Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-11-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1615-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
e2A-1615-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Ž. Ž.
Trečiasis asmuo
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1615-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01524-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.6.10.9; 3.1.7.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Ž. Ž. ir trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame iš atsakovo Ž. Ž. (toliau – atsakovas) prašė priteisti: 5 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovui paskolino 5 000 Eur sumą, ją pervedant į atsakovo banko sąskaitą, o rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas teigė, kad pinigai jam reikalingi perkant techniką darbui, tačiau ieškovui nežinoma, ar už šiuos pinigus buvo pirkta kokia nors technika. Ieškovas atsakovu pasitikėjo, kadangi tuo metu pas jį dirbo lengvojo automobilio vairuotoju. Tikina, jog atsakovas ne kartą žodžiu buvo raginamas grąžinti skolą, tačiau į raginimus nekreipė dėmesio ir skolos negrąžino. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas laiku skolos negrąžino, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taipogi ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jo reikalaujamais pinigais buvo įvykdyta prievolė už trečiąjį asmenį – ieškovo tėvą G. K. Ieškovo teigimu, atsakovas tik bando išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovas nepateikė įstatymo reikalaujamos formos atitinkančios paskolos sutarties nei kitokio skolos dokumento, taip pat nepateikė įrodymų apie paskolos lėšų perdavimą atsakovui, apie šalių susitarimą dėl tariamos paskolos grąžinimo. Atsakovas nepripažįsta iš ieškovo gavęs paskolą. Teigia, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių duomenų, kad ieškovo atsakovui darytas mokėjimo pavedimas yra atsakovui suteikiama paskola. Nurodo, kad nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sąlygų – atsakovo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Be to, jokių raginimų grąžinti skolą ieškovas neteikė. Pažymi, jog atsakovui nėra žinoma apie kokios technikos pirkimą bei finansinius sunkumus ieškinyje nurodo ieškovas, kadangi jo finansinė padėtis buvo gera. Atsakovas sutinka, kad 2017 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas 5000 Eur mokėjimas į jo sąskaitą, tačiau šis mokėjimas nebuvo susijęs su lėšų skolinimu, o buvo atliktas visiškai kitų teisinių santykių pagrindu. Teigia, jog atsakovas yra ūkininkas ir bendradarbiauja su ieškovo tėvu G. K., kuriam atsakovas kiekvienais metais teikia grūdų surinkimo ir transportavimo į grūdų supirkimo punktus paslaugą. Už šią paslaugą buvo mokama 200 Eur už kiekvieną grūdų reisą. 2016 metais atsakovas ūkininkui G. K. suteikė grūdų pervežimo paslaugų, atlikdamas 16 reisų pas grūdų supirkėjus. Teigia, jog už šias 2016 metais suteiktas paslaugas ūkininkas G. K. su atsakovu neatsiskaitė. 2017 metų rudenį atsakovas vėl suteikė analogiškas paslaugas ūkininkui G. K., atlikdamas 11 reisų pas grūdų supirkėjus, tačiau už šias paslaugas G. K. taip pat neatsiskaitė. Tikina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. už ūkininką G. K. su atsakovu atsiskaitė ieškovas, sumokėdamas 5 000 Eur. Taigi, kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo pavedimas buvo ne ieškovo atsakovui suteikta paskola, o ieškovo atsiskaitymas su atsakovu už ieškovo tėvui suteiktas paslaugas.

4. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko. Teigė, kad aplinkybių apie ieškovo ir atsakovo paskolos sutarties sudarymą nežino. Nurodė, kad atsakovas pagal jų susitarimą išveždavo grūdus į supirkimo punktus, tačiau už juos buvo atsiskaityta grynais pinigais. Nesutiko, kad už 2016 – 2017 metų grūdų pervežimą su atsakovu nebuvo atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 2 141,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas darė išvadą, kad konkrečios tariamos paskolos grąžinimo datos šalys nebuvo sutarę. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reikalavęs grąžinti paskolintus pinigus, byloje nepateiktas joks raginimas grąžinti skolą, o tik deklaratyviai teigiama, kad žodžiu ragino grąžinti skolą, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina tokių aplinkybių.

