Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

ieškovės ieškinys atitiko formos reikalavimus, turinio reikalavimus atitiko didžiąja dalimi. Priimant ieškinį, svarstomas priimtinumo klausimas turinio ir formos kontekste, o ne tiriami ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Teismas pažeidė proceso koncentruotumo, teisingumo, protingumo principus. Kreipimosi į teismą momentu iš ieškovės nereikalaujama įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumo, ieškovė turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl negalima atsisakyti priimti pareiškimą ar įpareigoti šalinti trūkumus dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu arba renkami teismo pagalba. Teismas, nustatęs pareigą ieškovei pateikti įrodymus, kad D. G. suklastojo ieškovės parašą sutartyje, domėtis, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, įrodyti, kad D. G. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir steigėja, netikslingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tokiu būdu pažeidė CPK 178 str. nuostatas. Teismas nepagrįstai nesvarstė, kad ieškovei šiuos įrodymus pačiai be teismo pagalbos pateikti bus sudėtinga, o galbūt ir neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – (1) pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 680 Lt sumokėjimą atsakovui patvirtinančius dokumentus, (2) pateikti įrodymus, jog teisme, į kurį ieškovė buvo sutartimi pavedusi parengti procesinius dokumentus atsakovui ar trečiajam asmeniui D. G., jokie dokumentai nebuvo pateikti, jokių bylų pagal ieškovės ieškinį nėra užvesta ir/ar įrodymus, jog vis dėlto buvo kreiptasi, jog ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, vėliau priimta nurodyta nutartis laikyti ieškinį nepaduotu (pateikti teismui atitinkamas nutartis ir pan.), taip pat (3) pateikti 2012-04-23 atstovavimo sutartį tarp jos ir adv. E. Š., kurios, kaip teigia ieškovė iš tikrųjų nepasirašė, (4) įrodymus, jog tretysis asmuo D. G. suklastojo ieškovės parašą sutartyje, jog (5) ieškovė niekada nebuvo išdavusi įgaliojimo advokatei atlikti jokius veiksmus ir pan., pateikti (6) įrodymus, ar ikiteisminis tyrimas D. G. atžvilgiu yra pradėtas pagal ieškovės pareiškimą (jeigu taip – kokį, kokio turinio), kokioje stadijoje yra ikiteisminis tyrimas, (7) duomenis, ar buvo ginčyta atstovavimo sutartis ir pan., (8) pateikti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2013-12-13 sprendimą ir kitus įrodymus dėl advokatei iškeltos drausmės bylos, jos eigos ir pan., (9) nurodyti teismui, kokie dokumentai buvo sudėti D. G. laiške, kurį ieškovė gavo, pateikti gauto laiško kopiją, (10) duomenis, kad D. G. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir steigėja (11) nurodyti aiškų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindą ir dalyką, bei apsispręsti dėl atsakovo/atsakovų byloje, (12) pateikti duomenis ir įrodymus apie savo turtinę padėtį, kurie leistų teismui ją įvertinti bei (13) nurodyti su kuo būtent – su UAB „A.J.A.Baristera“, kaip juridiniu asmeniu, ar su D. G., kaip fiziniu asmeniu, buvo sudaryta ir kokia būtent (teisinių paslaugų teikimo ar atstovavimo) sutartis, dėl kokių paslaugų (teiktinų paslaugų pobūdį, šalys, vieta, kokiam teismui teiktas dokumentas ir pan.) bei apsispręsti dėl tinkamo atsakovo/atsakovų byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-302/2013, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-43/2010).

