Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-165-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
AN2-165-594/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-165-594/2017Teisminio proceso Nr.: 4-17-3-00019-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. (toliau – R. G.) apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria R. G. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. sausio 2 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. sausio 2 d. nutarimu R. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,48 promilių girtumas, 2017 m. gruodžio 26 d., apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), sėdėjo už užklimpusio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, ir bandė išvažiuoti kito automobilio pagalba. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. vasario 14 d. nutartimi R. G. skundą atmetė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. sausio 2 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.Apeliaciniu skundu R. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto veiksmai vairuojant automobilį, (t. y. fiziškai sėdint už lynu tempiamo automobilio vairo), pasireiškė tik ta apimtimi, kiek buvo reikalinga nuo neasfaltuoto, nestabilios dangos pažliugusio keliuko (esančio privačioje valdoje, kuriuo naudojasi tik trijų sklypų savininkai) nuslydusį, A. G. vairuotą automobilį ištempti atgal į vėžes. Nei automobilis, nei apeliantas viešajame eisme nedalyvavo, keliu nevažiavo. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai (tame tarpe - policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai) patvirtina tik tai, jog apeliantas sėdėjo už traukiamo automobilio vairo. Jokių kitų duomenų apie tai, jog 2017 m. gruodžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyr. patrulis M. F. būtų matęs automobilį, važiuojantį keliu ar dalyvaujantį viešajame eisme, vairuotą apelianto, nėra. Be to, nei automobiliui, nei trečiųjų asmenų turtui jokia žala padaryta nebuvo, žmonės nenukentėjo, jokio eismo įvykio nebuvo, tad pirmosios instancijos teismo teiginiai apie apelianto padarytą nusižengimą, kaip vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių. Pasak R. G., per ilgalaikį vairavimo stažą (nuo 1977 m.) jis yra nusižengęs vos du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Savo kaltės sėdėjus už traukiamo užklimpusio automobilio vairo R. G. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neneigė, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi ir išgyvena, jam paskirtą piniginę baudą jau yra sumokėjęs. Be to, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. apeliantas prižiūri labai sunkiai sergančią sutuoktinę, kuri nevaikšto dėl nugaros išvaržos ir gydosi, turi nuolat lankytis gydymo įstaigose, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pasak apelianto, turės žymios neigiamos reikšmės R. G. sutuoktinės sveikatai, nes bus eliminuota bet kokia galimybė užtikrinti profesionalią jos priežiūrą. Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad R. G. dirba vairuotoju AB „L.P.“, o darbinėms funkcijoms vykdyti jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Neturėdamas šios teisės, apeliantas neturės galimybės vykdyti savo darbinių funkcijų, dėl ko, atsižvelgiant į jo amžių, neteks darbo bei vienintelio pajamų šaltinio. Be to, 2018 m. sausio 4 d. R. G. baigė papildomą vairuotojų mokymą, konsultacijai/gydymui į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą nėra kreipęsis, o Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale 2018 m. sausio 11 d. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Šių duomenų visuma, R. G. įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati. R. G. teigimu, vien tik pradėtas administracinės nuobaudos skyrimo procesas, yra pakankamas užtikrinti, jog toks pažeidimas daugiau nepasikartos.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į R. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos teigimu, R. G. jau pirminiame savo paaiškinime sutiko, jog vairavo automobilį, kol juo užklimpo purve, po ko, paprašė savo draugo padėti jam ištempti užklimpusį automobilį. Apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, nenustatyta. Be to, automobilį R. G. vairavo, kai jam nustatytas net 1,48 promilių girtumas, kas reiškia, jog šiuo atveju jam trūko vos 0,02 promilių iki baudžiamosios atsakomybės, kas, Institucijos įsitikinimu, neabejotinai didina apelianto įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. G. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuoją administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti.ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Kaip matyti iš R. G. apeliacinio skundo argumentų, savo kaltės sėdėjus už traukiamo automobilio vairo, tempiant jį kitu automobiliu iš purvo, kai jam nustatytas 1,48 promilių girtumas, iš esmės neneigia, tačiau teigia, jog pradžioje automobilis buvo vairuojamas A. G. ir tik po to, kai šio asmens vairuotas automobilis užklimpo purve, jis sėdo už automobilio vairo, kiek tai buvo reikalinga nuo neasfaltuoto, nestabilios dangos pažliugusio kelio ištempti užklimpusį automobilį. Vertinant šiuos apelianto argumentus jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių kontekste vis tik pažymėtina, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-413/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-212-149/2015, ATP-477-149/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-446-417/2012, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-43-327/2013 ir kt.), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju vien tik paties R. G. vairuotos transporto priemonės (tempiamos kito automobilio) judėjimo fakto, kurio apeliaciniu skundu iš esmės neneigia ir pats apeliantas, pakanka ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu R. G. paaiškino, jog būdamas neblaivus jis vairavo automobilį ir juo užklimpo purvyne, dėl ko, paprašė savo draugo jį ištempti. Betempiant automobilį, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. R. G. pažymėjo, kad pažeidimą pripažįsta (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK: 17076292626, b. l. 1). Priimant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. sausio 2 d. nutarimą, be kita ko, dalyvaujant ir pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., buvo nustatyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK: 17076292626, b. l. 2). Jokie kiti R. G. paaiškinimai (matomi R. G. apeliaciniame skunde) nei aptartame administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime fiksuoti nebuvo. Pateikęs skundą Kauno apylinkės teismui, 2018 m. vasario 12 d. R. G. teismui pateikė ir prašymą jo skundą apylinkės teisme nagrinėti jam nedalyvaujant, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių papildomų paaiškinimų, kuriuos vertinamu atveju jis pateikė savo apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui (kad automobilį pradžioje vairavo A. G., o jis už automobilio vairo sėdo tik po to, kai jį buvo bandoma ištempti kitu automobiliu), R. G. neturėjo. Esant šiems duomenims, tikėti R. G. apeliaciniame skunde išdėstyta vertinamo įvykio versija ir jos pagrindu keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra objektyvaus pagrindo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir R. G. teiginiai, jog analizuojamu atveju jo vairuotas automobilis viešajame eisme nedalyvavo, keliu nevažiavo. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Tokiu būdu neabejotina, jog net ir neasfaltuotas, nestabilios dangos pažliugęs keliukas, jei jis skirtas transporto priemonių judėjimui, yra pripažįstamas keliu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkto prasme, todėl abejoti tuo, jog analizuojamu atveju R. G. važiavo keliu ir tokiu būdu dalyvavo viešajame eisme, aukštesniajam teismui nekyla. Be aukščiau aptartų faktinių aplinkybių apeliaciniu skundu keliamas ir R. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą. Vertinant šiuos apelianto argumentus visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.R. G. apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Visgi, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už R. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, yra privalomas. Nagrinėjamu atveju, kai R. G. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo artimas girtumui, už kurį asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad R. G. vairuojamas automobilis buvo tempiamas privačioje valdoje, priklausančioje trijų sklypų savininkams, tačiau ši aplinkybė jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemenkina, o toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Juo labiau, jog remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, užklimpęs savo vairuotu automobiliu R. G. pagalbos paprašė taip pat galimai neblaivaus asmens, kuriam buvo nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK: 17076292626, b. l. 11). Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad praeityje R. G. administracine tvarka buvo baustas vos du kartus. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad paskutinė administracinė nuobauda jam buvo paskirta dar 2016 m. kovo 4 d., kas šiuo atveju apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai ir neleidžia jo elgesio laikyti išimtinai teigiamu ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tokiu būdu, būtent tai, kad R. G. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, jo sutuoktinės sveikata nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad R. G. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. G. būtų galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar visai jos neskiriant tais pačiais motyvais, nėra pagrindo. Tuo tarpu vertinant apelianto argumentus dėl 4 (keturių) valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programos, papildomo vairuotojų mokymo ar aplinkybės, kad jis neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, akcentuotina, jog šios aplinkybės iš esmės yra būtinos asmeniui siekiant susigrąžinti atimtą teisę vairuoti (vairuotojo pažymėjimą) ir nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik R. G. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis