Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2658-214/2014 pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, K. S., D. K., G. K., L. K., 106-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nepagrįsta išvada, kad termino praleidimą nulėmė pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas tinkamai naudojosi įstatymu jam suteiktomis teisėmis. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas, nežinodamas apie paskirtą teismo posėdį ir priimtą nutartį, praleido nustatytą terminą skundui paduoti, nėra pakankama teigti, jog buvo piktnaudžiauta procesinėmis teisėmis. Priešingu atveju įstatymuose net nebūtų numatyta galimybė atnaujinti praleistą procesinį terminą. CPK 78 straipsnyje nurodyta pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Apie priimtą teismo nutartį pareiškėjas sužinojo tik pasibaigus teismo paskirtam terminui skundui paduoti. Pareiškėjas fiziškai negalėjo pateikti atskirojo skundo teismui per nustatytą terminą, nes procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Pareiškėjas, vos sužinojęs apie teismo priimtą nutartį, siekė susirasti teisininką, kuris parengtų procesinius dokumentus, o tai užtruko atitinkamą laiko tarpą. Susitarus su teisininku dėl dokumentų parengimo, jie buvo parengti ir pateikti teismui, t. y. pareiškėjas aktyviai ieškojo teisinės pagalbos, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma piktnaudžiavimu jam suteiktomis teisėmis. Nėra nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, byloje taip pat nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 12 str., 178 str.). Pareiškėjas dalyvavo ankstesniuose teismo procesuose dėl bankroto bylos jam iškėlimo, yra sąžiningas proceso dalyvis. Terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas išskirtinai dėl objektyvių priežasčių ir atostogų meto.

Nevertintos atsisakymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir jį priimti ilgalaikės neigiamos pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjui yra užkirstas kelias pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta galimybe iškelti jam bankroto bylą ir taip siekti atstatyti savo mokumą.

Neatsižvelgta, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas labai nedaug, todėl šį terminą atnaujinus, nebūtų vilkinamas procesas, nebūtų pažeistas proceso operatyvumo principas. Tai, kad toks trumpas termino praleidimas neturėtų būti vertinamas formaliai ir neturėtų būti kliūtis proceso dalyviui ginti savo teises, pažymima ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2009).

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Šį terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl paskutinė atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties pateikimo diena buvo 2014 m. spalio 6 d. Apeliantas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties teismui padavė 2014 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip svarbias priežastis atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimui pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad apie Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir jos turinį sužinojo tik Kauno apylinkės teismui atsiuntus ją paštu, kai jau buvo pasibaigęs terminas atskirajam skundui paduoti, jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir paskirtą bylos nagrinėjimo datą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis.

