nepamena ką jis ant jo šaukė. Jis buvo piktai nusiteikęs, nes kalbėjo pakeltu balsu. Jam stovint ant šaligatvio kartu su A. D., greta stovinčio BMW automobilio, kuriame sėdėjo R. S., prie jo priėjo minėtas vyriškis ir dešine ranka, ar delnu ar kumščiu, nepasakys, nes nematė, sudavė jam į pakaušį, dešinėje pusėje ir stūmė jį vienu metu į automobilio BMW galinį sparną, jis griuvo nuo pastūmimo, griūdamas sukosi ir trenkėsi kairės pusės juosmeniu į automobilį. Griuvo link žemės, pilnai nugriuvęs nebuvo. Daugiau niekur nesusitrenkė. Daugiau smūgių jam jis nesudavė. Dėl suduoto smūgio ranka jam į pakaušį, dešinėje, juto skausmą. Skausmą 10 balų sistemoje, vertina 8 balais. Kai trenkėsi į automobilio sparno dalį nuo pastūmimo, skausmą juosmenyje, kairėje pusėje taip pat vertina 8 balais. Pakaušyje atsirado patinimas. Juosmenyje jokių sužalojimo žymių nebuvo. Juosmenyje, ėjimo metu, jautėsi skausmas apie dvi savaites. Kai jam šis vyriškis sudavė į pakaušį ranka ir stūmė, jis staiga atsikėlęs atsitraukė į šoną. Po to R. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie to vyriškio aiškintis kas vyksta. Kartu buvo A. D.. Tuomet tarp R. S. ir to vyriškio prasidėjo konfliktas. Kas konflikto metu pradėjo muštynes, nepastebėjo. Pamatė, kaip R. S. ir tas vyriškis buvo nugriuvę ant žemės. Nematė, kad kas suduotų smūgių. Kaip pargriuvo, nematė, nes buvo atokiau atsitraukęs. Buvo išsigandęs. Po to, kiek pamena, sudavė tam pačiam vaikinui į galvą, jam sėdinčiam ant žemės. Kiek kartų sudavė, nepamena. Sudavė ranka, nepamena kumščiu ar delnu. Ar dar kam sudavė, nepamena dėl streso. Kai sudavė į galvą tam vaikinui, kažkokia jam nepažįstama mergina pradėjo purkšti ašarines dujas, tuo viskas ir baigėsi. Kažkiek jautė dujas, tačiau tiesioginio kontakto su dujomis nebuvo, nenukentėjo. R. S. atsikėlė nuo žemės, įsėdęs į BMW automobilį išvažiavo su E., o jis ir A. D. išėjo pėsčiomis iš įvykio vietos. Nematė, kad tas vyriškis, kuris jam pirmas sudavė, būtų sužalotas. Jam yra pareikšti įtarimai kitoje byloje dėl suduotų smūgių jam. Kaltę pripažino. Jis po įvykio pas gydytojus nesikreipė, tačiau nuvyko į Lietuvos teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių apžiūrai, buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai, tai yra poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje bei dešiniame žaste. Kaip atsirado mėlynė dešiniame žaste nežino, gal nuo pastūmimo griūdamas susižalojo į automobilį, tiksliai negali pasakyti. Įvykio metu nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybes pamena gerai iki jam smūgio sudavimo ir pastūmimo. Po to patyrė stresą, gali detaliai įvykio aplinkybių ir neprisiminti. Kiek pamena, kad jam sudavė tik vienas vyriškis, jam į pakaušį ir stūmė. Jis pats konflikto nepradėjo ir neketino pradėti. Vyriškis, kuris jam trenkė, buvo akivaizdžiai neblaivus. Šį įvykį matė A. D., galėjo matyti R. S. bei E., bei kartu su to vyriškiu buvusi mergina, dar vienas vaikinas, bei mergina, nepažįstami asmenys. Kiek pamena, buvo prie automobilio, ant šaligatvio. Įvykio metu dėvėjo šortus, tamsios spalvos, vilkėjo marškinėlius, lygtais juodos spalvos, vilkėjo liemenę daugiau mėlynos spalvos, margą. Po įvykio iš karto policijai nepranešė dėl užpuolimo, nes nenorėjo, svarstė tik apie tai. Po to, kai iš med. ekspertų gavo išvadą, parašė per e. policiją, pareiškimą dėl patirtų sužalojimų. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, jam turtinė žala nepadaryta. Dėl šio įvykio jam padaryta neturtinė žala, dėl patirto skausmo, išgyvenimo, tačiau pinigine raiška nereikš. Civilinio ieškinio nereikš byloje. Jis mano, kad tai abipusė kaltė, nori su tuo asmeniu susitikti ir susitaikyti (1 t. b. l. 34-40).
Papildomai nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis anksčiau duotus nuoseklius parodymus pamena ir juos patvirtina. Prašo jais vadovautis. Įvykio metu M. G., išlipęs iš automobilio, ant jo pradėjo rėkti, nepamena ką jis ant jo šaukė. Tačiau jis ant jo nešaukė, su juo nekonfliktavo. Jis buvo piktai nusiteikęs prieš jį, nes kalbėjo pakeltu balsu. Jam stovint ant šaligatvio, prie jo priėjo M. G. ir dešine ranka – delnu ar kumščiu, nepasakys tiksliai, nes nematė, sudavė iš karto jam į pakaušį, dešinėje pusėje ir stūmė jį. Nuo pastūmimo jis griuvo, griūdamas sukosi ir trenkėsi kairės pusės juosmeniu į automobilį. Griuvo link žemės, ant kelių ir rankų delnų, t. y. parklupo, tai įvardijo pirminėje apklausoje, kaip nevisiškai nugriuvo. Daugiau niekur nesusitrenkė. Daugiau smūgių jam jis nesudavė. Dėl suduoto smūgio ranka jam į pakaušį, dešinėje juto skausmą. Po to buvo guzas, kraujosruva pakaušyje. Kai trenkėsi į automobilio sparno dalį nuo pastūmimo, skausmą juto juosmenyje ir dubenyje, kairėje pusėje. Dešiniame žaste nustatyta kraujosruva atsirado po įvykio. Tiksliai kada ir kokiu momentu atsirado, nepasakys, galėjo atsirasti po griuvimo ar atsitrenkiant į automobilį. Dėl šio įvykio jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 41-46).
