- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1421-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09537-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1218-214/2018 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, trečiajam asmeniui K. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu iš atsakovo S. L. priteisė jų nepilnamečių vaikų R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu – po ¼ dalį 3 kambarių buto kiekvienam iš vaikų, 61,13 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 100 Lt (29 Eur), tai yra po 0,77 MGL, kiekvienam iš vaikų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. S. L. įsipareigojo kas metus nupirkti dukrai L. smuiką arba kompensuoti J. L. smuiko nupirkimo išlaidas (Sprendimu patvirtintos sutarties 3 p.).
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-772-451/2009 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. L. priteisti vaikų R. L. ir L. L. išlaikymą turtu - kiekvienam vaikui po ¼ dalį 3 kambarių buto, 61,13 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, taip pat po 190 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki R. L. bei L. L. pilnametystės.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo praėjo 7,5 metų, vaikams augant ženkliai padidėjo vaikų poreikiai, jie pradėjo lankyti ir mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, kur reikalinga ir sceninė apranga, yra mokestis už lankymąsi koncertuose, papildomos išlaidos smuiko dėklo pirkimui, natų komplektų pirkimui. Sūnaus poreikiai taip pat išaugo, jis taip pat lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, groja klarnetu, instrumentas nuomojamas. Sūnus lanko šachmatų būrelį. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo nupirkti dukrai smuiką. Papildomos lėšos reikalingos, kadangi sūnus ir dukra lankosi pas odontologą. Atsakovo materialinė padėtis pagerėjusi, jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-772-451/2009 patvirtintą šalių susitarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymo dydį iš S. L. nepilnamečiams vaikams R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) priteisiant kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. iki R. L. bei L. L. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę J. L. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusioje dalyje susitarimo dėl išlaikymo vaikams turtu nekeitė, t. y. paliko išlaikymą turtu - kiekvienam vaikui po ¼ dalį 3 kambarių buto, 61,13 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo S. L. valstybei 51,14 Eur žyminio mokesčio ir 14,87 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.
5. Teismas nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo ir vaikams šalių sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio praėjo aštuoneri metai ir apie 4 mėnesiai. Šiuo laiko tarpu keitėsi vaikų amžius, o ryšyje su tuo ir poreikiai maitinimui, ugdymui ir kitoms jų reikmėms; abu šalių vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos gimnazijoje, jiems reikalingi be įprastinių mokymosi reikmenų muzikos instrumentai, dukrai - smuikas ir jo priedai, kurie yra įgyti ieškovės lėšomis, sūnui – klarnetas, kuris yra nuomojamas, vaikai dalyvauja įvairiuose renginiuose, yra teigiamai vertinami. Vaikų poreikių pasikeitimui neabejotinai turi reikšmės ir nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015 m. sausio 1 d., tai taip pat pakeitė ir padidino vaikų išlaikymui ir jų ugdymui reikalingų lėšų apimtį ir sąlygoja didesnį lėšų vaikų aprūpinimui poreikį. Ieškovės gaunamos pajamos nedidelės, ji mokosi magistrantūros studijose.
6. Teismas, ištyręs įrodymus, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, jis įsigijęs gyvenamąjį būstą paskolos pagrindu, tačiau paskola buvo suteikta įvertinus jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, o tai apsprendžia, kad atsakovas, būdamas darbingas, gali gauti pajamas, reikalingas vaikų tinkamam poreikių tenkinimui. Atsakovas nevykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo (3 p.) nupirkti dukrai smuiką arba kompensuoti jo nupirkimo išlaidas. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad dalis išlaikymo vaikams buvo priteista atsakovo turtu, kurio vertė buvo aptarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, t. y. kiekvienam vaikui teko buto dalis po 40 000 litų, kas atitinka 11 584 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, atsakovas yra darbingo amžiaus ir yra dirbantis, nenurodė turintis sveikatos problemų, abiejų tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, kurių poreikiai su amžiumi didėja, taip pat į tai, kad dalis išlaikymo vaikams yra priteista turtu, teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, padidino iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas S. L., atstovaujamas advokato Liutauro Kinderio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu išlaikymas buvo išskaidytas dalį sumokant nekilnojamuoju turtu, o kitą dalį – periodinėmis išmokomis, abu šie būdai tarpusavyje susiję tam tikra aiškiai nustatyta proporcija. 2009 m. gruodžio 23 d. minimalus darbo užmokestis buvo 800 litų (231 Eur), todėl kiekvienam iš tėvų teko po 400 litų (116 Eur) išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui. 100 litų per mėnesį sudarė ¼ dalį vaikams teikiamo išlaikymo, likusi dalis – ¾ buvo dengiami nekilnojamuoju turtu. Išlaikymo dalis nekilnojamuoju turtu įvykdyta iš karto – perleista nuosavybės teisė į turtą. Todėl atsakovas ¾ išlaikymo nepilnamečiams vaikams yra sumokėjęs tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje dalyje išlaikymo keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu keistųsi perleidžiamo nekilnojamojo turto dalis, tačiau ieškovė to neprašo.
