- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-1906-562/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02505-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolis Rimantas Vizainiškis, antstolis Andrius Bublys, uždaroji akcinė bendrovė „Vaivora Engineering“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad iki 2008 m. ekonominės krizės pareiškėjas vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Verslui plėtojantis ir būnant sėkmingu, iš uždirbtų lėšų pirko ir parduodavo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui būnant jau pensinio amžiaus „Parex“ bankas 2006 m. suteikė virš 1 000 000 Eur paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą kito nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau netikėtai įvykus ekonominei krizei pareiškėjas nesugebėjo laiku mokėti paskolos ir buvo išvaržytas visas įkeistas turtas. Išvaržius visą įkeistą turtą, toliau buvo skaičiuojamos palūkanos, kurių pareiškėjas nesugebėjo mokėti.
3. Pareiškėjas iki 2008 m. liepos 28 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. P01/2008-267 (toliau – Sutartis) sudarymo buvo nupirkęs turtinę teisę su vertine išraiška, kurios pagrindu už tuo metu valstybės nurodomas kainas pasirinko žemės sklypą, bet dėl biurokratinių mechanizmų sklypo perdavimas užtruko daugiau kaip 3 metus. Valstybė pabrangino žemę, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pasiūlė arba imti pasirinktą sklypą su priemoka, arba jo atsisakyti. Dėl ankstesnių jo ir mirusios sutuoktinės skolų, žemės sklypas buvo išvaržytas.
4. Pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 952,93 Eur (910,64 Eur senatvės pensija ir 42,29 Eur vienišo asmens išmoka). Pareiškėjas turi 505/9300 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šiai Žemės sklypo daliai yra taikomos žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, tačiau tiek notaras, tvirtinęs sandorį yra miręs, tiek pardavėjas UAB „Bonvaldos servisas“ yra likviduotas. VĮ „Registrų centras“ atsisako išregistruoti žymas. Pareiškėjas yra atsiskaitęs pagal Žemės sklypo įsigijimo sandorį, tačiau neturi jokių galimybių gauti patvirtinimo. Kitokio turto neturi.
5. Šiai dienai, esant senyvo amžiaus, skolų grąžinti tiesiog neįmanoma, pareiškėjas iš viso skolingas kreditoriams 1 177 156,84 Eur.
6. NŽT su pareiškimu nesutiko.
7. NŽT vertinimu pareiškėjo elgesys kelia abejonių dėl jo sąžiningumo. Pareiškėjas Sutarties pagrindu įsipareigojo 14 m. mokėti įmokas už žemę ir palūkanas, tačiau pagal nustatytus terminus nesumokėjo. Pareiškėjas nesikreipė dėl galimybės atidėti įmokų mokėjimą, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų savo mokumui pagerinti, dėl ko skolinis įsipareigojimas nuolatos didėjo.
8. NŽT suteikė galimybę pasirinkti, pirkti arba nepirkti valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sąžiningas asmuo žinodamas, kad kyla sunkumų atsiskaityti su „Parex“ banko 2006 m. suteikta virš 1 000 000 Eur paskola, įkeičiant nekilnojamąjį turtą ar atsiradus kitų finansinių įsipareigojimų, nebūtų dar papildomai įgijęs nekilnojamojo turto ir tuo pačiu piniginių įsiskolinimų.
