Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2480-643/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e2S-2480-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32245-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
Č. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2480-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32245-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.14.3.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas apelianto Č. M. atskirojo skundo civilinėje byloje, pagal ieškovės 383-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ patikslintą ieškinį atsakovui Č. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Č. M. 2022 m. liepos 27 d. pateikė teismui procesinį dokumentą įvardintą atskiruoju skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį. Nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu. Taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai jo atskirąjį skundą pavadino apeliaciniu skundu. Apelianto teigimu žyminio mokesčio dydis jam yra nesuprantamas ir neteisingas. Apeliantas nesutinka su teismo paskaičiuotu žyminio mokesčio dydžiu ir mano, jog jis turėtų būti paskaičiuotas mažesnis. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti 12,92 Eur, o ne 17,92 Eur bei kad jis turėtų būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų dėl sveikatos ir sunkios finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė apeliantui Č. M. 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pasiūlė apeliantui, kad jį procese atstovautų jo paties samdytas arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apelianto pateiktas procesinis dokumentas (įvardintas atskiruoju skundu) neatitinka CPK procesinio dokumento formos, turinio ir pateikimo tvarkos reikalavimų.

4. Teismas nurodė, jog apelianto pateikti procesiniai dokumentai nėra pasirašyti juos pateikiančio asmens, apelianto Č. M. pateiktame dokumente yra parašas, tačiau toks parašo uždėjimas nėra tinkamas, nes dokumentas yra dokumento šviesokopija, atsiųsta elektroniniu paštu, kadangi elektroniniu paštu atsiųstas dokumentas nėra originalus, nėra galimybės nustatyti, ar dokumentą pasirašė jį teikiantis asmuo, t. y. nėra galimybės identifikuoti dokumentą pasirašiusio asmens. Taip pat nurodė, jog nesant originalaus parašo arba, atitinkamais atvejais, elektroninio parašo, dokumentas laikytinas pateiktas su trūkumais, todėl nustatė terminą šiam trūkumui ištaisyti.

5. Teismas informavo apeliantą, kad jis gali prisijungti prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemės, užsiregistruoti portale adresu: https://e.teismas.lt., aktyvavęs paskyrą, galės prisijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos ir sekti joje vykstantį procesą, pateikti ir gauti procesinius dokumentus.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas skundo dalyku formuoja reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį, kuria atmestas apelianto 2022 m. liepos 4 d. atskirasis skundas dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų panaikinimo, skundo pagrindu nurodo aplinkybes, jog žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas neteisingai, todėl sprendė, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas nesutampa. Pažymėjo, kad jei apeliantas formuluoja reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį, tai jo skundo pagrindu turėtų būti nurodomos aplinkybės susijusios su būtent prašomos panaikinti nutarties (2022 m. liepos 5 d.) neteisėtumu ir/ar nepagrįstumu, nes šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi nebuvo sprendžiami klausimai susiję su žyminiu mokesčiu ar bylinėjimosi išlaidomis, o buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Akcentavo, kad atsakovas turėjo teisę arba ištaisyti teismo nurodytus trūkumus, arba, nesutindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, turėjo teisę skųsti pastarąją nutartį, o ne kitų teismo procesinių dokumentų neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pateikto dokumento turinio ir jame keliamų reikalavimų bei nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas be atstovo pagalbos gali nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, todėl pasiūlė pareiškėjui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas Č. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2896-534/2022. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1 Nurodo, jog nesutinka, kad jo atskirasis skundas buvo pavadintas apeliaciniu skundu, nes minėti skundai – ne tapatūs: atskirąjį skundą apeliaciniame teisme svarsto vienas teisėjas, o apeliacinį skundą – trys teisėjai, be to, CPK 334 straipsnio 3 dalis numato galimybę panaudoti atskirojo skundo motyvus apeliaciniam skundui rašyti, kas reiškia, jog atskirasis skundas yra pirminis, netapatus, vėliau galimai pateikiamam apeliaciniam skundui. Pažymi, kad netinkamai teisėjo interpretacija neteisėta ir užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

6.2 Pabrėžia, kad į bylą jis yra pateikęs dokumentą, jog yra socialiai remiamas, kas yra pagrindas atleisti nuo 113 Eur baudos.

6.3 Nesutinka su teisėjo taikytu 100 Eur pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodo, kad nėra tam motyvų. Paaiškina, kad jei ieškovei tektų mokėti žyminį mokestį nuo 380,61 Eur, tai 3 proc. nuo tos sumos būtų apie 15,9 Eur, t. y. max 20 Eur, be to nesupranta, kodėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio.

2 Pareiškėjas 2022 m. spalio 5 d. teismui taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo bei svarstymo atidėjimo. Nurodo, kad yra pasibaigęs jo senojo paso galiojimo laikas, dėl amžiaus ir sveikatos jis atlieka medicininių tyrimų maratoną invalidumui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas Č. M. procesinio dokumento, vertinto kaip atskirojo skundo, trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir atidėjimo.

10. CPK 326 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

12. CPK 162² straipsnio 1 dalis numato, jog teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių.

13. Pareiškėjas Č. M. nepateikė jokių pagrįstų savo prašymo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvų, taip pat nėra pagrindų bylos svarstymo atidėjimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir svarstymo atidėjimo niekaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. trūkumų šalinimo instituto taikymu. Pažymėtina ir tai, jog tinkamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylos esmės.

14. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis (atskirasis) skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 316 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. CPK 316 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

16. Pareiškėjas Č. M. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui procesinį dokumentą (DOK – 143378), kuris pavadintas „Patikslintas atskirasis skundas“. Iš šio procesinio dokumento turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi bei dėl jos teikia atskirąjį skundą.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė, kad apelianto ankščiau pateiktas atskirasis skundas neatitiko šiam procesiniam dokumentui CPK 306 straipsnyje keliamų reikalavimų. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

18. Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalykas (reikalavimas), taip pat kaip ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Todėl CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą.

19. Kaip matyti iš apelianto 2022 m. liepos 27 d. teismui pateikto procesinio dokumento (DOK – 126760), jame nėra tinkamai suformuluotas skundo dalykas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nei nurodytas atskirojo skundo pagrindas (kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 piunktas). Vien pareiškėjo nurodymas, kad nesutinka su nutartimi ar kitų teismo procesinių dokumentų neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo įvardijimas, nenurodant jokių aplinkybių dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nesuponuoja išvados, kad buvo tinkamai suformuluoti atskirojo skundo pagrindas bei dalykas. Be to, savo procesiniame dokumente apeliantas nenurodo bylos šalių, iš procesinių dokumentų turinio sunku suprasti, kokią konkrečiai teismo nutartį skundžia. Todėl pirmosios isntancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjo paduoto atskirojo skundo dalykas ir pagrindas nesutampa, jis neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų ir dėl to taikytinas skundo trūkumų šalinimo institutas, procesinių normų nepažeidė. Priešingai – tokią teismo pareigą nustato CPK 316 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad jei apeliacinis (atskirasis) skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti.

20. Pažymėtina ir tai, jog iš apelianto pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad jis nurodo argumentus, susijusius su visai kitu teismo sprendimu, tačiau nenurodo argumentų dėl trūkumų instituto taikymo skundžiamoje nutartyje, o tai sudaro pagrindą manyti, jog apeliantas siekia, jog apeliacinės instancijos teismas pernagrinėtų keliamus klausimus.

21. Pabrėžtina, jog apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę.

22. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, pareiškėjui Č. M. nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2022 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Č. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui Č. M. naują terminą, t. y. iki 2022 m. spalio 20 d. (įskaitytinai), atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė