Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. R., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Z. L. ir T. L. dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams T. L. pateikti; 2) priteisti iš atsakovų Z. L. ir T. L. solidariai 45 673,77 Eur įsiskolinimą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, naudai, kurį sudaro: 41 902,54 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 3 771,23 Eur delspinigiai; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė:

1.1. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Z. L. bei Z. L. (toliau – Pirkėjai), atstovaujami S. L., 2008 m. liepos 28 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/2008-267, notarinio registro Nr.1-7111 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Z. L. ir Z. L. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 0,0834 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,1690 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurią nuosavybės teise valdė iki 2011 m. spalio 26 d.

1.2. Remiantis 2022 m. lapkričio 8 d. Gyventojų registro duomenimis, Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro 2023 m. sausio 25 d. išrašu, Z. L. turtą ir turtines teises paveldėjo vaikaitė – atsakovė T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1.3. Sutarties 2 punktu buvo nustatyta, jog perkamo žemės sklypo kaina –194 763,00 LTL (56 407,26 Eur). Remiantis Sutarties 4 punktu, atsakovai Z. L. ir Z. L. už perkamą Žemės sklypo dalį 2008 m. birželio 12 d. sumokėjo 38 952,60 LTL (11 281,45 Eur). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad įsiskolinimo likutį 155 810,40 LTL (45 125,81 Eur) pirkėjai įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2022 m. sausio 15 d.

1.4. Nurodė, kad pirkėjai Z. L. ir Z. L., kurios turto paveldėtoja yra atsakovė T. L., buvo susipažinę su Sutarties sąlygomis bei su sąlygomis dėl įsiskolinimo likučio sumokėjimo terminų ir sąlygų. Sutartyje pirkėjams buvo nurodyta bei išaiškinta, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Iš Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės Nr. 49-22-01 matyti, kad pirkėjai sumokėjo tik vieną įmoką, t. y. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 4 014,99 Eur, todėl nuo 2010 metų pirkėjų pradelstų įmokų už parduotą žemę suma Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio pateikimo dienai sudaro 45 673,77 Eur. Atsakovai, nepaisydama NŽT raginimo sumokėti įsiskolinimą, toliau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

1.5. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog apie skolininkės Z. L. mirtį ieškovei tapo žinoma tik teikiant teismui pirminį ieškinį dėl skolos išieškojimo, t. y. 2022 metų lapkričio mėnesį. Ieškovė pažymi, kad atsakovė T. L., priimdama palikimą pagal 2016 m. birželio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-6554, buvo vos dviejų metų amžiaus, todėl negalėjo suprasti bei disponuoti reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais. Abiejų atsakovų įsiskolinimas valstybei atsirado Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2008 m. liepos 28 d. sutarties pagrindu, kurią pasirašė atsakovo Z. L. sūnus ir atsakovės T. L. tėvas S. L., kuris žinojo apie prisiimtus įsipareigojimus ir vykdytinas prievoles, tačiau mirus Z. L. kreditorės NŽT neinformavo.

1.6. Ieškovė nurodė, jog Sutartį sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri 2010 metais buvo likviduota, o jos teises ir pareigas perėmė NŽT, o NŽT ne kartą buvo reorganizuota, į didelę NŽT specialistų kaitą, taip pat į tai, kad NŽT dar 2020 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į pirkėjus prašydama sumokėti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jie gera valia jų neįvykdė, todėl, ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti praleistą bendrąjį ieškinio senaties terminą.

2. Atsakovas Z. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies: 1) taikyti ieškinio senatį nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą daliai; 2) atmesti prašymą dėl senaties termino atnaujinimo; 3) priteisti iš atsakovo Z. L. ieškovei 35 133,68 Eur skolos su delspinigiais, o atsakovės T. L. atžvilgiu ieškinį atmesti; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. liepos 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po ilgo bylinėjimosi su ieškove. Bylos esmė buvo ta, kad ieškovė nesutiko už visą priklausančią vertę atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui buvo paskirta dalis žemės sklypo, o kitą dalį žemės sklypo atsakovas turėjo išpirkti. Sudarius sutartį atsakovas su tuometine sutuoktine Z. L. planavo vykdyti savo įsipareigojimus ir mokėti atsakovui, tačiau buvęs kreditorius pateikė vykdomąjį dokumentą ir areštavo išperkamą žemės sklypą. Kiek atsimena atsakovas, antstolis varžė turtą ir tam nepavykus, turtas buvo perduotas pagal turto perdavimo išieškotojui aktą. Su Z. L. atsakovas yra išsiskyręs, Z. L. yra mirusi.