7. Sutiko su atsakovu, kad finansinių sunkumų atsakovas neturėjo ir poreikio skolintis iš ieškovo nebuvo. Atsakovas kategoriškai neigė, kad buvo įsigyta kokia nors ūkio technika 2017 metais, o ieškovas, teigdamas tokias aplinkybes, konkrečiai nenurodė, ar atsakovas pirko, ar nepirko technikos, nors įrodyti tokias aplinkybes privalėjo.

8. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad trečiojo asmens finansinė būklė nebuvo itin gera, pelnas nebuvo ypatingai didelis, dėl kurio būtų galima teigti, kad finansinių sunkumų trečiasis asmuo neturėjo ir galėjo iš karto atsiskaityti už atsakovo suteiktas grūdų pervežimo paslaugas. Nurodė, kad labiau tikėtina išvada, jog 5 000 Eur suma buvo pervesta, kaip atsiskaitymas už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas, o ne suteikta paskola. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. parduotą butą ieškovas įgijo iš tėvo skolintų pinigų, todėl ši aplinkybė, taip pat labiau pagrindžia faktą, kad, pardavus butą, buvo padengtas G. K. įsiskolinimas.

9. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad, pervedant pinigus, nebuvo konkrečiai nurodyta, jog pervedami pinigai yra paskola, nesant duomenų apie sutarties terminą, atsakovo raginimą grąžinti skolą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2017 metais neturėjo finansinių sunkumų, nepirko jokios technikos, neturėjo poreikio skolintis iš ieškovo, sprendė, kad pinigų suma buvo pervesta įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį. Taip pat teismas darė išvadą, kad nebuvo vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – įsipareigojimo grąžinti pavedimu gautą pinigų sumą, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 5 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; atmetus apeliacinį skundą, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2020 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį bei G. Ž. prašymą iš VSDFV. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sprendime aprašyti įrodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. 2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 26 min.) trečiasis asmuo nurodė, kad pinigų jis turėjo, visą laiką sūnui padėdavo. Teigė, jog su atsakovu už grūdų vežimą visada atsiskaitydavo po dviejų – trijų savaičių. Nurodė, kad su atsakovu atsiskaitydavo grynais pinigais, taip pat 2016 metais pirko kombainą lizingu, jo finansinė padėtis buvo nebloga. Atsakovas teigė, jog nė vieno karto į jo sąskaitą už grūdų pervežimą trečiasis asmuo nebuvo pervedęs pinigų, atsiskaitydavo grynais (garso įrašas nuo 47 min.). Taigi, pats atsakovas patvirtino, kad per visą 8 metų bendradarbiavimo laikotarpį, trečiasis asmuo atsakovui pinigus už suteiktas paslaugas mokėjo grynais, nes buvo toks susitarimas.

Atsiliepimas

10.2. Atsakovas teigė, kad ginčo sumą yra įtraukęs į savo buhalteriją, todėl tai buvo ne paskola, o atsiskaitymas už grūdų pervežimo paslaugas. Ieškovo teigimu, vykdydamas žemės ūkio veiklą, atsakovas privalo tvarkyti buhalteriją dvejybine sistema pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šiuo atveju, nors atsakovas nurodė, kad gautus pinigus įtraukė į apskaitą, kaip trečiojo asmens skolą už pervežimo paslaugas, tačiau PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, išrašytų trečiajam asmeniui, atsakovas teismui nepateikė. Pažymi, jog visi buhalteriniai apmokėjimai, atsiskaitymai už paslaugas per banką, atliekami mokėjimo paskirtyje nurodžius PVM sąskaitos faktūros numerį, t. y. už kokią PVM sąskaitą faktūrą yra sumokoma.

10.3. Teismo posėdyje atsakovas, pasinaudodamas žiniomis apie trečiąjį asmenį, keitė savo pozicijas, t. y. atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo 2016 m. turėjo finansinių išlaidų, nes prisidėjo prie ieškovo buto pirkimo, o vėliau, kai buvo pateikti įrodymai, kad butas pirktas 2015 m., atsakovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad trečiasis asmuo plėtė savo ūkio techniką bei lizingu įsigijo kombainą, t. y. keitė poziciją, kad finansiniai sunkumai ir skola atsirado jau ne dėl buto, o dėl kombaino pirkimo.

10.4. Nesutinka su teismo vertinimu, jog trečiojo asmens finansinė būklė nebuvo itin gera, pelnas nebuvo ypatingai didelis, dėl ko būtų galima teigti, jog finansinių sunkumų trečiasis asmuo neturėjo ir iš karto galėjo atsiskaityti su atsakovu. Ieškovas teigia, jog pateikti trečiojo asmens finansiniai duomenys: pelno - nuostolio ataskaitos, grynojo pelno sumos, rodo, kad tiek 2015 m. - 2016 m., tiek ir 2017 m. nuostolio nebuvo. Pažymi, jog byloje nebuvo sprendžiamas ir išsamiai nagrinėjamas klausimas dėl trečiojo asmens finansinės būklės, nes be ūkio pajamų, jis 2015 – 2017 m. dirbo ir valdišką darbą, už kurį gaudavo kitas papildomas pajamas – atlyginimą.

10.5. Atsakovas iškreipė faktus ir teismas klaidingai interpretavo dėl buto pardavimo aplinkybių. Teigia, jog ieškovas su tuometine gyvenimo drauge lygiomis dalimis 2015 m. įgijo butą, o 2017 m. nutarus nutraukti santykius, bendrai sutarė, kad buto dalį iš ieškovo įgis buvusi jo draugė. Taigi, butas buvo parduotas ne skoloms dengti, bet dėl skyrybų.

10.6. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5286-959/2020, įrodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu jam neišmokėdamas darbo užmokesčio nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d., nors pasak atsakovo, jis buvo finansiškai pajėgus. Ieškovo teigimu, šiuo atveju nepaneigta ir įrodyta aplinkybė, kad ieškovas tikrai paskolino 5 000 Eur atsakovui technikos įsigijimui.

10.7. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo, sąžiningumo, bylos bei procesinių dokumentų rengimo sudėtingumo kriterijų, todėl turi būti mažintina.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei neprijungti prie bylos ieškovo pateiktų dokumentų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime padarytas išvadas.

11.2. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas įsipareigojo gautus 5000 Eur grąžinti, t. y. ieškovas neįrodė paskolos teisinių santykių fakto, kad atsakovas gavo paskolą ir įsipareigojo ją grąžinti.

11.3. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog teismas sprendime neaprašė ir neanalizavo bylos metu surinktų įrodymų, o būtent trečiojo asmens parodymų. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai aprašė trečiojo asmens išsakytą poziciją ginčo klausimais. Atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens dėstytų teiginių apie atsiskaitymus su atsakovu, apie tariamą paskolos faktą ir pan. nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai.

11.4. Atsakovas patvirtino, kad atsiskaitymai su trečiuoju asmeniu vyko grynais pinigais, o ne pavedimu. Vienintelis atvejis, kai už grūdų vežimą su atsakovu buvo atsiskaityta pavedimu, buvo būtent šis 2017 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovas sumokėjo savo tėvo (G. K.) susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog už grūdų vežimą 2016-2017 metais G. K. su atsakovu būtų atsiskaitęs (grynais ar kokiu nors kitu būdu).

11.5. Nėra jokios taisyklės, imperatyviai numatančios pareigą į mokėjimo paskirtį įrašyti PVM sąskaitos faktūros numerį ar kokius nors kitus jos rekvizitus. Ginčo atveju 2017m. lapkričio 30 d. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtį (sąskaitos papildymas) nurodė pats ieškovas. Atsakovas šiam veiksmui neturėjo jokios įtakos.

Žemesnės instancijos teismas

11.6. Pasisakydamas dėl G. K. finansinių sunkumų pirmosios instancijos teismas vertino finansinių rodiklių visumą. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie trečiojo asmens „valdišką darbą“ ir gaunamą atlyginimą yra visiškai nauji, dėl jų nebuvo diskutuojama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, šie duomenys nekeičia situacijos, kadangi papildomas pajamas už darbą AB „(duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo pradėjo gauti tik 2017 metais (ir gavo ne pilnus metus), kai tuo tarpu jo įsiskolinimai prasidėjo nuo 2016 metų.

11.7. Apeliaciniame skunde minima Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2-5286-959/2020 bei joje 2020 m. liepos 10 d. priimta nutartis neturi nieko bendro su šiuo nagrinėjamu ginču, joje nagrinėtas visiškai kito pobūdžio ginčas. Analogiška situacija yra ir su ieškovo nurodoma administracine byla.

11.8. Ieškovo naujai teikiami įrodymai neatitinka (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų ryšio su byla (sąsajumo) reikalavimo bei 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų teikimo apribojimo.

11.9. Atsakovo patirtos ir iš ieškovo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį ir netgi yra ženkliai mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

12. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-2787-840/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl darbo užmokesčio atsakovui Ž. Ž., kuria patvirtinta taikos sutartis; G. Ž. pažymą iš VSDFV. Nurodo, jog nutartis nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme, kadangi nebuvo galimybės pateikti šį įrodymą bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti įrodymai gali turėti reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei apeliacinio skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priimami į bylą. Bylos šalys, kurioms buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais bei atsiliepimas į apeliacinį skundą su priedais, galėjo ir yra su jais susipažinusios (CPK 314 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019m. lapkričio 27 d.) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas 2017 m. lapkričio 30 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovas atsakovui pervedė 5 000 Eur, nurodydamas, kad tai yra sąskaitos papildymas.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas, neesant rašytinės paskolos sutarties, skolos buvimo fakto nenustatė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas atsakovui pervesdamas 5000 Eur, atsiskaitė už trečiojo asmens – G. K. skolą atsakovui už suteiktas paslaugas 2016 -2017 metais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, paaiškinimus teisme, sprendė, kad atsakovas teikė paslaugas trečiajam asmeniui, kuris už paslaugas, suteiktas 2016 -2017 metais, neatsiskaitė. Atsakovui trečiasis asmuo buvo skolingas 5000 Eur sumą, kurią į jo sąskaitą už trečiąjį asmenį ir pervedė ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, o netenkinęs šio reikalavimo, netenkino ir išvestinių reikalavimų: priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Sprendimą kvestionuoja aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad ieškovo tėvas buvo skolingas atsakovui, tėvo skolą atsakovui pervesdamas 5000 Eur padengė ieškovas. Apelianto teigimu, tokios pagal byloje pateiktus įrodymus tariamos tėvo skolos egzistavimas atsakovui yra neįrodytas. Atsakovas pripažino, jog už jo teiktas paslaugas trečiasis asmuo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo skolos atsakovui nepripažino, neigė aplinkybę, jog 5000 Eur ieškovas atsakovui sumokėjo už jį. Pasak apelianto, neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad teismui pateiktas banko išrašas ir mokėjimo pavedimas yra skolos už trečiąjį asmenį sumokėjimas. Taip pat teismas, netenkinęs ieškovo ieškinio, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl ir neteisėtą sprendimą, kuris apeliacinio skundo argumentais panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškinys iš dalies patenkintinas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-396/2011; 3K-3-269/2012; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas tvirtina, kad žodinio susitarimo pagrindu pinigus atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2018 metų vasario mėnesio. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog vienas fizinis asmuo (šiuo atveju ieškovas) bankiniu pavedimu 2017 11 30 atsakovui pervedė 5000 Eur sumą. Atsakovas neginčija fakto, kad minėta suma buvo pervesta į jo banko sąskaitą, tačiau nepripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant byloje įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinės paskolos sutarties (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