9. Šiai dienai pareiškėjas nuosavybės teise valdo 505/9300 dalis Žemės sklypo. Taigi, tol kol yra realizuotino turto, pareiškėjui iškelti fizinį bankrotą nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė pareiškimą tenkinki ir:
1) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą;
2) paskirti nemokumo administratore MB „Nemokumo era“;
3) tvirtinti 340 Eur, įskaitant mokesčius, sumą, kurią bankroto administratorė MB „Nemokumo era“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos;
Žemesnės instancijos teismas
4) nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei finansinius reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;
5) patvirtinti 850 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;
6) nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, teismui pateikti tvirtinti mokumo atkūrimo planą.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 28 d. tarp Lietuvos Respublikos, pareiškėjo ir Z. L. buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo per 14 m. laikotarpį kas mėnesį mokėti 11 129,31 Lt (3 225,88 Eur) įmokas bei 2 proc. palūkanas. Bendra mokėtina suma – 155 810,40 Lt (45 162,44 Eur). Pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai pagal vykdomąsias bylas Nr. 0128/10/01480; Nr. 0128/13/00506; Nr. 0128/13/03167; Nr. 0128/14/00987; Nr. 0042/24/00309. Bendra skola pagal vykdomąsias bylas yra 5 449 807,94 Eur. 2021 m. birželio 1 d. pareiškėjas su J. L. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu J. L. perdavė neatlygtinai valdyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu registruotos 505/9300 Žemės sklypo dalys. Nekilnojamojo turto registre yra žymos – „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Pareiškėjas yra 84 m. amžiaus, pensininkas. Pareiškėjas gauna 910,64 Eur senatvės pensiją bei 42,29 Eur vienišo asmens išmoką. AB „Regitra“ duomenimis, pareiškėjas transporto priemonių neturi. Pareiškėjo banko sąskaitoje kredito likutis 2025 m. spalio 22 d. buvo 82,82 Eur.
12. Teismas nurodė, kad pareiškimo pateikimo metu, t. y. 2025 m. gruodžio 8 d., minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA) Lietuvoje siekė 1 038 Eur. Pagal taikomą teisinį reguliavimą, fizinio asmens nemokumo (bankroto) klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA dydžių sumą, t. y. 25 950 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 177 156,84 Eur.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu registruotas tik Žemės sklypas, kuriam yra nustatyti apribojimai „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Pareiškėjas kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena J. L. gyvenamajame name. Kilnojamojo turto ar vertybinių popierių pareiškėjas taip pat neturi, vienintelės gaunamos pajamos yra 952,93 Eur pensijos ir vienišo asmens išmokos.
14. Teismo vertinimu, net ir laikant, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 952 Eur per mėnesį po mokesčių, ir darant prielaidą, jog visos šios pajamos būtų skiriamos finansiniams įsipareigojimams vykdyti, apie 1 177 156,84 Eur dydžio skolai padengti prireiktų daugiau kaip 103 metų (952 Eur × 12 mėn. = 11 424 Eur per metus; 1 177 156,84 Eur / 11 424 Eur = 103,42 metų).
15. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės yra nepajėgus įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą laiką.
16. Teismas nustatė, kad didžioji dalis pareiškėjo finansinių įsipareigojimų atsirado dar 2010 m., pradėjus priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą Nr. I-240V/2010. Antstolis Rimantas Vižainiškis pagal tą pačią prievolę vykdo ir kitas vykdomąsias bylas, pradėtas 2013–2014 m. pagal notarų vykdomuosius įrašus dėl hipoteka įkeisto turto. Tuo tarpu pareiškėjo įsiskolinimas NŽT atsirado gerokai vėliau – 2024 m. vasario 5 d., Vilniaus apygardos teismui išdavus vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1261-1012/2023 dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas paaiškino, kad praeityje vertėsi verslu – vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, tačiau prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir išaugus finansiniams įsipareigojimams, jis nebepajėgė atsiskaityti su kreditoriais. Vėliau, susidarius skoloms, pareiškėjo sutuoktinė susirgo nepagydoma liga ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismas pažymėjo, jog 2010 m. pareiškėjas jau buvo pensinio amžiaus, todėl, įvertinus susiklosčiusių aplinkybių visumą, jo galimybės ieškoti darbo buvo objektyviai ribotos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nesutiko su NŽT, kad pareiškėją galima būtų pripažinti nesąžiningu. Nustatė, kad pagal Sutartį, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už žemės sklypą 56 407,26 Eur sumą, 2008 m. birželio 12 d. sumokėjo 11 290 Eur. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr.e2-1261-1012/2023 iš pareiškėjo yra priteista 32 232,73 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma nesiekia pradinės žemės sklypo sumos, padarė išvadą, kad pareiškėjas nevengė Sutarties vykdymo, pagal galimybes mokėjo įmokas.