2.2. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą 9 669,81 Eur skolos dalies priteisimui, kadangi ieškovė nesąžiningai skaičiuoja skolą. Atsakovas nurodo, jog ieškovė NŽT prievoles kildina iš atskirų Sutarties mokėjimų (NŽT 2023 m. kovo 30 d. mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę Nr.49-22-01, kadangi būtent taip skaičiuotina skola ir netesybos, todėl remiantis bendruoju senaties terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.125 straipsnio 1 dalis), skola galėtų būti priteista tik nuo 2012 m. lapkričio 10 d., kas lemia 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. įmokų priteisimo negalimumą, todėl ieškinio dalis dėl 9 669,81 Eur nėra pagrįsta.

2.3. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra valstybės patikėtinė, kuri turi pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai bei turi visus įmanomus išteklius sekti savo skolininkus, tačiau jau 14 metų delsia, todėl toks elgesys negali būti pateisinamas ir pažeidžia civilinės apyvartos stabilumo principą, kadangi jokių veiksmų ieškovė nesiėmė. Turėdama žmogiškuosius ir valstybės finansinius išteklius turėjo elgtis atidžiai, todėl vien tai, kad 2020 metais buvo siųsti pranešimai neturi jokios faktinės prielaidos į senaties termino atnaujinimą. Jokių svarbių priežasčių, kodėl buvo delsiama 14 metų ieškovė nepateikė, todėl jos prašymas yra nepagrįstas.

2.4. Atsakovas nurodo, jog nesutinka, kad iš atsakovės T. L. būtų priteista skola.

3. Atsakovė T. L. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) taikyti senatį kreditoriniam reikalavimui mirusios Z. L. įpėdinei T. L. pareikšti; 2) atmesti ieškovės prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui mirusios Z. L. įpėdinei T. L. pareikšti; 3) atmesti atsakovės T. L. atžvilgiu patikslintą ieškinį visiškai; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovės T. L. naudai. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Atsakovės atstovas nurodo, kad kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Z. L. turėjo pakankamai daug įsipareigojimų, todėl turtiniai vienetai, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti, areštuoti ir parduoti vykdomosiose bylose. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra jokio kito paveldėto turto į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovės išieškojimas ar skola, todėl patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nėra paveldėto turto, nes T. L. palikimą priėmė pagal turto apyrašą ir atsako tik paveldėto turto ribose.

3.2. Pažymėtina, jog T. L. pradėjus paveldėjimo bylą niekas neinformavo apie skolinį įsipareigojimą ieškovei, todėl ieškovė turėjo pareigą įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą imperatyvųjį reikalavimą pareikšti savo reikalavimus įpėdinei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, laikant, kad palikimas atsirado 2016 m. vasario 14 d., ieškovė turėjo pareigą pareikšti savo reikalavimą iki 2016 m. gegužės 14 d., akivaizdu, kad šis terminas praleistas, todėl ir reikalavimas yra neteisėtas.

3.3. Atsakovės atstovo vertinimu, yra praleistas ir naikinamasis trejų metų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo momento, bet nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl palikimui atsiradus 2016 m. vasario 14 d., naikinamasis terminas reikalavimui pareikšti buvo 2019 m. vasario 14 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė savo teisių neįgyvendino.

3.4. Pažymėtina, jog ieškovės samprotavimai dėl S. L. žinojimo apie skolą yra nepagrįsti, nes tai nebuvo jo įsiskolinimai, o T. L. atstovavo paveldėjime jos motina K. B., ką pagrindžia paveldimo turto apyrašas.