Kauno apygardos teismui 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi antrą kartą panaikinus Kauno apylinkės teismo nutartį iškelti pareiškėjui fizinio asmens bylą ir perdavus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. liepos 1 d. Pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųstas teismo šaukimas į 2014 m. liepos 1 d. teismo posėdį grįžo neįteiktas, pareiškėjui neatsiėmus jam adresuotos pašto siuntos (t. 4, b. l. 27). Vadovaujantis CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalimis, dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą; jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taigi pirmosios instancijos teismui išsiuntus procesinius dokumentus pareiškėjo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (tą patį adresą jis nurodo ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde), procesiniai dokumentai pareiškėjui laikytini įteiktais. Pareiškėjas neatvyko į 2014 m. liepos 1 d. teismo posėdį, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. rugsėjo 22 d., nutarus apie kitą teismo posėdį pareiškėjui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kuriems nebuvo įteikti teismo šaukimai, pranešti viešo paskelbimo būdu (t. 4, b. l. 31-32). Pareiškėjui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimai buvo išsiųsti ir registruotąja pašto siunta. Pareiškėjui jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, pareiškėjui jo neatsiėmus (t. 4, b. l. 41). Taigi pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti dviem būdais – registruotąja pašto siunta ir viešo paskelbimo būdu (CPK 117 str. 1 d., 121 str. 2 d., 130 str.), kadangi pats pareiškėjas nenurodė kito adreso pašto korespondencijos siuntoms. Dėl nurodytų argumentų apelianto teiginys, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir paskirtą bylos nagrinėjimo datą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neatvyko į 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį (t. 4, b. l. 57). Šiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2014 m. rugsėjo 29 d. Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas, atliekant procesinį teismo sprendimo paskelbimo veiksmą. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, laiką ir vietą pakartotinai nėra pranešama. Pareiškėjas neatvyko išklausyti skelbiamo procesinio sprendimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties kopija pareiškėjui buvo išsiųsta 2014 m. rugsėjo 30 d. registruotąja pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu (CPK 275 str. 1 d.). Iš t. 4, b. l. 76 esančios 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties kopijos įteikimo pažymos matyti, kad ji pareiškėjui įteikta 2014 m. spalio 9 d. t. y. pasibaigus terminui atskirajam skundui dėl šios nutarties pateikti. Visgi ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip savaime nesudaranti pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. CPK 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina dalyvaujančių asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas privalėjo laiku ir tinkamai domėtis bylos nagrinėjimo eiga bei teismo priimtais procesiniais sprendimais ir nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog nutarties gavimas, pasibaigus terminui atskirajam skundui dėl jos paduoti, yra objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise apskųsti nutartį. 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo nutarties apskundimo terminas prasidėjo ne jos įteikimo dieną, o sekančią dieną po nutarties priėmimo (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį gavęs 2014 m. spalio 9 d., atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismui padavė tik 2014 m. lapkričio 14 d., tačiau nepagrindė, kodėl tokį ilgą laiko tarpą delsė paduoti atskirąjį skundą. Apelianto argumentas, kad jis aktyviai ieškojo teisinės pagalbos, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas. Teiginys, kad terminas atskirajam skundui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir atostogų meto, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, tokių priežasčių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, apeliantas nepateikė įrodymų apie atostogas 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn., be to, atostogos negali būti laikomos svarbia priežastimi, pateisinančia termino atskirajam skundui paduoti praleidimą.

CK 1.137 straipsnyje reglamentuojamas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šioje normoje įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata – asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Naudojimasis teisėmis reiškia asmens elgesį, atitinkantį turimų teisių turinį, reiškiantį tam tikrų veiksmų atlikimą arba susilaikymą nuo jų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi įvertinant galimus savo elgesio variantus, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų, t. y. asmuo turi teisę nuspręsti, ar ginti savo pažeistą teisę, gali pasirinkti teisių gynimo būdą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Gindamas savo teises teismine tvarka asmuo privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Atskirojo skundo argumentais pareiškėjas nepaneigė šios išvados, todėl jam tenka visos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjui užkirsto kelio pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta galimybe iškelti jam bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas labai nedaug. Kaip minėta, paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2014 m. spalio 6 d., o atskirasis skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas 2014 m. lapkričio 14 d. Apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-777/2009, nežymiu termino praleidimu pripažintas termino praleidimas 1 diena, tačiau apeliantas atskirojo skundo padavimo terminą praleido ne 1, o 39 dienomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis terminas, lyginant jį su 7 dienų terminu atskirajam skundui paduoti, yra labai ilgas.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. J. (dabartinė pavardė – O.) ir J. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-3-135/2010, 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007). Iš šio išaiškinimo akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu įvertinti paties byloje dalyvaujančio asmens procesinį elgesį bei jo realias galimybes sužinoti apie skundžiamos nutarties priėmimo datą. Paaiškėjus, kad byloje dalyvaujantis asmuo viso bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, aktyviai domėjosi proceso eiga, priimdavo jam siunčiamus procesinius dokumentus ir tik per klaidą (pavyzdžiui, ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negavęs nutarties kopijos) nepateikė atskirojo skundo teismui per įstatyme nustatytą terminą, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesidomėjo proceso eiga, nepriėmė jam siunčiamų procesinių dokumentų, juos gavęs, ilgą laiką delsė pateikti atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo elgesio bylos nagrinėjimo metu pripažinti sąžiningu ir spręsti, kad atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo įvardintų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, todėl apeliacine tvarka peržiūrima teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.