- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-368-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00718-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- G. G., M. L.
- Trečiasis asmuo
- R. R., T. P.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ patikslintą ieškinį atsakovams G. G. ir M. L., tretieji asmenys R. R., T. P., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Auksesija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovų G. G. ir M. L. priteisti solidariai 39682,55 Eur padarytos žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė ex officio pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Auksesija“ 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. sausio 30 d. akcijų pirkimo-–pardavimo sutartis. Nurodo, jog CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.74 straipsnio 3 dalis numato, jog uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai akcijų ir daugiau, yra sudaroma notarine forma.
2. Ieškovė nurodo, jog 2017 m. kovo 23 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Auksesija“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P.
3. Ieškovė žalos atsiradimą kildina iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, UAB „Auksesija“ vadovas nuo 2017 m. vasario 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. kovo 23 d. buvo Latvijos Respublikos pilietis T. P. Atsakovas G. G. įmonės direktoriaus pareigas vykdė nuo 2016 m. vasario 24 d. (įmonė įsteigta 2010 m. rugpjūčio 11 d.) iki 2017 m. sausio 30 d. Atsakovė M. L. UAB „Auksesija“ vienintele akcininke buvo nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. (t. y. nuo bendrovės įsteigimo ) iki 2017 m. vasario 8 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodo, jog įmonė jau 2016 m. sausio 1 d. buvo nemoki, ir tai patvirtina 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyti duomenys, nes 115 898 eurų į balansą įtraukto turto pusę sudaro 57 949 eurus, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 97 714 eurus. Ieškovės vertinimu, atsakovų G. G. ir M. L. pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo kilo dar 2015 m., nes pagal 2015 m. UAB „Auksesija“ balanso duomenis įmonė buvo nemoki. 2015 finansiniais metais UAB „Auksesija“ į balansą įtraukė neįrodytą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, t. y. 62 237 eurų ilgalaikį turtą bei 53 661 eurų trumpalaikį turtą. UAB „Auksesija“ pradelsti įsipareigojimai sudarė (kaip nurodyta balanse) 37 090 eurus, mokėtinos sumos 2016 m. sudarė 60 624 eurus, iš viso mokėtinos sumos sudarė 97 714 eurus. Atsakovams laiku nesikreipus į teismą, ieškovo vertinimu, kreditoriams buvo padaryta 39 682,55 Eur dydžio žala, kurią ir prašo teismo priteisti iš atsakovų solidariai.
5. Ieškovė nurodo, jog byloje pateiktais įrodymais yra įrodytos visos atsakovo G. G. civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė M. L. buvo įmonės vienintelė akcininkė nuo įmonės įsteigimo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Ieškovės vertinimu, abu atsakovai neatsitiktinai iš UAB „Auksesija“ pasitraukė vienu ir tuo pačiu metu. Atsakovė M. L. dirbo UAB „Auksesija“ nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. birželio 13 d. Atsakovės vienintelės įmonės akcininkės M. L. įsitraukimas ir į darbo santykius su UAB „Auksesija“ leido jai dar geriau žinoti ir suprasti įmonės turtinę padėtį, be to, 2013 m. spalio 2 d. atsakovė M. L. priėmė sprendimą atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą Pajūrio kredito unijoje, įstoti į unijos narius bei paimti iš unijos kreditą, 2015 m. UAB „Auksesija“ finansinės ataskaitos buvo akcininkės patvirtintos. Ji taip pat buvo susijusi giminystės ryšiais su G. G. Įmonės akcininkas turi pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.
6. Atsakovė M. L. įmonės tapimo nemokia metu turėjo 100 procentų bendrovės akcijų, tai leido jai priimti visus be išimties sprendimus, nukreiptus į įmonės mokumo atkūrimą, savalaikį kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekiant užkirsti kelią įsipareigojimų kreditoriams didėjimui, todėl ieškovė vertina, kad padarius šiame ieškinyje įrodymais pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento, yra pagrindas pripažinti, kad abiem atsakovams kilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą, o jų šios pareigos nevykdymas iki pat ryšių su bendrove nutraukimo yra neteisėtas.
Šalies argumentai
7. 2018 m. birželio 29 d. ieškovė teismui pateikė prašymą, kuriame prašo teismo ex officio pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Auksesija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d, 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. sausio 30 d. Nurodo, jog CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. CK 1.74 straipsnio 3 dalis numato, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų, yra sudaroma notarinė forma. Ieškovas akcentuodamas viešo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, aktyvų teismo vaidmenį bei akivaizdų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms prašo teismo ex officio sutartį pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.
Atsiliepimas
8. Atsakovai G. G. ir M. L. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip neįrodytą. Priteisti iš ieškovės administravimo lėšų atsakovų G. G. ir M. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, jog ieškovė neįrodinėja UAB „Auksesija“ pradelstų skolų dydžio, o apsiriboja tik 2015 metų balanso duomenų pacitavimu, pagal kurio duomenis UAB „Auksesija“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo moki. Ieškovė tik prielaidomis bando paneigti 2015 metų balanso duomenis apie ieškovės tuo metu į balansą įtrauktą turtą ir be jokių įrodymų padaro išvadą, kad visi ieškovės 97 714 Eur sumos įsipareigojimai jau yra pradelsti, nors balanse nurodyta, kad 60 624 Eur įsipareigojimai mokėtini po vienerių metų, o 37 090 Eur sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nėra įmonės pradelstos sumos, jau nekalbant apie po vienerių metu mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, todėl ieškinio teiginys, jog ieškovė jau 2016 m. sausio 1 d. buvo nemoki, yra visiškai nepagristas. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepakanka įvertinti momentą, kuriuo metu įmonė tapo nemoki. Tai nustatoma įmonės apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis, duomenimis apie sutarčių vykdymą bei kitais dokumentais.
10. Žalos atsiradimo konstatavimui būtina nustatyti momentą, nuo kada konkretus atsakovas įgijo pareigą (jeigu išvis įgijo) inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą. Ieškovė šios labai svarbios aplinkybės patikslintame ieškinyje neįrodinėja. Atsakovas G. G. ieškovės administracijos vadovu tapo tik nuo 2016 m. vasario 24 d. Susipažinimui su įmonės finansine padėtimi, turtu ir įsipareigojimais reikėjo laiko, todėl atsakovas G. G. neturėjo pareigos dar nuo 2016 m. sausio 1 d. inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei, jeigu ieškovė tuo metu ir buvo nemoki.
11. Atsakovė M. L. apie ieškovo 2015 metų rezultatus sužinojo tik po 2016 m. balandžio 25 d., kai buvo paruošta ieškovo 2015 metų finansinė atskaitomybė. Ieškovės 2015 metų finansinė atskaitomybė 2016 m. gegužės 30 d. buvo pateikta Juridinių asmenų registrui, tačiau ir ieškovės balanso duomenys patvirtina, kad įmonė buvo moki ir atsakovams pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą nekilo. Tai patvirtina ir teismo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie praktiškai visi yra atsiradę 2016 ir 2017 metais ir faktinė bylos aplinkybė, jog 2016 m. kovo 18 d. Šiaulių bankas ieškovei suteikė finansinę nuomą automobilio OPEL INSIGNIA įsigijimui. Atsakovų vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kada konkrečiam atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „Auksesija“ bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovai nurodo, jog UAB „Auksesija“ nebuvo nemoki, iki Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. UAB „Ertana“ kreipėsi į teismą dėl ieškovui bankroto bylos iškėlimo 2017 m. vasario 21 d. pareiškimu, kai atsakovai su ieškovu nieko bendro jau neturėjo, todėl tuometinis ieškovės administracijos vadovas T. P., o kartu ir ieškovės savininkas, turėjo pareigą parengti įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, kreditorių ir debitorių sąrašą bei kitus dokumentus. Pagal 2015 m. ieškovės balansą, ieškovė 2015 m. gruodžio 31d. iš viso skolų turėjo už 97 714 Eur sumą. Kam ir kiek ieškovė buvo skolinga 2015 m. gruodžio 31 d., ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo. Tuo tarpu ieškovės kreditorių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro apie pusę ieškovo 2015 metų balanse nurodytos skolingos sumos. Atsakovai sudarinėti ar tvirtinti 2016 metų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų pareigos neturėjo, nes jau nuo 2017 m. sausio 30 d. nebuvo nei įmonės administracijos vadovė, nei akcininkė. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė pardavė įmonės akcijas, neįrodo akcijų perleidimo fiktyvumo. Taigi ieškovė dėl atsakovų veikimo (neveikimo) per 2016 metus jokios žalos nepatyrė, nes skolos nepadidėjo, o žymiai sumažėjo. Nesutinka ir su ieškovės nurodyta neva atsakovų padarytos žalos suma. Į ją įtraukti visi per 2016–2017 metus atsiradę ieškovės kreditiniai reikalavimai, iš jų ir tie, kurie atsirado po atsakovo G. G. atleidimo iš ieškovo administracijos vadovo pareigų, o atsakovė M. L. jau nebuvo ieškovo akcininkė.
13. Nurodo, kad atsakovai neturėjo nei teisės, nei pagrindo inicijuoti UAB „Auksesija“ bankroto bylos iškėlimą, jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovė liko skolinga kreditoriams. Tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės reikalaujamos turtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio, todėl atsakovų civilinei atsakomybei kilti nėra visų civilinės atsakomybės požymių. Nesant visų civilinės atsakomybės požymių, negalima atsakomybė, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuris susideda beveik iš visų teismo patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas.
14. 2018 m. birželio 19 d. trečiasis asmuo R. R. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad G. G. pagal įgaliojimą buvo suteiktos visos teisės ir pareigos organizuoti visą pervežimų vadybą, sutarčių pasirašymą, atsiskaitymus su paslaugų pirkėjais ir tiekėjais, tiek bankiniais pavedimais, tiek kortele, jis buvo atsakingas už visų reikalingų dokumentų pateikimą buhalterei. Nurodo, jog dalis buhalterinės dokumentacijos iki pareigų perdavimo buvo parvežta iš buhalterinės firmos ir saugoma UAB „Auksesija“ buveinėje, pasikeitus direktoriams buveinė nepasikeitė ir buhalterinė dokumentacija liko naujo direktoriaus žinioje. Visa likusi buhalterinė 2015 ir 2016 metų medžiaga buvo ir liko buhalterinėje firmoje. Perduodant pareigas atskiras likusių dokumentų perdavimas nebuvo rengiamas. Bendrovės veiklos balansas konkrečios perdavimo dienos duomenimis nebuvo rengiamas, o visą situaciją perdavimo metu aptarė, vadovaudamiesi signaliniu 2015 metu balansu bei žodiniais buhalterinės firmos darbuotojų paaiškinimais: perduodamo turto nebuvo, nes visos transporto priemonės buvo lizinguojamos.
