Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Odetai Ruzienei, Loretai Dosinienei, Rūtai Balčiūnaitei, Linai Stankūnaitei, Aistei Jakimavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. gruodžio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

2. 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje - 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

3. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. L. 2024 m. kovo 8 d. apie 9 val. 40 min., garažų masyvuose, esančiuose Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. L., sugriebė D. P. už striukės, pastūmė link garažo sienos, kur jį prispaudė ir laikė, po ko K. L. abejomis rankomis D. P. suėmė už kairės pusės žasto ir peties, ir jis bendrais veiksmais su K. L., padarė nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, krūtinėje.

Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

K. L. 2024 m. kovo 8 d. apie 9 val. 40 min., garažų masyvuose, esančiuose Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. L., T. L. sugriebė D. P. už striukės, pastūmė link garažo sienos, kur jį prispaudė ir laikė, po ko K. L. abejomis rankomis D. P. suėmė už kairės pusės žasto ir peties, ir jis bendrais veiksmais su T. L., padarė nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, krūtinėje.

Šiais veiksmais K. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kovo 8 d. atvyko į garažą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo palikę iš vakaro mašiną, ji buvo remontuojama, buvo ištraukti pusašiai. Kai atvažiavo, mašina buvo kitoje vietoje. Kai išlipo, iškart sutiko D., praeinant brolis jo paklausė, ar jis patraukė mašiną. D. atsakė, kad ne. Nuėjo į garažą, brolis išėjo pas G. paklausti, kas mašiną patraukė, G. pasakė, kad D., kad jis prisikabino virvę su „Volvo“ džipu nutempė tą mašiną. Ta mašina automatas, ant „parkingo“ pastatyta buvo. Atėjo su broliu, pradėjo kalbėtis, brolis nuėjo iki D. pašnekėti. Prasidėjo apsižodžiavimai, pradėjo kilti konfliktas, D. čiupo už „karšienės“, prasidėjo stumdymas, D. čiupo brolį, o jis iš karto čiupo D. už rankų ir metė jį į sieną ir viskas. Konfliktas baigėsi. Įvykis įvyko 2024 m. kovo 8 d., rytas buvo. D. sugriebė brolį už krūtinės srities, jie tuo metu buvo prie D. vartų, nuo vartų ten kokie 2 metrai, prie pagrindinio garažo, lauke. Netoli nukentėjusiojo garažo. Tada nukentėjusysis pradėjo stumdytis, tampyti už tos krūtinės paėmęs, jie pradėjo šūkauti vienas ant kito. Tada T. L. pradėjo gintis, čiupo nukentėjusiajam už rankų, suėmė nuo riešų iki alkūnių toje srityje. Tada atėjo jis, čiupo D. už rankų, už krūtinės, metė į sieną. Iš pradžių nukentėjusįjį paėmė už abiejų rankų, už žastų abiejų rankų, nuplėšė nuo brolio, paėmė už krūtinės ir metė į sieną. Jis atsitrenkė į garažo sieną, nes jis ir stovėjo nugara į garažo sieną. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, stovėjo priešais jį iš priekio. Nukentėjusysis stovėjo nugara į garažo sieną, o brolis stovėjo priešais jį, jis buvo nuo jų atstumu iki 2 metrų. Nurodė, kad šaukė tuomet ant nukentėjusiojo visokiais necenzūriniais žodžiais, brolis irgi šaukė necenzūriniais žodžiais. Kai vyko tas konfliktas nežino, ar buvo pašalinių asmenų. Baigėsi tas konfliktas, apsižodžiavimas buvo, jis nueidinėjo ir matė, kad G. stovėjo. G. iš karto po konflikto matė, o konflikto metu nieko nematė. Nurodė, kad nuo jo sugriebimo galėjo nukentėjusiajam atsirasti kraujosruvos, nes sveria 75 kg, nukentėjusysis apie 110 - 115 kg. Teigė, kad buvo pasiruošęs pilnu pajėgumu su juo susitvarkyti, kiek galėjo tiek ir stūmė jį. Dėl jo veiksmų galėjo būti sutrikdyta sveikata jam. Iš esmės sutinka dėl to kas buvo inkriminuota. Pilnai sutinka, kad jis galėjo jį sužaloti. Teigė, kad jis nukentėjusįjį po dviejų dienų sutiko garažuose, tvarkė mašiną, nesutinka, kad jis du mėnesius negalėjo miegoti, valgyti, dirbti. Nesutinka pilnai su kaltinimu, nesutinka, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kad kartu su broliu jį užpuolė. Bet sutinka, kad jį užpuolį, gindamas brolį, ir galėjo padaryti jam sužalojimą. Mano, kad nebuvo bendrininkų grupe užpuolimas dviese vieną. Brolis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį puolė, nes nukentėjusysis užpuolė brolį. Jeigu tikrai buvo toks sužalojimas, sutinka su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Dėl D. P. civilinio ieškinio nesutinka. Teigė, kad pagarsinus parodymus sakė, kad per tą laiką jis kraustėsi, vežėsi daiktus, o kai viską laiką kraustėsi dar užsisakė už 1 500 Eur kraustymo paslaugas iš Vilniaus žmonių, kad jį iškraustytų. Jis pats išsikraustė su tuo autobusu važinėjo. Nepadaryta jokia turtinė žala. Jis pilnu tempu dirbo, pilnu tempu dalyvavimo socialiniame gyvenime, kovo 11 d. nesuvaidins „TikTok“. Jam nepadaryta ta psichologinė žala, jis pilnu tempu galėjo dirbti. Tai vertinu, kad jokia žala jam nepadaryta. Nurodė, kad jis dirba, darbo užmokestis, minimalus. Turiu skolų, antstolių. Iki įvykio jis ir nukentėjusysis nepalaikė nei gerų santykių, nei blogų santykių. Patikslino, kad kai nuo jų atvažiavimo iki konflikto o paskui iki pusės valandos. Jie nuėjo iki savo garažo, jis pasiliko garaže, o brolis nuėjo iki G., iki to žmogaus, tada susitiko su broliu garažo tarpduryje ar prie garažo ir brolis pasakė, kad D. patraukė mašiną ir abu nuėjo iki D. paklausti, kodėl patraukė automobilį. D. atsakė „eik“ ir necenzūrinis žodis ir tada prasidėjo žodinis konfliktas. Bandė taikiai spręsti, klausti, kodėl jis taip pasielgė. Jam buvo neįdomu iš viso, siuntė ant trijų raidžių ir viskas, jokio kompromiso. Galimai iš visų pusių buvo pakeltas balsas, bet nepasakysiu, metai laiko praėjo. Dar mergaitės garaže buvo, jos šūkavo. Jo draugė, kai pradėjo filmuoti su telefonu, su viena ranka filmavo, o kita ranka rodė vidurinį pirštą. Dėl to gesto didžiausias apsižodžiavimas ir vyko. Fizinio kontakto su jomis nebuvo, po to su D. irgi nebuvo jokio fizinio kontakto, tik apsižodžiavimas ir po to kiekvienas nuėjo. V. V. pažįsta, santykiai iki įvykio buvo normalūs, pykčių neturėjo, o po konflikto irgi taip pat, niekas nepasikeitė. Su G. S. irgi santykiai tokie patys iki konflikto ir po konflikto. Kai vyko konfliktas V. V. nematė, o G. matė jau tik nueinant. Jo ir brolio santykiai broliški, tai yra visokie, būna ir konfliktų, visko būna.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kovo 8 d. atvyko su broliu prie garažo, pamatė, kad automobilis patrauktas. Iš karto sutiko D., paklausė, ar jis patraukė automobilį, jis pasakė, kad ne jis. Brolis nuėjo į garažą daryti kavą, jis sutiko G., jis pasakė, kad D. nutraukė automobilį. D. stovėjo per kokius gerus 5 metrus prie savo garažo, o jis prie G. garažo. Tada jis šaukė jam, kodėl jis patraukė mašiną, o D. pasakė (necenzūrinis žodis), pasiuntė ant trijų raidžių. Tada jis priėjo prie D., nematė brolio tuo metu, gal jis vėliau atbėgo. Kai jis atėjo, jis stovėjo atsistojęs į savo garažo sieną nugara, o jis atsistojo prieš jį. Atsimena, kad jis buvo su džemperiu apsirengęs ir plona liemene. Jam tik priėjus, padėjus vieną žingsnį prie jo, likus pusei metro iki jo, D. jį griebė su abiem rankomis. Teigė, kad jis bendrininkų grupe nukentėjusiojo nepuolė. Nukentėjusysis du kartus už jį didesnis. Buvo su striuke, kuri su dideliu kapišonu, pagriebė jį D. už apykaklės, prie kaklo srities. Jis D. nespaudė, nei smūgiavo, nieko nedavė, o instinktyviai bandė atsistumti pakėlęs rankas ir viskas, tada atsirado brolis. Jeigu brolis nebūtų atbėgęs jo patraukti, jo net iš pirmo karto nepatraukė. Kai jį sugriebė už žastų, jis vis tiek nepaleido jo, toliau smaugė. Kai tada jau brolis jį stūmė iš inercijos, tik tada D. jį paleido. Viskas ten labai greitai buvo, kokia 10 sekundžių. Atsisuko į šoną, pačiame garažo gale pamatė jo tą kolegę, draugę, tas dvi moteris. Viena jo sugyventinė, pradėjo filmuoti telefonu, visą laiką rodė vidurinį pirštą, visaip išsityčiojo, provokavo. O ta kita tiesiog stovėjo ir viskas, bet jos buvo garaže per kokius 5 metrus. Kada brolis jį atplėšė, pastūmė į sieną, tada jie atsitraukė ir viskas, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, kad susidoros, susitvarkys, mužikais vadino, jie atgal šaukė, pravardžiavosi. Į visą situaciją reikėtų kitaip pažiūrėti, nes buvo lygiai tokia pati situacija, identiška, nes irgi buvo du broliai. Tai jis apgavęs žmogų, nepadavęs jam pinigų, atėjo pas jį į garažą, jį užpuolė, jo brolis irgi ten buvo, apgynė jį ir jis nerašė pareiškimo tada. Yra kelias penkių metrų pločio, visi ryte sueina ten, kas kavą geria, kas kalbasi, kas ką kam skolina ir ten pradėjo eiti kalbos, kad jis dažytojus apgavo, surinkėjus apgavo, realiai nėra žmogaus, kurio jis nebūtų apgavęs. Kai atvyko policijos pareigūnai į tą vietą, pas juos yra kameros, sakė jiems, kad eitų apklausti žmones. Buvo pas tyrėją, niekas nesiklausė, sakė jai, kad važiuotų, kad pasikviestų žmones apklausai, kad pasižiūrėtų. Kai sužinojo, kad jis visus apgaudinėja, nemoka pinigų, jis pats iš (duomenys neskelbtini), jis pats ten turi kelis draugus, su jais kalbėjo, sakė, kad gink Dieve nesivelti su juo, nes visi jį žino. Šiai dienai jis jiems yra skolingas 200 Eur. Atsidavė tik 10 Eur ir kapotą sugadintą, bet neprašė tų pinigų. Jis išsikraustė, nes jį išvijo iš tų garažų. Jis apgaudinėja, pinigų nemoka, visus gąsdina. Ir jis ant kaltinamojo laiko pyktį. Fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jokių neatliko. Pakėlė rankas ir kitą sekundę atsirado brolis, nutempė jį. Kai pakėlė rankas, nukentėjusysis toliau jį laikė. Brolis priėjo jam iš kairės pusės, paėmė D. abiem rankom už žastų, jį traukė, o tada su abiem rankomis, ties krūtinės vieta stūmė į garažo vietą. Nebuvo taip, kad trenkėsi jis į sieną, bet priėjo arčiau sienos, nenumetė, nenutrankė jo, jis atsirėmė jis į sieną. Jis pasitraukė atgal automatiškai, kai brolis jį stūmė. Kai nukentėjusysis buvo pristumtas prie sienos, iš karto atsirado ta jo draugė ir ta kita moteris, ji pradėjo filmuoti, prasidėjo žodinis konfliktas už nugaros stovėjo G., jie paėjo atgal per kokius 5 - 6 metrus. Teigė, kad jis neatliko jokių fizinių veiksmų, o brolis rankomis už žasto griebė ir krūtinės srityje stūmė. Nukentėjusysis suėmė už kaklo. Skausmas 4 balai. Tai paėmė už kaklo odos viena ranka, o kita ranka už drabužių. Buvo padaryti labai nestiprūs sužalojimai. Juto skausmą, o mėlynių nepastebėjo, į medikus nesikreipė. Sužalojimus parodė draugei R. Ž.. Buvo kraujosruva, rausva gal, nestebėjo, kiek laiko buvo, bet draugė matė tai. Nepastebėjo, kiek laiko buvo tas paraudimas. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu nesutinka. Su D. P. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl pareikštų kaltinimų, nebuvo bendrininkų grupės, nepuolė jo, tik gynėsi. Nesutinka, kad stūmė jį, nes tik gynėsi. Nepadarė jam jokio fizinio skausmo ir dėl jo atliktų veiksmų negalėjo jokio sužalojimo atsirasti. Nurodė, kad teistas, baudą sumokėjęs. Neatsimena, ar buvo bauda sumokėta iki kovo 8 d. Nurodė, kad dirba, gauna nuolatines pajamas, pasilieka minimalų atlyginimą.

Kaltinamasis T. L. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, kaltinamasis K. L. kaltę pripažino iš dalies, tačiau jų kaltė byloje yra grindžiama nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, rašytiniais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo kovo 8 d. iš ryto. Jis atvažiavo anksčiau už T. L. ir K. L. į darbą, nes dirbo tame pačiame kooperatyve, tame pačiame įvažiavime tik priešingose pusėse, vienas priešais kitą. Atvykęs į garažą ir pamatė, kad garažo vartai buvo užstatyti vienu automobiliu, kad vartai neatsidarytų pilnai. Antru automobiliu buvo užstatyti priešais vartai, t. y. priešais jų vartus paliktas dar vienas automobilis, tai trukdė dirbti. Vyrų jis ne vieną kartą prašė, kad vienas kitam netrukdytų, darbo specifika yra skirtinga, žmonės užsiima automobilių ardymu, perpardavinėjimu, daug automobilių ir tuos automobilius tiesiog neturi galimybės susitalpinti į savo išnuomotus boksus, išmėto po kooperatyvą, sustato nepatogiai. Dėl G., kur jie pateikia kaip liudininką, to liudininko paprašė, kad jis padėtų išvairuoti tą automobilį. Su pačiu G. ir T., ir K. buvo susitarę, kad automobiliai paliekami ant laisvos pavaros, kad galima būtų juos pastumti, tai šiuo atveju buvo „Volvo“ automobilis. Užkalbino su savo automobilio virve už „Volvo“ kablio ir patraukė, kad išvažiuoti su kliento automobiliu iš savo bokso, G. jam išvažiuoti padėjo. Tada atvyko T. su K., sako, kas čia patraukė tą mašiną, pasakė, kad jis. Iš pradžių K. buvo priėjęs tada jis nuėjo į savo dirbtuves ir jau atėjo su T.. T. iš karto griebė už krūtinės, prasidėjo konfliktas, muštynės, puolimas. Kai prasidėjo puolimas, su juo buvo kartu mokinės – E. ir I.. Jos viską matė, nufilmavo su telefonu. Sugriebė už striukės T. ir keiksnojosi, burnojosi, sukėlė fizinį skausmą, jis imdamas už striukės suėmė kartu ir už krūtinės odos. Tai buvo sekundžių reikalas. Iš dešinės pusės K. sugrėbė už žasto ir peties, atrėmė į garažo, kur dirba į sieną išorės prie vartų į garažo. Po to visi išsiskirstė, apsistumdė, pradėjo grasinti, išėjo apsisuko, jis nuėjau į savo garažą ir laukė kliento. Kai prie sienos pristūmė, tai su viena ranka laikė T. už žasto kairės pusės, o K. vis dar laikė už peties ir iš dešinės pusės žasto. Buvo sugriebta visur už drabužių ir sugriebta už pačio kūno, jautė fizinį skausmą. Koks tai buvo fizinis skausmas dešimtbalėje sistemoje, negali įverti vienu skaičiumi, nes tai buvo ilgas laikas, kol vyko visas šitas konfliktas, tai galėtų vertinti nuo 7 iki 9 balų, visą tą laiką, nes protarpiais stipriau paspaudė, labiau laikė, smūgiai buvo buki, ir tai atrodė kaip stumdymas, bet to užteko, kad galima būtų jausti fizinį skausmą, ar palikti pėdsaką ant kūno. Ant žastų mėlynės buvo, kraujosruvos krūtinės srityje ir jos buvo apie pusantros savaitės, kur stipriau, tai ilgiau laikėsi. Į medikus kreipėsi, kur buvo paskirtas ambulatorinis gydimas - namie, ir paskirtas buvo tepalas nuo mėlynių, kad griečiau išnyktų. Dar nuvyko į medicinos ekspertų skyrių Kaune ir ten atliko ekspertizę, kad neišnyktų tos mėlynės, nuvyko nelaukdamas tyrėjos užduoties savo lėšomis atlikti tą ekspertizę ir tiek. Dėl civilinio ieškinio dydžio paaiškino, kad turtinę žalą sudaro ligonių kasos, netektas uždarbis tuo metu, nes tuo metu išgyveno dvasinius išgyvenimus, negalėjo reklamuoti savo tiesioginio darbo reklamose, negalėjo dirbti su žmonėmis, dirbti su savo mokiniais. Kadangi pastoviai vyko tie konfliktai, grasinimai, merginoms buvo grasina, gąsdinamas, buvo įvažiuojant, išvažiuojant su automobiliu buvo gazuojama, staigiai stabdoma, arba pagreitinamas greitis su grasinimu, kad pervažiuos, tai nieko neliko, kaip priverstinai persikraustyti dėl savo mokinių, ir klientų gerovės, kadangi vyko pastovios provokacijos, tai ten yra persikrausto išlaidos, kurias išprovokavo T. ir K., bei dvasiniai ir moraliniai išgyvenimai, ir pasekmės. Tai ta suma yra 5 000 Eur, tai ant abiejų žmonių po 2 500 Eur. Tai taip, turtinę žalą sudaro persikraustymo išlaidos – 1 500 Eur, negautos pajamos -1 860 Eur ir ekspertizė - 53,10 Eur, šitos sumos yra dokumentais pagrįstos. Persikraustė gegužės mėnesį, po įvykio, tai mėnesio laikotarpyje pradėjo kraustytis iš ten ir už mėnesio išsikraustė. Įmonės pavadinimas – MB „(duomenys neskelbtini)“. Neturtinę sudaro: dvasiniai išgyvenimai ir padaryta visai emocinei būsenai, nes tam, kad pradėti su reklama turi būti emociškai stiprus, tvirtas, ir perteikti gerą emociją. Tai tiesioginis bendravimas su žmonėmis, tai buvo sudaryta didelė problema, nes buvo sutrikęs, pažemintas, palaužtas. Po šio įvykio, sunkiai miegodavo, po 2-3 valandas, pastoviai mąstydamas, kas čia bus, kaip daryti toliau, kaip elgtis, kraustytis, ar nesikraustyti, po konflikto buvo bandyta žodiniu susitarimu bendrauti su jais, nustoti konfliktuoti, nes dirba tam pačiam kieme. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), todėl lankosi pas (duomenys neskelbtini) šeimos daktarę. Apsilankė kitą dieną, iš ryto, važiavo į priėmimo skyrių, nes svaigo galva ir blogai jautėsi, norėjo, kad apžiūrėtų, ar nepablogėjo, nes galbūt šoko būsenoje būdamas ne viską pastebėjo, tai, kad apsaugoti savo sveikatą, apžiūrėjo ir išrašė nedarbingumą. Vakare sugrįžęs namo, po tos dienos įvykio nusirengė ir žiūrėjo sužalojimus. Labiausiai nerimas buvo dėl didžiulės mėlynės krūtinės srityje ir ant žasto dešinėje pusėje, taip pat pykino, svaigo galva. T. L. griebė už krūtinės ir padarė kraujosruvas krūtinės srityje. T. L. sugriebė krūtinės srityje per drabužius ir sugriebė kartu su drabužiais ir su oda už krūtinės, padarė didžiulę kraujosruvą krūtinės srityje. Su žastais, tai T. paėmė už drabužių ir sugriebė kartu su mėsos gabalu, taip, su drabužiais sugriebė kartu ir už rankos, su savo pirštais stipriai suspausdamas, tai vieną ranką T. laikė už krūtinės. T. stovėjo iš priekio ir su kaire ranka čiupo už kairės rankos. Viena ranka T. sugriebė už krūtinės, o kita ranka už žasto. Pradžioje buvo sugriebta dviem rankomis už krūtinės drabužių ir odos. O paskui T. dislokavo savo rankas ir pakeitė strategiją savo kreipinio, ir sugriebė kitaip. K. L. prisidėjęs žodiniu kreipiniu, taip pat ir prisidėjo fiziniais veiksmais, jis priėjęs iš priekio, viena ranka suėmė už dešinio peties, kita ranka sugriebė už dešinio žasto. O toliau prirėmė prie garažo sienos. Tai viskas prasidėjo prie garažo įėjimo, jiems stumiant atsirėmė į sieną, prie sienos jau buvo galutinis taškas. Konfliktą nutraukė filmavimo kamera, su kuria filmavo E. visą veiksmą. Turėjo išsikraustyti, su V. V. sutartis nutraukta buvo žodiniu susitarimu. Dėl garažo buvo panaudos sutartis sudaryta. Tai po to įvykio, įvertinus to įvykio pasekmes, žodiškai susitarė, kad turi išsikraustyti iš tų dirbtuvių, nes pastoviai vyksta konfliktas, ir grėsmė klientui arba mokiniams. Dėl garažo buvo sudaryta nuomos sutartis. Du mėnesius negavo atlyginimo, po 930 Eur. Per mėnesį išsikraustė. Ką sakė atvykus pareigūnams neatsimena, bet viskas surašyta ikiteisminio tyrimo metu, viską atsakė. Pajamos yra minimalus atlyginis, tai yra 900 Eur į rankas. Buvo kraustymo įmonė atvažiavusi, buvo baltas autobusas atvažiavęs, kai kraustėsi.