7.2. Šiuo metu pakankamu laikytinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra 400 Eur per mėnesį, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis sudaro po 200 Eur per mėnesį. Kadangi ¾ išlaikymo atsakovas yra sumokėjęs, tai ¼ dalis nuo 200 Eur sumos sudaro 50 Eur vienam vaikui per mėnesį. Atsakovas moka po 29 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo dydis galėtų būti didinamas ne daugiau kaip 21 Eur suma kiekvienam vaikui ir bendrai sudarytų 50 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Teismas skundžiamu sprendimu išlaikymą padidino 71 Eur kiekvienam vaikui, kas aiškiai peržengia 2009 m. gruodžio 23 d. teismo sprendime numatytas proporcijas.
7.3. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes – vaikų išlaidas. Vaikų reguliarios išlaidos padidėjo tik dėl muzikos instrumentų nuomos, t. y. klarneto nuoma – 7 Eur mėnesiui ir smuiko nuoma – 6 Eur mėnesiui, viso 13 Eur per mėnesį. Su instrumentų priežiūra ir naudojimu susijusios išlaidos nėra kasdienės, iš pateiktų skaičiavimų sudarytų 20 Eur per mėnesį. Viso dėl to, kad vaikai lanko muzikos mokyklą, papildomai išlaidų susidaro ne daugiau kaip 17 Eur kiekvienam vaikui. Išlaidos koncertinei aprangai susidaro ne dažniau vieną kartą metuose, t. y. ne daugiau kaip 10 Eur kiekvienam vaikui per kalendorinį mėnesį. Sūnus Techninės kūrybos centre lanko būrelį, kuris kainuoja 7,24 Eur per mėnesį ir šachmatų būrelį, kuris kainuoja 7,5 Eur per mėnesį, dukra lanko būrelį, kuris kainuoja 7 Eur per mėnesį. Viso vaikų būreliai ir išlaidos muzikos mokykloje kainuoja per mėnesį vidutiniškai 75 Eur abiem vaikams arba 37,50 Eur vienam vaikui. Šią sumą turėtų dengti kiekvienas iš tėvų. Todėl, jeigu laikyti, kad vaikų poreikiai pasikeitė, atsakovui išlaikymo dydis neturėjo būti didinamas daugiau nei 18 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jį padidino net 71 Eur.
7.4. Teismas neįvertino aplinkybių, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės. Ieškovė teikia dizaino, kraštovaizdžio dizaino ir su tuo susijusias projektavimo paslaugas. Savo darbus ieškovė teikia konkursams ir yra laimėjusi apdovanojimų. Tokiu būdu aiškiai matyti, jog ieškovė, vykdydama kitą veiklą, gauna didesnes pajamas, nei nurodo. Ieškovės nurodytas pajamų dydis, kas sudaro 228 Eur per mėnesį, yra neprotingai mažas ir prieštarauja pačios ieškovės byloje pateiktiems įrodymams apie jos faktiškai patiriamas išlaidas. Vien tik maistui ieškovė išleidžia 570 Eur, pietauja restoranuose, atostogauja Turkijoje penkių žvaigždučių viešbučiuose, 2015 m. gruodžio mėn. su vaikais buvo išvykusi į JAV. Akivaizdu, kad gaunant 228 Eur pajamų ir jas skirstant trims asmenims per mėnesį, tokios kelionės negalėtų vykti. Ieškovės pajamos, kurios nurodytos teismo sprendime ir teismui pateiktuose oficialiuose pažymose, tokiomis būti negali, yra neproporcingos jos gyvenimo būdui bei jos pačios poreikiams ir faktiškai patiriamoms išlaidoms.
7.5. Teismas netinkamai įvertino duomenis, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas 540 Eur, atskaičius mokesčius – 456,90 Eur. Pajamos sumažėjo beveik dvigubai, suteikiant kreditą pajamos buvo 1053 Eur. Darbo sutartis su ankstesniu darbdaviu buvo nutraukta ir dėl su sveikata susijusių aplinkybių. Kito, geriau apmokamo darbo, atsakovas šiuo metu neturi. Iš gaunamų pajamų atsakovas moka paskolą už būstą – 306 Eur. Atsakovas dar turi išlaikyti ir trečią sūnų S. S., kurio mama šiuo metu dėl jo priežiūros nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda. Šiuo metu atsakovui kredito įmokas padeda padengti atsakovo tėvas, nes, atskaičius kredito įmokas, atsakovui liktų 150,90 Eur, kurių neužtektų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismo sprendimu priteistas po 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas yra didesnis negu objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis, o turtinė padėtis nėra pasikeitusi tokiu būdu, kad būtų galimybė taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas didinant jau priteisto išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
8. Ieškovė J. L., atstovaujama advokatės Rasos Užkuraitienės, atsiliepimu į atsakovo S. L. apeliacinį skundą prašo atsakovo S. L. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovo nurodyti argumentai, kad priteistinas išlaikymo dydis sietinas su minimaliąja alga, yra nepagrįsti. Atsakovo pateikti skelbimai, kad nuomojamas trijų kambarių butas už 300 Eur, kas parodo, kad kiekvienam vaikui už ¼ dalį buto, jei pavyktų išnuomoti už nurodytą suma, atitektų po 75 Eur. Sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 litų, šiuo metu sudaro 28,96 Eur. Todėl atsakovo dalis išlaikyme maksimaliai sudaro 103 Eur per mėnesį, kas patvirtina, kad, pasikeitus vaikų poreikiams, toks išlaikymas neatitinka vaikų interesų.
8.2. Atsakovo skaičiavimas priteisto išlaikymo, remiantis sprendimo priėmimo metu egzistavusia minimalia alga, yra nepagrįstas, kadangi sprendimo priėmimo metu minimali alga buvo 800 litų, kas sudaro 231,69 Eur, nuo sprendimo priėmimo minimali alga didėjo ir sprendimo priėmimo metu minimali alga buvo 400 Eur.
8.3. Vaikai turi specialius poreikius, t. y. yra gabūs muzikai, jiems reikalingi aukštos kokybės profesionalūs instrumentai, jie dalyvauja įvairiuose konkursuose, koncertuose, jiems reikalinga ne viena koncertinė apranga.
8.4. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia buto verte, kuri patvirtina, kad atsakovo argumentai nepagrįsti. 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime buto vertė nurodyta 160 000 litų suma atitinka 46 339,20 Eur sumą. ¼ šios sumos dalis atitinka 11 584,8 Eur. Šią sumą padalinus iš 113 mėnesių (113 mėn. - nuo 2009 m iki 2018 m gegužės mėn.) gauname po 102,52 Eur per mėnesį.
8.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikų poreikiai nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo priėmimo ženkliai padidėjo. 2009 m. ne abu vaikai lankė mokyklą - dukra buvo pradinukė, sūnus lankė darželį. Dukra pradėjo dalyvauti konkursuose, sūnus pradėjo lankyti muzikos mokyklą, išaugo vaikų poreikiai maistui, drabužiams, mokymosi priemonėms, lavinimui.
8.6. Apeliantas nuo sprendimo priėmimo iki dukros L., gimusios (duomenys neskelbtini) pilnametystės (duomenys neskelbtini) išlaikymą turi mokėti 121 mėnesį ir 12 dienų, todėl, net skaičiuojant taip kaip nurodo atsakovas, nuo nurodomos buto vertės 50 000 Eur ¼ dalies mėnesio dalis sudaro 99,17 Eur, tai yra daugiau negu dvigubai mažesnė už atsakovo nurodomą minimalų išlaikymą kiekvienam iš tėvų po 200 Eur. Apeliantas nuo sprendimo priėmimo iki sūnaus R., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės išlaikymą privalo mokėti 14 m. 5 mėn. iš viso 173 mėn., todėl, net skaičiuojant taip kaip nurodo atsakovas, nuo nurodomos buto vertės 50 000 Eur ¼ dalies mėnesio dalis sudaro 72,25 Eur, tai yra beveik tris kartus mažesnė suma už atsakovo nurodomą minimalų išlaikymą kiekvienam iš tėvų po 200 Eur.
Šalies argumentai
8.7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vaikų poreikiai per 9 metus (iš mažamečių iki paauglystės) galėjo padidėti tik 18 Eur per mėnesį suma. Byloje yra pateikti detalūs įrodymai, patvirtinantys vaikų poreikių išlaidas, kurie neabejotinai yra padidėję kelis kartus nuo tada, kai vaikai buvo visai maži: sūnus lankė darželį, dukra mokėsi pradinėje klasėje, kuomet muzikos pamokoms užteko paprasto instrumento, kuris su metais ne tik didėjo sulig vaiko augimu, bet turėjo atitikti ir tam tikrus kokybės, garso bei ergonominius parametrus. Iš esmės keitėsi ir būtinosios išlaidos. 2009 m. sūnus R. dar nelankė mokyklos, negrojo klarnetu bei pianinu, nelankė jokių būrelių, o pramogų bei atostogų išlaidos buvo arba nemokamos, arba atsiėjo žymiai pigiau, nei vaikui augant. Vien per š. m. gegužės mėnesį be būtinų išlaidų vaikams reikėjo skirti: dukros kelionei su klase į Stokholmą - 210 Eur, dalyvio mokesčiui už dalyvavimą tarptautiniame konkurse „Le strade d'Europa/Su muzika per Europą“, kuriame su kameriniu ansambliu laimėjo garbingą III vietą – 30 Eur be išlaidų Vilniuje, už dalyvavimą K. Petrausko muziejuje vykusiame E. K. koncerte – 10 Eur, koncertinių batelių išlaidoms – 24 Eur. Sūnaus ne būtinosioms išlaidoms reikėjo skirti: 48,00 Eur akinių pirkimui, 30 Eur ekskursijai su klase į Anykščius, 33 Eur batams, privataus odontologo konsultacijai ir pan. Susidaro ne maža suma ne būtinosioms išlaidoms, kurių atsiranda kiekvieną mėnesį.
8.8. Atsakovas klaidina teismą, teikdamas internetinėje erdvėje reklamuojamų paslaugų skelbimus, kurie yra susiję su ieškovės mamos (N. Ą.) kompetencijomis. N. Ą. yra diplomuota architektė bei statybų inžinierė, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą ir teikianti projektavimo paslaugas. Ieškovo pateikto skelbimo citatos bei panašios paslaugos neatitinka ieškovės išsilavinimo bei profesinių gebėjimų. Būtent tokie darbai apibūdina ieškovės mamos N. Ą. darbines kompetencijas ir teikiamų paslaugų galimybes, nes tam reikalingi ne tik atitinkamą išsilavinimą patvirtinantys aukštojo mokslo diplomai, bet ir kas 5 metai privalomai atnaujinami kvalifikacinės atestacijos pažymėjimai, kurie yra būtini statinių projektavimo bei rekonstravimo darbų paslaugoms teikti. Ieškovė šių paslaugų teikti negali, nes neturi reikiamo išsilavinimo, nes ieškovės apželdinimo projektuotojo išsilavinimas toli gražu neleidžia atlikti tų darbų, kurie nurodomi atsakovo pateiktuose skelbimuose. Pagal savo specialybę apželdinimo srityje ieškovė dirba Kauno Kolegijoje, sudarant terminuotas darbo sutartis ir gaunant papildomas pajamas. Taip pat studijuodama Vytauto Didžiojo Universitete ieškovė gauna 115 Eur per mėn. stipendiją. Šie faktai parodo dideles ieškovės pastangas dirbti ir uždirbti daugiau, siekiant gerinti vaikų gyvenimo, maitinimosi, poilsio sąlygas bei nenutraukti gabių vaikų muzikinio ugdymo.