15. Atsakovai, atsiliepdami į ieškovės prašymą ex officio pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Auksesija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2017-01-24, 2017-01-25, 2017-01-26, 2017-01-27, 2017-01-30, 2018 m. spalio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog įstatymas nedraudžia parduoti mažiau nei 25 procentus bendrovės akcijų, tai ir buvo padaryta ginčo atveju, todėl ieškovės prašymas UAB ,,Auksesija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis yra visiškai nepagristas. Be to, jeigu akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir būtų pripažintos negaliojančiomis, ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukels ir tai nėra niekuo susiję su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams pareiškė nepaisydama to, kad ieškovės akcijos buvo parduotos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. įsiteisėjusia nutartimi UAB „Auksesija“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis byloje yra patvirtinti 48096,17 Eur dydžio kreditorių reikalavimai (b. t. 1, b. l. 164–169).
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, jog R. R. ėjo UAB „Auksesija“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. kovo 7 d., G. G. ėjo UAB „Auksesija“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. (paskyrimo data) iki 2017 m. sausio 31 d., T. P. ėjo direktoriaus pareigas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. balandžio 6 d., kada buvo iškelta bankroto byla. M. L. buvo vienintelė akcininkė nuo bendrovės įregistravimo, t. y. 2010 m. rugpjūčio 11 d., iki 2017 m. vasario 8 d. (tomas 1, b. l. 19). 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. sausio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis M. L. pardavė visas 100 procentų UAB „Auksesija“ akcijas T. P. 2017 m. sausio 30 d. vienintelio UAB „Auksesija“ akcininko sprendimu nuo 2017 m. sausio 30 d. buvo atšauktas iš pareigų direktorius G. G. ir bendrovės vadovu paskirtas T. P. (b. t. 1, b. l. 123).
18. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas įtraukė T. P.
Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
19. Ieškovės atstovas 2018 m. birželio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir jame suformulavo prašymą teismui ex officio pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Auksesija“ 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. sausio 30 d. akcijų pirkimo– pardavimo sutartis. Nurodo, jog CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.74 straipsnio 3 dalis numato, jog uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai akcijų ir daugiau, yra sudaroma notarine forma.
20. Atsakovų atstovas su prašymu nesutiko. Nurodė, jog akcijos buvo parduotos penkiomis sutartimis ir nė viena sutartimi nebuvo parduota 25 ar daugiau procentų akcijų, o to įstatymas nedraudžia.
21. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
22. 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. sausio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis M. L. kiekviena iš sutarčių pardavė po 20 procentų UAB „Auksesija“ akcijų T. P. Iš viso M. L. T. P. pardavė visas 100 procentų UAB „Auksesija“ akcijų (b. t. 2, b. l. 82–91),
23. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
24. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi toks sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).
26. Įvertinant tai, kad penkios ginčijamos Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos labai nedideliu laiko tarpu (kas dieną po sutartį), identiškomis sąlygomis ir kad paskutinės akcijų perleidimo T. P. nuosavybėn sutarties sudarymo dieną šias akcijas įgijęs asmuo 2017 m. sausio 30 d. vieninteliu tapusio UAB „Auksesija“ akcininko sprendimu tą pačią dieną atšaukė iš pareigų direktorių G. G. ir pasiskyrė save šios bendrovės direktoriumi, pripažintina, kad faktiškai ketinta sudaryti bendrą akcijų perleidimo sandorį, kuris išskaidytas į penkias sutartis, kad būtų išvengta notarinės tokio sandorio formos, kurios, akivaizdu, kad nebuvo laikytasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. sausio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp M. L. ir T. P., pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
27. Kadangi byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, be to T. P. byloje buvo teismo iniciatyva patrauktas trečiuoju asmeniu, restitucijos klausimas byloje nėra sprendžiamas. Pažymėtina, kad šios bylos išnagrinėjimas neužkerta kelio atsakovei M. L. kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka su savarankišku reikalavimu T. P. dėl restitucijos taikymo.
Dėl žalos atlyginimo
28. Ieškovė prašo solidariai priteisti žalos atlyginimą iš BUAB „Auksesija“ buvusio vadovo G. G. ir buvusios akcininkės M. L. ir nurodo, jog kreditoriams padaryta žala kildinama iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
29. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (Įstatymo redakcija galiojusi 2016 m. sausio 1 d.).
30. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės mokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai ar neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių pavėluotą vykdymą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
31. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama.
Dėl įmonės nemokumo momento ir G. G. atsakomybės
32. Tam, kad būtų galima konstatuoti pirmąją sąlygą įmonės vadovo ar kitų asmenų, pagal kompetenciją privalančių pateikti pareiškimą teismui, civilinei atsakomybei kilti (jo veiksmų neteisėtumą), visų pirma būtina nustatyti neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, t. y. kada konkrečiai atsirado pagrindas pripažinti bendrovę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.
33. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę.
34. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau negu pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitiniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
35. Ieškovas byloje įrodinėja, jog UAB „Auksesija“ nemoki tapo 2016 m. sausio 1 d., todėl atsakovai G. G. ir M. L. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, jog į ieškovės 2015 metų balansą įtraukto 115 898 Eur vertės turto pusė sudaro 57 949 Eur, o jau pradelsti įsipareigojimai sudarė 97 714 Eur. Atsakovai su šiais ieškovės teiginiais nesutinka. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėja UAB „Auksesija“ pradelstų skolų dydžio, o apsiriboja tik ieškovės 2015 metų balanso duomenų pacitavimu, pagal kuriuos UAB „Auksesija“ 2016 m. sausio 1 d. buvo moki. Ieškovė tik prielaidomis bando paneigti 2015 metų balanso duomenis apie ieškovės tuo metu į balansą įtrauktą turtą ir be jokių įrodymų padaro išvadą, kad visi ieškovo 97 714 Eur sumos įsipareigojimai jau yra pradelsti, nors balanse nurodyta, kad 60 624 Eur įsipareigojimai mokėtini po vienerių metų, o 37 090 Eur sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nėra įmonės pradelstos sumos ir įsipareigojimai, jau nekalbant apie po vienerių metų mokėtinas sumas ir įsipareigojimus.
36. Iš byloje pateikto ieškovės 2015 metų balanso (paskutinio registrui pateikto įmonės finansinės atskaitomybės dokumento), nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 115 898 Eur, iš jų trumpalaikis turtas – 53 661,00 Eur (pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16 871,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 15 931,00 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 20 859,00 Eur, ilgalaikis turtas – 62 237,00 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 97 714,00 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37 090,00 Eur. Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė apskaičiavo 10 495 Eur nuostolį. Iš 2015 metų balanse nurodytų praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenų matyti, jog UAB „Auksesija“ 2014 metų gruodžio 31 d. turėjo 66 946 Eur turto ir 56 313 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš kurių 20 979 Eur suma ir įsipareigojimai turėjo būti sumokėti per vienerius metus ir 35 334 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai. 2014 metais bendrovė apskaičiavo 12 713 Eur nuostolį (b. t.1, b. l. 114, 115).
37. Siekiant nustatyti, ar įmonė yra nemoki, būtina įvertinti jos turimo turto ir pradelstų skolų santykį. Iš byloje pateikto 2015 metų balanso nustatyta, jog tiek 2015 m., tiek 2014 m. bendrovės balansuose nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra mažesni nei pusė balanse nurodyto turto. Tačiau teismas sutinka su ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu nurodytais motyvais, jog 2015 m. balanse nurodyta turto vertė yra neįrodyta. Balanse nurodyta, jog UAB „Auksesija“ turėjo materialaus turto už 115 898 Eur, iš jo 62 237 Eur vertės materialus turtas, kurį sudaro lizinguojamos transporto priemonės, kurios vėliau buvo grąžintos lizingo bendrovėms. Taip pat 53 661 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro: 20 859 Eur vertės atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 15 931 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 16 871 Eur pinigų ir jų ekvivalentų (b. t. 1, b. l. 114). Trečiasis asmuo R. R. paaiškinime teismui nurodė, jog UAB „Auksesija“ jam išeinant iš vadovo pareigų jokio turto neturėjo, atsakovui G. G. joks turtas nebuvo perduotas, visą situaciją perdavimo metu aptarė vadovaudamiesi signaliniu 2015 metų balansu bei žodiniais buhalterinės firmos paaiškinimais. Taip pat pažymėjo, jog G. G. pagal įgaliojimą buvo suteiktos visos teisės ir pareigos organizuoti visą pervežimų vadybą, sutarčių pasirašymus, atsiskaitymus su paslaugų pirkėjais ir tiekėjais, tiek bankiniais pavedimais, tiek kortele, jisai buvo atsakingas už visų dokumentų pateikimą buhalterinei firmai, turėjo visą informaciją apie įmonės veiklą ir pats tvarkė visus dokumentus (b. t. 2 , b. l. 176). Pažymėtina, kad R. R. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 2016 m. vasario 23 d.
38. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi BUAB „Auksesija“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
39. Ieškovė UAB „Auksesija“ nemokumą įrodinėja ir kitais į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais blogą ieškovės finansinę padėtį. Iš byloje pateiktų Pajūrio kredito unijos duomenų nustatyta, kad paskutinė paskolos grąžinimo įmoka skolininkės UAB „Auksesija“ buvo atlikta 2015 m. sausio 1 d., po to kreditas unijai jau nebuvo grąžinamas, ir nuo 2016 m. sausio mėn. buvo tik mažinami delspinigiai nuo laiku negrąžinamos paskolos (b. t. 2, b. l. 39–40). UAB „Auksesija“ UAB Medicinos banko sąskaitoje nuo 2015 m. kovo 27 d. d. iki 2017 m. birželio 14 d. neatliko jokių ūkinių-finansinių operacijų, kurios rodytų kokią nors įmonės ūkinę komercinę veiklą (b. t. 1, b. l. 163). Ieškovei bankroto byla buvo iškelta pagal UAB „Ertana“ pareiškimą, jame nurodoma, jog ieškovė nemoka 809,92 Eur skolos pagal 2015 m. lapkričio 11 d. išrašytą sąskaitą faktūrą (b. t. 1, b. l. 31). 2016 m. rugpjūčio 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „Ertana“ kreipėsi į ieškovę UAB „Auksesija“ su prašymu apmokėti susidariusį įsiskolinimą ir nurodė, kad nesumokėjus skolos kreipsis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (b.t. 1 , b. l. 36, 37). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Auksesija“ darbuotojui V. L., kuris dirbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2017 m. kovo 23 d., darbo užmokestis už 2016 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius paskutinį kartą buvo išmokėtas 2016 m. balandžio 26 d. (b. t. 1, b. l. 173–174).
40. Teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad UAB „Auksesija“ turtinę padėtį apibūdina ir paties atsakovo G. G. nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su vekselių I. J. apmokėjimu. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 7 d. paprastuoju vekseliu UAB „Auksesija“ iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsipareigojo sumokėti kreditoriui I. J. 2000 Eur. Šis UAB „Auksesija“ skolinis įsipareigojimas kreditoriui įvykdytas nebuvo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. vekselį pateikus apmokėti atsakovas direktorius G. G. padaro įrašą jame apie tai, kad apmokėti vekselį nėra galimybės. Analogiški įrašai buvo padaryti ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. vykdyti pateiktame 2016 m. kovo 9 d. UAB „Auksesija“ išduotame paprastajame vekselyje bei 2016 m. rugpjūčio 6 d. pateiktame apmokėti 2016 m. birželio 9 d. vekselyje (b. t. 1, b. l. 121–122, 124–125, 170–171). Pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog 2016 m. kovo mėnesį ieškovės padėtis buvo tokia, jog ji nesugebėjo atlikti einamų mokėjimų, t. y. nuo vasario mėnesio nemokėjo darbo užmokesčio ir turėjo skolintis pinigų.
41. Iš byloje pateikto 2016 m. spalio 20 d. rašto, adresuoto antstolių S. ir A. S. kontorai, nustatyta, jog ieškovė ilgalaikio turto turėjo tik lizinguojamus automobilius (b. t. 1, b. l. 142). 2016 m. gruodžio 28 d. turto arešto aktu antstolė L. P. areštavo tik skolininko turtinę teisę į lizinguojamas transporto priemones. Vėliau šios transporto priemonės, neišmokėjus jų vertės, buvo perduotos lizingo davėjui. Jokio kito realaus skolininko turto antstoliai vykdymo procese nenustatė (b. t. 1, b. l. 126–138). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartyje spręsdamas klausimą dėl UAB „Auksesija“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, jog UAB „Auksesija“ su akivaizdžiomis mokumo problemomis susidūrė vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn.
42. Atsakovai byloje nurodo, jog 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovė su Šiaulių banko lizingu sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. FL-154-04183 ir lizingo būdu įsigijo tris krovininius automobilius. Su šiais automobiliais 2016 metais ieškovas teikė krovinių pervežimo paslaugas ir gavo pajamas, atsiskaitinėjo su lizingo bendrove ir kitais kreditoriais. 2016 m. kovo 18 d. Šiaulių bankas ieškovui suteikė finansinę nuomą automobilio OPEL INSIGNIA įsigijimui. Atsakovų vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovė 2016 metų pradžioje nebuvo nemoki, nes nemokiai įmonei bankai kreditų nedalija. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovai nepateikė teismui dokumentų, kurie buvo pateikti lizingo kompanijai siekiant gauti automobilius išperkamąja nuoma, taip pat atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su lizinguojamais krovininiais automobiliais teikė krovinių pervežimo paslaugas, todėl teismas negali vertinti, kad šios aplinkybės įrodo įmonės mokumą 2016 m. pradžioje.
43. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje šalių pareigai įrodinėti yra taikoma CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė.
44. Atsakovai įrodinėdami bendrovės mokumą nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad balanse nurodytas 53 661 Eur trumpalaikis nematerialus turtas realiai egzistavo. Atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog jie tinkamai vadovavo įmonės veiklai, darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, įmonė 2016 metais vykdė pervežimo veiklą, taip pat nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nors įrodinėjimo pareiga vadovaujantis CPK 178 straipsniu tenka atsakovams. Materialus turtas, lizinguojami automobiliai, kaip nurodo ieškovė, ir atsakovai šių aplinkybių neginčija, buvo grąžinti lizingo bendrovėms. Atsakovai nepateikia įrodymų (priėmimo–perdavimo aktų), kokį įmonės turtą ir dokumentus G. G. perėmė pradėdamas eiti UAB „Auksesija“ vadovo pareigas iš R. R. R. R. savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodo, jog joks turtas jam išeinant iš direktoriaus pareigų G. G. nebuvo perduotas, nes UAB „Auksesija“ jokio turto neturėjo. Pažymėtina, jog UAB „Auksesija“ 2015 metų balanse didelę dalį nurodyto turto sudarė debitinės skolos, atsargos, kurių šią dieną dėl neišsaugotų įmonės dokumentų nėra galimybės nustatyti, taip pat lizinguojami automobiliai, kurie buvo grąžinti lizingo bendrovėms. Bankroto administratorius taip pat nerado jokių bendrovės skolininkų. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 2016 metais ėmėsi priemonių, kad susigrąžintų šias debitines skolas. Be to, pats G. G. 2016 m. kovo mėnesį ieškovės vardu skolinosi pinigus ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį padarė įrašus vekseliuose, kad UAB „Auksesija“ neturi galimybės atsiskaityti, tuo patvirtindamas, kad įmonė yra nemoki. 2016 m. lapkričio 9 d. pranešime antstolių A. S. ir S. S. kontorai G. G. nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr.0010/14/05253 neturi galimybės atlikti mokėjimų dėl sudėtingos finansinės įmonės padėties, skolą įsipareigoja padengti iki 2016 m. lapkričio 21 d. (b. t. 2, b. l. 143).
45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, jog 2015 m. balanse nurodytas UAB „Auksesija“ turtas yra neįrodytas, teismas daro išvadą, jog UAB „Auksesija“ 2016 m. pradžioje buvo nemoki ir atsakovas G. G., tapęs UAB „Auksesija“ vadovu, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl akcininkės M. L. atsakomybės
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcininkai pripažįstami atsakingais dėl pavėluoto kreipimosi. Pažymėtina, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (ABĮ 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 23 punktas).
47. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad akcininkė M. L. aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme ir jai visą laiką buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog apie ieškovės 2015 metų rezultatus sužinojo tik 2016 m. balandžio 25 d., kai buvo paruošta ieškovės 2015 metų finansinė atskaitomybė, tačiau balanso duomenys patvirtina, kad įmonė buvo moki ir atsakovei pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą nekilo.
48. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė M. L. buvo įmonės vienintelė akcininkė nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. (įmonės įsteigimo) iki 2017 m. vasario 8 d., kada akcijos buvo parduotos T. P. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 iki 2014 m. birželio 13 d. dirbo UAB „Auksesija“(b. t. 2, b. l. 25). 2013 m. spalio 2 d. akcininkė priėmė sprendimą įstoti į Pajūrio kredito unijos narius, atidaryti UAB „Auksesija“ vardu atsiskaitomąją sąskaitą Pajūrio kredito unijoje ir iš Pajūrio kredito unijos paimti kreditą. Buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kuris priklausė R. B. (b. t. 2, b. l. 26–32). Ieškovė taip pat nurodo, jog UAB „Auksesija“ buvo artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų verslas, atsakovas G. G. yra M. L. dėdė. R. B., sutartine hipoteka Pajūrio kredito unijai įkeitusi nekilnojamąjį turtą, užtikrinant UAB „Auksesija“ suteiktos paskolos grąžinimą, yra atsakovo G. G. sesuo. Pažymėtina, jog atsakovai šių ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo. Iš byloje pateiktos Šiaulių banko lizingo 2015 m. gruodžio 18 d. sutarties specialiosios dalies matyti, jog už Finansinės nuomos sutarties Nr.FL-154-04183 įvykdymą laidavo M. L. (b. t. 3, b. l. 47). Atsakovė M. L. su ieškovės 2015 m. finansinės atskaitomybe susipažino 2016 m. balandžio mėnesį, nes dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2016 m. gegužės 30 d. (b. t. 1, b. l. 119).
49. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „Ertana“ kreipėsi į ieškovę UAB „Auksesija“ su prašymu apmokėti susidariusį įsiskolinimą ir nurodė, kad nesumokėjus skolos kreipsis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (b. t. I, b. l. 36, 37). BUAB „Auksesija“ kreditoriaus įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųstas 2016 m. rugsėjo 21 d. (b. t. 1, b. l. 33, 37) Akcijos T. P. buvo parduotos jau po šio pranešimo gavimo.
50. Byloje pateiktoje Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2017 m. sausio 30 d. priede nurodyta, jog T. P. yra visiškai susipažinęs su dabartine įmonės finansine būkle ir įsipareigojimai nepadengtais įsiskolinimais, kurie jam žinomi, jį visiškai tenkina. Ateityje dėl to pretenzijų neturės (b. t. 2, b. l. 92). T. P. buvo perduoti buhalteriniai dokumentai nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. sausio 30 d. ir kiti dokumentai nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. sausio 30 d., apvalus antspaudas, įstatai, registracijos pažymėjimas (b. t. 2, b. l. 95). 2017 m. sausio 30 d. Automobilio perdavimo aktu T. P. buvo perduotas automobilis „Opel Insignia Sperts Tourer“ 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 92, 95, b. t. 3, b. l. 52).
51. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. balandžio 4 d. Nr.B-1 Įsakymu UAB „Auksesija“ įpareigojo UAB „Auksesija“ administracijos vadovą direktorių T. P. perduoti UAB „Auksesija“ turtą ir dokumentus, tačiau dokumentai jam nebuvo įteikti. Ieškovės atstovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog T. P. Juridinių asmenų registre yra registruotas kaip 11 juridinių asmenų dalyvis ar vadovas (b. t. 1, b. l. 92–104). Atsakovai nurodo, jog vėliau būtent T. P. grąžino automobilį lizingo bendrovei, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad būtent T. P., o ne kas kitas perdavė automobilį, byloje nėra pateikta. Iš byloje pateikto Šiaulių banko atstovo rašto nustatyta, jog automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perimtas vienašališkai, dokumentų, kurie pagrįstų ar paaiškintų situaciją, nėra rasta. Pažymėtina, jog Šiaulių banko pateiktas 2017 m. kovo 10 d. Vienašalis turto priėmimo aktas prie 2016 m. kovo 13 d. sutarties pasirašytas tik Šiaulių banko atstovo (b. t. 3, b. l. 175–176).
52. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. sausio 30 d. UAB „Auksesija“ dokumentų perdavimo akte nurodyta, jog G. G. naujam direktoriui perdavė dokumentus, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties priede T. P. nurodė, jog yra susipažinęs su dabartine įmonės finansine padėtimi ir nepadengtais įsipareigojimais, kurie jam yra žinomi ir jį visiškai tenkina, tačiau nei perduodami dokumentai, nei UAB „Auksesija“ įsiskolinimo dydis, nei kreditoriai nėra detalizuojami.
53. Sutiktina su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovė M. L., vienintelė akcininkė, iš bendrovės pasitraukė kaip ir kitas atsakovas įmonės vadovas tuo pačiu metu, kai buvo informuoti apie vieno iš kreditoriaus ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auksesija“, ir tai leidžia ieškovui teigti esant jų suderintiems veiksmams siekiant išvengti civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams. Teismas daro išvadą, jog apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, tai, jog vienas iš kreditorių, kuriam skola nėra sumokama nuo 2015 m. gruodžio 11 d., perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, turėjo pareigą pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas.
54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovė M. L., nors nuo 2014 m. birželio 4 d. nėjo jokių pareigų UAB „Auksesija“, jos veiksmai 2015 m. laiduojant už UAB „Auksesija“ įsipareigojimus, taip pat giminystės ryšiai su G. G. leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. L. aktyviai dalyvavo UAB „Auksesija“ veikloje, žinojo jos finansinę padėtį ir turėjo pareigą nuo 2016 m. sausio 1 d. kreiptis dėl įmonės nemokumo.
55. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
56. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, jog M. L. aktyviai dalyvavo UAB „Auksesija“ veikloje, teismas sutinka, kad atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei, todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė.
Dėl žalos dydžio
57. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą. Jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas laikytinas žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
58. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotini ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Nagrinėjamu atveju kyla pagrindas nustatyti, kokia apimtimi padidėjo kreditorių reikalavimai nuo 2016 m. sausio 1 d. (teisiškai balansas buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 30 d.) iki bankroto bylos iškėlimo, todėl, kad šiuo sprendimu akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir BUAB „Auksesija“ nuo direktoriaus pasikeitimo dienos jokios veiklos nebevykdė.
59. Ieškovė 2019 m. kovo 4 d. pareiškimu dėl BUAB „Auksesija“ įrodymų ir ieškinio reikalavimų sutikslinimo nurodė, kad patikslina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 39682,55 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas 823,02 Eur kreditinis reikalavimas, ieškovas atsisako 4000 Eur reikalavimų.
60. Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. kovo 4 d. patikslindamas ieškinio reikalavimus 4000 Eur sumažino reikalavimą, susijusį su banko kreditiniu reikalavimu, taip pat 1794,67 Eur sumažino reikalavimą, susijusį su UAB „Ratuva“ kreditiniu reikalavimu, nes jis susiformavo 2015 metais.
61. Atsakovai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta prašoma priteisti žalos atlyginimo suma. Nurodo, kad į ją įtraukti visi per 2016–2017 metus atsiradę ieškovės kreditiniai reikalavimai, iš jų ir tie, kurie atsirado po atsakovo G. G. atleidimo iš ieškovės administracijos vadovo pareigų, o atsakovė M. L. jau nebuvo ieškovės akcininkė. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi BUAB „Auksesija“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, teismas šiuo sprendimu pripažino akcijų pirkimo–pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, parduodant akcijas akcininkė nepasirūpino ir neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo, kreditorių interesų užtikrinimo, teismas vertina, kad šitas atsakovų argumentas yra nepagrįstas.
62. Atsakovai nesutinka, su į padarytos žalos sumą įtraukta 2017 m. vasario 3 d. VMI sprendimu ieškovui priskaičiuota 4052,96 Eur bauda ir delspinigiais. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nors VMI prie LR FM yra priimtas 2017 m. vasario 3 d., tačiau mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (b. t. 1, b. l. 176–179).
Žemesnės instancijos teismas
63. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis, jog į žalos sumą neturėtų būti įtrauktos kreditinių reikalavimų sumos, kurios buvo po 2017 m. sausio 30 d. teismų priteistos kaip bylinėjimosi išlaidos ir netesybos, antstolių išlaidos (ieškinio priedai Nr. 42, 43, 47, 48, 49, 52, 53, 56), kadangi nors skolos buvo priteistos 2017 metais, tačiau jos susidarė ankstesniu laikotarpiu, t. y. dar iki pripažinto negaliojančiu akcijų perleidimo.
