Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

9. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų.

10. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

11. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

12. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 6 (šešeriems) metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio, įsiteisėjimo. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, atsiradusiais naujais poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus mokyklinio ugdymo įstaigos nelankė, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko progimnaziją, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, kompiuterinės ir kitos įrangos, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat reikia skirti daugiau lėšų jo papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 6 (šešis) metus keitėsi ekonominė padėtis, augo pragyvenimo lygis, padidėjo maisto produktų, aprangos, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog padidėjo vaiko poreikiai.

15. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (800 Eur mėnesiui) viršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, kuri atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė neturi įrodinėti vaiko poreikių, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (709 Eur). Ieškinyje nurodytos 800 Eur sumos vaiko poreikiams ieškovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma (800 Eur) viršija teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo dydį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius, ieškovė teismui nepateikė, be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad specialiųjų poreikių vaikas neturi, taip pat išskirtinėmis, papildomų lėšų reikalaujančiomis veiklomis vaikas neužsiima, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nepilnamečio šalių sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma iš esmės atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį. Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti pakaktų, jei jis kas mėnesį teiktų 250 Eur išlaikymo sumą, kuri yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesio algos, tačiau atsakovas savo paskaičiavimų teismui nepateikė, įrodymais nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 48,13 Eur kiekvienam iš tėvų, ieškovė nėra nurodžiusi, kad ji iš vaikui reikalingos išlaikymo sumos yra atėmusi „vaiko pinigus“, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (709 Eur – 96,25 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 306,38 Eur suma ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,38 Eur).

17. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

19. Nustatyta, kad ieškovė dirba puse etato, nurodo, kad dirbti pilnu etatu negali dėl vaiko priežiūros, jai finansiškai padeda artimieji. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, pasak ieškovės, pirktas už būsto kreditą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, atsakovas nurodo, kad gyvena su motina jai priklausančiame bute. Atsakovas Lietuvos Respublikoje darbo santykių neturi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Byloje duomenų, kurie patvirtintų objektyvias priežastis, kodėl atsakovas neturi galimybių dirbti, nėra (CPK 178 straipsnis). Prieš teismo posėdį su atsakovu susisiekta atsiliepime į ieškinį nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs atsakovas nurodė, kad yra išvykęs į užsienį, grįš galimai po kelių mėnesių. Teismas daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovas į užsienį yra išvykęs dirbti (CPK 185 straipsnis). Atsakovas yra darbingo amžiaus, daugiau išlaikytinų nepilnamečių vaikų neturi, todėl turi užtikrinti vaiko poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti vaiko išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo prezumpcijos abiem tėvams vienodai finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo ir vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų skirstyti (nustatyti) nevienodai, atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Minėta, atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą žemiau minimalios mėnesinės algos vidurkio.

21. Be to, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, priešingai, su vaiku nebendrauja ir vaiku nesirūpina, nepatiria jokių papildomų su tuo susijusių išlaidų.

22. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis (200 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio, jį padidinant iki 306 Eur, mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad apie pasikeitusius vaiko poreikius kitas iš tėvų sužino neteisminės mediacijos metu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2339-562/2023; kt.), todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo neteisminės mediacijos pradžios – 2023 m. spalio 27 d.

24. Ieškovė skiriama (paliekama) vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

25. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

27. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, vaiko interesams užtikrinti kreipėsi iš pradžių dėl neteisminės mediacijos, siekė taikiai išspręsti vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, atsakovas paliekamas prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

28. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 29 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((306 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

29. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl atsakovo M. G. (M. G.) mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. G. (S. G.), gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. G. (S. G.), gim. (duomenys neskelbtini), po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 27 d. (privalomosios mediacijos proceso pradžios) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. S. nepilnamečio vaiko S. G. (S. G.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.) 29 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5661).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.