3.5. Atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė T. L. visiškai palaiko bendraatsakovio Z. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes dėl senaties termino skolos daliai taikymo.

4. Bylos žodinio nagrinėjimo metu ginčo šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

5.1. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Z. L. bei Z. L. (Pirkėjai), atstovaujami S. L., 2008 m. liepos 28 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), kurios pagrindu Z. L. ir Z. L. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 0,0834 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,1690 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) (t. 1, e. b. l. 10-12).

5.2. Sutarties 2 punktu buvo nustatyta, jog perkamo žemės sklypo kaina –194 763,00 LTL (56 407,26 Eur). Remiantis Sutarties 4 punktu, atsakovai Z. L. ir Z. L. už perkamą Žemės sklypo dalį 2008 m. birželio 12 d. sumokėjo 38 952,60 LTL (11 281,45 Eur). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad įsiskolinimo likutį 155 810,40 LTL (45 125,81 Eur) pirkėjai įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2022 m. sausio 15 d. Likusi Žemės sklypo kainos dalis Sutarties 5 punkte išdėstyta mokėti dalimis, kasmet po 11 129,31 LTL (3 223,27 Eur) iki kiekvienų metų sausio 15 d., pradedant nuo 2009 m. ir paskutinę įmoką sumokant 2022 m. sausio 15 d.

5.3. Žemės sklypo dalį, įgytą nuosavybės ginčo Sutarties pagrindu, Pirkėjai nuosavybės teise valdė iki 2011 m. spalio 26 d. (NTR išrašas – t. 1, e. b. l. 13-24).

5.4. Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro duomenys – t. 1, e. b. l. 28). Remiantis Testamentų registro 2023 m. sausio 25 d. išrašu, Z. L. turtą ir turtines teises paveldėjo vaikaitė – atsakovė T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 95-101).

5.5. Po Z. L. mirties jos turtas paveldėtas pagal įstatymą mirusiosios vaikaitės - atsakovės T. L., palikimas priimtas pagal turto apyrašą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro (i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 14 000,00 Eur, ir (ii) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 16 000 Eur (t. 2, e. b. l. 6-12). Paveldėtas turtas 2016 – 2017 m. vykdomosiose bylose (pradėtose pagal Z. L. kreditorių reikalavimus) perduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už turto apyraše nurodytas vertes (t. 2, e. b. l. 13-14), todėl šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė T. L. savo nuosavybėje nebeturi jokio kito paveldėto turto.

6. Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas Z. L. iš dalies su ieškiniu sutinka, t. y. pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei 32 232,73 Eur skolos pagal Sutartį ir 2 900,95 Eur delspinigių, iš viso 35 133,68 Eur skolos su delspinigiais (sumos patikslintos atsakovo atstovo 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu). Likusiai daliai skolos (9 669,81 Eur) ir delspinigių (870,28 Eur) atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė T. L. su ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka, nes paveldėjo Z. L. turtą pagal turto apyrašą, paveldėtas turtas realizuotas dengiant palikėjos skolas, todėl nebėra paveldėto turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti, be to, suėjęs 3 metų naikinamasis terminas ieškovei pareikšti reikalavimus. Ieškovė prašo priteisti skolą ir delspinigius iš atsakovų solidariai, todėl teismas pirmiausia pasisako dėl atsakovės T. L. atsakomybės už Z. L. sutartinių prievolių netinkamą vykdymą.

Dėl įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas

7. Ieškovė ieškiniu prašo skolą ir delspinigius pagal Sutartį priteisti iš atsakovų solidariai. Ieškovė pažymi, kad atsakovė T. L., priimdama palikimą buvo vos dviejų metų amžiaus, todėl suprasti bei disponuoti reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais, negalėjo. Abiejų atsakovų įsiskolinimas valstybei atsirado Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2008 m. liepos 28 d. sutarties pagrindu, kurią pasirašė atsakovo Z. L. sūnus ir atsakovės T. L. tėvas S. L., kuris žinojo apie prisiimtus įsipareigojimus ir vykdytinas prievoles, tačiau mirus Z. L. kreditorės NŽT neinformavo. Dėl to ieškovei apie skolininkės Z. L. mirtį tapo žinoma tik teikiant teismui pirminį ieškinį dėl skolos išieškojimo, t. y. 2022 metų lapkričio mėnesį, todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

8. Atsakovai nesutinka, kad iš atsakovės T. L. būtų priteista skola. Nurodo, kad kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Paveldėtas turtas buvo realizuotas vykdymo procese ir atsiskaityta su palikėjos kreditoriais, šiuo metu jokio paveldėto turto nebėra likę. Pradėjus paveldėjimo bylą atsakovės T. L. niekas neinformavo apie skolinį įsipareigojimą ieškovei, todėl ieškovė turėjo pareigą įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą imperatyvųjį reikalavimą pareikšti savo reikalavimus įpėdinei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, laikant, kad palikimas atsirado 2016 m. vasario 14 d., ieškovė turėjo pareigą pareikšti savo reikalavimą iki 2016 m. gegužės 14 d., akivaizdu, kad šis terminas praleistas, todėl ir reikalavimas yra neteisėtas

9. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro duomenys – t. 1, e. b. l. 28). Remiantis Testamentų registro 2023 m. sausio 25 d. išrašu, Z. L. turtą ir turtines teises paveldėjo vaikaitė – atsakovė T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 95-101). Po Z. L. mirties jos turtas paveldėtas pagal įstatymą mirusiosios vaikaitės - atsakovės T. L., palikimas priimtas pagal turto apyrašą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro (i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 14 000,00 Eur, ir (ii) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 16 000 Eur (t. 2, e. b. l. 6-12). Paveldėtas turtas 2016 – 2017 m. vykdomosiose bylose (pradėtose pagal Z. L. kreditorių reikalavimus) perduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už turto apyraše nurodytas vertes (t. 2, e. b. l. 13-14), todėl šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė T. L. savo nuosavybėje nebeturi jokio kito paveldėto turto.

10. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, 29 punktas; kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

13. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad ieškovė yra praleidusi naikinamąjį trejų metų terminą savo, kaip palikėjos Z. L. kreditorės, reikalavimams palikėjos įpėdiniams pareikšti, todėl šis terminas nebegali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), o termino praleidimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismo nevertinamos. Dėl to ieškovės reikalavimas atsakovės T. L. atžvilgiu yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016 - 2017 m. visas paveldėtas Z. L. turtas buvo realizuotas vykdymo procese, atsiskaityta su velionės kreditoriais, todėl net ir tuo atveju, jei naikinamasis 3 metų terminas nebūtų praleistas, ieškovės reikalavimams patenkinti nebeužtektų palikėjos turto, o įpėdinė (atsakovė T. L.), priėmusi palikimą pagal turto apyrašą, savo turtu už palikėjos skolas neatsako (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį už neįvykdytą pirkėjų pareigą atsiskaityti už valstybinę žemę yra atsakingas atsakovas Z. L.

Dėl skolos už valstybinę žemę priteisimo

14. Ieškovė savo reikalavimą dėl 41 902,54 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 3 771,23 Eur delspinigių (iš viso 45 673,77 Eur) priteisimo grindžia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas Z. L. iš dalies su ieškiniu sutinka, t. y. pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei 32 232,73 Eur skolos pagal Sutartį ir 2 900,95 Eur delspinigių, iš viso 35 133,68 Eur skolos su delspinigiais (sumos patikslintos atsakovo atstovo 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu).

15. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

16. Tarp šalių nėra ginčo dėl dalies skolos ieškovei dydžio, delspinigių skaičiavimo. Ieškovė savo reikalavimą grindžia sutartiniais įsipareigojimais, kylančiais iš Sutarties. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti skolos dalis - 32 232,73 Eur skolos pagal Sutartį ir 2 900,95 Eur delspinigių, iš viso 35 133,68 Eur skolos su delspinigiais, yra teisiškai ir faktiškai pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis tenkintina ir ši skolos dalis priteistina iš atsakovo Z. L.

