Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-341-541/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
II-341-541/2023
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00052-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Advokatai
Ruslanas Boikas
Kategorijos
Bylos Nr. II-341-541/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00052-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 20 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. J. (M. J.), jo atstovui advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2023 m. liepos 25 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 27 d. 18.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas M. J. skundas, kuriuo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 25 d. nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti atimtinos teisės vairuoti transporto priemonę taikymo laikotarpį nuo 3 mėnesių iki 10 kalendorinių dienų.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarimas toje dalyje, kuria pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neatitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, todėl naikintinas (keistinas), tuo tarpu kita skundžiamo nutarimo dalis, kuria pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – bauda, yra teisėta, pagrįsta ir šiuo skundu neskundžiama. Susipažinus su nutarimu nustatyta, kad jame išvis nenurodyta jo priėmimo motyvų (apsiribota deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais), susijusių su administracinio poveikio priemonės skyrimu. Mano, kad tokiu atveju buvo šiurkščiai pažeista jo teisė būti išklausytam, bei paminta pareigūno pareiga nurodyti išsamius motyvus dėl priimamo sprendimo, susijusio su administracinio poveikio priemonės taikymu. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 27 d. 18.10 val., ketindamas pasiimti savo vaikus iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir parvežti juos namo važiavo link (duomenys neskelbtini). Apie 18.20 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir judėjo link (duomenys neskelbtini). Šis kelias jam labai gerai žinomas, kadangi juo kasdien važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklą ir atgal. Šiame kelio ruože ((duomenys neskelbtini)) leistinas važiavimo greitis 50 km/h. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, kelio matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa, vairavimo sąlygos buvo geros. Važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), priešais jį, ta pačia važiavimo kryptimi judėjo tamsios spalvos mikroautobusas (mano, kad tai galėjo būti keleivinis mikroautobusas, vykdantis keleivių pervežimo paslaugas), kuris artėdamas prie protokole nurodytos sankryžos, sumažino savo važiavimo greitį iki 25 km/h ir įjungė dešiniojo posūkio signalą. Kadangi pats važiavo leistinu 50 km/h greičiu, tai priartėjo prie šios transporto priemonės, kuri ketino sukti į dešinę ar net sustoti kelkraštyje, galimai paimti į (duomenys neskelbtini) vykstančius keleivius, kurie tuo metu buvo prie kelkraščio. Vienu momentu, artėdamas prie šios sankryžos, šio mikroautobuso vairuotojas pasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, savo automobilio dešinės pusės ratais (tiek priekiniais, tiek galiniais) užvažiuodamas ant kelkraščio. Suprato, kad vairuotojas tuoj suks į dešinę ar sustos paimti keleivių, o kadangi jis judėjo labai lėtai, tai net tuose kelio ruožuose, kur lenkimas draudžiamas specialiuoju kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, leidžiama lenkti priekyje važiuojančią pavienę transporto priemonę, kai jos važiavimo greitis yra mažesnis nei 30 km/h, kas ir buvo jo atveju. Be to, jo važiavimo eismo juostos plotis, atsižvelgus į tai, kad mikroautobuso vairuotojas jau dešinės pusės ratais užvažiavo ant kelkraščio, leido jam net nelenkti, o apvažiuoti priekyje važiavusį mikroautobusą. Kadangi mikroautobuso vairuotojas važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, rodė posūkio signalą ir buvo pasitraukęs prie kelio važiuojamosios dalies krašto, automobilio dešinės pusės ratais išvažiavęs į kelkraštį, jis, įsitikinęs, kad priekyje nevažiuoja (neartėja) jokios transporto priemonės, nutarė apvažiuoti šią transporto priemonę, net neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Atlikdamas šį manevrą, pastebėjo, kad priekyje važiavusio mikroautobuso vairuotojas, kurio nespėjo apvažiuoti, staiga išjungė dešiniojo posūkio signalą ir pradėjo lyginti savo automobilį, faktiškai užkirsdamas kelią ir išstumdamas jo vairuojamąjį automobilį į priešingos krypties eismo juostą. Kadangi neturėjo jau jokio kito pasirinkimo – siekdamas išvengti kontakto su mikroautobusu, kuris pakeitė važiavimo kryptį, pasitraukė į kairę nuo šio mikroautobuso ir apvažiavo jį jau priešingos krypties eismo juosta. Iš esmės gavosi lenkimo manevras, nors iš tikrųjų jis buvo kildinamas noru apvažiuoti šią transporto priemonę. Baigęs šį manevrą, išgirdo policijos specialaus garso signalą ir pro galinį vaizdo veidrodėlį pamatė artėjančius policijos pareigūnus. Suprato, kad jį stabdo, todėl sustojo. Paaiškino, kad kartu su savo šeima – žmona N. J. ir dviem nepilnamečiais vaikais iki 2023 metų sausio mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), vaikai lanko mokyklą ir viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) vykdo vaikų neformaliojo sportinio švietimo veiklą, kurios metu vaikai yra ugdomi žaisti (duomenys neskelbtini), ir kurios komandos dalyvauja įvairiose Lietuvoje vykstančiose (duomenys neskelbtini) čempionatuose, pirmenybėse ir turnyruose. Užsiėmimai šiame sporto būrelyje vyksta keturis kartus per savaitę ir kiekvienas užsiėmimas trunka kelias valandas. Taigi, kaip matyti, vaikai faktiškai 5 dienas per savaitę nuo 08.00 val. iki 15.00 val. būna (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) teritorijoje, o po pamokų, dar keturis kartus per savaitę (treniruotės vyksta ir savaitgaliais), kelias valandas sportuoja būrelyje. Vaikų priežiūra šeimoje rūpinasi tik tai jis – veža juos į mokyklą, nes dėl jų amžiaus ir saugumo neleidžia jiems naudotis viešuoju transportu. Taip pat asmeniškai veža vaikus ir tarptautinius (duomenys neskelbtini) turnyrus (Latvijoje, Lenkijoje), kadangi sporto mokykla tokios paslaugos neteikia. Tačiau nuo 2023 metų pradžios pašlijo jo ir jo žmonos N. J. tarpusavio santykiai – dabartiniu metu sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. Todėl nuo 2023 metų sausio mėnesio jis gyvena atskirai nuo žmonos – (duomenys neskelbtini). Kadangi savo nepilnamečiais ir mažamečiais vaikais, jų kasdienių poreikių tenkinimu, rūpinasi faktiškai tik jis, atsižvelgus į vaikų norus ir jų prašymus, žmonos sutikimą, jie liko gyventi su juo, o jo žmona liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną nuo 2023 metų sausio mėnesio veždavo vaikus į jų mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) ir parveždavo juos atgal namo į (duomenys neskelbtini). Siekiant nepakenkti vaikų interesams, buvo nutarta, kad jie turi lankyti tą pačią mokyklą, kurioje mokosi jų draugai ir kad jie turi toliau lankyti sporto mokyklą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tokios sporto mokyklos nėra, o jiems patiems nuvykti tokį atstumą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), būtų nesaugu ir pavojinga. Todėl jis vienintelis šeimoje yra atsakingas už vaikų priežiūrą, jų mokslus, neformalų ugdymą, todėl jam neabejotinai reikalingas transportas nuvežti vaikus į mokyklą ir parvežti juos atgal namo. Taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena jo močiutė A. K., kuriai dėl amžiaus (jai virš (duomenys neskelbtini) metų) ir dėl sveikatos problemų reikalinga nuolatinė priežiūra (slauga) ir medicininės procedūros. Pats rūpinasi ja, kasdien pas ją nuvažiuoja, taip pat veža ją pas gydytojus. Pažymėtina, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro 10 km, tuo tarpu atstumas nuo jo namo iki (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena močiutė, yra 13 km. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net minimaliam laikotarpiui sukeltų neigiamus padarinius visai šeimai, o ypatingai – vaikų interesams.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė spręsti teismo nuožiūra, ar pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina.

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas sutiko, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje būtų pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebūtų skirtas, būtų skirta tik bauda.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo pripažino kaltę, gailėjosi, palaikė skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, netektų darbo, nes be vairuotojo pažymėjimo negalėtų atlikti savo darbo funkcijų. Turi du vaikus, juos veža į ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Baudą sumokėjo iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas.

M. J. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.

Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis turi nepilnamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į ugdymo įstaigas, be to, dirbamam darbui vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas šeimos pareigų vykdymas.

Teismo vertinimu visas pareiškėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – M. J. parodymai, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Taigi, byloje nustatyta, kad M. J. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos veža į ugdymo įstaigas, būrelius (duomenys neskelbtini), nors pats su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat veža į gydymo įstaigas savo senyvo amžiaus senelę, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas ir apskritai per pastarųjų 5 metų laikotarpį baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, dėl darbo pobūdžio vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad baudos paskyrimas bei pats bylos nagrinėjimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų. Vairuotojo pažymėjimo išsaugojimas leis M. J. rūpintis savo šeimos nariais. Per griežtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali sąlygoti priešingą efektą, negu tas, kurio siekiama ANK numatytomis priemonėmis, t. y. vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, gali sukelti pasipriešinimo bei nepasitikėjimo jausmus teisėsaugos institucijomis, teismais ir apskritai valstybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Pakeisti iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė