Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjos K. K. skundą suinteresuotam asmeniui V. K., AB SEB bankui, antstoliui A.Bespalovui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio A.Bespalovo veiksmų ir prašo panaikinti antstolio A.Bespalovo patvarkymą Nr.S-3.5 Nr.20566 atsisakyti tenkinti skundą ir perkainoti turtą, t.y. atlikti naują žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), šiltnamio UN (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymą. Nurodo, kad antstolis 2015-10-15 priėmė patvarkymą dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių paskelbimo, nurodant pradinę parduodamo turto kainą 63 022 EUR. Nustatydamas turto kainą, antstolis rėmėsi 2013-10-18 surašytu UAB korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vertinimo ataskaita Nr.50AO-1310-0072, kuriuo iš varžytynių parduodamo turto vertė nurodyta 272 000 Lt, o vėliau- 272 000 Lt. Kadangi šiuo metu yra jaučiamas nekilnojamojo turto vertės ženklus augimas, ji kreipėsi su skundu dėl atlikto turto vertinimo, tačiau antstolis atsisakė tenkinti jos skundą. Mano, kad iš naujo neįvertinus nekilnojamojo turto vertės ir jį pardavus iš varžytynių būtų pažeistos jos, kaip skolininkės, teisės. CPK 681 str. 2 d. numato, kad vykdymo procese pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainotas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad antstolio A.Bespalovo žinioje yra vykdomoji byla Nr.0025/12/03255 dėl išieškojimo iš K. K. ir V. K. (vykd. bylos lapai 1-2, tomas 1). 2013-02-11 buvo surašytas antstolio Turto arešto aktas (vykd. bylos lapai 31-36, tomas 1), kuriuo buvo areštuotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 2013-02-11 antstolio patvarkymu Nr.0025/12/03255 „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ ( vykd. bylos lapai 38-39, tomas 1) buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti. Iš 2013-03-14 Ekspertizės akto (vykd. bylos lapai 41-89 tomas 1) matyti, kad koreguota vertinamo turto vertė yra 227 386 Lt. 2013-09-10 Patvarkymu Nr.0025/12/03255 (vykd. bylos lapai 110-113 tomas 1) areštuoto turto varžytinės buvo atšauktos ir paskirta pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti, kuri buvo pavesta atlikti UAB Korporacija „Matininkai“. Iš 2013-10-18 Namų valdos ekspertizės akto Nr.50A0-1310-0072 (vykdom. bylos lapai 115- 159 tomas 1) matyti, kad areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2013-10-18 ) yra 272 000 Lt. Iš antstolio 2015-10-15 Patvarkymo Nr.0025/12/03255 (vykd. bylos lapai 59-60 tomas 2) matyti, kad areštuoto nekilnojamojo turto elektroninės varžytynės paskelbtos, numatant jų pradžią 2015-10-15 12:45:26 val., pabaigą – 2015-11-16 12:45:59 val., pradinę turto kainą nustatant 63 022 EUR.

Taigi, pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia ta aplinkybe, kad yra neteisingai nustatyta iš varžytynių parduodamo turto vertė.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas

bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 str. 1 d.). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių . Šioje byloje nustatyta, jog buvo atliktos dvi ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo byloje nėra, tačiau nuo jų atlikimo praėjo daugiau kaip du metai. Teismas, vykdydamas procesinę antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kontrolę, negali toleruoti situacijos, kuri gali sąlygoti vėlesnių antstolio veiksmų neteisėtumą, t.y. pardavus turtą varžytynėse už kainą, kuri galimai neatitinka realios vertės, atiteksiančio jo pirkėjui, gali atsirasti pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o tai jau reikštų ne tik dabartinių vykdymo proceso dalyvių, bet ir nekilnojamąjį turtą įsigijusio asmens teisių pažeidimus.

CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 str. 1 d. nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Kaip matyti, šioje byloje pareiškėja yra pateikusi antstoliui eilę skelbimų su nekilnojamojo turto verte. Be to, kaip jau minėta nuo ekspertizės atlikimo praėjo daugiau kaip du metai. Dėl šių aplinkybių siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl nekilnojamojo turto vertės, byloje skirtina pakartotinė ekspertizė, pasiūlant pareiškėjai sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą arba už ją sumokėti iš antstolio sąskaitos ( CPK 682 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio A.Bespalovo patvarkymą Nr.S-3.5 Nr.20566 atsisakyti tenkinti skundą ir įpareigoti antstolį skirti vykdomojoje byloje pakartotinę turto - žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato UN (duomenys neskelbtini), šiltnamio UN (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.