8.9. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei vaikus išlaikyti padeda mama bei sesuo. Ieškovės sesuo padeda tiek pinigais, tiek periodiškai siųsdama siuntinius, tiek dovanodama kai kurias pramogas, dalinai padengdama atostogų išlaidas, kitaip ieškovė niekada negalėtų suteikti vaikams poilsio ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. 2015 m. gruodžio mėn. kelionę į JAV sesuo pilnai finansavo ne tik ieškovei bei vaikams, bet ir savo mamai (N. Ą.). Tai buvo dovana Kalėdų proga visai šeimai, kuri tokių svarbių švenčių kartu nebuvo sutikusi daugiau kaip 15 metų. Kelionės į Turkiją išlaidas taip pat iš dalies kompensavo sesuo bei mama. Tokias atostogas vaikai turi retai, ne kas metus, tuo tarpu atsakovas su savo naująja 5 asmenų šeima skirtingose Europos bei tolimose egzotinėse šalyse atostogauja keletą kartų per metus, kartais kas kelis mėnesius. Todėl teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, nes teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
8.10. Atsakovo teiginiai apie jo sumažėjusias pajamas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovo sugyventinė nedirba nuo 2006 metų. Atsakovas vienas sugeba išlaikyti savo dabartinę 5 asmenų šeimą, kas yra neįmanoma iš 456,90 Eur atlyginimo. Tai prieštarauja ir atsakovo paaiškinimui, kad mažamečiam sūnui Sebastianui jis išleidžia 200 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas nuslepia savo darbinę nuolatinę ir ilgametę veiklą, susijusią su automobilių prekyba, kuri yra pakankamai pelninga ir iš kurios pajamų jis išlaiko ne tik savo mažametį sūnų, kuriam nurodo išleidžiantis 200 Eur per mėn., bet ir sugyventinę K. A. bei dvi jos paaugles dukras. Pagal pateiktus atsakovo parodymus, kitus faktus bei dokumentus galima daryti prielaidą, kad atsakovas klaidina teismą bandydamas įrodyti savo prastą finansinę būklę, nors vienas pilnai išlaiko 5 asmenų šeimą. Atsakovas ne tik vengia išlaikyti savo vaikus iš pirmos santuokos, bet juos yra apleidęs ir morališkai - psichologiškai, nebendrauja su jais, ypač ignoruoja sūnų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išlaikymo pakeitimo
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo dydžio.
11. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto kiekvienam vaikui išlaikymo po ¼ dalį buto, taip pat po 28,96 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nekeičiant priteisto išlaikymo turtu dalies.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį padidino iki 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
13. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) išlaikymo periodinėmis išmokomis dalies keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu keistųsi perleidžiamo nekilnojamojo turto dalis; 2) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalis pakeičia keičiamame sprendime numatytas išlaikymo turtu ir periodinėmis išmokomis proporcijas; 3) padidinta išlaikymo suma neproporcinga vaikų poreikių pokyčiams; 4) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
14. Byloje nustatyta, kad šalių vaikai yra 16 ir 12 metų amžiaus, mokosi muzikos gimnazijoje, sūnus lanko šachmatų mokyklą (t. 1, b.l. 18, 19, 115, 56-57, 58). Vaikai dalyvauja muzikiniuose konkursuose, yra papildomos išlaidos kelionėms, muzikos inventoriui (t. 1, b.l. 12, 13, 14, 31, 32-34, 111, 114-121, t. 2, b.l. 6). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis 2016 m. buvo 85,94 Eur (t. 1, b.l. 9), gauna socialinę pašalpą, kuri 2016 m. buvo 143,77 Eur, studijuoja universitete pagal magistrantūros studijų programą (t. 1, b.l. 113). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b.l. 27). Atsakovas nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Atsakovui 2015 m. suteiktas 68000 Eur kreditas buto ir žemės sklypo pirkimui, kredito grąžinimo įmoka kas mėnesį 307,30 Eur (t. 1, b. l. 97-98). Atsakovas turi sūnų S. S. L., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b. l. 22-26) bei transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29). Ieškovė ir atsakovas yra sveiki, darbingi. Vaikai specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos būkle, neturi.
15. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
16. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. sprendimu priteista išlaikymo turtu dalis yra po ¼ buto, kuris buvo atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis. Likusi dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė su vaikais šiame bute ir gyvena. Butas yra trijų kambarių. 2009 m. sprendime įvertinta ¼ buto dalies kaina buvo 40000 Lt, t.y. 11584,80 Eur.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turto, kuriuo buvo priteista dalis išlaikymo, pobūdis ir apimtis, nėra tokia, kad ieškovė, kaip uzufruktorė, būtų galėjusi šį turtą investuoti, gauti iš jo pajamų, t.y. valdydama šį turtą užtikrinti vaikų poreikius tiek, kad jiems pakaktų papildomai po 29 Eur iš atsakovo ir ieškovės išlaikymo dalies. Išlaikymo turtu dalis tiesiog užtikrino vaikų poreikį būstui, tačiau neužtikrino šio būsto išlaikymo, poreikio vaikų maitinimui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. Taigi, visa ši dalis, išskyrus 29 Eur kiekvienam vaikui, pagal 2009 m. sprendimą teko ieškovei.
20. Ieškovė nurodo, kad dukros L. poreikiai per mėnesį yra 563,50 Eur, sūnaus R. 517,50 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad nuo 2009 m. teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai išaugo tik 37,50 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad vaikų poreikiai išaugo tik 37,50 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad vaikams augant (2009 m. jiems buvo 7 m. ir 3 m.), o šiuo metu atitinkamai 16 metų ir 12 metų, auga ir vaikų poreikiai maistui, įvairesnei aprangai, pramogoms, ugdymui. Tai, kad ieškovė pateikė įrodymus tik dėl papildomo ugdymo, už kurį reikia mokėti, nevertintina, jog tik šia suma vaikų poreikiai išaugo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2009 m. pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos, todėl atsakovo teikiama išlaikymo dalis periodinėmis išmokomis akivaizdžiai nepatenkina vaikų poreikių.
22. Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad abu vaikai mokosi muzikos gimnazijoje, todėl turi specialių poreikių, susijusių su jų ugdymu. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų specialieji poreikiai, susiję su jų papildomu ugdymu, yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, teisingai atsižvelgė į šiuos poreikius.
23. Atsižvelgiant į tai, kad padidėjo vaikų poreikiai, pasikeitė prekių ir paslaugų kainos, o išlaikymo turtu dalis užtikrina tik vaikų poreikį būstui, darytina išvada, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog išlaikymo periodinėmis išmokomis dalies keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu keistųsi perleidžiamo nekilnojamojo turto dalis ir priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalis pakeičia keičiamame sprendime numatytas išlaikymo turtu ir periodinėmis išmokomis proporcijas.
24. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Tai, kad atsakovo teigimu, jis padeda savo vaiko motinai kartu auginti vaiką, gimusį 2016 m., teisėjų kolegijos vertinimu, yra jo paties pasirinkimas, nesiaurinantis jo pareigos išlaikyti kitus savo vaikus.
25. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas moka kreditą bankui, nereiškia jo sunkios turtinės padėties, nes atsakovas, gerindamas gyvenimo sąlygas ir imdamas kreditą būstui, turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikams.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 100 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis dalies suma, priteistina iš atsakovo kiekvienam vaikui per mėnesį yra pakankama, nepažeidžianti atsakovo ir visų jo vaikų interesų, o atsakovas turi galimybę gauti lėšas ir skirti tokio dydžio išlaikymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino vaikų poreikius, pasikeitusią ekonominę padėtį bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Duomenų apie patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.