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. jis su savo drauge E. Š. apie 21.40 val. su jo juodos spalvos automobiliu BMW 5er 525d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš namų, automobilį vairavo jis, buvo blaivus, nes neseniai buvo baigęs darbus. Maždaug apie 22 val. kartu su drauge atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, į šventę, kuri vyko aikštėje šalia (duomenys neskelbtini). Šventės metu išgėrė vieną alaus bokalą 5 laipsnių stiprumo. Šventės metu bendravo su sutiktais pažįstamais asmenimis, koncerto metu su niekuo nekonfliktavo. Šventės pabaigoje, apie 24 val., baiginėjantis šventės fejerverkams, susitiko anksčiau šventėje matytus draugus, t. y. D. M., A. D. bei A. D. artimuosius, kurių jis gerai nepažįsta. Šventei pasibaigus nusprendė visi eiti pas A. D. uošvius namus. Nuėjus į A. D. uošvius namus, ten buvo maždaug iki 2 valandos. Būnant minėtuose namuose jis, D. M. ir A. D. vartojo alų, visi išgėrė po vieną skardinę alaus. Būnant pas A. D. uošvius sugalvojo pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) miestelį ir pažiūrėti, kiek (duomenys neskelbtini) miestelyje yra likę žmonių po šventės pabaigos. Jo draugė E. Š. vairavo jo BMW automobilį, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o D. M. ir A. D. atsisėdo automobilio gale. Važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėmis, automobilyje alkoholio nevartojo, jis nesijautė apsvaigęs, tik jautė nuovargį, kadangi buvo vėlus paros metas, o jis visą dieną dirbo. Pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) barą ,, (duomenys neskelbtini)“, prie kurio pamatė stovintį vyriškį, t. y. V. P., prie kurio sustojo, šis jų paprašė parvežti namo šalia (duomenys neskelbtini) miestelyje esančio ,, (duomenys neskelbtini)“, jie sutiko jį parvežti namo, šis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo draugai iš automobili galo išlipo šalia baro ,, (duomenys neskelbtini)“ ir į automobilį įsėdo V. P.. Paleidus V. P. prie jo namų, kartu su drauge grįžo prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“, kur trumpam paliko draugus. Maždaug už 5-10 min. jiems su drauge grįžus prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“, jie sustojo baro pusėje, pasistatė automobilį kelkraštyje, kartu su E. sėdėjo automobilyje ir matė savo paliktus du draugus toje pačioje kelio pusėje, kur yra pastatas automobilis ir yra baras ,, (duomenys neskelbtini)“. D. M. ir A. D. stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjosi su I. Ž., K. Š. ir M. G.. M. G. jam atrodė neblaivus, stovėdamas svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, šalia jo stovėjusi mergina atrodė taipogi neblaivi, elgėsi keistai, kadangi šokinėjo per šalia esančią tvorą, buvo itin linksma, šalia jos buvęs I. Ž. atrodė vartojęs alkoholio, tačiau jo padauginęs nebuvo. Jo draugė jam sėdint automobilyje pasakė, kad žiūrėk kažkas darosi, tuomet jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tarp jo dviejų draugų ir visų trijų išvardintų asmenų kilo žodinis konfliktas, po kurio M. G. pirmas abiem rankomis stūmė D. M., dėl to D. atsitrenkė į jo mašiną. Jis išlipęs iš automobilio iš karto atsistojo tarp šių dviejų vyrų į tarpą ir bandė juos nuraminti, kad konfliktas tarp asmenų daugiau neišsiplėstų. Tuomet M. G. nenurimo pradėjo šaukti, jis suprato kad tarp šių dviejų asmenų konfliktas kilo, nes K. Š. buvo perlipusi tvorą ir sklypo žolyne atlikinėjo gamtinius reikalus. Būtent to užteko kad kiltų žodinis konfliktas tarp šių dviejų asmenų. Jis bandė išskirti D. M. su M. G., tačiau matant, kad to padaryti žodžiais nepavyks, jis apsikabinęs M. G. bandė parversti jį ant šaligatvio, kad šis nusiramintų. Jis M. G. smūgių nesudavė. Jį apsikabinęs kartu su juo ir pats nugriuvo ant kelkraščio, kuris buvo grįstas trinkelėmis. Jiems kartu nuvirtus M. G. neprarado sąmonės, tik keikėsi, visą laiką buvo tikrai sąmoningas, nes laikė jį už megztinio. Jis negalėjo nuo jo atsitraukti. Jį nuo M. G. atitraukė A. D.. Būtent tuo momentu, kai jis su M. G. gulėjo ant šaligatvio grindinio, prie jo pasilenkus A. D., kuris jį jėga ištempė iš M. G. glėbio, jie abu iš karto gavo iš kažko šalia jų esančių asmenų ašarinių ar pipirinių dujų. Tuomet jam šių dujų kliuvo į akis ir jis daugiau visiškai nieko nematė, todėl jį pradėjo šaukti jo draugė E., jog jie važiuotų namo. Po ašarinių dujų pripurškimo jam į veidą, jis apgraibomis įlipo į automobilio priekinę keleivio sėdynę ir kartu su E. dviese išvažiavo iš tos vietos ir daugiau ten negrįžo. Prie minėto baro ,, (duomenys neskelbtini)“ paliko D. M. ir A. D.. Jam su drauge išvykstant I. Ž. klausė, dėl ko čia viskas įvyko, jie nepaaiškino ir kartu su E. išvažiavo. Po viso šio įvykio jis su E. grįžo namo ir iš namų daugiau niekur neišvažiavo iki pat kitos dienos 10 valandos. Kad kas nors būtų trenkęs, spyręs ar kaip nors kitaip būtų sužalojęs M. G., jis nematė. Ar M. G. atsistojo po to, kai jis su juo nuvirto, nežino, kadangi paskutinį kartą matant M. G. jie abu su juo gulėjo ant šaligatvio ir jo draugui A. D. jį nutempiant nuo M. G. jam ir jo draugui gavus dujų į akis jis daugiau nieko nematė, o jo draugė jam nesakė ar M. G. atsistojo (1 t., b. l. 68-74).
Papildomai nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad apie 3.30 val., tikslaus lako gerai nepamena, kai kartu su savo drauge E. Š. grįžo automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežus draugą namo, grįžus prie baro (duomenys neskelbtini), E. automobilį pasistatė greta baro, gatvėje. Priešais buvo kitas automobilis, VW lygtais markės. Matė, kaip D. M., A. D. stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjosi su M. G.. I. Ž., K. Š., M. G. drauge, pavardės ir vardo nežino. Jie buvo visi būryje. K. Š. po to lipo per tvorą su trumpu sijonu, lipant apsinuogino, tai vyrai susijuokė. Nuo to viskas ir prasidėjo. Jis tuo momentu sėdėjo automobilyje su E.. Išgirdo žodinį konfliktą. M. G. šaukė, keikėsi. Jo draugė E. pasakė, kad liptų iš automobilio ir nuraminti konfliktą. Kai išlipo iš automobilio priekinės keleivio sėdynės, jis apėjo pro automobilio galą, prie buvusios prie buvusios kompanijos ant šaligatvio ir matė, kaip M. G. tiksliai nepasakys viena ranka ar abejomis rankomis, stūmė D. M.. M. M. nuo pastūmimo trenkėsi į jų automobilio galinį sparną, griuvo už automobilio galo. Kuria kūno dalimi trenkėsi D. M. į automobilį, nepastebėjo. Ar D. M. visiškai buvo nugriuvęs ant žemės, to negali atsakyti, nepastebėjo. Jis tą faktą, kai M. G. stūmė D. M. matė, tačiau tiksliai kur pridėjęs rankas ar ranką D. M. prie kūno, nematė. Matė tik M. G. viena ranka ar abi rankos buvo ištiestos nuo pastūmimo ir matė kaip D. M. griūna. Jis tai pamatęs šoko į tarpą ir trenkė kumščiu vieną kartą M. G. į veidą, po smūgio šis nugriuvo ant žemės. Prieš jam suduodant, šis jį stūmė rankomis, nenugriuvo. Griūdamas M. G. jį parsivertė kartu ant žemės. Daugiau smūgių jam ar kam kitam nesudavė. Ant žemės abu buvo šonu pargriuvę. A. D. jį ištraukė, tempdamas jį už pečių. Kai jį tempė, gavo dujų nuo M. G. draugės. Gavęs dujų atsisėdo į mašiną ir su E. išvyko namo. Dėl to, kad sudavė M. G. į veidą, jam yra pareikšti įtarimai kitoje byloje. Kad kas iš kitų buvusių asmenų muštųsi, to fakto nematė. Nematė, kad kam D. M. suduotų smūgius. Kas vyko už jo, kai buvo pargriuvęs, nematė. Įvykio metu nematė, kad kas būtų buvę sužaloti, nes nieko nematė po gavimo dujų. Po įvykio praėjus kelioms dienoms susisiekė su D. M., kuris jam sakė, kad jis įvykio metu nukentėjo, o kas jam tiksliai buvo, neprisimena ką sakė. Kai M. G. pastūmė D. M. ir šis griūdamas trenkėsi į automobilį, kuriuo buvo atvykę (BMW), galėjo, mano, D. M. susižaloti ir patirti skausmą. Kitų pašalinių asmenų nepastebėjo. Muštynes pradėjo M. G. (1 t., b. l. 75-80).
Papildomai nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nei jis, nei kartu su juo buvęs D. M. konflikto nesukėlė, tikslo tokio nebuvo, jokių muštynių sukelti taip pat neketino. Tik jam sėdint automobilyje kartu su E. Š., matė, kaip gatvėje D. M., A. D. pasijuokė iš merginos K. Š., kuri lipo per tvorą ir lipant apsinuogino. Kiek girdėjo sėdėdamas automobilyje, pro pravirą automobilio langą kažkuris iš buvusių asmenų, t. y. ar D. M., A. D. pasakė, ,,ką darai, tai vieša vieta“, daugiau nieko. Kiek suprato, K. Š. norėjo nusišlapinti. Kad A. D. ar D. M. kviestų K. Š., ar šauktų ją vardu, to negirdėjo. Po to prie D. M., A. D. priėjo I. Ž., K. Š., tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Šiuo metu gerai nepamena, ar jau buvo M. G. su savo drauge prie minėtos kompanijos, ar jis neužilgo priėjo, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs prieš D. M. ir A. D., keikėsi, šaukė, kėlė žodinį konfliktą. Tiksliai ką sakė M. G. nepamena. Automobilyje sėdėjusi jo draugė E. jam pasakė, kad liptų iš automobilio raminti konfliktą. Kadangi jis pažinojo M. G., K. Š., I. Ž., išlipo iš automobilio, kad nuraminti M. G. ir kad neišsiplėstų didesnis konfliktas. Jam išlipus ir priėjus prie šios kompanijos, M. G. stūmė D. M., kuris nuo pastūmimo trenkėsi į automobilio galinį sparną. Matė, kad M. G. jį stūmė, tačiau tiksliai kur pridėjęs ranką ar rankas, nepastebėjo. Matė M. G. ištiestą ranką ar rankas nuo pastūmimo. Kuria kūno dalimi D. M. trenkėsi į automobilį, nepastebėjo. Tokio būdu D. M. galėjo susižaloti. Prieš tai D. M. nebuvo sužalotas, nesiskundė jokiais skausmais. Jis nėra buvęs tokioje situacijoje. Kai M. G. pastūmė D. M., jis išsigando tokio M. G. elgesio. Su ta mintimi, kad daugiau nesumuštų D. M., jis atsistojo į tarpą prie M. G., jam iš dešinio šono ir sakė jam, kad ramintųsi, kad ,,ne su ta intencija muštis čia atvykome“. Tačiau M. G. į jo prašymą net nereagavo, elgėsi toliau įžūliai, agresyviai, šaukė, keikėsi ir jį rankomis stūmė į krūtinę. Tą akimirką buvo strese, dėl šio pastūmimo skausmo nejuto, sužalojimai nebuvo jam padaryti, žymių taip pat nebuvo. Po pastūmimo jis sudavė smūgį kumščiu M. G. į veidą, jis griūdamas nusitempė ir jį ant žemės. Daugiau jam smūgių nesudavė. Jam sudavė dėl to, kad jis pirmas kėlė konfliktą, stūmė jo draugą D. M., dėl ko trenkėsi šis į automobilį, po to jį stūmė į krūtinę. Taip elgdamasis M. G., jam sukėlė neigiamas emocijas, sukėlė stresą, jo elgesys buvo nedoras, įžūlus, jam kėlė baimę. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš. Kad jis dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą, dėl patirto streso, išgyvenimo, tačiau pinigine raiška nevertina, civilinio ieškinio neteiks byloje (1 t., b. l. 81-89).
Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji 2024 m. rugpjūčio 17 d. automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jos draugui R. S., nuvyko pas jo tėvus, iš ten pasiėmė R. S. ir abu nuvyko į (duomenys neskelbtini), į ten vykusią šventę. Draugas buvo blaivus. Būnant šventėje draugas nuėjo ir nusipirko vieną stiklinę alaus gėrimo. Po to R. S. telefonu susirašė žinutėmis su savo giminaičiais, nuėjo arčiau scenos, kur sutiko pusseseres D. D. su vyru A. D., L., I. ir dar kitą pusseserę, kurių pavardžių nežino. Su jais kartu buvo D. M.. Ar visi asmenys buvo neblaivūs, nežino, jai atrodo, kad blaivūs. Maždaug po valandos ar pusvalandžio, R. S. bei kiti su jais buvę vaikinai nusprendė nueiti į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra netoli šventės vietos. Ji ėjo kartu su jais. Bare vis trys vaikinai nusipirko po stikliuką degtinės, kurią išgėrus sugrįžo atgal į koncertą. Maždaug po valandos laiko R. S. su A. D. nusprendė vėl nueiti į barą, kur abu vėl užsisakė tos pačios degtinės. Vienu momentu jie abu nusprendė vėl nueiti į šventę, tada išėjo į lauką, gatvėje apsisuko ir sugrįžo į barą. Atgal sugrįžę į barą, jie dar užsisakė degtinės, bare maždaug pabuvo iki šventės pabaigos, maždaug iki 24 val. Jiems išėjus iš baro, R. S. ir A. D. nusprendė grįžti pas pusseserės tėvus, sėdo į „BMW“ automobilį ir nuvažiavo pas pusseserės tėvus. Kadangi ten nebuvo alkoholio, ji juos automobiliu pavežė iki baro, ten R. S. ir A. D. nusipirko dar alkoholio ir vėl sugrįžo atgal. Maždaug apie 3 val. vaikinai per socialinius tinklus pamatė, kad bare yra nemažai žmonių, ji vaikinus nuvežė į barą. Prie baro pastato, lauke pamatė stovinčią maždaug 5-10 asmenų kompaniją. Vienas iš tos kompanijos buvo jos buvęs klasiokas V. P.. Jai privažiavus prie baro pastato, vaikinai R. S., A. D. ir D. M. iš automobilio išlipo, o ji pasiliko sėdėti automobilyje. Tada priėjęs V. P. paprašė parvežti namo. Ji su R. S. V. P. automobiliu pavežė iki namų, o D. M. ir A. D. pasiliko stovėjo lauke prie baro pastato. Sugrįžus prie baro pamatė, kad A. D. ir D. M. stovi lauke ir kalbasi su kita kompanija. Iš tos kompanijos ji atpažino I. Ž.. Ji su R. S. sėdėjo automobilyje ir laukė kol A. D. ir D. M. pasikalbės. Jų automobilis stovėjo priešais tos kitos kompanijos automobilį, tas automobilis buvo „VW“ markės. Tada iš to automobilio išlipo K. Š., kuri priėjo prie namo tvoros ir ją perlipo. K. Š. buvo apsirengusi trumpą sijoną ir lipant per tvorą jai sijonas pakilo į viršų. Tuomet A. D. ir D. M. iš jos pradėjo juoktis. Tada pastebėjo, kad ta kompanija su A. D. ir D. M. pradėjo pakeltu tonu kalbėti, suprato, kad kompanija nori apginti K. Š.. Tuo metu, iš priešais esančio „VW“ automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais. Jam galėjo būti apie 40 metų, matėsi, kad yra labai girtas. Tas vyriškis ėjo link tos kompanijos. Vyriškis praėjo pro jos automobilį, tuomet ji pro automobilio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip tas vyriškis abejomis rankomis ties krūtine pastūmė D. M.. Sėdint automobilyje pamatė, kaip A. D. pakėlė jos automobilio bagažinės dangtį, tada ji išsigando, pagalvojo, kad bagažinėje kažko ieško. Netrukus A. D. bagažinės dangtį uždarė. Tada R. S. išlipo iš automobilio. Sėdėdama automobilyje pamatė, kaip D. M. ir tas vyriškis tarpusavyje stumdosi. R. S. bandė juos išskirti stovėdamas tarpe tarp jų. Tuo metu jokių smūgių niekam suduota nebuvo. Nuo ko tarp jų viskas prasidėjo, nežino. Tačiau nežino kaip, bet R. S. ir tas vyriškis atsidūrė ant žemės. Vyriškis buvo užvirtęs ant R. S. viršaus ir matė, kad vyriškis spaudžia R. S.. Tuomet ji pradėjo šaukti ant A. D., kad šis ištrauktų R. S.. A. D., tempdamas R. S., vyriškiui smūgių nesudavė, bent jau ji to nematė. Matė, kaip iš „VW“ automobilio išlipo dvi merginos – V. P., kitos merginos nepažinojo. Tos merginos šaukė. A. D. pavyko ištraukti R. S.. Tada ji ant R. S. pradėjo šaukti, kad jis sugrįžtų į automobilį. Kai A. D. traukė R. S., per veidrodėlį ji matė, kad D. M. stovi automobilio gale. Kai A. D. traukė R. S., ji matė, kad R. S. yra kažkas negerai, matė, kaip jis buvo stipriai užsimerkęs ir jam bėgo ašaros. Ji manė, kad kažkas jam atsitiko su akimis. Tuomet R. S. apgraibomis sugrįžo į automobilį ir atsisėdo. R. S. sakė, kad kažkas pripurškė dujų, kas tiksliai nesakė. Ji su R. S. išvažiavo, o A. D. ir D. M. pasiliko ten (1 t., b. l. 115–121).