19. Pareiškėjas, siekdamas realizuoti Žemės sklypą, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl žymų apie įsiskolinimą išregistravimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi nepateikti dokumentai numatyti 2007 m. liepos 3 d. sutartyje (atsiskaitymo pakvitavimas). Notarų rūmai pateikė archyvinius dokumentus, tačiau pakvitavimo juose nebuvo. UAB „Bonvaldos servisas“ bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“ nurodė, kad dokumentai buvo perduoti Alytaus archyvui. Tuo tarpu Alytaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 18 d. nurodė, kad 2007 m. trumpo saugojimo dokumentai yra nurašyti ir sunaikinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjas dėjo pastangas, siekdamas panaikinti NTR esančias žymas, kad būtų galima parduoti nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.
20. Atsižvelgiant į tuo metu pareiškėjui susiklosčiusią situaciją (pareiškėjo sutuoktinės ligą, jos priežiūrą), vien tai, kad pareiškėjas nesikreipė dėl įmokų atidėjimo, teismo vertinimu, negalima vertinti, kaip nesąžiningo jo elgesio.
21. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Sutarties sudarymo metu (2007 m.) pareiškėjo finansinė padėtis buvo gera, pareiškėjas negalėjo numatyti pasaulinės ekonominės krizės ir atitinkamai įvertinti įsipareigojimų vykdymo ateityje.
22. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjo nepakankamo aktyvumo ir pareiškėjo nemokumo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad pareiškėjas iš esmės stengėsi vykdyti įsipareigojimus, pagal galimybes mokėjimo įmokas. Nenustatyta, jog pareiškėjas būtų vengęs išieškojimo, slėpęs pajamas ar turtą tam, kad būtų išvengta finansinių įsipareigojimų kreditoriams.
23. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
24. NŽT atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1. pats pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, nurodė, kad NŽT pasiūlė pasirinkti – įsigyti pasirinktą žemės sklypą su priemoka arba jo atsisakyti, todėl pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Pareiškėjas pats priėmė sprendimą sudaryti Sutartį, nors žinojo apie turimus reikšmingus finansinius įsipareigojimus „Parex“ bankui. Sąžiningas asmuo tokiomis aplinkybėmis, esant didelės apimties skoloms, nebūtų prisiėmęs papildomų finansinių įsipareigojimų;
24.2. teismas nevertino, kad Sutarties sudarymo metu pareiškėjas jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus, todėl turėjo objektyviai įsivertinti savo finansines galimybes prisiimti naujus įsipareigojimus;
24.3. byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyviai ieškojęs darbo ar ėmęsis priemonių skoloms mažinti. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto institutas nėra skirtas vien skolų vengimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015);
24.4. teismas išsamiai nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytos sutuoktinės gydymo, neprašė pateikti tai pagrindžiančių dokumentų apie nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikį, todėl šios aplinkybės liko nepakankamai ištirtos;
24.5. teismas taip pat nevertino AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo, iš kurio matyti pareiškėjo grynųjų pinigų išėmimai ir atsiskaitymai įvairiose vietose (degalinėse, automobilių salone), nors jis neturi registruotų transporto priemonių;
24.6. pareiškėjas šiai dienai nuosavybės teise valdo 505/9300 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią (duomenys neskelbtini). NŽT nuomone, kol egzistuoja realizuotino turto, pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama;
24.7. pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių pašalinti žymas, kas vertintina kaip sąmoningas neveikimas. 2021 m. spalio 3 d. Registrų centro rašte Nr. CSPR-348 nurodyta, kad pagal Sutartį pareiškėjas turėjo atsiskaityti pavedimu, todėl tai leidžia manyti, kad turėjo likti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Taip pat šiame rašte pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę Sutartyje numatytą visiško atsiskaitymo faktą nustatyti teismine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų tuo pasinaudojęs
25. Pareiškėjas prašo NŽT atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. pareiškėjo sąžiningumas yra akivaizdus. Subjektyviai jis buvo patyręs verslininkas, kurio finansiniai sprendimai buvo priimti ekonominio pakilimo laikotarpiu ir atitiko tuo metu buvusią rinkos situaciją, o vėliau jo turtas buvo realizuotas antstolių vykdymo procese. Taip pat jis ėmėsi veiksmų dėl juridinių faktų nustatymo ir žymų panaikinimo registre. Objektyviai visi esminiai finansiniai sprendimai buvo priimti 2006 – 2008 m., t. y. daugiau kaip 15 metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jie nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą 3 metų vertinimo laikotarpį;
25.2. nei Sutarties sąlygose, nei specialiuosiuose žemės teisės įstatymuose nėra nustatytos administracinės procedūros, leidžiančios pirkėjui prašyti NŽT administraciniu keliu atidėti arba keisti sutarties mokėjimo sąlygas. NŽT nepateikė nė vienos tokią galimybę numatančios teisės normos, nes tokios normos paprasčiausiai nėra;
25.3. NŽT versija apie „galimybę pasirinkti“ neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjas dar prieš Sutarties sudarymą buvo nupirkęs turtinę teisę (finansinę teisę, garantuojančią žemės sklypo įsigijimą valstybės nustatytomis kainomis). Dėl biurokratinių kliūčių perdavimas užtruko trejus metus, per kuriuos valstybė padidino kainą. NŽT pasiūlė alternatyvą: imti sklypą su priemoka arba visiškai jo atsisakyti, prarandant jau sumokėtas lėšas;
25.4. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - ir JAV) krizės pirmieji požymiai pasirodė 2007 m. antroje pusėje, tačiau Lietuva kaip atskira ekonomika, reikšmingesnį nuosmukį patyrė tik 2008 m. pabaigoje ir ypač 2009 m., kai šalies BVP sumažėjo. Sudarant Sutartį 2008 m. liepos 28 d. nei Lietuvoje, nei tarptautinių institucijų prognozėse nebuvo numatytas tokio masto ekonominis nuosmukis – Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir kitos institucijos tuo metu dar prognozavo ekonomikos augimo tęstinumą. Todėl teigti, kad pareiškėjas privalėjo numatyti artėjančios krizės mastą, prieštarauja protingo asmens elgesio (objektyvaus sąžiningumo) kriterijui;
25.5. reikšminga aplinkybė yra ta, kad NŽT, sudarydama Sutartį su pareiškėju, pati atliko jo finansinės padėties vertinimą ir pripažino jį tinkamu sandorio sudarymui. Viešojo administravimo subjektas, sudarydamas tokį sandorį, privalo įvertinti kitos šalies mokumą, todėl Sutarties sudarymas patvirtina, kad tuo metu pareiškėjo finansinė padėtis buvo laikyta pakankama ir priimtina. Tai papildomai paneigia prielaidas, kad pareiškėjas tuo metu būtų buvęs nemokus ar veikęs nesąžiningai;
25.6. argumentai, kad pareiškėjas sudarydamas sutartį buvo pensinio amžiaus ir turėjo sąmoningai įsivertinti galimybes išsimokėti turimus piniginius įsipareigojimus, yra teisiškai nepagrįstas ir diskriminacinio pobūdžio;
25.7. juridiškai reikšminga yra ne tai, ar sirgo sutuoktinė oficialiais medicinos dokumentais patvirtintomis ligomis, ar jai buvo oficialiai paskirta slauga, o tai, ar toks žmogiškas gyvenimo kontekstas paaiškina pareiškėjo finansinės padėties deterioraciją. Kaip teisingai pažymėjo teismas, mirusi sutuoktinė, kurią pareiškėjas prižiūrėjo, kartu su jo pensinio amžiaus aplinkybe ir 2010 m. apribojimais Darbo rinkoje suformavo situaciją, kurioje bandymas ieškoti darbo ar kitaip aktyviai didinti pajamas buvo objektyviai ribotas. NŽT šio klausimo iš esmės nekėlė pirmosios instancijos teisme, klausimų ar abejonių dėl mirusios sutuoktinės neuždavė, todėl akivaizdu, jog prarado galimybę ir skųsti teismo sprendimą šioje dalyje;
25.8. tai, kad pareiškėjas lankėsi degalinėje ar automobilių salone, visiškai neparodo, kad jis turi ar vairuoja nuosavą transporto priemonę. Vyresnio amžiaus žmogus gali naudotis sūnaus, dukters ar kitų artimųjų automobiliu, gali būti vežamas draugų, gali lankyti automobilių servisą padedant artimajam;
25.9. faktiškai pareiškėjas ėmėsi visų jam prieinamų veiksmų: kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl žymų išregistravimo, į Notarų rūmus dėl archyvinių dokumentų, į UAB „Bonvaldos servisas“ bankroto administratorių UAB „Šilkuva“, iš kurio gavo informaciją apie dokumentų perdavimą archyvui, taip pat į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2022 m. gegužės 18 d. nurodė, kad 2007 m. dokumentai yra sunaikinti. Galiausiai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. e2YT-16308-466/2022). Nors teismo buvo nurodyta pašalinti trūkumus pateikiant atsiskaitymą su pardavėju patvirtinančius dokumentus, tokių dokumentų objektyviai neįmanoma gauti, nes „Parex“ bankas yra bankrutavęs ir likviduotas. Todėl trūkumų pašalinimas buvo faktiškai neįmanomas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėjo realias ir nuoseklias pastangas siekdamas panaikinti registre esančias žymas, kas vertintina kaip sąžiningo elgesio požymis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme;
25.10. NŽT teigia, kad tol, kol pareiškėjas turi realizuotiną turtą – 505/9300 žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – bankroto byla jam negali būti keliama. Ši pozicija prieštarauja FABĮ sistemai ir jos taikymo praktikai. FABĮ nenustato, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai pareiškėjas neturi jokio turto. Priešingai, FABĮ 4 straipsnis įpareigoja nurodyti turimą turtą, kas patvirtina, jog turto turėjimas yra įprasta bankroto proceso pradžios sąlyga, o ne jo kliūtis. Pats bankroto procesas yra teisiškai reglamentuotas mechanizmas, skirtas skolininko turto realizavimui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui;
Šalies argumentai
25.11. NŽT pozicija iš esmės reiškia, kad priverstinis išieškojimas turėtų būti tęsiamas iš 83 metų pareiškėjo, kurio vienintelės pajamos sudaro 952,93 Eur per mėnesį, iki tol, kol skolos bus visiškai padengtos. Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimai viršija 1,1 mln. Eur, toks scenarijus praktiškai reikštų, jog pareiškėjas iki gyvenimo pabaigos negalėtų realiai atsiskaityti ir būtų nuolat priverstinai išieškoma iš jo minimalių pragyvenimo pajamų. Tokia situacija neatitinka žmogaus orumo principo bei FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. e3K-3-68-381/2025 yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto institutas skirtas ne tik kreditorių interesams tenkinti, bet ir sudaryti sąlygas skolininkui išvengti socialinio užribio, apsaugoti jo orumą bei sudaryti prielaidas bent iš dalies atkurti finansinį stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
28. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
29. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 23 punktas).
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).
31. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
32. Nagrinėjamu atveju NŽT pareiškėjo nemokumo iš esmės neginčija, atskirajame skunde nenurodo ir nedetalizuoja jokių aplinkybių, kad pareiškėjas, jos vertinimu, būtų mokus. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT iš esmės neskundžia pirmosios instancijos teismo nutartimi padarytos išvados dėl pareiškėjo nemokumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako ir toliau vertina FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą, (ne)egzistavimą.
