Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. S., nedalyvaujant pareiškėjui G. S., suinteresuotam asmeniui K. S., suinteresuoto asmens 106-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui G. K., suinteresuotam asmeniui D. K., suinteresuoto asmens L. K. atstovei advokato padėjėjai S. V., suinteresuoto asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“, K. S., D. K., G. K., L. K., 106-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad bankroto byla negali būti keliama dėl G. S. nesąžiningumo, nuomonės dėl administratoriaus kandidatūros neišsakė, prašė G. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Pareiškėjas G. S. į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 130 str. nustatyta tvarka, 4 t., b. l. 34-38). Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad G. S. pagal vykdomuosius dokumentus valstybės biudžetui skolingas 366,63 Lt (4 t., b. l. 78). Savo atsiliepime į pareiškimą (1 t., b. l. 121,) nurodė, kad bankroto bylos iškėlimui neprieštarauja. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie posėdį pranešta CPK 123 str. nustatyta tvarka 4 t., b. l. 37), prašymų dėl proceso eigos nepateikta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinis kodeksas 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad bendra G. S. nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 360.644,95 Lt (1 t., b. l. 40). Ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra, kreditorinių reikalavimų egzistavimo faktą patvirtino visi atsiliepimus pateikę tretieji asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. liepos 18 d. pareiškėjas dovanojimo sutartimi perleidimo nuosavybės teisę į 162/1000 patalpos Nr. 4400-0797-7662:8754, vidutinė rinkos vertė – 77 700 Lt, savo dukteriai G. S. (1 t. b. l. 134-137). Dukra patenka į CK 3.135 straipsnyje numatytų artimų giminaičių sąrašą.

Pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimaisiais giminaičiais.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bylas nagrinėjant ginčo teisenos tvarka pareiga paneigti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas tenka sandorį sudariusioms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013 ir kt.).

Dėl nurodytos priežasties pareiškėjui kilo pareiga įrodyti, kad sudarytas sandoris buvo sudarytas sąžiningai, kad sandorį sudaręs asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta viešo paskelbimo būdu; nepateikė, nenurodė ir neprašė teismo išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog su artimu giminaičiu sudarydamas 2012-07-18 sandorį siekė sumažinti įsiskolinimus ankstesniems kreditoriams ar įsigyti likvidų turtą, t.y. pareiškėjas byloje nepaneigė Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintos jo nesąžiningumo sudarant dovanojimo sandorį prezumpcijos.

Be to, Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato atvejus kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad kai paaiškėja, kai fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

Ginčo atveju sudaryta dovanojimo sutartis dėl pakankamai vertingo – nekilnojamojo turto dalies perleidimo savo dukteriai negali būti vertinama kaip sąžiningas pareiškėjo elgesys. Pažymėtina, kad įstatymas dėl fizinių asmenų bankroto buvo priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Neatlygintinis sandoris sudarytas 2012 m. liepos 18 d. Įstatymas pradėjo veikti nuo 2013 m. kovo 1 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. liepos 22 d. Ir nors nėra teismo sprendimo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sumažino savo turimo turto masę, sąmoningai siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais. Taigi pareiškėjo nesąžiningumas, dovanojant dukrai nekilnojamąjį turtą yra preziumuotinas.

Ištirtų įrodymų kontekste teigtina, kad galimai šiuo metu pareiškėjas ir neturi visos išieškomos sumos (manytina, jog priešingu atveju įsipareigojimas būtų vykdomas), tačiau paminėto nesąžiningo sandorio, per 3 metus iki kreipimosi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sudarymo faktas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, dėl to teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas

(CPK 178str.). Nustačius paminėtą nesąžiningumo sąlygą, aplinkybės dėl to, ar pareiškėjas yra šiuo metu moku, nėra tirtinos ir nagrinėtinos. Teismas taip pat kaip nesąžiningus pareiškėjo veiksmus vertina tai, kad jis, būdamas darbingo amžiaus, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas savo įsiskolinimus sumažinti, neieškojo darbo, už kurį gautų didesnį atlyginimą, tačiau atvirkščiai, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais savo skolinius įsipareigojimus dar padidino.

Pareiškėjo nesąžiningumo faktą fizinio asmens bankroto aspektu, perleidžiant savo dukrai nekilnojamąjį turtą konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2014-01-23 ir 2014-05-28 nutartyse nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl apylinkės teismo nutarčių iškelti G. S. bankroto bylą.

Kadangi civilinėje byloje nustatyti civilinės teisės prasme akivaizdžiai nesąžiningi kreditorių atžvilgiu pareiškėjo veiksmai, fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui G. S. kelti atsisakytina (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Iš pareiškėjo G. S. priteistina valstybei teismo turėtos byloje išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 207,-Lt.(CPK88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 2 punktu, CPK 291 straipsniu,

nutarė:

Atsisakyti iškelti pareiškėjui G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 207,-Lt.(du šimtus septynis litus) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.