23. Taigi, ieškovas tvirtina, jog pervesti 5000 Eur buvo paskola atsakovui, o atsakovas tvirtina, kad tai buvo ieškovo atsiskaitymas už tėvui ūkininkui G. K. suteiktas grūdų vežimo paslaugas 2016 – 2017 metais. Atsakovas nurodo, kad buvo mokama 200 Eur už kiekvieną grūdų reisą. 2016 metais buvo 16 reisų, o 2017 metais -11. Taip pat atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo visada atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo G. K. paneigė aplinkybę, kad atsakovui buvo skolingas 5000 Eur už suteiktas paslaugas, nurodydamas, kad jis yra atsiskaitęs su atsakovu. Ieškovas šias aplinkybes taip pat paneigė, nurodydamas, jog apie jokias tėvo skolas atsakovui jam nebuvo ir nėra žinoma, kad jis skolos atsakovui už trečiąjį asmenį nemokėjo.

24. Iš byloje esančių įrodymų viseto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad paskoliniai santykiai tarp šalių egzistavo, kadangi ieškovas tėra pateikęs tik banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovui 2017 11 30 buvo pervesta 5000 Eur suma, o atsakovas kategoriškai neigia, kad minėtus pinigus skolinosi. Tačiau atsakovas turi pareigą nurodyti ir įrodyti, jog ieškovo pervesta 5000 Eur suma disponuoja teisėtai, t.y. tam yra teisinis pagrindas. Atsakovas tvirtina, jog ieškovo tėvas - šios bylos trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui ir, kad ieškovas sumokėjo šią skolą už trečiąjį asmenį. Tačiau atsakovas, trečiajam asmeniui neigiant skolos egzistavimą, trečiojo asmens skolą atsakovui patvirtinančių įrodymų, apart savo teiginių, į bylą nepateikė. Ieškovas taip pat neigė, kad 5000 Eur sumą atsakovui pervedė kaip skolą už trečiąjį asmenį. Neesant įrodymų, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, t.y. teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad 5000 Eur suma, gauta iš ieškovo, yra trečiojo asmens skolos padengimas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepaneigiant aplinkybės, kad iš ieškovo banko sąskaitos į jo banko sąskaitą gautos piniginės lėšos galėtų būti vertinamos kitaip kaip lėšos, gautos be teisinio pagrindo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas, t.y. kad atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui 5000 Eur.

26. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.237 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui neįrodžius, kad buvo suteikta paskola, o atsakovui neįrodžius teisinio pagrindo 5000 Eur sumos iš ieškovo gavimui, tai traktuotina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai).

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 5000 Eur suma.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, pervedant pinigus nebuvo konkrečiai nurodyta, kad pervedami pinigai yra paskola, kad nėra duomenų ne tik apie paskolos sutarties terminą, atsakovo raginimą grąžinti skolą, bet apskritai apie tokios sutarties egzistavimą, daro išvadą, jog nėra ir pagrindo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.).

29. Ieškovas prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Šis prašymas tenkintinas. Skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš ieškovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 5000Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 12 09 (ieškinio priėmimo teisme diena, byla iškeliama ieškinį priėmus) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), netinkamai taikė materialinės teisės normas (netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti; CPK 330 straipsnis). Teisėjų kolegijai padarius priešingas išvadas, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas sprendimas panaikinamas; priimamas naujas sprendimas, ieškinys tenkinamas iš dalies; t.y. ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 000 Eur ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, likusioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, tai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį 2019 11 26 mokėjimo nurodymu, už apeliacinį skundą ieškovas taip pat sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį 2020 08 05 mokėjimo nurodymu. Taip pat ieškovas už advokato teisinę pagalbą patyrė išlaidas: 900 Eur pirmosios instancijos teisme už ieškinio surašymą, konsultacijas, atstovavimą teisme; 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui. Atkreipiama sdėmesys, kad atsakovo išlaidos pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti yra 2141,70 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 1512,50 Eur. Viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 1626 Eur (113 +113 +900 +500) bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. Ž. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur skolą ir 1626 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 6626 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 12 09) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė