- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1422-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01406-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Efrit“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Efrit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Efrit“ finansinį reikalavimą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Logirus“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-817-912/2019).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Efrit“ dalies finansinio reikalavimo (149 676,87 Eur) bankrutuojančiai UAB „Logirus“ pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „Logirus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“. 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Logirus“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, dėl kurių pagrįstumo nebuvo ginčo, tarp jų ir UAB „Efrit“ 54 629,55 Eur reikalavimas, grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovės bankroto administratorė ginčijo likusią 149 083,97 Eur dydžio UAB „Efrit“ pareikšto reikalavimo dalį.
3. Grįsdama 149 083,97 Eur finansinį reikalavimą UAB „Efrit“ nurodė, kad ji suteikė atsakovei BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas – surado vežėjus kroviniams, kuriuos pervežti savo klientams buvo įsipareigojusi atsakovė. Paslaugos suteiktos 2016 m., bet skolininkė už jas neatsiskaitė. Apmokėjimas už dalį suteiktų paslaugų priteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu, kuriuo teismas, tenkinęs ieškovės UAB „Efrit“ ieškinį, iš atsakovės UAB „Logirus“ priteisė 52 106,55 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas ir 2 523 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-3342-653/2017). UAB „Logirus“ už pervežimus taip pat liko skolinga 149 676,87 Eur (dėl šios sumos kreditorė nesikreipė į teismą, nes neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti). Kreditorė savo reikalavimą grindžia išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš atsakovės gautais CMR važtaraščiais bei pačios parengtomis lentelėmis suvestinėmis apie įvykdytus vežimus (nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d.). Sąskaitos faktūros, kurias kreditorė UAB „Efrit“ išrašė skolininkei UAB „Logirus“, buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI). Visi dokumentai elektroniniu ir paprastu paštu buvo siųsti atsakovės bankroto administratorei. Vežimų užsakovai sumokėjo BUAB „Logirus“ už vežimo paslaugas, bet pastaroji neatsiskaitė su UAB „Efrit“.
4. Bankroto administratorė nurodė, jog kreditorės UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur reikalavimas nepagrįstas, nes kreditorė neįrodė, kad suteikė vežimo paslaugas BUAB „Logirus“. VMI 2019 m. sausio mėn. rašte nurodė, kad BUAB „Logirus“ patikslino 2016 m. balandžio – gegužės mėn. gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir pašalino bankroto administratorės ginčijamas iš UAB „Efrit“ gautas PVM sąskaitas faktūras ir pasak administratorės, kreditorė siekia pasinaudoti atsakovės dokumentų dingimu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-817-912/2019 patvirtino UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Logirus“.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-748-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikino ir UAB ,,Efrit“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Logirus“ tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Efrit“ prašymą dėl 149 676,87 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusiai UAB „Logirus“.
3. Teismas nustatė, kad UAB ,,Efrit“ į bylą nepateikė rašytinių krovinių ekspedicijos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“, nurodydama, kad BUAB „Logirus“ pateikdavo jai užsakymus žodžiu.
4. UAB ,,Efrit“ teigė, jog BUAB „Logirus“ ieškodavo krovinių, kuriuos reikėjo pervežti bei pateikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Efrit“. Pastaroji pateikdavo užsakymą dar vienai ekspeditorei UAB „Frazeris“, kuri surasdavo galutinius vežėjus, pateikdavo užsakymo patvirtinimą UAB „Efrit“, pastaroji – BUAB „Logirus“, o ši – užsakovui – krovinio siuntėjui. Teigė, jog užsakovai su BUAB ,,Logirus“ atsiskaitė, tačiau BUAB ,,Logirus“ liko skolinga UAB ,,Efrit“. BUAB „Logirus“ įrodinėjo, kad krovinių ekspedijavimas buvo organizuojamas kitaip, t. y. BUAB „Logirus“ ieškojo, kokius krovinius reikia pervežti. Radusi krovinius, BUAB ,,Logirus“ teikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Frazeris“. Ši bendrovė rasdavo vežėjus ir perduodavo patvirtintus užsakymus BUAB „Logirus“. UAB „Efrit“ nedalyvavo organizuojant BUAB „Logirus“ surastų krovinių pervežimą, neorganizavo vežimo procesų, todėl nagrinėjamoje byloje pareiškė nepagrįstus reikalavimus.
