Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-684-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3410-400/2016 dėl antstolio veiksmų, išieškotojas – AB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolio A. B. kontoroje, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011, kuria iš skolininko K. G. nutarta išieškoti 134769,37 Eur negrąžinto kredito, 1352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių (bendra skola išieškotojui - 136836,93 Eur), 39 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinai vykdant išieškojimą, 2011 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriui. 2012 m. birželio 27 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriuo nustatyta, kad skolininkui K. G. priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., rinkos vertė yra 141 913,80 Eur (490 000 Lt).

2016 m. kovo 10 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl varžytynių, kuriuo paskelbė antrąsias skolininkui K. G. priklausančio 0,1298 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. varžytines. Pradinė parduodamo turto kaina buvo nustatyta 85148 Eur. Varžytinės buvo paskelbtos internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt ir turėjo vykti nuo 2016 m. kovo 10 d. 12:38:10 val. iki 2016 m. balandžio 11 d. 12:38:59 val.

2016 m. kovo 21 d. antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo K. G. skundas, kuriuo jis prašė atšaukti 2016 m. kovo 10 d. patvarkymu paskelbtas antrąsias varžytynes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 str. 2 d. skirti naują ekspertizę iš varžytynių parduodamo turto vertei nustatyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis A. B. 2016 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti minėtą skundą ir persiuntė jį pirmosios instancijos teismui.

Skundžiama 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškėjo (skolininko) K. G. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto įkainojimu, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėjas nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizė yra ydinga, kad prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar yra nepagrįsta nustatytais metodais ar kad ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Nepateikti jokie paskaičiavimai, vertinimai, kriterijai, kurie patvirtintų neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Teismo nuomone, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėjas iš esmės grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Kartu teismas pripažino, jog pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas nesudaro jokio pagrindo abejoti eksperto atliktos ekspertizės metu nustatytos kainos teisingumu bei pabrėžė, jog turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytinėse.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 str. 1 d. normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi iš virš aptartų aplinkybių galima pagrįstai spręsti, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad, priverstinai vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. 2-3015-488/2011 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 134 769,37 Eur negrąžinto kredito, 1352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių, viso – 136 836,93 Eur, 39 Eur žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio metines palūkanų išieškojimo iš skolininko K. G. bei skolininkui priklausančio kreditoriui įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, 2011 m. lapkričio 7 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo įkeisto turto vertei nustatyti. 2012 m. birželio 27 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) įkeisto skolininkui K. G. priklausančio turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., bendra rinkos vertės yra 141 913,80 Eur (490 000 Lt). 2016 m. kovo 10 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl varžytynių, kuriuo paskelbė antrąsias minėto turto varžytines. Pradinė parduodamo turto kaina buvo nustatyta 85 148 Eur. Varžytinės buvo paskelbtos internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt ir turėjo vykti nuo 2016 m. kovo 10 d. 12:38:10 val. iki 2016 m. balandžio 11 d. 12:38:59 val. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su tokiu antstolio patvarkymu ir tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra privaloma skirti naują turto ekspertizę, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą raštą, Lietuvos rinkos pokyčius, įvedus naują valiutą eurą nekilnojamojo turto kainos yra padidėjusios, dėl ko iš varžytynių parduodamo turto vertė yra gerokai didesnė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apelianto atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams.

Pažymėtina, kad antstolio A. B. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo tikrinti teismo procesuose ir buvo pripažinta, jog jie atitinka CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 681 str. yra numatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka. Pagal pastarojo straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Be to, CPK 681 str. 3 d. numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos.

Skolininkas K. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 681-682 str. nustatyta tvarka buvo pareiškęs prieštaravimus ir pateikęs skundus dėl Turto ekspertizės akto panaikinimo ir kitų antstolio veiksmų, susijusių su minėto turto vertės nustatymu, tačiau jie įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinti nepagrįstais (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8893-755/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6604-902/2012; 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4875-223/2013; 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9598-488/2013; Panevėžio apygardos teismo 2012-11-22 nutartys civilinėse byloje Nr. 2S-833-227/2012, Nr. 2S-834-227/2012; 2013-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-704-198/2013).

Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, skolininkas, nors skunde tvirtina, kad vykdomojoje byloje šiuo metu turi būti paskirta nauja turto įvertinimo ekspertizė, tačiau šio savo prašymo tinkamai nemotyvuoja (CPK 682 str. 2 d.). Kadangi byloje jau yra atlikta ekspertizė, tai galėtų būti svarstomas klausimas tik vykdymo proceso metu įkainoto turto perkainavimo pasikeitus turto vertei (CPK 681 str. 2 d.). Tačiau apeliantas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų ar argumentų apie tai, jog turto vertė išties padidėjo ir iš esmės nebeatitinka ekspertizės metu nustatytos rinkos vertės. Turto rinkos vertę įtakoja ne praėjęs laiko tarpas, bet tame laikotarpyje įvykę tam tikri rinkos pokyčiai ir įvykiai rinkoje. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte yra numatyta, jog 2013 – 2014 metais pastebimas namų ir butų vertės padidėjimas nuo 4 iki 6 procentų (vykdomosios bylos 2 t., b. l. 80), savaime nereiškia, kad iš esmės yra pasikeitusi apelianto valdomo minėto turto rinkos vertė, nes neaišku, ar minėtas turtas priklauso „naujesnės statybos namų“ kategorijai, apie kurią kalbama pažymoje, o nurodymas, kad prižiūrimo turto vertė nemažėja, dar nereiškia, jog ji padidėjo. Net jeigu ir daryti prielaidą, jog 2013-2014 metais turto vertė padidėjo 4-6 procentais, tai neįrodo, koks kainos pokytis ir kuria linkme galimai buvo 2015-2016 metais. Be to, šios pažymos duomenimis apeliantas rėmėsi teikdamas 2014-10-01 skundą dėl antstolio veiksmų ir vėlesnius skundus su analogišku pagrindu ir reikalavimu (Vykdomosios bylos 2 t. b. l. 78-80, 100-102). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais teismai įvertino minėtos pažymos įrodomąją reikšmę ir konstatavo, kad ji nepatvirtina būtinybės turtą perkainoti ir skolininko turto vertės pasikeitimo (CPK 18 str., 182 str. 2 p., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8831-488/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-198/2015).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytinėse, nes objektyvi turto rinkos vertė gali būti nustatoma tik pardavus turtą iš varžytinių. Atskiruoju skundu pareiškėjas išreiškia nesutikimą su tokia išvada, tačiau iš esmės tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Nors apeliantas tvirtina, jog minėto turto rinkos vertė nuo jos nustatymo 2012 m. birželio mėnesį padidėjo, tačiau už tą kainą, kuri nustatyta 2012 metais, turto niekas nepirko, į varžytines neatvyko nei vienas pirkėjas, dėl ko jos 2013-12-13 aktu buvo pripažintos neįvykusiomis CPK 717 str. 1 d. 1 p. pagrindu (vykdomosios bylos 2 t., b. l. 9). Nagrinėjamu atveju buvo skelbiamos antrosios varžytynės, todėl parduodamo turto pradinė kaina įstatymo pagrindu nustatyta mažesnė ir sudaro šešiasdešimt procentų nuo CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, nesant objektyvių jo nuomonę pagrindžiančių duomenų, negali būti pagrindas padaryti išvadą, jog minėto įkeisto turto vertė šiuo metu yra reikšmingai pasikeitusi ir tai sudaro pagrindą perkainuoti turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus virš išdėstytus duomenis bei faktinių aplinkybių visumą, atmeta ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl visų jo nurodomų aplinkybių. Pabrėžtina, jog skundžiama nutartimi yra pasisakyta dėl esminių skundo argumentų, o pats pareiškėjas iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio motyvus, kurių nedetalizavo. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti nemotyvuota nėra teisinio pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su kreditoriaus atsiliepime išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje ilgą vykdymo procesą sąlygoja paties pareiškėjo (skolininko) veiksmai, kadangi jis yra apskundęs faktiškai visus antstolio patvarkymus, susijusius su turto pardavimu iš varžytinių. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, jog neigiamų pasekmių kyla ne tik kreditoriui (pažeidžiama jo teisė kuo greičiau gauti prievolės įvykdymą), tačiau ir pačiam pareiškėjui.

Nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą argumentai, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teisme formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose nauja ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama ir praėjus trumpesniam terminui nuo atlikto vertinimo bei kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Čia pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai nesaisto atskirąjį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo, o vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), kuris formuojamoje praktikoje, kaip jau minėta, yra ne kartą pažymėjęs, jog skolininkas vykdymo procese turi pareigą sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis. Vien nepagrįstas ir subjektyvus pareiškėjo vertinimas, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas ar teisėjas yra šališkas, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas, nesant įrodymų apie teismo ar teisėjų objektyvųjį ar subjektyvųjį šališkumą, negali būti vertinamas kaip nusistatymas prieš konkretų proceso dalyvį.

Taigi vadovaudamasis auksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.