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus savo pasirinktam atsakovui – UAB „A.J.A.Baristera“, be to, tiksliai paaiškino, dėl kokių paslaugų buvo susitarta su UAB „A.J.A.Baristera“ advokate D. G., t.y. dėl procesinių dokumentų dėl skolos priteisimo parengimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos pagrindo ir dalyko – ieškinyje paaiškinta, kad UAB „A.J.A.Baristera“ advokatei paėmus pinigus, tačiau neatlikus jokių teisinių veiksmų, dėl kurių buvo susitarta, ieškovė patyrė 1480 Lt žalą, t.y. suma sumokėta už dokumentų parengimą teismui, bei 5000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios patyrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir nusivylimą. Taigi ieškovė nurodė, kas sudaro jos prašomą atlyginti žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, aiškiai įvardijo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, tuo tarpu šios žalos pagrįstumas turėtų būti vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, pažymėtina, kad remdamasi CPK 42 str. įtvirtinto dispozityvumo principu, ieškovė turi teisę pati pasirinkti atsakovą, kuriam reiškia savo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas gali tik pasiūlyti ieškovei apsispręsti dėl atsakovų byloje, tačiau negali konstatuoti, kad atsakovei pasirinkus atsakovu byloje UAB „A.J.A.Baristera“, ieškovė turėtų ištaisyti tokį trūkumą, nurodant atsakovu kitą asmenį. Minėta, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs, kad ieškovės reikalavimai jos nurodytam atsakovui yra nepagrįsti, teismas turėtų teisę tokį ieškinį atmesti, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimų pagrįstumo negali vertinti.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas ne­turi pagrindo reikalauti, kad ieškovė, jau paduodama ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Ieškovė turi teisę pateikti tuos įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia ieškinio reikalavimą, o teismas, naudodamasis išaiškinimo teise, parengiamojoje bylos stadijoje gali ieškovei siūlyti pateikti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės 680 Lt sumokėjimą atsakovui, įrodymus, jog teisme, į kurį ieškovė buvo sutartimi pavedusi parengti procesinius dokumentus, jokie dokumentai nebuvo pateikti ir pan., pateikti įrodymus, kad D. G. suklastojo ieškovės parašą sutartyje, pateikti duomenis, ar ikiteisminis tyrimas D. G. atžvilgiu yra pradėtas pagal ieškovės pareiškimą, taip pat duomenis, ar buvo ginčyta atstovavimo sutartis ir pan., nurodyti teismui, kokie dokumentai buvo sudėti D. G. laiške, kurį ieškovė gavo, pateikti gauto laiško kopiją, pateikti aplinkybes patvirtinančius duomenis, kad D. G. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir steigėja, kad A. G. yra iškelta drausmės byla ir pateikti 2013-12-13 Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą, ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįsti, pertekliniai, šioje stadijoje reikalaujantys įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą, o ne patvirtinti ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė turėtų pateikti teismui įrodymus, jog teisme, į kurį ieškovė buvo sutartimi pavedusi parengti procesinius dokumentus, jokie dokumentai nebuvo pateikti, ar pateikti atstovavimo su E. Š. sutartį, nors ieškovė nurodė, kad tokios sutarties nėra pasirašiusi, yra nelogiški, nepagrįstai apsunkina ir apriboja asmens teisę kreiptis į teismą, kadangi ieškovė iš esmės verčiama teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1201-275/2010). Minėta, kad teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų, nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ieškinio pagrįstumo klausimas ieškinio priėmimo stadijoje negali būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aukščiau nurodytų duomenų nepateikimas yra kliūtis, trukdanti priimti ieškovės ieškinį.

Tačiau, kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovė prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis teismų praktika, asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai ir nėra duomenų apie ateityje galimą iš esmės pagerėsiančią jo sunkią turtinę padėtį (CPK 83 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-778/2009). Be to, jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pagrįstumą; tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas nustato naują terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prie prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pridėjo tik neįgaliojo pažymėjimo kopiją bei pažymą apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pateikti duomenys, leidžiantys tinkamai įvertinti jos turtinę padėtį ar kad jos pateiktų duomenų neužtenka, siekdamas tinkamai išspręsti ieškovės prašymą, teisėtai nustatė ieškovei terminą pateikti duomenis ir įrodymus apie savo turtinę padėtį – turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, išlaikomus asmenis, kreditorius, išlaidas būstui ir pan.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas tokiems dokumentams pateikti (2014-05-29) jau yra suėjęs, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant ieškovei naują terminą pateikti duomenis ir įrodymus apie savo turtinę padėtį, reikalingus spręsti prašymui dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 337 str. 4 p.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad minėtų duomenų nepateikimas sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ieškinio priėmimo klausimą spręsti pagal byloje esančius duomenis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės 2014 m. gegužės 8 d. nutartį pakeisti ir nustatyti ieškovei R. S. terminą iki 2014-07-04 pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis ir įrodymus apie savo turtinę padėtį.