33. NŽT teigiant, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Jame reglamentuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
34. Taigi, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai reiškia, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
35. Pažymėtina, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).
36. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
37. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Taip pat vertinant šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 52 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju NŽT teigia, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas: pareiškėjas, užklupus finansiniams sunkumams, laiku nesikreipė į NŽT; pats pareiškėjas priėmė sprendimą sudaryti Sutartį, nors sąžiningas asmuo, žinodamas, kad kyla sunkumų atsiskaityti su „Parex“ banko 2006 m. suteikta daugiau kaip 1 000 000 Eur paskola, užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, nebūtų papildomai įgijęs nekilnojamojo turto ir kartu prisiėmęs papildomų piniginių įsipareigojimų; Sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo sulaukęs pensinio amžiaus, todėl turėjo sąmoningai įsivertinti savo finansines galimybes; byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas aktyviai ieškojo darbo ar siekė grąžinti susidariusias skolas; teismas išsamiai nenagrinėjo aplinkybių, kokia apimtimi pareiškėjas prisidėjo prie sutuoktinės ligos gydymo, taip pat nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sutuoktinei reikėjo nuolatinės priežiūros ir kad buvo paskirta slauga ar kita išmoka; kol yra realizuotino turto, pareiškėjui fizinio bankroto byla negali būti keliama.
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su NŽT pozicija. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, didžioji pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dalis atsirado dar 2010 m., pradėjus priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą Nr. I-240V/2010. Antstolis Rimantas Vižainiškis pagal tą pačią prievolę vykdo ir kitas 2013 m. pradėtas vykdomąsias bylas pagal notarų vykdomuosius įrašus dėl hipoteka įkeisto turto (1 439 183,49 Eur; 1 423 170,31 Eur; 1 408 082,40 Eur). Tuo tarpu pareiškėjo įsiskolinimas NŽT atsirado gerokai vėliau, t. y. 2024 m. vasario 5 d., Vilniaus apygardos teismui išdavus vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1261-1012/2023 dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo – neatsiskaitymo už žemės sklypą.
40. Pareiškėjo atveju esminiai finansiniai įsipareigojimai – paskolos sutartis su „Parex“ banku – sudaryti 2006 m., t. y. daugiau kaip 18 metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutartis su NŽT sudaryta 2008 m., t. y. daugiau kaip 16 metų iki pareiškimo pateikimo. Visi kiti vykdomieji raštai ir notarų vykdomieji įrašai yra 2010 – 2014 m. laikotarpio. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, nė vienas iš šių juridinių faktų nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą trejų metų laikotarpį, todėl jie negali būti vertinami kaip sąlyga, savaime sudaranti pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
41. Pažymėtina, jog iki ekonominės krizės (2008 m.) pareiškėjas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Plėtojant verslą ir jam esant sėkmingam, iš uždirbtų lėšų pareiškėjas pirko ir parduodavo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui esant pensinio amžiaus, 2006 m. „Parex“ bankas suteikė daugiau kaip 1 000 000 Eur paskolą, užtikrintą nekilnojamojo turto įkeitimu, skirtą kito nekilnojamojo turto įsigijimui. Tai, kad tokio dydžio paskola buvo suteikta, patvirtina, jog tuo metu pareiškėjo finansinė padėtis buvo vertinta kaip pakankamai gera. Be to, 2008 m. tarp NŽT ir pareiškėjo buvo sudaryta Sutartis, todėl ir NŽT tuo metu laikė pareiškėją finansiškai pajėgiu prisiimti įsipareigojimus. Nei pareiškėjo pensinis amžius, nei ankstesni finansiniai įsipareigojimai tuomet nesudarė kliūčių sudaryti Sutartį. NŽT taip pat nenurodo, kad pareiškėjas būtų pateikęs tuo metu klaidingus duomenis apie savo finansinę padėtį.
42. Visuotinai žinoma, kad 2008 m. pasaulinė finansų krizė reikšmingai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Teigti, kad 2008 m. liepos 28 d. sudarydamas Sutartį pareiškėjas privalėjo numatyti artėjančios krizės mastą, prieštarauja objektyviam protingo asmens elgesio kriterijui. Kaip minėta, 2008 m. liepos 28 d. tarp NŽT ir pareiškėjo buvo sudaryta Sutartis, todėl ir pačios NŽT vertinimu pareiškėjas tuo metu buvo pakankamai finansiškai pajėgus prisiimti įsipareigojimus. Mažai tikėtina, kad abi sandorio šalys galėjo numatyti artėjančios krizės mastą, kuris iš esmės tapo akivaizdus tik 2009 m. pradžioje.
43. Kaip minėta, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustatoma, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar dėl kitų tyčinių veiksmų (neteisingos informacijos pateikimo, nepagrįstų įsipareigojimų prisiėmimo) ar sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
44. NŽT šiuo atveju pateikė tik subjektyvų vertinimą dėl daugiau nei prieš 13 metų susiklosčiusių aplinkybių. Duomenų, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo būtų atlikęs veiksmus, dėl kurių tapo nemokus, nepateikta.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nepakankamo aktyvumo ir jo nemokumo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas stengėsi vykdyti savo įsipareigojimus ir pagal galimybes mokėti įmokas kreditoriams, t. y. pagal Sutartį pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už žemės sklypą 56 407,26 Eur sumą, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1261-1012/2023 iš pareiškėjo priteista 32 232,73 Eur skola. Taigi, priešingai nei teigia NŽT, pareiškėjas nevengė Sutarties vykdymo ir pagal galimybes vykdė mokėjimus.
46. Kitaip nei teigia NŽT, nustatyta, kad pareiškėjas ėmėsi visų jam prieinamų veiksmų siekdamas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, t. y. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl žymų išregistravimo, į Notarų rūmus dėl archyvinių dokumentų, į UAB „Bonvaldos servisas“ bankroto administratorių UAB „Šilkuva“, taip pat kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2022 m. gegužės 18 d. nurodė, kad 2007 m. trumpo saugojimo dokumentai yra nurašyti ir sunaikinti, siekdamas įrodyti, jog jis buvo su UAB „Bonvaldos servisas“ atsiskaitęs, ir, kad žymos dėl žemės sklypo neperleidimo būtų panaikintos.
47. Taip pat, priešingai nei teigia NŽT, pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas pripažinti, kad jis yra visiškai atsiskaitęs pagal 2007 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AG-1944 dėl 505/9300 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš likviduotos UAB „Bonvaldos servisas“ (civilinė byla Nr. e2YT-16308-466/2022). Buvęs pardavėjas UAB „Bonvaldos servisas“ 2016 m. sausio 27 d. buvo likviduotas, o AB „Parex“ bankas 2019 m. sausio 27 d. išregistruotas. Sandorį tvirtinęs notaras A. G. yra miręs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
48. Be to, FABĮ 4 straipsnis nustato pareigą atskleisti turimą turtą, taip patvirtindamas, kad turto buvimas yra įprasta bankroto proceso inicijavimo prielaida, o ne kliūtis priimti pareiškimą ar, juo labiau, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
49. Kaip jau minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
50. Taigi, priešingai nei teigia NŽT, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
51. Šiuo atveju pareiškėjas yra 84 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad jo galimybės gauti papildomas pajamas ar iš esmės pagerinti savo finansinę padėtį yra objektyviai itin ribotos. Tokio amžiaus asmens galimybės integruotis į darbo rinką, pradėti naują ekonominę veiklą ar kitaip reikšmingai padidinti pajamas iš esmės yra neįmanomas, o finansinių įsipareigojimų vykdymas iš būsimų pajamų iš esmės tampa mažai tikėtinas. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo finansiniai sunkumai negali būti efektyviai išspręsti kitomis priemonėmis nei fizinio asmens bankroto procesas, kuris šiuo atveju labiausiai atitiktų tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
53. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pagrįstai nutarė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Dėl nurodytų priežasčių, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Pareiškėjas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.