64. Atsakovai taip pat nurodo, jog neaišku, kada atsirado ieškovės skola kreditorei UAB „Remonto bazė“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Auksesija“ įsiskolinimas UAB „Remonto bazė“ susidarė nuo 2016 m. gegužės 24 d., kada buvo nustatytas pirmos neapmokėtos sąskaitos Nr.000483 apmokėjimo terminas (b. t. 3, b. l. 152–168).
65. Atsakovai nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovo iniciatyva buvo patvirtintas bankrutavusios Pajūrio kredito unijos 4518,07 Eur kreditinis reikalavimas, kai ieškinio priede Nr. 34 kredito unija 2017 m. kovo 15 d. nurodo, jog ieškovo sąskaitose esančių piniginių lėšų likučiai yra 28,90 Eur ir 4518,07 Eur. Ieškovė nurodo, jog šis kreditinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, tačiau iš Kredito unijos pateiktos UAB „Auksesija“ sąskaitos išrašo matyti, kad skola yra susidariusi nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl sutiktina su atsakovų atstovo nuomone, kad šis reikalavimas susidarė iki 2016 m. sausio 1 d., todėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis mažintinas 4518,07 Eur suma (b. t. 2, b. l. 38–41).
66. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skola VSDFV Alytaus skyriui, kuris perėmė darbuotojui V. L. susidariusi įsiskolinimą, susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina, kad įsiskolinimas UAB „Auksesija“ darbuotojui, nors ir buvo priteistas 2017 m. kovo 27 d. darbo ginčų komisijos sprendimu, tačiau susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio (b. t. 1, b. l. 173, 174). Skola VSDFV Klaipėdos skyriui susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. vasario–kovo mėnesių. Pažymėtina, jog T. P. nebuvo įdarbintas įmonėje (b. t. 3, b. l.148–149).
67. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog 944,35 Eur įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“ susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; 2302,48 Eur įsiskolinimas UAB „Europart“ susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. lapkričio mėnesį; 115,02 Eur įsiskolinimas UAB „Noriva“ susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesį; 279 Eur UAB „Valpavita“ – 2016 m. lapkričio mėnesį; 259,31 Eur įsiskolinimas UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ – 2016 m. birželio mėnesį; 489,41 Eur dydžio AB „Ventus-Nafta“ įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio, antstolei V. D. 31,49 Eur įsiskolinimas susidarė vykdant išieškotojos AB „Ventus-Nafta“ pateiktą vykdomąjį dokumentą (b. t. 3, b. l. 169–170); 1063,24 Eur įsiskolinimas UAB „Ekoekspertai“ susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. sausio 31 d., į žalos dydį ieškovas taip pat įskaičiuoja 553,61 eurų dydžio kreditinių įsipareigojimų, susidariusių per 2016 m., UAB Ratuva; 6979,72 Eur įsiskolinimas UAB „Linėja transportas“ susidarė 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais; 526,35 Eur įsiskolinimas UAB „Balstata“ 2016 m. vasario mėnesį; 5794,09 Eur įsiskolinimas I. J. susidarė pagal 2016 m. kovo 7d., 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. birželio 9 d. išrašytus vekselius, skolos sumokėjimo terminas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, 750,60 Eur įsiskolinimas antstolei L. P. susidarė vykdant išieškotojos I. J. jai pateiktus vykdyti vykdomuosius įrašus.
68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BUAB „Auksesija“ akcininkė (atsakovė) M. L. solidariai su vadovu (atsakovu) G. G. atsakingi už 35164,48 Eur (39 682,55 – 4518,07) dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, minėtos žalos atlyginimas priteisiamas ieškovei.
Dėl procesinių palūkanų
69. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija.
70. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas sąlygas, mano , kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovų G. G. ir M. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
71. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina 35164,48 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
72. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
73. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovams G. G. ir M. L. nuosavybės teise priklausantis turtas ir turtinės teisės, neviršijant 45 477,22 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, atsiskaityti su ieškove BUAB ,,Auksesija“.
74. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai priteistinas iš atsakovų 35164,48 Eur žalos atlyginimas, atsakovams Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau sumažintinas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos 35164,48 Eur sumai iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 88,6 procentai ieškinio reikalavimų (35164,48 Eur × 100 proc. / 39682,55 Eur). Ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. G. pateikė įrodymus apie byloje patirtas 1800 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, M. L. – 400 Eur (b. t. 2, b. l. 119–123, 178–180, b. t. 3, b. l. 181–183, 195–197).
76. Pažymėtina, kad atsakovų sumokėtos sumos už atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovui G. G. iš ieškovės priteistini 205,20 Eur, o atsakovei M. L. iš ieškovės priteistini 45,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
77. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, dėl to už priteistą sumą 1003 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksesija“ ieškinį atsakovams G. G. ir M. L. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:
ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksesija“ priteisti solidariai iš atsakovų G. G. ir M. L. 35164,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti negaliojančiomis 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. sausio 30 d. atsakovės M. L. ir T. P. sudarytas UAB „Auksesija“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
Atsakovams G. G. ir M. L. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti 35164,48 Eur sumai iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovui G. G. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ priteisti 205 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei M. L. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ priteisti 45,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų G. G. ir M. L. lygiomis dalimis valstybei 1003 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.