5. Teismas nustatė, jog UAB „Efrit“ savo reikalavimus įrodinėja: PVM sąskaitomis faktūromis, kurias nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. išrašė ir pateikė apmokėti BUAB „Logirus“; CMR važtaraščiais; UAB ,,Efrit“ sudaryta lentele, kurioje, pareiškėjos teigimu, detalizuota kiekviena ekspeditorės UAB „Frazeris“ pareiškėjai UAB ,,Efrit“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją atitinkanti PVM sąskaita-faktūra, kurią UAB ,,Efrit“ išrašė BUAB „Logirus“, ir ją atitinkanti sąskaita faktūra, BUAB „Logirus“ išrašyta krovinio užsakovui.
6. Teismas sprendė, jog UAB ,,Efrit“ pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, kad būtent ekspedijavimo santykių pagrindu UAB ,,Efrit“ išrašė BUAB ,,Logirus“ sąskaitas faktūras. UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai patys savaime taip pat neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų. Pažymėjo, jog UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai tik patvirtina, kad buvo vežtas krovinys, tačiau visuose pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra nurodyti nei UAB ,,Efrit“, nei BUAB ,,Logirus“ rekvizitai, o nurodyti kitų juridinių asmenų (siuntėjo, vežėjo, gavėjo) duomenys; didžiojoje dalyje pateiktų važtaraščių duomenys neįskaitomi. Kituose važtaraščiuose nurodyti sąskaitų numeriai nesutampa su į bylą pateiktų sąskaitų numeriais, taip pat UAB ,,Efrit“ pateiktose lentelėse (suvestinėse) nurodytais numeriais ir sumomis. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių UAB ,,Efrit“ suteiktų ekspedijavimo paslaugų realumą (pvz.: atliktų darbų aktų, užsakymo formų, užsakymo patvirtinimų). Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog būtent UAB ,,Efrit“ sudarė užsakymus dėl krovinių vežimo su skirtingais užsakovais (kurių buvo ne vienas) ir kad šie konkretūs užsakymai (pagal pareiškėjos pateiktus važtaraščius ir sąskaitas) buvo pateikti BUAB ,,Logirus“ ir įvykdyti. UAB ,,Efrit“ pateikti duomenys (lentelės), kad kai kurie užsakovai atsiskaitė su BUAB ,,Logirus“, nepatvirtina, kad būtent UAB ,,Efrit“ teikė BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas ir kad atsiskaityta buvo būtent už šias paslaugas. Teismas taip pat sprendė, jog UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas, liudijantis šių juridinių asmenų visišką tarpusavio atsiskaitymą 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat nepatvirtina UAB ,,Efrit“ nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, pati UAB ,,Efrit“ neneigė, jog ekspedijavimo paslaugas jai teikė UAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytiniais dokumentais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Pareiškėjas UAB „Efrit“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti kreditorės UAB „Efrit“ prašymą dėl 149 676,87 Eur reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo apie tariamą buhalterinių dokumentų vagystę. Savo poziciją dėl neva nepagrįsto finansinio reikalavimo BUAB „Logirus“ grindžia iš esmės tik žodiniais paaiškinimais. Tuo tarpu pareiškėja UAB „Efrit“ pateikė visus rašytinius duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino neteisingai.
1.2. UAB „Frazeris“ bankroto administratorius taip pat pateikė UAB „Logirus“ mokėjimo išrašą. Iš šio išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 5 d. buvo mokama už sąskaitas FRAZ0001355, (1358) o kitu mokėjimu jau mokamos sąskaitos FRAZ0001603, (1604), (1605). UAB „Frazeris“ įmonei UAB „Efrit“ per balandžio - gegužės mėnesius išrašė sąskaitas nuo FRAZ0001404 iki FRAZ0001593. Akivaizdu, kad už šiuos vežimus UAB „Logirus“ nemokėjo įmonei UAB „Frazeris“.
2. BUAB „Logirus“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2019 m. liepos 4 d. prašymu BUAB „Frazeris“ bankroto administratorius V. A. patvirtino, kad tarp bankroto administratoriui BUAB „Frazeris“ dokumentų yra duomenys, patvirtinantys, jog BUAB „Frazeris“ laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. teikė BUAB „Logirus“ krovinių ekspedijavimo paslaugas. BUAB „Frazeris“ administratorius pateikė įrodymus: užsakymus, krovinio vežimo važtaraščius, už suteiktas paslaugas UAB „Frazeris“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų UAB „Logirus“ ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. BUAB „Frazeris“ pateikti įrodymai patvirtina BUAB „Logirus“ procesiniais dokumentais įrodinėjamas aplinkybes, jog ekspedijavimo paslaugas UAB „Logirus“ teikė UAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytiniais išreikalautais įrodymais. Priešingai nei nurodo UAB „Efrit“, UAB „Logirus“ iš UAB „Efrit“ neužsakinėjo jokių paslaugų.
2.2. UAB „Efrit“, įrodinėdama, kad suteikė ekspedijavimo paslaugas ir byloje esančias sąskaitas rašė pagrįstai, turėjo įrodyti, jog: buvo sudaryta ekspedijavimo paslaugų (rašytinė ar žodinė) sutartis tarp BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“; BUAB „Logirus“ užsakė ekspedijavimo paslaugas iš UAB „Efrit“ ir UAB „Efrit“ tokias paslaugas suteikė; BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ susitarė dėl atsiskaitymo už paslaugas.
2.3. Tarp BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ sutartis dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo turėjo būti sudaryta dėl kiekvieno byloje esančio CMR ir sąskaitos faktūros, kadangi kiekvienu kartu, kai buvo išrašytas CMR ir tariama sąskaita faktūra, skyrėsi užsakovai, kurių buvo daug. Didelis kiekis duomenų apie užsakovus, jų duomenis, koordinates negali būti perduodami vien žodžiu.
2.4. BUAB „Logirus“ įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Liudytojų įrodymai patvirtina, kad ekspedijavimo paslaugų santykiai buvo tarp i) BUAB „Logirus‘” ir užsakovų; ii) BUAB „Logirus“ ir UAB „Frazeris“; iii) UAB „Frazeris“ ir vežėjais. Byloje yra pateikti BUAB „Logirus“ kreditorių ir debitorių sąrašai, iš kurių matyti, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dienai buvo fiksuojamas įsiskolinimas UAB „Efrit“ 59 326,65 Eur, kuris buvo priteistas minėta 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017 ir neįėjo į ginčijamą UAB „Efrit“ reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti dalį kreditorės UAB „Efrit“ pareikštų finansinių reikalavimų UAB „Logirus“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
2. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
3. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
4. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą tenka UAB „Efrit“, t. y. įrodyti, kad ji teikė ekspedijavimo paslaugas BUAB „Logirus“ ir tai, jog BUAB „Logirus“ už teiktas paslaugas neatsiskaitė. Teismas nurodė, kad UAB „Efrit“ turėjo įrodyti, kad buvo sudarytos ekspedijavimo sutartys tarp nurodytų bendrovių. UAB „Efrit“ teigimu rašytiniai sandoriai sudarinėjami nebuvo, kadangi BUAB „Logirus“ užsakymus pateikdavo žodžiu.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, nurodyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą (CK 6.824 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis, pagal šio straipsnio 2 dalį, krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento).
6. Taigi apeliantė, teigdama, kad tarp jos ir atsakovės susiklostė ekspedijavimo santykiai privalėjo įrodyti, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės egzistavo, o atsakovė, jas neigdama, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurias ji teigia egzistavus ir kurios, jos nuomone, paneigia susiklosčiusių teisinių santykių tarp šalių buvimą.
7. Nagrinėjamu atveju, UAB „Efrit“ siekdama įrodyti, kad teikė atsakovei krovinių ekspedijavimo paslaugas, pateikė pirmosios instancijos teismui PVM sąskaitas faktūras, kurias nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. išrašė ir pateikė apmokėti BUAB „Logirus“ (PVM sąskaitos-faktūros Nr. nuo EFR0000503 iki EFR0000527; nuo EFR0000531 iki EFR0000544; nuo EFR0000546 iki EFR0000558; nuo EFR0000560 iki EFR0000594); CMR važtaraščius; UAB ,,Efrit“ sudarytą lentelę, kurioje, pareiškėjos teigimu, detalizuota kiekviena ekspeditorės UAB „Frazeris“ pareiškėjai UAB ,,Efrit“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją atitinkanti PVM sąskaita faktūra, kurią UAB ,,Efrit“ išrašė BUAB „Logirus“, ir ją atitinkanti sąskaita faktūra, BUAB „Logirus“ išrašyta krovinio užsakovui.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB ,,Efrit“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Logirus“ tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų ir būtent jų pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB ,,Efrit“ reikalauja atsiskaityti. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi, tuo pačiu išspręsti klausimą ir dėl atsakovės prašomų duomenų apie sutartinių prievolių tarp UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ dėl BUAB „Logirus“ užsakovų krovinių pervežimo aktualiu laikotarpiu iš UAB „Frazeris“ išreikalavimo.
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi išreikalavo iš BUAB „Frazeris“ bankroto administratoriaus įrodymus ir nustatė, kad BUAB „Frazeris“, o ne UAB ,,Efrit“ teikė ekspedijavimo paslaugas BUAB „Logirus“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Frazeris“ pateikti įrodymai patvirtina tik BUAB „Logirus“ įrodinėjamas aplinkybes, jog ekspedijavimo paslaugas BUAB „Logirus“ teikė būtent BUAB „Frazeris“, su kuria, visi santykiai buvo pagrįsti rašytiniais išreikalautais įrodymais. Nagrinėjamos bylos atveju kreditorė UAB „Efrit“ nepateikė nei krovinių vežimo organizavimo sutarčių, nei įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitas faktūras pati būtų deklaravusi VMI (2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesio VMI raštai Nr. (7.1 E)-46-MPD).
10. UAB „Efrit“ prašydama patvirtinti 149 083,97 Eur finansinį reikalavimą į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras ir CMR važtaraščius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tačiau PVM įstatyme nereglamentuojami civiliniai šalis siejusių teisinių santykių aspektai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų, CMR važtaraščiai tik įrodo krovinio vežimo faktą. Pateiktuose CMR važtaraščiuose, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, nėra nurodyti nei kreditorės, nei atsakovės rekvizitai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės pateikti įrodymai, kad kai kurie užsakovai atsiskaitė su atsakove, nepatvirtina, kad kreditorė teikė atsakovei ekspedijavimo paslaugas. UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas, liudijantis šių asmenų visišką tarpusavio atsiskaitymą 2016 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina kreditorės nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu sudaryta lentelė, kad gavusi užsakymą iš BUAB „Logirus“, UAB „Efrit“ teikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Frazeris“, juolab kad BUAB „Logirus“ teigimu, ekspedijavimo paslaugas jai teikė UAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytinėmis sutartimis.
11. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teigimu, kad 2016 metais BUAB „Logirus“ VMI registre įregistravusi ginčijamas sąskaitas faktūras patvirtino jų išrašymo faktą. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. atsakovės iš pareiškėjos gautos sąskaitos faktūros, kurios vėliau tikslinant PVM sąskaitų faktūrų registrą iš jo pašalintos, savaime nelemia išvados apie atsakovės siekį išvengti atsiskaitymo pagal jas, nes, tokio tikslinimo galimybė numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintose Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklėse.
12. Apeliantė, siekdama argumentuoti, kodėl teikdama Vilniaus apygardos teismui reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017 nereikalavo priteisti skolos visa apimtimi (203 712,52 Eur) nurodė, kad į teismą buvo kreiptasi dėl dalies skolos, nes už reikalavimą priteisti tokio dydžio skolą susidarytų didelė mokėtino žyminio mokesčio suma. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu sutikti negali. Aukščiau nurodytoje byloje apeliantei atstovavo profesionalus teisininkas, todėl apeliantei turėjo būti žinoma galimybė pasinaudoti žyminio mokesčio atidėjimo institutu (CPK 84 straipsnis) arba prašyti teismo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
13. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad atsakovė BUAB „Logirus“ nepateikė į bylą nei vieno įrodymo apie tariamą buhalterinių dokumentų vagystę. Jos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu atsakovės BUAB „Logirus“ nurodoma aplinkybė, kad su dokumentų dingimu susijęs buvęs BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ vadovas A. A., buvo paneigta.
14. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2266-864/2017 išnagrinėjęs ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei UAB „Logirus“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovės UAB „Logirus“ priešieškinį ieškovei R. A. dėl permokos priteisimo, konstatavo, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. iš įmonės patalpos buvo pavogti įmonės apskaitos dokumentai (popieriniai ir elektroniniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė dėl prarastų dokumentų kreipėsi su paklausimu į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybą. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekdama atkurti prarastus dokumentus bei pateikti juos teismui nagrinėjamoje byloje.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aplinkybės dėl buhalterinių dokumentų dingimo yra nustatytos ir kitose civilinėse bylose, kurių bylos dalyviai yra BUAB „Logirus“, BUAB „Frazeris“ ir UAB „Efrit“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nenagrinėjamas klausimas dėl kieno kaltės bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo prarasti. Buvęs atsakovės BUAB „Logirus“ vadovas A. T. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl bendrovės prarastų buhalterinių dokumentų atkūrimo bei, įvertinęs tai, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, kreipėsi dėl bankroto iškėlimo.
16. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, kad tarp jos ir BUAB „Logirus“ susiklostė sutartiniai ekspedijavimo santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Logirus“ bankroto byloje. Tuo labiau, byloje yra BUAB „Logirus“ kreditorių ir debitorių sąrašai, iš kurių matyti, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dienai buvo fiksuojamas įsiskolinimas UAB „Efrit“ 59 326,65 Eur, kuris ir buvo priteistas 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.