Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui B. S. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui iki pilnametystės; ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 325 Eur per mėn. galėtų būti pakankamas tik būtiniausiems kasdieniams ir specialiesiems Dominyko poreikiams tenkinti, nes prašoma suma faktiškai yra mažesnė nei teismų praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus, reikalingas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, bei atitinkamai gali būti ir didesnis, vaikui turint specialiųjų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Gimimo įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad ieškovė A. R. ir atsakovas B. S. yra nepilnamečio D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e.b.l. 4). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad vaikas gyvena su motina A. R. socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai nesusituokę ir gyvena skyriumi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad išlaikymo pareigą vykdo. Kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas ir ieškovė nepilnamečio D. S. vardu nupirko nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 121-122; 126). Atsakovas teigia, jog išlaikymą teikė nurodytu turtu, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, t. y. jog turto kaina buvo sumokėta atsakovo lėšomis. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog nurodytas turtas naudojamas vaiko poreikių tenkinimui, t. y. kaip būstas, vaiko išlaikymui naudojamų pajamų šaltinis ir pan. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad minėtas turtas nupirktas vaiko nuosavybėn, atsakovui siekiant išvengti jo skolų išieškojimo iš nurodyto turto; turtas yra netinkamas naudoti gyvenamajai patalpai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog į vaiko vardu nupirktą turtą yra investavęs 30000,00 Eur, taip pat dalyvauja vaiko priežiūroje, perka drabužius, maistą, žaislus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl dėl šių priežasčių negalėjo dalyvauti vaiko priežiūroje.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, jog atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikui, todėl išlaikymas priteisiamas teismo.

Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas D. S. yra neįgalus, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis (e.b.l. 6-7). Pedagoginė psichologinės tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktais duomenimis vaikui nustatyti dideli specialieji poreikiai: (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 53). Tačiau byloje nepateikta įrodymų apie vaiko sveikatos priežiūros išlaidas, todėl darytina išvada, jog šios išlaidos kompensuojamos valstybės. D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5). Apie darželio išlaidas byloje duomenų taip pat nepateikta. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) akte (e.b.l. 58-59), išvadoje (e.b.l. 26) nurodytų duomenų matyti, kad vaiko motina gyvena su D. S. socialiniame būste, bute yra reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, vaikas turi atskirą kambarį.

Kadangi byloje nepateikta įrodymų apie konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas, todėl teismas priteistino išlaikymo dydis nustatytinas vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką šis išlaikymo dydis neįrodinėtinas.

Nagrinėjamu atveju abiejų D. S. tėvų turtinė padėtis panaši: ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) kaip darbo ieškantis asmuo. Vaiko tėvas B. S. ieškinio pareiškimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau iki teismo posėdžio išleistas į laisvę.

Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, darytina išvada, kad D. S. interesus atitinka išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrindą sumažinti atsakovo prievolę teikti išlaikymą vaikui. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Todėl atsakovas gali ir privalo teikti sūnui ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą.

Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo ieškovės nurodyto teisės į išlaikymą atsiradimo momento (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas 3.200 straipsnis). Kadangi vaiko poreikiai turi būti tenkinami nuolatos, teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka vaiko interesus. Tik nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis gali būti taikomos kitos CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytos išlaikymo formos. Kadangi išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko tėvai nesusituokę ir gyvena skyrium, o nepilnametis D. S. gyvena su motina, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo (uzufrukto) teisė priklauso vaiko motinai A. R. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiai vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 212,50 Eur ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 12,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo ieškinio pareiškimo dienos (duomenys neskelbtini) iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. S. motiną A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo B. S. valstybei 212,50 Eur išlaidų už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 12,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 224,75 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.