Liudytoja E. J. parodė, kad tuo metu filmavo, kas ten vyko, tai buvo 2024 m. kovo 8 d., tai buvo pirma dienos pusė, matė kaip du vaikinai puolė D.. Tai vyko adresu (duomenys neskelbtini), ten garažas yra ir prie garažo durų viskas vyko. Pradžioje buvo vienas asmuo, paskui jis tik žodžiais jį puolė ir paskui jis išėjo, ir jau atėjo dviese, ir tada jį užsipuolė, davė į sieną. Tai paėmė už marškinių, už striukės, paėmė iš priekio pusės, ties krūtine, kas suėmė neprisimena. Atėjo iš vidaus ir jau po kurio laiko, tai visko nematė. I. pradėjo rėkti, kad reikia filmuoti, tada griebė telefoną, ir pradėjau filmuoti. Bet, kad smurto buvo, tai faktas. Nukentėjusįjį suėmė vienas ir kitas šalia iš šono irgi suėmė, jie kaip dviese buvo. Neatsimena, kas ką darė tuo metu. Jie daug ir keikėsi, net ir po to įvykio ištisai buvo iš jų pusės, kad ir jai buvo sakoma ateik, ateik, nenori čia pafilmuok, nelabai malonūs žmonės, buvo nemalonių incidentų po šio įvykio. Tuo metu mokinosi nukentėjusiojo garaže, o šiuo metu kitur eisi mokintis.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mokosi įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra įsikūrusi garažų masyvuose. Įmonės vadovas D. P.. Minėtoje įmonėje mokosi nuo 2024 m. kovo 4 d., poliruoti automobilių kėbulus. 2024 m. kovo 8 d. 9.00 val. atvyko į minėtą įmonę. Kartu su ja minėtoje įmonėje mokosi I. Z.. Apie 9.00 val. atvykusios mokytis pasidarė kavos. Įmonėje taip pat buvo ir vadovas. Joms begeriant kavą, garažo vadovas į garažą įvarinėjo automobilį ir vienam vaikinui, kuris tuo metu buvo prie garažo lauke, pasakė „neužstatinėk vartų“. Minėtą vaikiną jos su I. matė, kadangi garažo vartai buvo atidaryti. Vaikinas buvo apie 175 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų, su barzda. Nei ji, nei I. vaikino nepažįsta, tačiau yra pora kartų mačiusios iš matymo. Vadovui perspėjus asmenį, kad šis neužstatinėtų garažo vartų, minėtas asmuo būdamas viešoje vietoje pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti bei grasinti vadovui. Vadovas matęs link ko viskas krypsta, nesivėlė į vaikino pokalbius ir įėjo į garažą. Po kokių 5 min., apie 9.40 val. tas pats vaikinas vėl sugrįžo prie garažo, tačiau jau buvo ne vienas. Su minėtu vaikina buvo kitas jai nepažįstamas vaikinas, kuris buvo apie 170 cm. ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo, be barzdos. Atėję prie garažo minėti asmenys pradėjo pulti vadovą. Matė, kad vienas vaikinas, kuris, tiksliai pasakyti negali, pradėjo laikyti vadovui už dėvimos striukės, o kitas vaikinas iš vadovo dešinės pusės pradėjo vadovą laikyti už rankų. Tokiais savo veiksmais abu asmenys prirėmė vadovą prie sienos. Prirėmus vadovą prie sienos, I. pradėjo garsiai šaukti „filmuok, filmuok“ ir ji išsitraukusi telefoną pradėjo filmuoti. Jai pradėjus filmuoti abu vaikinai nuo vadovo atsitraukė ir nueidami pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, tiksliai šiuo metu nurodyti negali. Asmenys išvadinę necenzūriniais žodžiais nuėjo į savo garažą, tačiau po kelių minučių vėl grįžo. Grįžę asmenys pradėjo vadovui sakyti „ko čia slepiesi už panos, juk žinai kokia ji (necenzūrinis žodis) ir vėl abu nuėjo į savo garažą. Po įvykusio įvykio jos atsisėdo toliau gerti kavą, pradėjo kalbėtis apie įvykusį įvykį. Joms bekalbant prisiminė, kad automobilyje paliko dėžutę su vienkartinėmis pirštinėmis, dėl ko nuėjo pasiimti. Jai begrįžtant atgal į garažą minėti asmenys vėl pradėjo prie jos žodiškai kabinėtis, kvietėsi ateiti pas save į garažą ir ten pafilmuoti. Minėti asmenys bandė ją provokuoti. Jai grįžus į garažą, vadovas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Savo telefone turi filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kaip asmenys šaukia, įžeidinėja, provokuoja. Filmuota medžiagą galės pateikti. Įvykio metu prieš ją joks smurtas naudojamas nebuvo, ji nenukentėjo (1 t., b. l. 103- 104).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai nurodė, kad viskas teisingai nurodyta, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kvietė vadovas pareigūnus po to, kai toliau bandė prie jų kabinėtis. Po viso to įvykio nuėjo pasiimti pirštinių ir grįžus jis iškvietė policiją, kvietė dėl to, kad jį užpuolė.

Liudytoja I. Z. parodė, kad tai vyko garažų kooperatyve, įvyko konfliktas. Matė tą įvykį, tai tiesiog įvyko konfliktas ir susiginčijo vienas iš jų su D., pasikvietė antrą, atbėgę abu užpuolė jį. Mačiau, kaip pagriebė už liemenės, trenkė, atrėmė į sieną, o toliau nematė, nes lakstė pirmyn atgal, nes buvo stresas, pakvietė E., kad filmuotų. Nurodė, kad prie vartų įrėmė, nes vartai buvo atidaryti. Prieš nukentėjusįjį, kokie veiksmai buvo padaryti, neprisimena jau, žino, kad rėkavo ir necenzūrinių žodžių buvo daug, bet visko aš nebeprisimena. Pradžioje tik vienas konfliktavo, paskui dar kitą pasikvietė, ir tada abudu pagriebė jį ir prirėmė prie sienos. Pradžioje žodinis konfliktas buvo, o paskui į fizinį perėjo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai viską nurodė ir parodymai buvo tikslesni.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojos I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 8 d. apie 09.00 val. ji atvyko į garažų masyvą adresu (duomenys neskelbtini), kur mokosi poliruoti automobilius pas meistrą D. P.. Kartu su ja pas jį mokosi ir E. J.. Apie 10.00 val. jie visi kartu baigė sutaisyti automobilį ir D. reikėjo automobilį išvaryti iš garažo į kiemą, tačiau atidaryti garažo vartus trukdė kitos, prie garažo vartų stovinčios transporto priemonės. Kol D. patraukinėjo automobilius, ji kartu su E. buvo garaže, gėrė kavą ir tvarkėsi. Kas tuo metu vyko lauke, ji nematė. Vėliau D. atidaręs savo garažo vartus, automobilį iš garažo išvarė. Po kai kurio laiko, ji būdama garaže, išgirdo, kaip D. su kažkuo lauke kalbasi, šis kažko prašė, kad nestatytų mašinų prie garažo vartų durų, tada išgirdo kito vyro riksmus, kuris rėkė necenzūriniais žodžiais ant D., sakė, kad jeigu nemoki vairuot, persilaikyk teises, ko čia vaikštai pasipūtęs ir kt. D. bandė minėtą vyrą raminti, ramiai sakė, kad nerėktų, bet vyras nerimo, o tik dar labiau rėkavo, po to vyras nuėjo į garažą esantį kitoje pusėje ir iš ten jau greitu žingsniu atėjo katu su kitu vyru, kuris buvo su barzdele, apsirengęs tamsiais rūbais, jie abu iš karto griebė D. už striukės, papurtė ir prispaudė prie sienos, ar D. buvo suduoti smūgiai, ji nematė, nes tuo metu žiūrėjo į E. ir nežinojo, ką daryti, tada ji E. pasakė, kad ši viską filmuotų su telefonu. Kai vyrai pamatė, kad filmuoja, D. paleido ir pradėjo įžeidinėti E., tačiau būtent, ką sakė, ji nelabai pamena, tik sakė jai, kad „Tindery“ duodasi ir nuėjo į savo garažą, eidami dar rėkavo. Kai D. sakė prispaudę prie sienos, šis nieko nedarė, stovėjo ramiai ir nesipriešino. Viso konflikto metu ji stovėjo prie atidarytų garažo vartų ir stebėjo konfliktą, buvo išsigandusi ir nežinojo, ką daryti. Daugiau asmenų aplinkui nebuvo, buvo tik ji, E., D. ir du asmenys, kurie užpuolė D., minėtų asmenų ji nepažįsta, tik žino, kad šių garažas yra priešais D. garažą, anksčiau yra šiuos mačiusi, atpažinti galėtų. Po konflikto, D. atėjo į garažą ir skundėsi, kad jam skauda krūtinės ir pečių sritį, tačiau jokių sužalojimų ant jo nesimatė, nes buvo su megztiniu. Vėliau jis iškvietė policiją. Ji asmeniškai buvo pasipiktinusi tokių asmenų elgesiu. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 127-128).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodytus, tuo metu teisingai viską nurodė. Tą konfliktą matė tik jie, tie du asmenys, kurie užpuolė D., t. y. D., E. ir ji. Atpažino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuosius, posėdžių salėje yra šitie du kaltinamieji. Jie neįžeidinėjo jos, o E. įžeidinėjo. Nežinau, ar ji kreipėsi dėl to į policiją. Jie atbėgę abu griebė nukentėjusįjį, jie vienu metu griebė abu. Konflikto metu ji tarp vartų, ant įėjimo į garažą stovėjo.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis dirbo pas jį garažuose. Nurodė, kad turi du garažus, jis dirbo viename garaže, o jis kitame garaže, su juo buvo sudaryta simbolinė sutartis, žmogus jaunas, iš draugiškumo jis dirbo garaže savo darbus. D. nieko gero ir nieko blogo jam nepadarė, taip pat ir T., tiek ir K., nieko gero ir nieko blogo jam nepadarė. D. dirbo pusę metų tame garaže. Kažkas tarp jų ten įvyko, D. išėjo iš garažo savo noru, jis paprašė D. atlaisvinti garažą, nes jis iškvietė į garažą gaisrininkus, kurie tikrino garažą, ar ten viskas tinkama, tai paprašė D. išeiti, jis prarado pasitikėjimą. Kažkoks „kipišas“ tarp jų ten įvyko, jis tik iš dalies kažką matė. Buvo dalinai vartai užstatyti automobiliu, nematė, kaip D. nutraukė tą „Volvo“ automobilį, nes tas automobilis stovėjo kažkiek užstatytas ant vartų, to automobilio negalima buvo taip nutraukti, nei teisiškai, nei techniškai negalima buvo taip jos nutraukti, automobilis buvo T. ir K., daugiau nelabai ten ką matė. Būdamas savo garaže girdėjo garsą, kaip D. kablius nuiminėjo nuo tos mašinos. Gaisrininkai buvo kviesti po to įvykio. Viskas buvo D., T. ir K. reikalai, jo niekas nelietė. (duomenys neskelbtini) garažai yra, patalpos sujungtos, du garažai, patalpos nebuvo įrengtos. D. leido naudotis patalpomis, o T. ir K. nuomojo šalia esančius garažus, buvo garažų kaimynai. D. iškvietė gamtos apsaugą ar gaisrininkus. Buvo sutartis su D. sudaryta panaudos, bet jis nuomos nemokėjo, tik mokesčius mokėjo už komunalines paslaugas. Įvykio dieną atėjo, kai viskas buvo pasibaigę, paties įvykio nematė, tik girdėjo riksmus. Konfliktas buvo ryte. D. trukdė tas automobilis, girdėjo balsus, identifikuoti jų negalėtų, matė, kaip D. atkabinėjo nuo automobilio kablius, ėjo pažiūrėti, kas atsitiko, jis atkabinėjo trosus nuo to automobilio. Po to vėl nuėjo pas save į garažą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis su jais nebendravo, juos matė. (duomenys neskelbtini) yra apie 200 garažų vienu adresu. T. ir K. garažą nuomoja, kuris yra priešais jo garažus. Jis nutraukė nuomos sutartį su D. po to konflikto su gaisrininkais. Jo pusėje stovėjo jų paliktas „Volvo“. Garažai neturi savo žemės, plotai yra bendri. Girdėjo čiuožimo garsą, tada išėjo pažiūrėti, kas vyksta. „Volvo“ automobilis buvo automatas, matėsi per stiklą. Buvo kalba su D., kai viskas jau buvo paduota į teismą. Buvo kalba, kad jei kaltinamieji sumokėtų D., tai jie viską susitartų draugiškai. D. jam sakė, kad susitaikymas galimas, kai du broliai atlygins žalą D..

Liudytojas G. S. parodė, kad žino T. ir K., žinau, kad įvyko konfliktas, buvo tada šilta, vasara, datos tiksliai nepamena. Buvo K. mašina „Volvo“, ji buvo pastatyta ant pavaros. Matė, kad pats D. prikabino ją prie kitos mašinos ir nutempė. Apie tai pasakė K. ir T., nes taip daryti negalima, mašina neužvesta buvo. Kilo konfliktas su pakeltais tonais, T. ir D. vienas prieš kitą reiškė garsiai savo nepasitenkinimą. Vėliau įsikišo ir K., jie pasistumdė, išsiskirstė, o po to atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kaip T. ir D. vienas prieš kitą per ištiestos rankos atstumą stovėjo, jie vienas kitą nuo savęs stūmė, K. prie jų priėjo vėliau, tada T. ir K. atsiskyrė nuo D., K. kišo ranką tarp jų ir skyrė T. nuo D., muštynių jokių nematė. Nekalbėjo su D., kas ten įvyko, per daug didelė pas jį arogancija, labai „pakeltas“, taip save jis laiko, nemalonu su juo bendrauti. D. turėjo konfliktų ir su kitais žmonėmis, dėl kažkokių neatsiskaitymų, su tokiu K. konfliktavo D.. Įvykis tas buvo tada, kai lauke buvo jau šilta, visi buvo lengvai apsirengę, gal dar nebuvo tada vasara. Nurodė, kad jis nuėjo į savo garažą, išgirdo garsą, išėjo ir pamatė, kad tas automobilis velkamas. Vėliau atvažiavo T. ir K., jie pamatė savo automobilį, klausė jo, kas ten jį pastatė, jis pasakė, kad D.. Tada jie nuėjo iki D. garažo, kur jis dirbo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, D. buvo išėjęs į lauką prie savo garažo pro atviras garažo duris, jis stovėjo tarpduryje, beveik jau lauke. T. nuėjo iki savo automobilio. Po to pradėjo necenzūriškai rėkauti su D., T. stovėjo ties garažo durimis, rėkė vis garsiau, garsiau, tada atėjo K., jis juos vieną nuo kito atstūmė. Konfliktas tarp jų vyko žodinis, stovint vienas prieš kitą, jie vienas ant kito šaukė necenzūriškai, nematė kažkokių rankų mojavimo, K. atėjo, taip rankomis per jų vidurį padarė ir juos atstūmė vieną nuo kito, juos atskyrė vieną nuo kito, K. lietė rankomis juos abu taip juos atskirdamas. Jis stovėjo lauke, nuo jų 8-10 metrų atstumu, matė ir girdėjo, kas ten vyko, matė juos iš šono, D. matė iš kairio šono, T. matė iš dešinio šono, matė, kad jie stovėjo vos ne krūtinėmis susilietę vienas prieš kitą, garsiai reiškė savo pretenzijas, rankas abu laikė sulenktas. Kai atėjo K., sparčiu žingsniu jis atėjo, juos išskyrė. Vyko po to tarp jų trijų žodinis konfliktas, o po to T. ir K. nuėjo pas save į garažą, o D. nuėjo pas save į garažą. Apie teismą šitą jį informavo T., santykiai su juo draugiški, kas dieną pasisveikina susitikę garaže. Su D. visiškai nebendrauja, jokių ryšių su juo nepalaiko, paskutinį kartą su juo bendravo tą įvykio dieną, po to jis išsikraustė iš garažų. 2024 metų pavasarį girdėjo, kad D. savo garaže dirba. Paprašė paliudyti teisme T. ir K., sakė, kad iškeltas kažkoks ieškinys dėl pinigų, sakė, kad buvo jau kažkada kviečiamas, sakė, kad dėl piniginių reikalų, daugiau nieko neprašė sakyti. Vienos durys užmūrytos, nenaudojamos, o po to eina kitos durys, ten D. dirbo. V. garažo durys iš paties garažo galo, o D. garažo durys buvo toje pačioje pusėje, kur jo, o K. ir T. durys buvo priešais jo garažo duris, tiesiog priešais. Tą rytą atėjo į darbą garaže, jų nei vieno ten dar nebuvo, o „Volvo“ stovėjo ties V. garažo siena, ten vartų nėra, o D. vartai atsidaro 90 laipsnių kampu, automobilis netrukdė vartų atidaryti, išvažiavimas nebuvo užstatytas. D. atėjo ir paklausė jo, kieno ta „Volvo“, matė patį tempimą, išgirdo žvyro cypimą, matė, kaip jis tempė tą „Volvo“, patempė, pabaigė tempti ir išlipo, atsikabimo virves. T. atėjo pas jį į garažo vidų, paklausė, kas jo mašiną nutempė, pasakė. D. stovėjo tarp durų savo garaže, jis stovėjo ir žiūrėjo, vartai garažo buvo atidaryti. Pas jį tada dirbo dvi merginos, jos garaže tiesiog sėdėjo, kur dirba D.. Prasidėjo žodinis konfliktas, negirdėjo, kad konflikte dalyvautų tos merginos, tokia šviesi mergina buvo išėjusi į lauką, pasakė kažką, nuėjo į vidų, jos abi buvo garaže viduje. Vėliau viena mergina nuėjo į kitą garažą, kai policijos pareigūnai atvažiavo. Atvažiavo policijos pareigūnai, kažkas iš kitų kaimynų pasakė, nes tuo metu rinkosi ir daugiau žmonių, buvo dar kokie 4 - 5 kiti asmenys, buvo ir tas K., buvo A.. T. ir K. jam sakė, kad iš jų reikalauja 6 000 Eur, kad toks tas civilinis ieškinys, dėl išsikraustymo gal. T. ir K. tai atrodė didelė suma. Jis garažą nuomoja, kuriame dirba apie 10 metų. K. nuomoja garažą, jis ne vieną garažą nuomoja, gal jau kokius 2-3-4 metus, nežino tiksliai. T. ir K. dirbo ten apie 2 metus, D. garaže dirbo nuo tada, kai ten įvyko tokia kita narkotikų byla, tai gal dirbo 2-2,5-3 metus. D. buvo anksčiau išsinuomojęs garažą nei T. ir K.. V. seniau jau žinau, kai jis nupirko tuos garažus.

Liudytoja E. A. parodė, kad du asmenins žino, sėdi. Jie ikiteisminio tyrimo metu buvo proceso dalyviai, jie buvo įtariamieji, jiems buvo išaiškintos teisės ir pareigos BPK numatyta tvarka, jie atsisakė duoti parodymus, abu buvo įtariami, buvo įteikiamas pranešimas apie įtarimą, kiek pamena parodymų nedavė, tai visą laiką fiksavo, ką asmenys parodė. Konkrečiai paklausė kaltinamųjų, ar duos parodymus, įrašė viską į apklausos protokolą, atspausdini, padavė pasirašyti ir apklausos priedą, kad pasirašytų. Kiek pamena, neatsimena, kas buvo apklausoje. Neturėjo papildomo pokalbio vykti, neatsimena. Neprisimenu, ar minėjo jie, kad reikia apklausti dėl garažo masyvo esančius darbuotojus, neprisimena, kas davė nukentėjusiojo numerį. Neprisimena, ar buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo telefono numerio. Apklausa buvo filmuojama, bet įrašai saugomi vieną mėnesį.

2024 m. kovo 8 d. nukentėjusiojo D. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad jis apklaustas liudytoju parodė, kad turi įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) esančiuose garažų masyvuose. Minėtos įmonės direktorius ir įkūrėjas yra jis. Įmonėje yra atliekama automobilių kėbulo poliravimo darbai. Įmonėje jis dirba vienas, tačiau šiuo metu turi dvi mokines, t. y. I. Z. ir E. J.. 2024 m. kovo 8 d. apie 9.00 val. jis ir minėtos dvi mokinės įmonėje, kuri yra įsikūrusi garažų masyve ankščiau minėtu adresu pradėjo darbus. Įmonėje jie ruošė automobilį atidavimui klientui. Paruoštą automobilį jiems iš įmonės garažo reikėjo išstumti į lauką, kadangi turėjo atvykti klientas. Jam išstumti automobilį iš garažo trukdė prie jo garažo antrųjų vartų stovėjęs kitas automobilis BMW, kuris yra be valstybinių numerio ženklų, stovintis ir nevažiuojantis jau apie metus laiko, todėl jis pasikvietė minėto automobilio savininką G., kurio kitų anketinių duomenų nežino, kad šis jam padėtų pastumti automobilį, kad jis galėtų išvaryti automobilį iš garažo. Atėjus G., jiedu stovėjusį BMW automobilį ant esančios automobilio laisvos pavaros nustūmė, tačiau jam atidaryti pirmuosius garažo vartus trukdė dar šalia jo garažo stovėjęs kitas automobilis - Volvo, tamsios spalvos, todėl pamatęs, kad minėtas automobilis turi kablį, jis šį prisikabinęs virve prie savo automobilio, patraukė šiek tiek atgal, kad galėtų pilnai atidaryti savo garažo vartus. Bendru sutarimu su šalia jo garažo esančiais kitų garažų savininkais yra sutarę, kad ant pravažiavimo šalia garažų palikti automobiliai bus su įjungta laisva pavara, kad reikalui esant jie patys galėtų pasistumti automobilius jei šie jiems trukdytų pravažiuoti. Tačiau šalia jo garažo stovėjusio Volvo automobilio jis pastumti vienas negalėjo, G. jam padėti negalėjo, kadangi turėjo savo darbų, todėl automobilį nusprendė patraukti prisikabinęs virvę prie savo automobilio. Jam patraukus Volvo automobilį, jis toliau dirbo savo darbą, išvarinėjo automobilį. Į garažą įsivarė sekantį automobilį M. J. įsivarius automobilį į garažą atvyko Volvo automobilio savininkai, kurie turi garažą priešais jo garažą. Volvo automobilio savininkus jis tik žino iš matymo, todėl šių jokių anketinių duomenų nežino. Abu asmenys užsiima Volvo automobilių ardymu. Šių garažas numeriu nepažymėtas, kaip ir jo. Atvykę minėti du vaikinai, kurie abu buvo tamsiai apsirengę, apie 25-30 metų amžiaus. Vienas iš kurių buvo apie 170 cm ūgio, be barzdos, tamsių trumpai kirptų plaukų, be barzdos, kitas buvo apie 180 cm ūgio, taip pat trumpai kirptų plaukų, su barzda. Minėti asmenys automobiliu atvykę į garažų masyvus, pravažiuodami pro jo garažą jo paklausė ar jis patraukė šių stovėjusį Volvo. Jam atsakius, kad taip, minėti asmenys nuo jo garažo nuvažiavo. Nuvažiavę šie kalbėjosi su G.. Šiems po kelių minučių sugrįžus, apie 09:40 val. jie lauke, šalia jo garažo, viešoje vietoje pradėjo garsiai rėkauti ir įžeidinėti jį įvairiais rusiškais, lietuviškais, žargoniškais necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais tiksliai dabar pasakyti negali. Minėti asmenys jį įžeidinėdami puolė, t. y. vaikinas be barzdos suėmė jį už striukės, vaikinas su barzda jį čiupo abiem rankomis, už jo kairės pusės žasto ir peties, ko pasėkoje abu asmenys tokiais savo veiksmais naudodami fizinę jėgą prirėmė jį prie jo garažo sienos dėl ko jis pajuto momentinį fizinį skausmą. Vykusio konflikto metu jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Išgirdusios tarp jo ir minėtų asmenų vykusio konflikto garsus, iš kart iš garažo išėjo jo dvi mokinės E. ir I., kurios matė vykusį konfliktą. E. išsitraukus telefoną ir pradėjus filmuoti, asmenys nuo jo atsitraukė ir toliau jį vadindami įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuėjo link savo garažo. Nori paminėti, kad E. išsitraukus telefoną ir pradėjus filmuoti, abu asmenys pradėjo taip pat ir E. vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ar lauke prie jo garažo vykusį konfliktą matė dar kiti pašaliniai asmenys, nurodyti negali, nes nepastebėjo. Jo nuomone, minėti asmenys specialiai stato šių automobilį šalia jo garažo, kad automobilis jam trukdytų, bando šį provokuoti, nes jau ne pirmą kartą šių prašė, kad pastarieji neužstatytų jo garažo vartų. Ant jo garažų vartų yra užklijuotas informacinis lipdukas nurodantis neužstatyti garažo vartų. Šios apklausos metu daugiau aplinkybių susijusių su šiuo įvykiu nurodyti negali (1 t., b. l. 12 - 27).

2024 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) garažų masyvas (1 t., b. l. 28 - 34).

2024 m. birželio 13 d. nukentėjusiojo D. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog jis parodė, kad iš jam pateiktų šešių vaikinų fotonuotraukų, į asmenį, kuris 2024 m. kovo 8 d. jį laikė, prirėmęs prie sienos, už kairės jo žasto pusės ir neleido jam priešintis, kol kitas asmuo jį smaugė, panašiausias vaikinas yra iš nuotraukos pažymėtos Nr. 2. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. D. P. atpažino įtariamąjį K. L. (1 t., b. l. 43 - 50).

2024 m. birželio 13 d. nukentėjusiojo D. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog jis parodė, iš jam pateiktų šešių vaikinų fotonuotraukų, į asmenį, kuris 2024 m. kovo 8 d. jį prirėmęs prie sienos ir sugriebęs už striukės ties kaklu jį dusino, panašiausias vyras yra iš nuotraukos pažymėtos Nr. 4. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. D. P. atpažino įtariamąjį T. L. (1 t., b. l. 51 - 58).

2024 m. birželio 14 d. liudytojos E. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog ji parodė, kad iš jai pateiktų šešių vyrų fotonuotraukų, į asmenį, kuris prirėmęs prie sienos, sugriebė už apykaklės D. P., panašiausias vyras iš nuotraukos pažymėtos Nr. 1. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. E. J. atpažino įtariamąjį T. L. (1 t., b. l. 109 - 116).

2024 m. birželio 14 d. liudytojos E. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog ji parodė, kad iš jai pateiktų šešių vaikinų fotonuotraukų, į asmenį, kuris 2024-03-08, laikė prirėmęs prie sienos D. P., panašiausias vaikinas iš nuotraukos pažymėtos Nr. 4. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. E. J. atpažino įtariamąjį K. L. (1 t., b. l. 117 - 124).

2024 m. birželio 14 d. liudytojos I. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog ji parodė, kad iš jai pateiktų šešių vyrų fotonuotraukų, į asmenį, kuris 2024-03-08 prirėmęs prie sienos, sugriebė (už kurios vietos nežinau) D. P., panašiausias vyras iš nuotraukos pažymėtos Nr. 2. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. I. Z. atpažino įtariamąjį T. L. (1 t., b. l. 132 - 139).

2024 m. birželio 14 d. liudytojos I. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog ji parodė, kad iš jai pateiktų šešių vaikinų fotonuotraukų, į asmenį, kuris 2024-03-08, laikė prirėmęs prie sienos D. P., panašiausias vaikinas iš nuotraukos pažymėtos Nr. 3. Šio asmens veido bruožai yra labai panašūs, tačiau negali 100 procentų teigti, kad tai yra tas pats asmuo. I. Z. atpažino įtariamąjį K. L. (1 t., b. l. 140 - 146).

Iš Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. J. pateikė filmuotos vaizdo medžiagos įrašą (1 t., b. l. 147).

2024 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Pateikta medžiaga 2024-03-08“. Vaizdo įraše matyti įvykio vieta garažų masyvas, matomi automobiliai. Vaizdo įraše matyti žodinis konfliktas tarp vyrų. Matytu du vyrai, vienas jų su barzda, žymimas raide A, kitas be barzdos - žymimas raide B, šalia asmens filmuojančio visą situacija stovintis vyras su kepure su snapeliu, žymimas raide C. Įraše užfiksuotas toks pokalbis: B: „Kas blogai, (necenzūrinis žodis)? Spardysiu (necenzūrinis žodis)“; C: „Spardyk“; A: „Filmuok, filmuok“; B: Ar nori, aš tave, (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis), iškraustysiu, (necenzūrinis žodis)?; C: „Iškraustyk. Pažiūrėsim tuoj... viskas bus zajabys.“; A: „Bėkit į mentinę. Bėk, bėk pareiškimą parašyk“; C: „Mink (necenzūrinis žodis) iš čia“; A: „Duot tau savo pasą?“; C: „Duok, duok“; A: „Ateik, nusifotkinsi, ateik“; C: „Tai ateik, va, padėk ant stalo ir nusifotkinsiu“; A: „(Juokiasi) Eik (necenzūrinis žodis) ( ir nueina)“; B: „Eikit jūs (necenzūrinis žodis), ožgaidžiai“; C: „Į save pažiūrėk... Akmens amžius (necenzūrinis žodis)“ Įrašp trukmė 25 sekundės.(1 t., b. l . 150 - 155).

2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95416954646, skambu io prad ia_ 2024-03-08 09_49_57)“. Garso įrašo data 2024 m. kovo 8 d., laikas 09:49:57. Garso įrašo trukmė 1 minutė 28 sekundė. Įrašo trukmė 1.28 min. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (toliau BPC) – „112 klausau“. Pranešėjas - „Laba diena“. BPC – „Laba diena“. Pranešėjas - „Noriu pranešti apie užpuolimą“. BPC – „Klausom, kas per situacija“. Pranešėjas - „Situacija įvyko garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pranešėjas D. P.“. BPC – „O kada čia viskas įvyko?“. Pranešėjas - „Prieš 20 minučių“. BPC – „Ką Jums padarė?“. Pranešėjas - „Nieko, patampė, pradėjom filmuoti ir nuėjo į šoną“. „BPC – Sakykite, medikų nereikia?“. Pranešėjas - „Medikų nereikia, bet vyksta provokacijos“. BPC – Su kažkokiu garažo savininku sukonfliktavote?“. Pranešėjas - „Jo jo“. BPC – „(duomenys neskelbtini) miestas“. Pranešėjas - „(duomenys neskelbtini). Nusuki nuo pagrindinio kelio, atsiduri prieš (duomenys neskelbtini) pilkus pastatus“. BPC – „Priešais (duomenys neskelbtini) pilkus pastatus, taip? “. Pranešėjas - „Jo. Priešais (duomenys neskelbtini) pilkus pastatus Ir važiuoti reikia tiesiai iki mėlynų garažų“. BPC – „Mmm. O dabar jis kažkur netoliese Jūsų užpuolikas?“. Pranešėjas - „Jo, jie dviese buvo“. BPC – „Mhm Jūs sakėte D. P.? Taip pavardė Jūsų? “. Pranešėjas - „ „Jo.“. BPC – Gerai laukite pareigūnų. Jeigu kažkas vėl ten atsitiktų skambinkite“. Pranešėjas - „Gerai“. BPC -„Viso“.(1 t., b. l. 156 - 158).

2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240308-102329UTC+0200“ iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Vaizdo įraše matyti garažų masyvas, iš kurio policijos pareigūnai įeina į vieną iš garažų, kuris nepažymėtas jokiu numeriu. Garažo viduje matomas automobilis „BMW“ juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo stovi vyras, kuris yra aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, apsirengęs tamsiai raudonos spalvos džemperiu ir juodos spalvos liemenę, žalios spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra – D. P. (toliau – D.P.)). D. P. pasako, kad nori rašyti pareiškimą dėl užpuolimo. Netoli D. P. matyti, kad yra stalas su kėdėmis, prie kurios sėdi moteris, kuri yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesios spalvos – ilgų plaukų, apsirengusi juodos spalvos džemperį ir juodos spalvos kelnes (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra E. J.. D. P. pasako E. J., kad ji parodytų vaizdo įrašą. E. J. pasako, kad ji nespėjo pradžios nufilmuoti. E. J. policijos pareigūnams rodo vaizdo įrašą. E. J. pasako, kad pastoviai vyksta provokacijos. D. P. pasakoja, kad „buvo išvažiavimas, automobiliai palikti būna be bėgio, ta prasme ant laisvos. Aš išstumdžiau automobilius, kad man išvaryti mašiną. Išvariau mašiną, jie atvyko... Kad aš pastūmiau automobilį... nors yra eilę kartų prašyta, sakyta, bet žmonės konfliktuoja ir neina į kalbas, tai šitas atvejis buvo toks, kad klientas atvažiavo man pasiimti automobilį ir aš neturėjau laiko laukti, nes klientas turi vykti į darbą. Tai buvo priimtas sprendimas be jokios žalos išstumdyti automobilius. Sidabrinis „BMW“ buvo pastumtas. Einam parodysiu...“ (D. P. ir policijos pareigūnai eina iš garažo į lauką). Prie šalia esančio garažo matomas automobilis „BMW“ sidabrinės spalvos be valstybinių numerių. Pareigūnas klausia „Tai jūs šitą pastūmėt?“. D. P. atsako „Aš šitą pastūmiau, kartu su savininku, o kitas automobilis toks va „Volvo“ bet jau išvarė, čia stovėjo prie pat vartų (rodo į savo garažo vartus)“. Pareigūnas – „Jie buvo užstatę ir jūs pastūmėt automobilius, ir kas tada buvo?“. D. P. – „Nu ir viskas, jie atvažiavo į darbą, po valandos jie pamatė, kad judintas automobilis. Jie man nieko nesakė, jie puolė muštis“. Pareigūnas – „O kaip puolė? Stūmė ar?“. D. P. „Taip, taip. Va šitie abudu“. Pareigūnas „Rankomis taip? D. P. „Taip“. Matoma, kad link policijos pareigūnų artėja du vyrai. Vienas iš jų yra žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų, apsirengęs tamsios spalvos žieminę striukę ir juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra T. L.. Kitas yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų ir barzda, apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir žalios spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra K. L.. Pareigūnas „Pasakokite kas čia buvo?“. T. L. „Teritorija yra čia visų ane? Visi stato mašinas kas kur nori. Kaip tu galvoji jei tavo mašina kas nors pastatytų kur nors, atvažiuotu ryte su virve ją nutraukčiau“. Pareigūnas „Nu bet tai jei trukdo pravažiuot?“. K. L. „O kur mašina stovėjo?“. D. P. „Čia mašina stovėjo (rodo į garažo vartus) aš net vartų atidaryt negalėjau“. T. L. aiškina, kad negalima traukti kitų asmenų automobilių. D. P. aiškina, kad su K. L. ir T. L. neįmanoma susišnekėti dėl jų statomų automobilių. Pareigūnas su D. P. įeina į garažo vidų. Pareigūnas „O kaip dabar pastūmė jus? Ar kaip ten kas buvo?“. D. P. – „Suėmė už striukės ir dviese smaugė... Kažinau“. Pareigūnas „Patempė už striukės?“. D. P. „Patempė už striukės, laikė už kalnieriaus, kitas už peties ir prirėmė prie sienos smaugė, dusino, smaugė... naudojo fizinę jėgą“. Pareigūnas – „Tai vienas paėmęs už striukės ane buvo sugriebęs, kuris čia?“ D. P. – „Be barzdos, o kitas su barzda čiupo už rankos ir ties žastais stipriai suėmęs panaudojęs fizinę jėgą“. Abudu kartu prirėmė prie garažo sienos... Aš pajutau stiprų skausmą jiem panaudojus fizinę jėgą, bet tuo metu įsiterpė mano mokinė, kuri pradėjo filmuoti su telefonu ir jie išsigando“(1 t., b. l. 159 - 162).

2024 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 520/2024 (02) nustatyta, kad D. P. konstatuota kraujosruvos abiejuose žastuose, krūtinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad Objektyvaus tyrimo duomenys: dešinio žasto vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 2 x 1 cm, 1x0,5cm, 0,5x0,5cm, kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 1 x 2 cm, 0,5 x 0,5 cm, 1 x 1 cm melsvai žalsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Krūtinės dešinėje pusėje pereinant į dešinio raktikaulio sritį 2 x 1 cm, 1,5 x 1 cm analoginės poodinės kraujosruvos. Medicininių dokumentų duomenys: VšĮ Jonavos ligoninės medicinos dokumentų išrašas / siuntimas iš ligos istorijos Nr. 2024/2560. Kreipėsi 2024 m. kovo 9 d. 7.49 val. Diagnozė: T00.8 Paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius. Objektyvi būklė: dešinio žasto viršutinio 1/3 3 pirštų formos poodinės kraujosruvos. Kairės rankos šoninio bei nugarinio paviršiaus poodinės hematomos (pirštų žymės). Dešinės poraktikaulinės srities sumušimo žymės su poodine kraujosruva. Kairio peties sąnario rentgenogramoje - aiškių lūžio linijų nestebima (1 t., b. l. 163 - 164).

2024 m. kovo 8 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio ROIK: 0124000136997, aplinkybių tikslinimo metu, buvo nuvykta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo pranešėjas D. P., jo mokinės: I. Z., E. J., K. L. ir T. L. Iš D. P. buvo priimtas pareiškimas. E. J. buvo apklausta liudytoja bei savanoriškai pateikė filmuotą vaizdo įrašo medžiagą, kuri buvo įrašyta į kompaktinį diską ir pridėta prie medžiagos. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip K. L. ir T. L. žodiškai konfliktuoja su D. P., įžeidinėja jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, provokuoja. Pabendravus su K. L. ir T. L. šie nurodė, kad yra pasipiktinę, kad be jų žinios D. P. prisikabinęs jų automobilį Volvo su virve prie savo automobilio, patraukė jį iš stovėjimo vietos. Asmenys teigė, kad taip asmuo galėjo apgadinti jų automobilį. Jiems su asmenimis bendraujant, jie toliau elgėsi konfliktiškai, provokavo D. P.. (1 t., b. l. 165).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 8 d. apie 09.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančiuose garažų masyvuose, šalia D. P. garažo, kuris nėra pažymėtas atskiru numeriu, K. L. ir T. L. viešoje vietoje pradėjo garsiai rėkauti ir įžeidinėti D. P. įvairiais rusiškais, lietuviškais, žargoniškais necenzūriniais žodžiais. Minėti asmenys įžeidinėdami, suėmė D. P. už striukės ir už kairės pusės žasto ir peties, dėl ko abu asmenys tokiais savo veiksmais naudodami fizinę jėgą prirėmė D. P. prie garažo sienos, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Įvykį matė E. J. ir I. Z.. Po įvykio D. P. kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur jam konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, krūtinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 1-2).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. L. ir K. L. baudžiamojon atsakomybėn patraukti dėl nežymaus nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymo, tai yra dėl to, kad: veikdami bendrininkų grupėje kartu, T. L. sugriebė D. P. už striukės, pastūmė link garažo sienos, kur jį prispaudė ir laikė, po ko K. L. abejomis rankomis D. P. suėmė už kairės pusės žasto ir peties, ir jie bendrais veiksmais su T. L., padarė nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, krūtinėje.