Papildomos apklausos metu liudytoja E. Š. patikslino savo pirmiau duotus parodymus, nurodė, kad ji matė, kaip vyriškis išlipęs iš „VW“ automobilio, dešinės pusės, praėjo pro „VW“ automobilio galą ir atėjo ant šaligatvio prie buvusių asmenų ir pradėjo pakeltu tonu kalbėti, ginčytis. Šis vyriškis šaukė ant A. D. ir D. M.. Kaip suprato, šis vyriškis supyko dėl to, kad A. D. ir D. M. pradėjo juoktis iš merginos, kuri perlipo per tvorą. Ji matė, kaip minėtas vyriškis su raudonos spalvos marškinėliais stūmė D. M.. Tai matė per automobilio vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį. Pirminėje apklausoje nurodė, kad stūmė D. M. į krūtinę rankomis, tačiau nori patikslinti, kad kur buvo šis vyriškis D. M. pridėjęs rankas, nematė tiksliai, tačiau po pastūmimo buvo ištiesęs ranką ar rankas, jai pasirodė, kad į krūtinę, tačiau tiksliai nepastebėjo, ties kuria vieta. Ar rankomis stūmė, ar sudavė, tiksliai negali pasakyti. Ar abejomis rankomis stūmė, ar viena, negali tiksliai pasakyti. D. M. nuo pastūmimo trenkėsi į jų „BMW“ automobilio galinę dalį. Ar D. M. nugriuvo ant žemės, to nematė. Kad D. M. būtų susižalojęs, to nepastebėjo. Vėliau matė, kad D. M. ir tas minėtas vyriškis buvo vienas priešais kitą, o R. S. šoko į tarpą, dėl to R. S. ir tas vyriškis pargriuvo palei tvorą ant žemės. Tas vyriškis buvo ant R. S. viršaus. Po to, A. D. traukė R. S. už rūbų. Po to kas iš merginų papurškė dujas ir viskas baigėsi. Įvykio metu nepastebėjo, kad kas suduotų kam smūgius, nes iš automobilio nebuvo išlipusi (1 t., b. l. 122–127).
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona ir D. M. 2024 m. rugpjūčio 17 d. vakare atėjo į prie (duomenys neskelbtini) vykusį koncertą. Šventėje sutiko R. S. ir jo draugę E.. Visos šventės metu jis buvo du kartus trumpam nuėjęs į (duomenys neskelbtini) barą „(duomenys neskelbtini)“, pirmą kartą ten užėjo su R. S., E. ir D. M., ten buvo trumpai – užsisakė, išgėrė ir išėjo atgal į šventę. Antrą kartą bare buvo su R. S. ir E., antrą kartą išėjus iš baro visi trys parėjo pas jo žmonos tėvus. Už kelių minučių į namus parėjo jo draugas D. M. su kompanija. Žmonos tėvų namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Jis bei D. M., R. S. ir jo draugė E., kuri buvo blaivi ir vairavo R. S. „BMW“ automobilį, tiesiog važiavo (duomenys neskelbtini) miestelio gatvėmis ir sustojo prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo kompanijoje, kalbėjosi, viskas buvo gerai. Toje kompanijoje buvo ir stambaus sudėjimo vyriškis, kurio jis iki tol nepažinojo, o dabar žino, jog jo vardas yra M. G.. Su šiuo vyriškiu nekonfliktavo, draugiškai kalbėjo ir su juo, ir su juo šalia esančiais draugais. Kažkuriuo momentu pamena, kad E. ir R. S. trumpam kažką išvežė iš (duomenys neskelbtini) baro, grįžo atgal, pasistatė automobilį palei gatvės kelkraštyje stovėjusį kitą automobilį. Tik grįžus R. S. ir E. kilo konfliktas su M. G., dėl ko kilo konfliktas, nežino. M. G. kažkaip sukontaktavo su D. M., po to kontakto D. M. prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į mašiną. Tuomet jis bandė išskirti asmenis ir nuraminti konfliktą, prie jo jau buvo R. S., kuris taip pat norėjo nuraminti M. G.. Kas buvo toliau, neatsimena, ar M. G. sudavė kažkokį smūgį D. M., jis tiksliai nematė, tik matė, kad D. M. atsitrenkė į R. S. mašiną. Po to atsimena, kad R. S. kartu su M. G. kažkaip nuvirto ant žemės. Tuo momentu jis pajuto, jog jam griaužia akis, pamena, kad dujas purškė moteris. Kiek pamena, gavęs dujų išėjo namo. Jam einant namo pas žmonos tėvus susitiko D. M., kuris jį parvedė į namus (1 t., b. l. 140–145).
Liudytojas I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19 val., jis kartu su savo draugais atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, prie (duomenys neskelbtini), į koncertą, buvo blaivus. Koncerto metu susitiko savo kelis draugus, t. y. K. Š. ir V. P., jis su jomis kartu buvo šventėje, vartojo alkoholinius gėrimus. K. Š. šventės metu taipogi vartojo alkoholinius gėrimus, o jos draugė V. P. alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi ji turėjo vairuoti automobilį. Pasibaigus šventei visi trys asmenys nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, šiame bare jis ir K. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Bare su niekuo nekonfliktavo, jokių ginčų nebuvo. Užsidarius barui iš jo išėjo, tuomet V. P. nuėjo į jo krikštatėvio namo kiemą, kuriame taip pat stovėjo jos automobilis ir jį išsivarė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jų laukė mašinoje. Jis su K. Š. nuėjo į savo automobilį iš bagažinės pasiimti drabužių, tuomet abu išgirdo, jog kažkas šaukia K. vardą, todėl išėjo link (duomenys neskelbtini). Išėjus prie gatvės pamatė du jam nepažįstamus vyrus. Vienas iš vyriškių buvo su liemene ant kurios buvo raudonos spalvos juosta. Kaip buvo apsirengęs kitas vyriškis, nepastebėjo. Jiems būnant su K. Š. prie gatvės, prie jų šalimais buvo M. G., jis yra K. Š. krikšto tėtis. M. G. paklausė, ko šie du jam nepažįstami vyrai nori iš K., tada tarp M. G. ir tų dviejų jam nepažįstamų asmenų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai jie susipyko, jis nesuprato. Tada iš savo automobilio keleivio pusės išlipo R. S., jis priėjo prie savo draugų ir jis jam pasakė, kad šis ramintų savo du jam nepažįstamus draugus. Tada jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo apsirengęs su liemene, jam vieną kartą sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio jis nuvirto ant žemės. Jam gulint ant žemės pamatė, kad tie patys asmenys (iš jų buvo vienas su liemene, kitas tamsių juodų plaukų) buvo užspaudę M. G. ir jį gulintį mušė, ar tarp tų asmenų buvo R. S., tiksliai negali pasakyti, nes po patirto smūgio nesusigaudė, kas tiksliai vyko. Tada pamatė, kad R. S. kartu su savo drauge E. Š. dviese išvažiuoja savo automobiliu iš tos vietos. Kiti du asmenys, kurių jis nepažįsta, pasišalino link (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Tada jis davė savo mobilųjį telefoną, kad iškviestų pagalbą. Laukiant pagalbos matė, kad M. G. iš dešinio antakio bėgo kraujas, jis sakė, kad negali atsistoti, nes skauda kairę koją. Atvykęs GMP medicinos pagalbos automobilis išsivežė M. G. (1 t., b. l. 128-133).
Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 20 val., iš Šiaulių miesto kartu su savo drauge K. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) vykstančią žolinių šventę, kuri vyko prie kolegijos. Atvyko jai priklausančiu automobiliu „GOLF 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo ji, kadangi tą dieną nesiruošė vartoti jokio alkoholio. Atvykus automobilį pastatė K. Š. draugui I. Ž. priklausančiame kieme, kuris yra (duomenys neskelbtini). Abi su K. Š. nuėjo į šventę. K. Š. šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Bebūnant prie kolegijos, ten sutiko I. Ž. ir kelis asmenis buvusius su I. Ž.. Matėsi, kad tiek I. Ž., tiek kiti asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio. Pasibaigus šventei, apie 3 val., visi, t. y. ji, K. Š., I. Ž. ir su I. Ž. buvę trys vaikinai ir viena mergina, kurių ji nepažįsta, nuėjo į I. Ž. priklausantį kiemą, kur ji buvo pastačiusi savo automobilį. Ten sodybos kieme visi paminėti asmenys, išskyrus ją, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ji, I. Ž. ir K. Š. kartu nuėjo į baro vidų. Tie asmenys, kurie dar buvo su I. Ž., į barą nėjo, liko lauke. Bebūnant baro viduje susitiko su K. Š. krikštatėviu M. G. ir jo drauge A. R.. Matėsi, kad M. G. yra apsvaigęs. Nepastebėjo, ar A. R. yra neblaivi. Susitikus su M. G. ir A. R., buvo visi kartu. Bare su niekuo nekonfliktavo, jokių ginčų nebuvo. Vėliau, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val., užsidarius barui, ji nuėjo į kiemą, kur buvo pastatytas jos automobilis ir savo automobilį iš to kiemo išvarė, kadangi jau kalbėjo, kad metas vykti į namus. Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kelkraščio ir sėdėdama automobilyje laukė, kol į automobilį ateis K. Š. bei I. Ž.. Jai belaukiant minėtų asmenų, prie jos automobilio atėjo M. G. ir A. R. ir paprašė, kad juos parvežtų namo. Ji sutiko tai padaryti ir jie abu atsisėdo ant galinių keleivio sėdynių. Taip pat netrukus prie automobilio atėjo ir K. Š. ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Belaukiant I. Ž. K. Š. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad iš kiemo, kuriame laikė automobilį, turi pasiimti kažkokius paliktus savo daiktus. Kiek pamena, K. Š. į tą kiemą lipo per tvorą. Vienu metu M. G. taip pat išlipo iš automobilio. Ji naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, todėl aplink nesidairė. Vienu metu M. G. priėjo prie jos automobilio ir pasakė, kad reikia dujų balionėlio. Nesuprato, kodėl jam jo reikia. A. R. dujų balionėlio tuomet M. G. nedavė. Tuomet pastebėjo, kad už jos automobilio jau yra sustojęs kitas automobilis, už kurio vairo sėdėjo jai nepažįstama mergina, o šalia jos keleivio vietoje sėdėjo jai nepažįstamas vaikinas, apsirengęs juoda striuke. Matė, kaip iš to automobilio buvo išlipę du vaikinai, vienas su spalvota liemene, kitas apsirengęs juodai. Girdėjo, kaip tie vaikinai sakė „K., K.“. Taip pat besėdint automobilyje matė, kaip M. G. nuėjo prie tų dviejų vaikinų. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, ji negirdėjo. Vienu metu ir tas vyriškis iš kito automobilio, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, išlipo į lauką ir nuėjo prie konfliktuojančių vyriškių. Jai išlipus iš automobilio matė, kaip tie vaikinai ir M. G. konfliktuoja žodžiu ir konflikto metu M. G. pastūmė vaikiną, kuris buvo su spalvota liemene. Netrukus pamatė, kaip M. G. guli ant žemės. Kaip M. G. nugriuvo ant žemės, ji nesuprato, kadangi viskas įvyko labai greit. Kad M. G. prieš nukrentant ant žemės kažkas būtų sudavę smūgį, ji nepastebėjo. Kažkuriuo metu, tiksliai nepamena, tas vyriškis, buvęs su liemene, sudavė I. Ž. į veidą ir I. Ž. griuvo ant žemės. Ar minėti du vaikinai, kurių vienas buvo su juoda striuke, o kitas su juoda maike, būtų sudavę M. G., kol šis gulėjo ant žemės, ji nematė, tik aiškiai matė, kaip tas vaikinas, apsirengęs spalvotą liemenę, priėjo prie ant žemės gulinčio M. G. ir jam kumščiu 4 kartus sudavė į veidą. Po to ji tą vaikiną su liemene patraukė nuo M. G. ir jis kažkur išėjo. Kad kažkuris iš trijų vaikinų būtų sudavęs M. G. smūgius į koją, ji nepastebėjo. Į tą minėtą kitą automobilį, kurį vairavo mergina, po konflikto nuėjo vaikinas, apsirengęs juodą striukę, ir jie taip pat išvyko. Viskas įvyko labai greit ir dabar painu viską prisiminti, kadangi buvo nemažai asmenų. Po įvykusių muštynių M. G. nurodė, kad jam skauda koją ir buvo iškviesta GMP pagalba. Kad kas įvykio metu būtų panaudojęs ašarines dujas, ji nepastebėjo (1 t., b. l. 134-136).
Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., po 20 val., kartu su savo drauge V. P. atvyko iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini), į šventę, kuri vyko prie kolegijos. Atvyko su V. P. automobiliu „GOLF 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini) V. P. savo automobilį pastatė I. Ž. sodybos kieme, tikslaus adreso nepamena, tačiau šalia baro „(duomenys neskelbtini)“. Kieme susitiko I. Ž., jis buvo neblaivus. Visi trys nuėjo į koncertą. Iš pradžių ji alkoholio nevartojo. V. P. tą dieną alkoholio nevartojo išvis. Pasibaigus šventei, po 24 val., kartu su V. P. ir I. Ž. nusprendė nueiti į barą „(duomenys neskelbtini)“. Bare vartojo alkoholį ji ir I. Ž.. Bare susitiko savo krikšto tėtį M. G. ir jo draugę A. R., kurie abu buvo neblaivūs. Būnant bare jokių konfliktų nebuvo. Baras užsidarė 3 val., iš jo išėjo į lauką, į gatvę. Pabuvo apie 20-30 min., gatvėje buvo žmonių. Pamena, kad V. P. nuėjo į savo automobilį, kurį iš kiemo išsivarė į gatvę, pasistatė šalia šaligatvio. Ruošėsi važiuoti namo. M. G. paprašė V. P., kad jį ir jo draugę A. R. parvežtų namo, V. P. sutiko. Ji atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o M. G. ir A. R. ant galinės sėdynės. I. Ž. nuėjo į savo kiemą, kur stovėjo jo automobilis, norėjo iš jo pasiimti daiktus ir vykti kartu su jais. Ji norėjo nueiti į tualetą, tačiau I. Ž. kiemo vartai buvo uždaryti. Ji nuėjo į kitą kiemą, kuriame yra parduotuvė, į šį kiemą pateko perlipdama tvorą. Grįžo prie I. Ž., kuris buvo prie savo automobilio kieme. Už V. P. automobilio, prieš jai išlipant, matė, kad stovi „BMW 530 E61“, juodos spalvos, kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo E. Š., šalia jos sėdėjo R. S., o kas automobilio gale buvo, nepastebėjo. Būnant I. Ž. kieme, į kiemą atėjo jai nepažįstamas vyras, kuris vilkėjo raudonos spalvos liemenę su juosta per krūtinę (juodos baltos spalvos). Šis vyras ieškojo jos, klausė „kur K.“. I. Ž. pasakė „ko tu nori“. Pasakė, kad einam į gatvę. Visi trys išėjo iš to kiemo ir sustojo ant šaligatvio, šalia minėto „BMW“ automobilio galinės dalies. Ką su tuo vyriškiu kalbėjo, ji nepamena dėl girtumo. Iš pradžių nepasirodė konfliktiškas, tačiau nenorėjo išeiti iš kiemo. Ko jis iš jos norėjo, nesuprato. Netrukus iš V. P. automobilio išlipo jos krikšto tėtis M. G.. Jis atėjo prie jų išsiaiškinti, kas čia vyksta. Kai M. G. atėjo prie jų, tuomet iš „BMW“ automobilio išlipo R. S. ir dar vienas jai nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsiai, daugiau jo išskirtinių požymių neprisimena. Stovint visiems ant šaligatvio, tarp M. G. ir to vyro su raudona liemene įvyko žodinis konfliktas. M. G. tam vyriškiui sakė, kad pasitrauktų nuo jų ir važiuotų iš čia. Tačiau tas vyriškis su raudona liemene buvo priešingai nusiteikęs, t. y. jis neklausė ir nenorėjo važiuoti. M. G. tam vyriškiui griežtai pasakė, kad „dingtų“ iš čia, sakė su keiksmažodžiais. Tam vyriškiui buvo visai vienodai, ką sakė M. G.. Matė, kaip vienu metu M. G. ranka, nepamena kaire ar dešine, suėmė tam vyriškiui su raudona liemene už sprando ir jį stūmė link „BMW“ automobilio galo, nuo šaligatvio link gatvės. Kiek pamena, tas vyriškis nepargriuvo, jai taip pasirodė. Ji nematė, kad tas vyriškis trenktųsi į automobilį ar dar kažkur. Galėjo to ir nepastebėti. Kad tas vyriškis būtų sužalotas, nematė, galėjo ir nematyti, nes buvo atokiau. Ji stovėjo kažkur šalia tvoros už M. G.. M. G. suėmė ranka šiam vyriškiui už sprando, stovėdamas priešais jį, ant šaligatvio. M. G. tam vyriškiui smūgių nesudavė, tik jam suimdamas už sprando ranka jį pastūmė. Buvo triukšmas. Matė, kaip po to R. S. iškėlęs ranką užsimojo suduoti M. G. į veidą, tačiau ar jis sudavė, ar ne, nematė, tačiau abu iš karto griuvo ant žemės. Kokioje padėtyje buvo jie ant žemės, nepastebėjo, nes pasitraukė link baro teritorijos. R. S. ir M. G. ant žemės grūmėsi, nematė, kad kas suduotų smūgius ar spirtų. M. G. griuvo ant žemės, kur šalia tvoros buvo betoninis luitas. M. G. buvo sužalota kairė koja. Ar ją susižalojo į betoną, ar R. S., nežino. M. G. pats nuo žemės neatsikėlė. Matė, kaip minėtas vaikinas su raudona liemene, būnant šalia automobilio „BMW“, sudavė kumščiu vieną kartą I. Ž. į veidą, į skruostą, nepamena ar kairį, ar dešinį. Po smūgio I. Ž. pargriuvo ant žemės. Po suduoto smūgio I. Ž., vyriškis su raudona liemene priėjo prie gulinčio ant žemės M. G. ir jam kumščiu sudavė į veidą ir galvą 3-4 kartus. Kiek tiksliai, negali pasakyti, tačiau 3 ar 4 smūgius tikrai. A. R. R. S. į akis papurškė ašarinių dujų. Konfliktas baigėsi. R. S. nuėjo į „BMW“ automobilį užsiėmęs už akių, kartu su E. Š. abu išvyko su „BMW“ automobiliu. Vaikinas su liemene taip pat iš įvykio vietos pasišalino, jis išėjo pėsčiomis link (duomenys neskelbtini) centro. Nepamena, ar vienas, ar su tuo nepažįstamu, tamsiai apsirengusiu vaikinu. Šis tamsiai apsirengęs vaikinas į konfliktą nesivėlė, daugiau ramino visus kitus. Ji pati nenukentėjo. Jai niekas smūgių nesudavė, nesudavė ir ji. Kaip ir minėjo, matė tiek, kad M. G. šį vaikiną suėmęs už sprando tik pastūmė. Kad kas suduotų vyriškiui su raudona liemene smūgius, nepastebėjo. Matė, kad būtent tas vaikinas su liemene pats sudavė smūgius I. Ž. ir M. G.. Nematė, kad I. Ž. būtų sužalotas. Nukentėjo tik M. G., sužalota koja, prakirstas paakys dešinėje. Kitų pašalinių asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 104–107, 110–114).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. 14.37 val. iš D. M. gautas pranešimas, jog „(duomenys neskelbtini) miestelyje buvo festivalis, iš matymo nepažįstamą asmenį M. G., kuris prisistatė esąs iš Vilniaus, K. Š. sutikome kartu su įvardintais liudininkais prie (duomenys neskelbtini) kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauke. Buvo dialogas, cigarečių rūkymas. Staiga M. G. ėmė šūkauti gatvėje dėl man nežinomos priežasties ir stumdytis, tuomet M. G. pirmas trenkė man į nugarą, trenkė man į pakaušį ranka, stūmė į stovinčią mašiną, į kurią stipriai trenkiausi ir dėl ko jaučiu fizinį skausmą. Po šio M. G. įvykio ir jėgos panaudojimo prieš mane, kilo muštynės. Įsitraukė V. P., K. Š., kuri panaudojo ašarines dujas prieš mane, A. D. ir R. S.. Bandžiau stabdyti kilusias muštynes, bet buvau griebiamas už rankos ir tempiamas asmens, kurio nepažįstu. M. G. draugų rinkosi vis daugiau, pabėgom iš įvykio vietos, kad nepatirti daugiau fizinio skausmo. M. G. ir K. Š. man rodėsi apsvaigę galimai ir nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 14, 27-30). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–7).
Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 30, kur prieš nukentėjusiuosius D. M. ir R. S. buvo panaudotas fizinis smurtas. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota (1 t. b. l. 15–20).
Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris filmuotas per Kelmės r. vaizdo stebėjimo kameros Nr. 9 „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. rugpjūčio 18 d. nuo 3.21 iki 3.25 val. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. 3.21.12 val., (duomenys neskelbtini), ties 28 namu, kelkraštyje stovi du lengvieji automobiliai. Pirmame automobilyje gale dešinėje pusėje sėdi keleivio vietoje A. R., automobilio vairuotojo vietoje sėdi V. P., šios moterys išlipa iš pirmo stovinčio automobilio. Antrame automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdi E. Š., kuri iš automobilio neišlipa. Kelkraštyje stovinčiuose dvejuose automobiliuose yra įjungtos trumpos šviesos. Prie pirmojo automobilio stovi M. G., antras automobilis yra „BMW“ markės e61 modelio universalas. M. G. nuo pirmo automobilio eina prie antro „BMW“ markės automobilio galo ir sustoja už automobilio „BMW“ galo ant šaligatvio, kuris grįstas trinkelėmis. Matosi konflikto pradžia, kadangi už „BMW“ automobilio esantys asmenys stovi vienas šalia kito, kalbasi, skėsčioja rankomis, tuomet iš automobilio „BMW“ priekinės keleivio vietos išlipa žemo ūgio juodą megztinį vilkintis R. S., kuris ateina už „BMW“ automobilio tarp ten esančių asmenų. R. S. atsistoja ant važiuojamosios dalies šalia M. G.. M. G. vilki raudonos spalvos marškinėlius su rankovėmis. Priešais M. G. ant važiuojamosios dalies stovi du vyriškiai – vienas vilki juodus marškinėlius su kelnėmis stambesnio kūno sudėjimo, juodų plaukų, šis asmuo yra A. D.. Kitas asmuo yra iš automobilio atėjęs R. S.. Šalia M. G. po dešine puse stovi lieso sudėjimo vyriškis su tamsios spalvos liemene, kurios pečių linija horizontaliai yra raudonos spalvos, o per liemenės vidurį iš priekinės pusės yra baltos spalvos horizontali juosta, šis asmuo vilki džinsinius šortus, po liemene matyti baltos spalvos marškinėliai su trumpomis rankovėmis, šis asmuo yra D. M.. Vaizdo įraše matyti, kad M. G. su abejomis rankomis sugriebia D. M. liemenę iš už D. M. liemenės nugaros ir už jos D. M. nustumia į antrą gatvėje stovėjusį automobilį „BMW“. D. M. galva trenkiasi į BMW automobilio galą, po patirto susidūrimo su automobiliu D. M. kaire ranka liečia savo galvą ir lieka stovėti gatvėje. Tuomet matyti, kad M. G. ramina priešais jį stovintis R. S., kuris po to, kai M. G. nustūmė D. M., atsistoja į vidurį tarp M. G. ir A. D.. R. S. bando raminti A. G., R. S. iškelia ranką, tačiau M. G. iškėlęs rankas sklaidosi ir abiem rankomis pastumia R. S. per krūtinę, šis praranda pusiausvyrą, tačiau nenuvirsta. M. G. bando raminti A. D., bandydamas pagauti M. G. rankas, tačiau pusiausvyrą atgavęs R. S. dešiniu kumščiu trenkia M. G. į dešinę veido pusę, tuomet M. G. susvyruoja, pasilenkia ir tuomet R. S. sugriebia M. G. už kaklo abiem rankom ir bando jį parversti. Abu asmenys parvirsta. Prie šių dviejų asmenų pribėga su šviesia suknele A. R., kuri už nugaros laiko rankas ir rankose kažką laiko, A. R. vilki šviesią suknelę. Toliau stovi su šviesia suknele ir vilki džinsinį švarkelį K. Š., bei su juodais šortais ir rusvos spalvos palaidine ar striuke stovi V. P.. Nugriuvus R. S. ir M. G., ant kelio stovėjęs D. M. eina prie nuvirtusių asmenų ir ant kelkraščio stovinčiam I. Ž., kuris vilki rudos spalvos megztinį ir ant galvos yra užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu priekyje, trenkia į veidą, I. Ž. parvirsta, nesikelia. Tuomet K. Š. susiima už galvos matydama vaizdą, bando nuraminti D. M., tačiau šis priėjęs prie K. Š. apsisuka ir po kelių sekundžių pareidamas vėl trenkia kumščiu I. Ž.. Tuomet V. P., paėmusi už pečių nuveda A. D. į tarpą esantį tarp automobilių, jog šis asmuo atsitrauktų nuo nuvirtusių asmenų. A. D. atsitraukia ir vėl per tą patį tarpą, pamatęs, jog prie nuvirtusių asmenų, t. y. R. S. ir M. G., prieina D. M., kuris keturis kartus kumščiu smūgiuoja. A. D. grįžta per tą patį automobilių tarpą ir ištempia gulintį R. S. ir kartu su juo atsitraukia. Tuomet R. S. iškart įsėda į savo automobilio priekinę keleivio vietą ir išvažiuoja kartu su visą laiką prie antro automobilio „BMW“ vairo sėdėjusia E. Š., palikdamas savo draugus. K. Š. išlydi pirmiau išeinantį A. D., paskui kurį išeina ir D. M.. M. G. lieka gulėti ant šaligatvio grindinio (1 t., b. l. 21-24).
Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. 2625/2024(01) matyti, kad atlikus D. M. sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, padarytos išvados, kad D. M. nustatyta poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje ir dešiniame žaste galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 32–33).
Iš 2024 m. spalio 23 d. akistatos tarp M. G. ir D. M. protokolo matyti, kad D. M. nurodė, kad M. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 30, jį pastumdamas sukėlė jam skausmą, M. G. ranka ar delnu, nes nematė, trenkė ties pakaušiu ir stūmė jį, dėl ko jis nuo pastūmimo trenkėsi į šalia šaligatvio stovėjusio automobilio galinį sparną, trenkėsi kairiu šonu ir pavirto ant žemės keliais ir ant rankų, t. y. parklupo. Pakaušyje buvo „guzas“, kuris atsirado nuo rankos sudavimo jam į pakaušį. Daugiau jam smūgių nesudavė. M. G. nurodė, kad nepatvirtina D. M. parodymų, kad sudavė smūgį D. M.. Jis dešinę ranką pridėjęs prie sprando, kažkur prie galvos, stūmė D. M. nuo savęs. D. M. stovėjo jam už nugaros. D. M. nurodė, kad iš pradžių jis bendravo su M. G. būnant dar prie baro, jis paprašė jo cigaretės, jam davė, kalbėjosi. Kalbėjosi apie sportą, kalbėjo, kad jis iš Vilniaus. Neįvardintų, kad būtų buvęs koks konfliktas. Su juo buvo A. D., R. S., kitų nepažįsta. Tarp jo ir buvusių asmenų ir M. G. konflikto nebuvo. M. G. nurodė, kad tą patį vakarą, jam iš baro išėjus su drauge A. R., ši jam sakė, kad būtent prie baro tie du jaunuoliai, iš kurių buvo ir D. M., girdėjo, kaip sakė, kad nori pasimušti, tik ne su jais. Prie baro jokio konflikto nebuvo. Po to tik įvykio vietoje, kai K. išlipo iš automobilio, sukonfliktavo su priešais sėdinčiu asmeniu ir kitais buvusiais, įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktas įvyko, nežino. Kas konfliktą pradėjo, nežino. Kai priėjo, pasakė D. M., kad atstotų nuo K., pasakė, kad eitų iš čia. Viskas įvyko staiga, gal dar kažką ir pasakė vienas kitam. Po to, kaip minėjo D. M. atstūmė nuo savęs (1 t., b. l. 150-153).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).
BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai – smūgio ranka sudavimas nukentėjusiajam D. M. į galvą, jo pastūmimas, dėl to nukentėjusysis trenkėsi į šalia stovėjusį automobilį, nukentėjusiojo R. S. pastūmimas rankomis nukentėjusiajam į krūtinę, vertinami kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – gatvėje, netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, kurie išsigando, buvo susijaudinę ir šokiruoti kilusių muštynių, bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, tam, kad muštynes pabaigti liudytoja A. R. panaudojo ašarines dujas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 30, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia ranka sudavė D. M. į galvą ir jį stūmė, dėl to šis trenkėsi į šalia stovėjusį automobilį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. M. kraujosruvą pakaušio dešinėje bei dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to rankomis į krūtinę stūmė R. S., taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
M. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ruošėsi važiuoti namo, kai jo krikšto dukra K. Š. išlipo iš automobilio, nes norėjo nusišlapinti, netoli stovėjęs D. M. pradėjo juoktis, todėl jis išlipo iš automobilio, priėjo prie D. M. ir pasiteiravo, kodėl jis juokiasi ir liepė dingti iš ten. Tada jis paėmė D. M. už sprando ir jį stumtelėjo, paimdamas už sprando galėjo suduoti smūgį D. M. į pakaušį. Po to jis pradėjo ginčytis su R. S., jie šaukė vienas ant kito, ir jis R. S. taip pat pastūmė. Išvadą dėl neteisėtų M. G. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų D. M. ir R. S., liudytojų E. Š., A. D., I. Ž., V. P. ir K. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolo ir akistatos protokolo duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. G. savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos L. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė M. G. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu M. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai M. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo M. G. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina M. G. teisinę padėtį, todėl netaikomi.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 197–200). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jis administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 6 kartus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjęs (2 t., b. l. 1–5), nedirbantis, tačiau nedarbingumas yra susijęs su byloje nagrinėjamo įvykio metu patirta kojos trauma, registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusio darbdavio apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 6-8, 12-27). Teismo posėdžio metu kaltinamasis su pareikštas civiliniais ieškiniai sutiko iš dalies ir paaiškino, kad įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą tokią, kokią priteis teismas. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad žalą atlygintų dalimis, baigus reabilitaciją ieškotųsi darbo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai šalių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių skirtingos, pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje M. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo buvusi sutuoktinė L. G.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. G. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, slauganti savo ir kaltinamojo neįgalų sūnų. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. G. nurodė, kad L. G., kaip asmenybė, yra pavyzdys jam, ji laikosi įstatymų, neteista, su ja M. G. nuolat bendrauja, todėl jos įtaka ir teigiamas elgesys skatins M. G. laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų moralės ir elgesio normų. L. G. paaiškino, jog su M. G. labai gerai sutaria, palaiko gerus santykius, kalbėjo su M. G. apie įvykį, dėl jo M. G. labai išgyvena, iš jo elgesio matosi, kad jis pasikeitė į gerąją pusę. L. G. M. G. sakė, kad jei jis nemoka savęs valdyti, vadinasi jam reikia nevartoti alkoholio. M. G. klausia jos patarimų įvairiais klausimais, jos patarimų klauso ir jais vadovaujasi. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų L. G. paaiškinimų, ji pasitiki kaltinamuoju, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.
Teismas sprendžia, kad L. G. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog L. G. galimybė daryti įtaką savo buvusiam vyrui, jų vaikų tėvui yra akivaizdi.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad L. G. slaugo jos ir M. G. neįgalų sūnų, apskritai turi tris bendrus vaikus, dažnai bendrauja ir susitinka, jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už buvusį sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja L. G. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant L. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis D. M. pateikė 2024 m. kovo 10 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. G. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nukentėjusysis D. M. patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, išgąstį. D. M. buvo tyčia sužalotas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, dėl to jis patyrė pažeminimo, gėdos, nepatogumo jausmus, buvo sumenkinta jo reputacija.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis D. M. dėl M. G. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam D. M. buvo diagnozuota kraujosruva pakaušio dešinėje ir kraujosruva dešiniame žaste. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo D. M. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytus sužalojimus, jų lokaciją, galima pagrįstai teigti, kad pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, tačiau ne taip ilgai, kad nukentėjusysis negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki įvykio. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad M. G. sudavė smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvą bei jį pastūmė viešoje vietoje, kai aplink įvykio vietą buvo pašalinių asmenų, M. G. smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas neblaivus, nukentėjusysis pajuto pažeminimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, tokių įrodymų byloje nukentėjusysis nepateikė.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, viešosios tvarkos pažeidimo bylose, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 3000 Eur. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (M. G. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvą bei jį pastūmė viešoje), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją (pakaušis, žastas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo D. M. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam D. M. iš kaltinamojo priteistinas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gydosi, baigęs reabilitaciją ketina ieškoti darbo, taip pat turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, į priteistos sumos dydį, daro išvadą, kad kaltinamasis dėl susiklosčiusių aplinkybių neturi galimybės sumokėti visos žalos iš karto, todėl nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per keturių mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, taip pat į tai, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytas per keturių mėnesių laikotarpį, nukentėjusiojo D. M. reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą tenkintinas, tačiau nustatant terminą ne nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o pasibaigus terminui sumokėti paskutinę įmoką iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis R. S. pateikė 2024 m. kovo 10 d. civilinį ieškinį, kuris yra analogiškas nukentėjusiojo D. M. civiliniam ieškiniui, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. G. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nukentėjusysis R. S. patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, išgąstį. R. S. buvo tyčia sužalotas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, dėl ko jis patyrė pažeminimo, gėdos, nepatogumo jausmus, buvo sumenkinta jo reputacija.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. G. rankomis į krūtinę pastūmė nukentėjusįjį R. S.. Pasak nukentėjusiojo R. S., tokiais kaltinamojo veiksmais buvo įžeista jo garbė ir orumas, jis nebeturi noro dalyvauti šventėse, baisu kažkur išeiti, visa ta įtampą trukdo produktyviai dirbti, susigadino savo reputaciją prieš aplinkinius, tą akimirką buvo strese, dėl šio pastūmimo skausmo nejuto, sužalojimai nebuvo jam padaryti, žymių taip pat nebuvo. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos R. S. patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmą, baimę. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktą vieną veiksmą – pastūmimą nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (viskas vyko viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs), į skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo R. S. patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam R. S. iš kaltinamojo priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Teismas, nekartodamas iš esmės analogiškų motyvų dėl nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo išdėstymo ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą, daro išvadą, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per dviejų mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.), o nukentėjusiojo R. S. reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą tenkintinas, tačiau nustatant terminą ne nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o pasibaigus terminui sumokėti paskutinę įmoką iki visiško žalos atlyginimo.
M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 193–195). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo kamerų vaizdo įrašais (1-2 t., 2 vokai prisegti prie bylos tomų galinio viršelio), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusieji pateikė byloje prašymus atlyginti jiems byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Abu nukentėjusiuosius byloje atstovavo advokatas Simas Šuminas ir nukentėjusieji advokatui už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą sumokėjo po 242 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo po 181,50 Eur, todėl kiekvienas iš nukentėjusiųjų patyrė po 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiųjų pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl to nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, atstovavimo apimtį teisme, advokato aktyvumą teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad advokatas atstovavo du nukentėjusiuosius, teismas sprendžia, kad atstovavimo teismo posėdyje išlaidos yra proporcingos, tačiau išlaidos už civilinių ieškinių parengimą mažintinos. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas S. Šuminas parengė ir byloje pateikė du analogiškus civilinius ieškinius, kurie iš esmės yra tapatūs, todėl šiame kontekste teismas sprendžia, kad pagrįstas bylinėjimosi išlaidų dydis už parengtą vieną civilinį ieškinį šiuo konkrečiu atveju yra 170 Eur, todėl nukentėjusiesiems iš kaltinamojo M. G. priteistina po 351,50 Eur (170 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 181,50 Eur už atstovavimą teisme) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam D. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo termino, kada turėjo būti sumokėta paskutinė įmoka iki visiško žalos atlyginimo bei 351,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo D. M. įvykdymą dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo išdėstyti keturiems mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 100 Eur.
Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam R. S. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo termino, kada turėjo būti sumokėta paskutinė įmoka iki visiško žalos atlyginimo bei 351,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo R. S. įvykdymą dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo išdėstyti dviem mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 100 Eur.
Išaiškinti M. G., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, nukentėjusieji turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus su vaizdo kamerų vaizdo įrašais (1-2 t., 2 vokai prisegti prie bylos tomų galinio viršelio), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.