Dėl ieškinio senaties termino

17. Atsakovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą 9 669,81 Eur skolos ir 870,28 Eur delspinigių dalies priteisimui, nurodydamas, kad ieškovė nesąžiningai skaičiuoja šią skolos dalį. Atsakovas nurodo, jog ieškovė NŽT prievoles kildina iš atskirų Sutarties mokėjimų, todėl skola galėtų būti priteista tik nuo 2012 m. lapkričio 10 d., kas lemia 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. įmokų priteisimo negalimumą, todėl ieškinio dalis dėl 9 669,81 Eur skolos ir 870,28 Eur delspinigių nėra pagrįsta. Atsakovas nurodo, kad ieškovė yra valstybės patikėtinė, kuri turi pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai bei turi visus įmanomus išteklius sekti savo skolininkus, tačiau jau 14 metų delsia, todėl toks elgesys negali būti pateisinamas ir pažeidžia civilinės apyvartos stabilumo principą. Turėdama žmogiškuosius ir valstybės finansinius išteklius ieškovė turėjo elgtis atidžiai, todėl vien tai, kad 2020 metais buvo siųsti pranešimai neturi jokios faktinės prielaidos į senaties termino atnaujinimą. Jokių svarbių priežasčių, kodėl buvo delsiama 14 metų ieškovė nepateikė, todėl jos prašymas yra nepagrįstas.

18. Ieškovė nurodė, jog Sutartį sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri 2010 metais buvo likviduota, o jos teises ir pareigas perėmė NŽT, o NŽT ne kartą buvo reorganizuota. Atsižvelgiant į tai ir į didelę NŽT specialistų kaitą, taip pat į tai, kad NŽT dar 2020 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į pirkėjus prašydama sumokėti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jie gera valia jų neįvykdė, ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti praleistą bendrąjį ieškinio senaties terminą

19. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, viena vertus, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga, kita vertus, užtikrina, kad ieškinys bus pareikštas per laikotarpį, ne per daug nutolusį nuo paties teisių pažeidimą sukėlusio įvykio, ir todėl yra reali galimybė ištirti įrodymus ir nustatyti objektyvią tiesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Reikalavimui dėl skolos yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o reikalavimui dėl delspinigių priteisimo – sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1-2 dalys).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo kyla iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas Z. L. ir jo sutuoktinė (velionė) Z. L. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, sumokėdami pradinę įmoką ir įsipareigodami kitą sklypo dalies kainos dalį sumokėti periodiniais mokėjimais pagal sutartyje nustatytą grafiką, metinę įmoką mokant iki kitų metų sausio 15 d. (galutinis atsiskaitymo terminas – 2022 m. sausio 15 d.). Ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjų prievolei atsiskaityti už įsigytą valstybinės žemės sklypo dalį yra nustatyti įvykdymo terminai, todėl ieškinio senaties terminas kiekvienai kainos daliai sumokėti prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1-2 dalys). Byloje nėra ginčo, kad pirkėjai ieškovei yra sumokėję vieną įmoką pagal grafiką, t. y. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 4014,99 Eur, kuri buvo paskirstyta padengiant 3 223,27 Eur kainos dalį ir 362,62 Eur delspinigius, o 429,10 Eur permoka grąžinta 2011 m. spalio 26 d.

24. Iki 2010 m. sausio 15 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 11 129,31 LTL (3 223,27 Eur) kainos dalį; iki 2011 m. sausio 15 d. - 11 129,31 LTL (3 223,27 Eur) kainos dalį; iki 2012 m. sausio 15 d. - 11 129,31 LTL (3 223,27 Eur) kainos dalį. Ieškinio senaties terminas šioms prievolėms dėl kainos dalies sumokėjimo suėjo atitinkamai 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. sausio 16 d. ir 2022 m. sausio 16 d. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2022 m. lapkričio 10 d. Atsakovas Z. L. nesutinka su 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. kainos dalies įmokų priteisimu (viso 9 669,81 Eur skolos dalies), prašydamas teismo šioms kainos dalies įmokoms taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatuoja, kad dėl ieškovės reikalavimas dėl 9 669,81 Eur skolos dalies yra pareikštas praleidus bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.

25. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Pažymėtina, kad valstybė ir jos institucijos civilinėje teisėje veikia lygiais pagrindais su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vien tos aplinkybės, kad ieškovė yra didelė institucija, kurioje dirba daug darbuotojų, ir yra atsakinga už daug įvairių projektų/sutarčių priežiūrą bei kontrolę, kad vyko institucijų reorganizacija, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Vidinis valstybės institucijų galimai netinkamas darbo organizavimas yra pačios institucijos, plačiąja prasme – valstybės, rizikos prisiėmimas, už kurį neatsako kiti civilinės apyvartos dalyviai.

26. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė kaip valstybinės žemės patikėtinė, atsakinga už ginčo sutarties vykdymo priežiūrą, 2011 m. spalio 26 d. grąžino pirkėjams įmokos permoką (Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo likviduota 2010 m.), nors buvo suėję dar dviejų kainos dalies įmokų mokėjimo terminai (2010 m. sausio 15 d. ir 2011 m. sausio 15 d. įmokų). Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių nebuvo padengta kitos kainos dalies įmokos dalis iš gautos permokos. Toks ieškovės kaip valstybinės žemės patikėtinės elgesys patvirtina, kad 2011 m. spalio 26 d. buvo atlikti ginčo sutarties vykdymo priežiūros veiksmai, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę laiku (nepraleidžiant ieškinio senaties termino) kreiptis į teismą dėl laiku nesumokėtų įmokų priteisimo. Dėl to teismas atmeta ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties termino kainos 9 669,81 Eur daliai priteisti atnaujinimo, nenustačius svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Atitinkamai ieškinio dalis dėl 9 669,81 Eur skolos dalies priteisimo yra atmestina tuo pagrindu, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio reikalavimo dalies dėl 9 669,81 Eur pagrindinės skolos dalies priteisimo, nėra teisinio pagrindo priteisti ir delspinigius, skaičiuojamus nuo šios skolos dalies.

Dėl procesinių palūkanų

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo Z. L. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai atmetus ieškovės ieškinį atsakovės T. L. atžvilgiu, šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė T. L. prašė priteisti iš viso 621,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant teisme).

29. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, teismas konstatuoja, kad atsakovės T. L. prašomos priteisti 621,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos įrodymais ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 96¹ straipsnis).

32. Nagrinėjamoje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 49,83 Eur, iš kurių 19,69 Eur patirtos siunčiant procesinius dokumentus tretiesiems asmenims J. Teismas pažymi, kad pradiniu ieškiniu į nagrinėjamą bylą buvo įtraukti A., L., D. J. ir I. J., kurie, ieškovei patikslinus ieškinį, byloje nebedalyvauja. Pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo asmenims, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, neturi būti atlyginamos atsakovo, nes šios pašto išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Jei ieškovė būtų iki ieškinio pateikimo teismui ėmusis pakankamų priemonių išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, šios pašto išlaidos nebūtų susidariusios. Dėl to teismas priteisia 30,14 Eur pašto išlaidų dalį iš atsakovo Z. L.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, iš atsakovo Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 32 232,73 Eur (trisdešimt du tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus ir 73 ct.) skolos ir 2 900,95 Eur (du tūkstančius devynis šimtus ir 95 ct.) delspinigių pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2008-267 bei 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 133,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškovės ieškinio dalį atsakovo Z. L. atžvilgiu atmesti.

Ieškovės ieškinį atsakovės T. L. atžvilgiu atmesti.

Atsisakyti atnaujinti ieškovei terminą kreditorės reikalavimui pareikšti.

Priteisti atsakovei T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 621,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 30,14 Eur (trisdešimt eurų ir 14 ct.) pašto išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie šios sumos sumokėjimą pateiktini pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.