Kaltinamasis T. L. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės pozicijos nepasisakė, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė. Jis nurodė, kad 2024 m. kovo 8 d. atvyko su broliu prie garažo, pamatė, kad automobilis patrauktas. Brolis nuėjo į garažą daryti kavą, jis sutiko G., kuris pasakė, kad D. nutraukė automobilį. Tada jis šaukė jam, kodėl jis patraukė mašiną, o D. pasakė (necenzūrinis žodis), pasiuntė ant trijų raidžių. Tada jis priėjo prie D.. Kai jis atėjo, jis stovėjo atsistojęs į savo garažo sieną nugara, o jis atsistojo prieš jį. Jam tik priėjus, padėjus vieną žingsnį prie jo, likus pusei metro iki jo, D. jį griebė su abiem rankomis. Teigė, kad jis bendrininkų grupe nukentėjusiojo nepuolė. Nukentėjusysis du kartus už jį didesnis. Teigė, kad pagriebė jį D. už apykaklės, prie kaklo srities. Jis D. nespaudė, nei smūgiavo, nieko nedavė, o instinktyviai bandė atsistumti pakėlęs rankas ir viskas, tada atsirado brolis. Brolis D. sugriebė už žastų, jis vis tiek nepaleido jo, toliau smaugė. Kai tada jau brolis jį stūmė iš inercijos, tik tada D. jį paleido. Kada brolis jį atplėšė, pastūmė į sieną, tada jie atsitraukė ir viskas, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, kad susidoros, susitvarkys, mužikais vadino, jie atgal šaukė. Fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jokių neatliko. Pakėlė rankas ir kitą sekundę atsirado brolis, nutempė jį. Kai pakėlė rankas, nukentėjusysis toliau jį laikė. Brolis priėjo jam iš kairės pusės, paėmė D. abiem rankom už žastų, jį traukė, o tada su abiem rankomis, ties krūtinės vieta stūmė į garažo vietą. Kai nukentėjusysis buvo pristumtas prie sienos, iš karto atsirado ta jo draugė ir ta kita moteris, ji pradėjo filmuoti, prasidėjo žodinis konfliktas už nugaros stovėjo G., jie paėjo atgal per kokius 5 - 6 metrus. Teigė, kad jis neatliko jokių fizinių veiksmų, o brolis rankomis už žasto griebė ir krūtinės srityje stūmė.

Kaltinamasis K. L. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės pozicijos nepasisakė, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš dalies pripažino, tačiau neigė veiką įvykdęs bendrininkų grupe. Jis nurodė, kad kovo 8 d. atvyko į garažą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo palikę iš vakaro mašiną, ji buvo remontuojama, buvo ištraukti pusašiai. Kai atvažiavo, mašina buvo kitoje vietoje. Kai išlipo, iškart sutiko D., praeinant brolis jo paklausė, ar jis patraukė mašiną. D. atsakė, kad ne. Nuėjo į garažą, brolis išėjo pas G. paklausti, kas mašiną patraukė, G. pasakė, kad D., kad jis prisikabino virvę su „Volvo“ džipu nutempė tą mašiną. Brolis nuėjo iki D. pašnekėti. Prasidėjo apsižodžiavimai, pradėjo kilti konfliktas, D. čiupo brolį, o jis iš karto čiupo D. už rankų ir metė jį į sieną ir viskas. Konfliktas baigėsi. Paaiškino, kad D. sugriebė brolį už krūtinės srities, jie tuo metu buvo prie D. vartų. Tada nukentėjusysis pradėjo stumdytis, tampyti už tos krūtinės paėmęs, jie pradėjo šūkauti vienas ant kito. Tada T. L. pradėjo gintis, čiupo nukentėjusiajam už rankų, suėmė nuo riešų iki alkūnių toje srityje. Tada atėjo jis, čiupo D. už rankų, už krūtinės, metė į sieną. Iš pradžių nukentėjusįjį paėmė už abiejų rankų, už žastų abiejų rankų, nuplėšė nuo brolio, paėmė už krūtinės ir metė į sieną. Jis atsitrenkė į garažo sieną, nes jis ir stovėjo nugara į garažo sieną. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, stovėjo priešais jį iš priekio. Kai vyko tas konfliktas nežino, ar buvo pašalinių asmenų. Baigėsi tas konfliktas, apsižodžiavimas buvo, jis nueidinėjo ir matė, kad G. stovėjo. G. iš karto po konflikto matė, o konflikto metu nieko nematė. Teigė, kad buvo pasiruošęs pilnu pajėgumu su juo susitvarkyti, kiek galėjo tiek ir stūmė jį. Dėl jo veiksmų galėjo būti sutrikdyta sveikata jam. Iš esmės sutinka dėl to kas buvo inkriminuota. Pilnai sutinka, kad jis galėjo jį sužaloti. Nesutinka pilnai su kaltinimu, nesutinka, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kad kartu su broliu jį užpuolė. Bet sutinka, kad jį užpuolį, gindamas brolį, ir galėjo padaryti jam sužalojimą.

Kaltinamųjų parodymų, kad nukentėjusysis D. P. puolė T. L., kad T. L. nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, o K. L. gynė brolį T. L. nuo nukentėjusiojo nepatvirtina nė vieno liudytojo parodymai bei kiti surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nors kaltinamieji teigė, jog konfliktą matė jų pakviestas liudyti liudytojas G. S., kuris iš dalies tvirtino, kai kurias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, tačiau jis buvo už 8 -10 metrų, jo parodymai vertinti kritiškai, įvertinus tai, kad kaltinamieji dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepasisakė, nedavė parodymų, o savo parodymus teisme davė tik apklaustus visus liudytojus, kas vertintina, jog kaltinamieji turėjo galimybę savo parodymus derinti prie liudytojų parodymų. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą veiką.

Visų pirma, jų kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. P. parodymai, kad buvo kovo 8 d. iš ryto. Jis atvažiavo anksčiau už T. L. ir K. L. į darbą, nes dirbo tame pačiame kooperatyve, tame pačiame įvažiavime tik priešingose pusėse, vienas priešais kitą. Atvykęs į garažą ir pamatė, kad garažo vartai buvo užstatyti vienu automobiliu, kad vartai neatsidarytų pilnai. Antru automobiliu buvo užstatyti priešais vartai, t. y. priešais jų vartus paliktas dar vienas automobilis, tai trukdė dirbti. Vyrų jis ne vieną kartą prašė, kad vienas kitam netrukdytų, darbo specifika yra skirtinga, žmonės užsiima automobilių ardymu, perpardavinėjimu, daug automobilių ir tuos automobilius tiesiog neturi galimybės susitalpinti į savo išnuomotus boksus, išmėto po kooperatyvą, sustato nepatogiai. Dėl G., kur jie pateikia kaip liudininką, to liudininko paprašė, kad jis padėtų išvairuoti tą automobilį. Užkalbino su savo automobilio virve už „Volvo“ kablio ir patraukė, kad išvažiuoti su kliento automobiliu iš savo bokso, G. jam išvažiuoti padėjo. Tada atvyko T. su K., sako, kas čia patraukė tą mašiną, pasakė, kad jis. Iš pradžių K. buvo priėjęs tada jis nuėjo į savo dirbtuves ir jau atėjo su T.. T. iš karto griebė už krūtinės, prasidėjo konfliktas, muštynės, puolimas. Sugriebė už striukės T. ir keiksnojosi, burnojosi, sukėlė fizinį skausmą, jis imdamas už striukės suėmė kartu ir už krūtinės odos. Iš dešinės pusės K. sugrėbė už žasto ir peties, atrėmė į garažo, kur dirba į sieną išorės prie vartų į garažo. Po to visi išsiskirstė, apsistumdė, pradėjo grasinti, išėjo apsisuko, jis nuėjau į savo garažą ir laukė kliento. Kai prie sienos pristūmė, su viena ranka laikė T. už žasto kairės pusės, o K. vis dar laikė už peties ir iš dešinės pusės žasto. Buvo sugriebta visur už drabužių ir sugriebta už pačio kūno, jautė fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamųjų kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja E. J. tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip du vaikinai puolė D.. Pradžioje buvo vienas asmuo, paskui jis tik žodžiais jį puolė ir paskui jis išėjo, ir jau atėjo dviese, ir tada jį užsipuolė, davė į sieną. Paėmė už marškinių, už striukės, paėmė iš priekio pusės, ties krūtine, kas suėmė neprisimena. Jie daug ir keikėsi, net ir po to įvykio ištisai buvo iš jų pusės, kad ir jai buvo sakoma ateik, ateik, nenori čia pafilmuok, nelabai malonūs žmonės, buvo nemalonių incidentų po šio įvykio. Vadovui perspėjus asmenį, kad šis neužstatinėtų garažo vartų, minėtas asmuo būdamas viešoje vietoje pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti bei grasinti vadovui. Vadovas matęs link ko viskas krypsta, nesivėlė į vaikino pokalbius ir įėjo į garažą. Po kokių 5 min., apie 9.40 val. tas pats vaikinas vėl sugrįžo prie garažo, tačiau jau buvo ne vienas. Atėję prie garažo minėti asmenys pradėjo pulti vadovą. Matė, kad vienas vaikinas, kuris, tiksliai pasakyti negali, pradėjo laikyti vadovui už dėvimos striukės, o kitas vaikinas iš vadovo dešinės pusės pradėjo vadovą laikyti už rankų. Tokiais savo veiksmais abu asmenys prirėmė vadovą prie sienos. Liudytoja I. Z. parodė, kad matė tą įvykį, tai tiesiog įvyko konfliktas ir susiginčijo vienas iš jų su D., pasikvietė antrą, atbėgę abu užpuolė jį. Matė, kaip pagriebė už liemenės, trenkė, atrėmė į sieną, o toliau nematė, nes lakstė pirmyn atgal, nes buvo stresas, pakvietė E., kad filmuotų. Po kai kurio laiko, ji būdama garaže, išgirdo, kaip D. su kažkuo lauke kalbasi, šis kažko prašė, kad nestatytų mašinų prie garažo vartų durų, tada išgirdo kito vyro riksmus, kuris rėkė necenzūriniais žodžiais ant D., sakė, kad jeigu nemoki vairuot, persilaikyk teises, ko čia vaikštai pasipūtęs ir kt. D. bandė minėtą vyrą raminti, ramiai sakė, kad nerėktų, bet vyras nerimo, o tik dar labiau rėkavo, po to vyras nuėjo į garažą esantį kitoje pusėje ir iš ten jau greitu žingsniu atėjo katu su kitu vyru, kuris buvo su barzdele, apsirengęs tamsiais rūbais, jie abu iš karto griebė D. už striukės, papurtė ir prispaudė prie sienos, ar D. buvo suduoti smūgiai, ji nematė, nes tuo metu žiūrėjo į E. ir nežinojo, ką daryti, tada ji E. pasakė, kad ši viską filmuotų su telefonu. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis dirbo pas jį garažuose. Nurodė, kad buvo dalinai vartai užstatyti automobiliu, nematė, kaip D. nutraukė tą „Volvo“ automobilį, nes tas automobilis stovėjo kažkiek užstatytas ant vartų, to automobilio negalima buvo taip nutraukti, nei teisiškai, nei techniškai negalima buvo taip jos nutraukti, automobilis buvo T. ir K., daugiau nelabai, ką matė. Įvykio dieną atėjo, kai viskas buvo pasibaigę, paties įvykio nematė, tik girdėjo riksmus. Liudytojas G. S. parodė, kad žino T. ir K., žino, kad įvyko konfliktas. Matė, kad pats D. prikabino ją prie kitos mašinos ir nutempė. Apie tai pasakė K. ir T., nes taip daryti negalima, mašina neužvesta buvo. Kilo konfliktas su pakeltais tonais, T. ir D. vienas prieš kitą reiškė garsiai savo nepasitenkinimą. Vėliau įsikišo ir K., jie pasistumdė, išsiskirstė, o po to atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kaip T. ir D. vienas prieš kitą per ištiestos rankos atstumą stovėjo, jie vienas kitą nuo savęs stūmė, K. prie jų priėjo vėliau, tada T. ir K. atsiskyrė nuo D., K. kišo ranką tarp jų ir skyrė T. nuo D., muštynių jokių nematė. T. nuėjo iki savo automobilio. Po to pradėjo necenzūriškai rėkauti su D., T. stovėjo ties garažo durimis, rėkė vis garsiau, garsiau, tada atėjo K., jis juos vieną nuo kito atstūmė. Konfliktas tarp jų vyko žodinis, stovint vienas prieš kitą, jie vienas ant kito šaukė necenzūriškai, nematė kažkokių rankų mojavimo. Jis stovėjo lauke, nuo jų 8-10 metrų atstumu, matė ir girdėjo, kas ten vyko, matė juos iš šono, D. matė iš kairio šono, T. matė iš dešinio šono, matė, kad jie stovėjo vos ne krūtinėmis susilietę vienas prieš kitą, garsiai reiškė savo pretenzijas, rankas abu laikė sulenktas. Kai atėjo K., sparčiu žingsniu jis atėjo, juos išskyrė. Vyko po to tarp jų trijų žodinis konfliktas, o po to T. ir K. nuėjo pas save į garažą, o D. nuėjo pas save į garažą.

Nukentėjusiojo D. P. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina ir jie sutampa su 2024 m. kovo 8 d. nukentėjusiojo D. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotais, jo parodymais. Nukentėjusiojo parodymai teismo vertinami kaip nuoseklūs, jie sutampa su liudytojų E. J. ir I. Z. bei iš dalies su G. S. parodymais bei nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėmis įvykio dieną bendrajam pagalbos centrui ir atvykusiems policijos pareigūnams.

Tai, kad po įvykio iš karto D. P. kreipėsi pagalbos ir kvietė pareigūnus patvirtina 2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95416954646, skambu io prad ia_ 2024-03-08 09_49_57)“. Iš protokolo ir garso įrašo duomenų nustatyta, kad D. P. skambino BPC Garso įrašo data 2024 m. kovo 8 d., laik 09:49:57 val. ir nurodydamas, kad „Noriu pranešti apie užpuolimą“, „Situacija įvyko garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pranešėjas D. P.“. BPC – „O kada čia viskas įvyko?“. Pranešėjas - „Prieš 20 minučių“. BPC – „Ką Jums padarė?“. Pranešėjas - „Nieko, patampė, pradėjom filmuoti ir nuėjo į šoną“. „BPC – Sakykite, medikų nereikia?“. Pranešėjas - „Medikų nereikia, bet vyksta provokacijos“ (1 t., b. l. 156 - 158). Pabrėžtina, kad iš policijos pareigūnų kūno kameros įrašo aiškiai girdėti, kaip nukentėjusysis D. P. pareigūnams nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, pareigūnams iš karto po įvykio nurodytos aplinkybės sutampa su parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat su liudytojų parodymais. Iš policijos pareigūnų kūno kameros įrašo matyti agresyviai nusiteikę T. L. ir K. L., kurie net prie policijos pareigūnų vartoja necenzūrinius žodžius, rėkia, šūkauja, policijos pareigūnai juos ramina.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra garažų masyvas, kuriuose garažus 2024 m. kovo 8 d. nuomojosi kaltinamieji T. L. ir K. L. bei nukentėjusysis D. P.. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis D. P. vykdo darbines veiklas garažuose, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl automobilių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 8 d. kaltinamiesiems priklausantis automobilis buvo pastatytas šalia nukentėjusiojo garažo, dėl ko šis jį neperspėjęs kaltinamųjų patraukė, kad galėtų išvaryti automobilį iš savo garažo, tačiau teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako, nes jie tik patvirtina tarp proceso dalyvių susiklosčiusius konfliktinius santykius, tačiau nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaldinamiesiems pamačius patrauktą „Volvo“ automobilį atvykus kaltinime nurodytu adresu ir laiku bei pradėjus dėl to reikšti pretenzijas ir aiškintis aplinkybes dėl automobilio patraukimo, tarp kaltinamojo T. L. bei nukentėjusiojo kilo tam tikro lygio konfliktas dėl patraukto automobilio, prie kurio prisijungė kaltinamasis K. L.. Visgi kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nurodomos įvykio aplinkybės tam tikromis aplinkybėmis išsiskyrė.

Vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Teismas, įvertinęs šiuos gynybos pakviestus liudytojų parodymus sprendžia, kad jie iš esmės patvirtino įvykusį konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, tačiau liudytojai pačio įvykio nematė. Nors liudytojas G. S. teigė, kad matė įvykį, tačiau įvertinus tai, kad liudytojas nuo įvykio vietos jo teigimu buvo nutolęs 8 -10 metrų, tai, kad konfliktas vyko garažų masyve, prie garažo vartų, t. y. lauke, atviroje erdvėje vertina, kad liudytojas negalėjo aiškiai ir konkrečiai matyti ir girdėti, kas vyko tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, todėl šio liudytojo parodymai vertinti kritiškai ir nepakankamai objektyviais.

Nukentėjusiajam D. P. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. P. konstatuota: kraujosruvos abiejuose žastuose, krūtinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 163 - 164). Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl sužalojimų masto ir sužalojimų nekilo. Be to, Specialisto išvadoje nurodyta, kad dešinio žasto vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 2 x 1 cm, 1x0,5cm, 0,5x0,5cm, kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje 1 x 2 cm, 0,5 x 0,5 cm, 1 x 1 cm melsvai žalsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Krūtinės dešinėje pusėje pereinant į dešinio raktikaulio sritį 2 x 1 cm, 1,5 x 1 cm analoginės poodinės kraujosruvos. Taip pat nurodyta, kad D. P. kreipėsi 2024 m. kovo 9 d. 7.49 val. į VšĮ Jonavos ligoninę, kur jam buvo diagnozuota paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius. Objektyvi būklė: dešinio žasto viršutinio 1/3 3 pirštų formos poodinės kraujosruvos. Kairės rankos šoninio bei nugarinio paviršiaus poodinės hematomos (pirštų žymės). Dešinės poraktikaulinės srities sumušimo žymės su poodine kraujosruva. Byloje, esančios nukentėjusiojo sužalojimų nuotraukos, nukentėjusiojo, pačių kaltinamųjų nurodytos aplinkybės dėl sužalojimų pobūdžio ir atliktų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu sutampa ir atitinka specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, kur įvertinti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nukentėjusysis kitą rytą iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į medikus patvirtina tiek pačio nukentėjusiojo parodymai, tiek specialisto išvadoje aprašyti medicininiai dokumentų išrašai. Darytina išvada, kad dėl neteisėtų K. L. ir T. L. veiksmų kilo padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiojo D. P., liudytojų E. J., I. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos atpažino asmeninius įvykdžius nusikalstamą veiką ir nurodė, kad tai T. L. ir K. L..

Parėžtina, kad kaltinamojo T. L. nurodytos aplinkybės, kad jam nukentėjusysis buvo suėmęs už apykaklės ir padarė kraujosruvas nepatvirtino nė vienas liudytojas, šios aplinkybės nenurodė ir kaltinamasis K. L.. Baudžiamojoje byloje duomenų, kad T. L. buvo padaryti, kokie nors sužalojimai įvykio dieną ir dėl to susidarė kraujosruvos, nėra. Pabrėžtina, kad kaltinamųjų nurodomos aplinkybės, jog K. L. gynė brolį T. L. nuo D. P. nepatvirtino liudytojai, o taip pat to nepatvirtina ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad kaltinamojo T. L. nurodyta aplinkybė dėl jam padarytų sužalojimų, o taip pat aplinkybė, kad D. P. puolė T. L. ir dėl to jį reikėjo ginti, neįrodyta, todėl laikytina pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent T. L. sugriebė D. P. už striukės, pastūmė link garažo sienos, kur jį prispaudė ir laikė, po ko K. L. abejomis rankomis D. P. suėmė už kairės pusės žasto ir peties, ir jie bendrais veiksmais su K. L., padarė nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, krūtinėje.

Kaltinamųjų nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo ūgio ir svorio, lyginant su kaltinamojo T. L. svoriu ir ūgiu ir tokiu būdu teigiant, kad T. L. dėl ūgio ir svorio negalėjo sugriebti nukentėjusiajam už krūtinės ir jo pastumti, atmestinos, kaip neįrodytos. Teismo vertinimu vien ūgis ir svoris, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad T. L. negalėjo įvykdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pabrėžtina, kad tam tikras ūgis ir svoris neparodo ir teismo vertinimu nėra objektyvus rodiklis paneigiant kaltinimo pagrįstumą. Pabrėžtina, kad teismo vertinimu asmens jėga nekoreliuoja su ūgiu ir svoriu, tokių įrodymų nepateikė ir kaltinamieji. Be to, kaltinamųjų nurodytą aplinkybę paneigia liudytojų parodymai ir aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus bei juos gretindamas su byloje esančiais įrodymais, sprendžia, jog jų kaltinamųjų parodymai vertintini, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad inkriminuotą veiką įvykdė T. L. ir K. L. bendrai. Ištirti įrodymai patvirtina, kad T. L. ir K. L. veikė bendrai, abu įgyvendino vykdytojų vaidmenis, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais ir tokiu būdu bendrai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamiesiems ginčijant aplinkybę, jog veiką įvykdė bendrininkų grupe, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik bendrininkų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

Teismas, įvertinęs nurodytą išaiškinimą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad T. L. ir K. L. suvokė, jog daro nusikalstamą veiką bendrai, kiekvienas iš kaltinamųjų atliko veiksmus, kurie buvo veiksnys lemiantis sveikatos sutrikdymą, nė vienas nestabdė kito dėl veikos nutraukimo, neišreiškė aiškaus ir konkretaus nesutikimo dėl veikos darymo, tam neprieštaravo, tačiau atliko ir tęsė smurtinius veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Nors kaltinamieji teigia, kad nebuvo bendro susitarimo veikti bendrininkų grupe, teismas pažymi, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023). Šiuo atveju, įvertinus tai, kad kaltinamieji kartu atvyko į įvykio vietą, abu nekentėjusiojo atžvilgiu nedideliu laiko trapu tuo pačio metu toje pačioje vietoje atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, spręstina, kad yra akivaizdu kaltinamųjų susitarimas veikti buvo išreikštais ir abiem kaltinamiesiems suprantamas ir akivaizdus. Darytina išvada, kad abu kaltinamieji atliko vykdytojų vaidmenis. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo vieno iš vykdytojų ekscesas, byloje nėra, be to, net ir esant tokiems duomenims, nebūtų paneigta, kad T. L. ir K. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Reiškia, nagrinėjamu atveju jie privalo atsakyti už visus bendrai atliktus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y., jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju T. L. ir K. L. nusikalstami veiksmai buvo būtent atitinkantys anksčiau išaiškintą. Sprendžiant dėl objektyviojo bendrininkavimo požymio – veikos bendrumo, nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nustatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, Nr. 2K-340/2013, Nr. 2K-1-719/2020). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-297-222/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, detalius, nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kurie nekito ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu, pačių kaltinamųjų parodymus, kad jie iš esmės neginčijo aplinkybės dėl kilusios konfliktiškos situacijos, liudytojų E. J. ir I. Z. parodymus, kurios iš arti matė įvykusį konfliktą ir kaltinamųjų atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis juto fizinius sumušimo simptomus, dėl kurių kreipėsi į medikus, tai sudaro pagrindą spręsti, kad T. L. ir K. L. nusikalstami veiksmai šioje byloje yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl konstatuotina, kad jiems veikiant kartu, bendrininkų grupėje kartu su K. L., sugriebė D. P. už striukės, pastūmė link garažo sienos, kur jį prispaudė ir laikė, po ko K. L. abejomis rankomis D. P. suėmė už kairės pusės žasto ir peties, ir jis bendrais veiksmais su K. L., padarė nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, krūtinėje, ką neabejotinai kaltinamieji turėjo ir galėjo suprasti, atlikdami aptartus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. P. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusysis D. P. esmines fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdamas pareiškimą, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamieji kartu veikdami vis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tuo tarpu kaltinamojo T. L. parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, skausmo jam nesukėlė, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra anksčiau buvę konfliktinių situacijų, visgi nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu. Be to byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis be pagrindo kviestų specialiąsias tarnybas. Kaltinamojo T. L. ir kaltinamojo K. L. teiginius, kad K. L. tik skyrė T. L. ir D. P. juos atstumdamas, T. L. negalėjo suduoti ir pastumti nukentėjusiajam dėl ūgio ir svorio, paremti prielaidomis, todėl yra atmetami.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugę ir pakaltinami, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamieji būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų juto fizinį skausmą, atsirado kraujosruvos, taigi šiuo atveju tai nebuvo vien tik fizinis sąlytis su kito žmogaus kūnu. Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusysis nesikreipė į iš karto po įvykio į medikus nepaneigia smurto jo atžvilgiu naudojimo ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose. Ši veika sukėlė padarinius – D. P. sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamieji T. L. ir K. L. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Kaltinamasis K. L. anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinės teisės nusižengimų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 87-110). Jis nėra registruoti priklausomybės ligų centre, psichiatrinio gydymo įskaitoje, taigi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Kaltinamasis dirba, įgijęs vidurinį išsilavinimą, duomenų, kurie apibūdintų jį neigiamai, byloje nėra. Nors nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis kaltinamas šioje byloje, padaryta dėl mažareikšmės priežasties – automobilio patraukimo, tačiau ji nebuvo iš anksto suplanuota, kilo labiau spontaniškai, kaltinamiesiems pasirinkus netinkamus konfliktiškos situacijos, sprendimo būdus. Kaltinamojo jo elgesys baudžiamojo proceso metu rodo, turima darbo veikla ir pozityvus užimtumas gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio jo teisei priešingo elgesio. Taigi, kaltinamasis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, jo veiksmai anksčiau nebuvo susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, be kita ko, atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatas, pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamam kaltinamajam pagrindo skirti su terminuotu laisvės atėmimu, nors ir trumpalaikiu (areštu) susijusią bausmę nėra. Kaltinamasis yra dirbantis, savo kaltę iš dalies pripažino, pozicijos dėl to, ar jis sutiktų atlikti viešuosius darbus, kurie, pagal BK nuostatas, vertinami kaip švelniausia bausmės rūšis, neišreiškė. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat galimybę taikyti resocializacijos priemones bausmę vykdant probacijos tarnyboje, kaltinamajam K. L. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrins, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus tai, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, duomenų, kad po šios veikos padarymo kaltinamasis būtų bandę susisiekti su nukentėjusiuoju ar kitaip daręs jam kokį nors poveikį nėra, todėl teismo vertinimu, įpareigojimo išdirbti neatlygintinus darbus ir draudimo bendrauti su nukentėjusiąja kaltinamiesiems skirti nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, kitų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, tačiau remiantis aptartais duomenimis, jis yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, duomenų apie naujas o įvykdytas nusikalstamas veikas nėra, kaltinamajam nustatytinas trumpesnis, tačiau artimas minimalios ir maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis) bausmės terminas. Formaliųjų pagrindų BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatų taikymui šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Kaltinamasis T. L. anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą, yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinės teisės nusižengimų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 14 - 39). Jis nėra registruoti priklausomybės ligų centre, psichiatrinio gydymo įskaitoje, taigi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Kaltinamasis dirba, įgijęs vidurinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės. Nors nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis kaltinamas šioje byloje, padaryta dėl mažareikšmės priežasties – automobilio patraukimo, tačiau ji nebuvo iš anksto suplanuota, kilo labiau spontaniškai, kaltinamiesiems pasirinkus netinkamus konfliktiškos situacijos, sprendimo būdus.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad T. L. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, žalos neatlygino, neatsiprašė kaltinamojo, į tai, kad dirba, yra pakankamai jauno amžiaus nustatytina, nustatyta artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau ketvirtą kartą, kaltinamasis šiuo metu dirba duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo panaudotas smurtas, padaryta turtinė žala, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 punktuose numatytos pareigos – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymųsi bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įvertinus tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, juo buvo subendrintos T. L. paskirtos ir neatliktos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, nebendrinama.

V. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,10 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 96 - 98). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su D. P. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajam D. P. buvo suteikta 2024 m. kovo 9 d. VšĮ Jonavos ligoninėje suteiktos ambulatorinės gydytojo ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl paviršinių sužalojimų, apimančių kitus kūno sričių derinius. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 50,10 Eur (penkiasdešimt Eur 10 ct) sumą.. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai civiliniam ieškovui.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamųjų jam priteisti 3 413,10 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinį ieškinį nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl sumušimo ir patirto sveikatos sutrikdymo 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi ii į Valstybinę teismo Medicinos tarnybos Kauno skyrių ir už suteiktas paslaugas sumokėjau 53,10 Eur, vėliau tęsė gydymą pas šeimos gydytoją. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro – 1 500 Eur persikraustymo išlaidos. Paaiškino, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, savo veikai nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini), po įvykdytos nusikalstamos veikos, privalėjo pakeisti savo bendrovės veikos buvimo vietą, nes incidentas įvyko būtent nuomojamoje patalpoje. Nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. negalėjo normaliai dirbti ir gauti pajamų, negautos pajamos sudaro 1 860 Eur (mėnesis užmokestis 930 Eur). Bendra turtinės žalos suma 3 413,10 Eur. Patirtą neturtinę žalą vertiną 5 000 Eur. Nurodė, kad patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų kūno sužalojimų gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, pablogėjo, dėl skausmų, negalėjau pasirodyti viešose vietose, negalėjo bendrauti su pažįstamais ir draugais. Dėl patirtų traumų pergyveno, nes nežinojo, ar neliks kokių nors komplikacijų. Negavo su darbo funkcijomis susijusių planuotų papildomų pajamų. Neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamas atsakovų riksmais.

D. P. prašo priteisti 53,10 Eur išlaidas už 2024 m. kovo 12 d. Valstybinę teismo Medicinos tarnybos Kauno skyrių ir už suteiktas paslaugas. Grįsdamas šias išlaidas pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad D. P. sumokėjo 53,10 Eur Valstybinei teismo Medicinos tarnybos Kauno skyriui. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšium susijusios su įvykdyta nusikalstama veika, nukentėjusysis kreipėsi dėl padarytų nusikalstama veika sužalojimų užfiksavimo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, laiko, kad išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteisiamos iš kaltinamųjų nukentėjusiajam.

D. P. taip pat prašo priteisti 1 500 Eur persikraustymo išlaidas. Grįsdamas šias išlaidas D. P. pateikė nuomos sutartį, iš kurios matyti, jog nuomojosi garažą (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 1500 Eur suma už perkraustymo paslaugas ir kasos pajamos orderį, kad apmokėjo sąskaitą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtinė žala dėl perkraustymo išlaidų nėra pagrindžiama jokiais objektyviais bylos duomenimis. Baudžiamosios bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo santykiai buvo konfliktiški, nuolatos vykdavo konfliktai dėl automobilių užstatymo ir dėl kitų dalykų. Garažo savininkas V. V., kuris nuomojo garažą D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta savininko iniciatyva, o ne nukentėjusiojo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Liudytojas nurodė, kad paprašė išsikraustyti, kadangi nukentėjusiojo skundo pagrindu buvo atvykę tikrinti gaisrininkai ar gamtos apsauga garažų. Be to, iš pačio nukentėjusiojo parodymų, o taip pat BPC skambučio įrašo nustatyta, kad D. P. teigė, kad vyksta nuolatinės provokacijos iš kaltinamųjų, nuolatos vyksta konfliktai. Teismas, vertina, kad įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtos perkraustymo išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšium susijusios su įvykdyta nusikalstama veika ir kilusiomis pasekmės – nežymiu sveikatos sutrikdymu, jo atžvilgiu ir yra pernelyg nuo jos nutolusios. Nors nukentėjusysis persikraustė po veikos įvykdymo jo atžvilgiu, tačiau byloje ištirti įrodymai ir apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusio persikraustymą nulėmė ne nusikalstamos veikos įvykdymas, o ilgalaikiai konfliktiniai santykiai bei garažo savininko sprendimas nutraukti nuomos santykius. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, kaltinamųjų parodymus, o taip pat pačio nukentėjusiojo, sprendžia, jog įvykdyta nusikalstama veika nebuvo lemiantis ir esminis veiksnys nulėmęs persikraustymą, t. y. nusikalstamos veikos padarinys. Įrodymų, jog būtent veikos įvykdymas buvo esminė priežastis nulėmusi išsikraustymą ir patirtas išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškinio dalis dėl 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetama.

D. P. taip pat prašo priteisti 1 860 Eur negautų pajamų, tai yra pajamos, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad D. P. įrodymų, jog nedirbo, buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir negavo pajamų teismui nepateikė. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis matyti, kad draudžiamosios nukentėjusiojo pajamos per mėnesį 924 Eur neatskaičius mokesčių. Veika įvykdyta 2024 m. kovo 8 d. Iš VSDFV duomenų matyti, kad buvo pateikti duomenys Sodrai, jog D. P. 2024 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais gavo draudžiamąsias pajams ir nurodytas jų dydis 924 Eur per mėnesį. Išraše matyti, kad D. P. taip pat VSDV Kauno skyrius nuo 2024 m. kovo 11 d. iki kovo 12 d. išmokėjo 20,66 Eur išmoka, nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 30 d. - 43,40 Eur išmoką, o nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki gegužės 9 d. 130,20 Eur išmoką. D. P. įrodymų, kad laikotarpiu, kaip ieškinyje teigiama, nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. buvo nedarbingas, jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti ir nedirbo nepateikė. Priešingai VSDFV duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu VSDFV buvo teikiami duomenys, kad D. P. dirba. Kaltinamieji teigdami, jog D. P. nurodytu laikotarpiu dirbo ir gavo pajamas teikė socialinių tinklų įrašus. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, tai, kad iš įrašų nėra galimybės nustatyti, kada jie nufilmuoti, įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, kad jų paskelbimas socialiniame tinkle reklamos tikslais, atitinka nufilmavimo laiką ir datą, jų nevertina, kaip įrodymų pagrindžiančių, jog D. P. dirbo ir gavo pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog ieškinio dalis dėl 1 860 Eur negautų pajamų neįrodyta ir atmetama kaip nepagrįsta.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civiliniu ieškiniu keliamą reikalavimą palaikė, prašė iš kaltinamųjų jam priteisti nurodyto dydžio žalas. Papildomai nurodė, kad įvykio metu juto fizinį skausmą.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. P. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jam padarytų sužalojimus – kraujosruvos, įvertinęs tai, kad sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, jis vyko į gydymo įstaigą, tad patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, kurį laiką jautė skausmą, matėsi kraujosruvos, sprendžia, jog patyrė neturtinę žalą. Neabejotina, kad patyręs tokio pobūdžio fizinį smurtą, dėl menkavertės dingsties kilus nesutarimams dėl automobilio patraukimo, nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką. Vien tai, kad nukentėjusysis to aktyviais veiksmais neišreiškė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ar bendrajam pagalbos centrui skambučio metu, niekaip nepaneigia jo patirtų išgyvenimo būtent analizuojamo įvykio metu. Nukentėjusiojo kaltinamieji neatsiprašė, kaip minėta, savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo iš esmės neigė. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyti staiga, be to, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kurie taip pat tęsėsi ir atvykus policijos pareigūnams, konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jam kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, akcentuotina, kad nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių apie iki šiol jai likusius liekamuosius reiškinius, kurie galėtų būti neabejotinai sietini su nagrinėjamu įvykiu, po kurio praėjo daugiau nei metai. Sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Įrodymų, jog gydėsi nuo nemigos ar pirko tepalą nuo mėlynių, kurį paskyrė gydytojas nepateikė.

Remiantis teismų praktika, kuri formuojama baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos suma – 5 000 Eur yra neadekvati ir neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga jos patirtoms neigiamoms pasekmėms. Kaltinamieji yra dirbantys, teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o jiems šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamiesiems. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro: 400 Eur suma už civilinio ieškinio surašymą ir nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu. 400 Eur išlaidų apmokėjimą patvirtina priėmimo kvitas.

Teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas ikiteisminio tyrimo metu teikė nukentėjusiajam teisines konsultacijas, rengė procesinį dokumentą (civilinį ieškinį), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo turėtos 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina. Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. kompaktinių plokštelių, saugomos prie bylos viršelio baudžiamojoje byloje ir byloje (3 t. b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7 punktais T. L., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67straipsnio 2 dalies 4, 9 punktais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam D. P. padarytas žalas;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam D. P. padarytas žalas, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktai).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų T. L. ir K. L. solidariai 50,10 Eur (penkiasdešimt eurų 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. civilinį ieškinį dėl tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš T. L. ir K. L. 53,10 Eur (penkiasdešimt tris eurus 10 ct) turtinei žalai ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiojo D. P. patirtas 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš T. L. ir K. L. nukentėjusiajam šias išlaidas lygiomis dalimis po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 4 (keturias) kompaktines plokšteles, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.