Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrija „Paupiai“ pirmininkei S. K., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrija „Paupiai“ ieškinį atsakovui J. R. dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, dėl permokos (žalos) priteisimo ir kitų reikalavimų ir J. R. ieškinį daugiabučių namų savininkų bendrijai „Paupiai“ dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5454 panaikinimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškovo byloje

6. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - „Bendrijų įstatymas“) 3 straipsnis nustato, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

7. Bendrijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas; bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. DSNB “Paupiai” įstatų (toliau “Bendrijos įstatai”, “Įstatai”) 29 punktas numato, kad bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir Bendrijos valdyba. Įstatų 52 punktas nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas, kuris yra ir bendrijos pirmininkas (Įstatų 52.2 punktas). Bendrijai atstovauja, Bendrijos vardu veikia ir sandorius Bendrijos vardu sudaro Bendrijos pirmininkas (Įstatų 60 punktas), kuris pagal Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolu 2014-06-15 Nr. P-14-C patvirtintų Bendrijos pareiginių nuostatų (toliau – “Pareiginiai nuostatai”) 1.3 punktą, 1.8 punktą, 2.12 punktą savo veikloje vadovaujasi ne tik bendrijos įstatais ir Bendrijų įstatymu, tačiau ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais (Pareiginių nuostatų 1.5 punktas (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4,5 dalys). Kreipimasis į teismą su ieškiniu nenumatytas Bendrijų įstatymo 12 straipsnyje, t.y. tam nėra būtinas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimas. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu atsakovo argumentas, kad ieškovu byloje turi būti DSNB valdyba, o ne pati Bendrija, kurią atstovauja Bendrijos pirmininkė.

Dėl Bendrijos pirmininko rinkimo

8. Bendrijos įstatų 56 punktas nustato, kad Bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, darbo sutarties su juo sudarymo ir jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos Bendrijų įstatyme.

9. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Bendrijos visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius).

10. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad DSNB “Paupiai” visuotinis susirinkimas įvyko 2020 m. birželio 4 d. Kaip ir tarp šalių nėra ginčo, kad jo metu vienas iš svarstytų klausimų buvo Bendrijos pirmininko rinkimai (darbotvarkės 4 punktas).

12. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar visuotinio susirinkimo metu buvo svarstyta ir priimti sprendimai nuo kada baigiasi buvusio pirmininko (J. R.) įgaliojimai ir nuo kada pradeda eiti pareigas naujai išrinta pirmininkė S. K..

13. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

14. Byloje nustatyta, kad po 2020 m. birželio 4 d. vykusio visuotinio susirinkimo buvo surašytas ne vienas susirinkimo protokolas, t.y. surašyti ir susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio pasirašyti du skirtingo turinio protokolai.

15. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.

16. Susirinkimo pirmininke bendru sutarimu patvirtinta J. Z. apklausta teismo posėdžio metu liudytoja, parodė, kad svarstant kiekvieną klausimą ji perskaitė svarstomo klausimo formuluotę, prisimena, kad formuluotė buvo tokia - kadangi kadencija baigiasi liepos 6 d., tai renkamas naujas pirmininkas“. Susirinkimo juodraščius ji atidavė J. R., nes jis to pareikalavo. J. Z. parodė, kad A. M. surašiusi protokolą jai paskambino, nurodydama kad turi išvažiuoti ir kad ateitų pasirašyti ir atiduotų pirmininkui. Tą patį patvirtino ir liudytoja apklausta pati A. M.. J. Z. parodė, kad Arūnės protokole buvo nurodytos datos “iki liepos 6 d.” ir ji paklausė ar tikrai turi būti tos datos. J. Z. parodė, kad Susisrinkimas nesvarstė datos nuo kada renkama S. K., todėl J. R. pasakius, kad jos juodraštyje nebuvo jokios datos, parašė laišką A., kad reikia pataisyti protokolą. Kad protokolas buvo ištaisytas patvirtino ir A. M.. Pataisyto protokolo (be datų) vieną egzempliorių nunešė R., kitas liko pas A., kad perduoti naujai pirmininkei. Tačiau su ieškiniu ieškovė pateikė tik vieną jo egzempliorių, kuriame 4 darbotvarkės klausimu įrašytas nutarimas: balsų dauguma DNSB „Paupiai“ pirmininko pareigoms išrinkta S. K., pareigas pradedant vykdyti nuo 2020 m. liepos 7 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė kitą 2020-06-04 visuotinio DNSB „Paupiai“ susirinkimo protokolą (2021-01-11 DOK-1362), kuriame nurodyta, kad darbotvarkės 4 klausimu nutarta: balsų dauguma DNSB „Paupiai“ pirmininko pareigoms naujai 3 metų kadencijai išrinkta S. K..

17. Kad visuotinio susirinkimo metu nebuvo svarstyta data nuo kada baigiasi J. R. įgaliojimai patvirtino ir susirinkime dalyvavusi, buhalterines paslaugas teikianti, anksčiau Bendrijoje buhaltere dirbusi, A. S.. Liudytoja parodė, kad Susirinkime konkrečiai nebuvo įvardyta data kada pirmininkas bus atleistas. Būtent todėl, jai gavus iš R. el. paštu birželio 15 d. įsakymą dėl R. atleidimo, kurį buvo pasirašęs M., kilo klausimas ar jis teisėtas, nes įsakymas pasirašytas birželio 11 d. Liudytoja A. S. nurodė, kad kadangi viena nesiima spręsti – laišką persiuntė naujai išrinktai pirmininkei bei apie tai informavo R.. Vakare gavo įsakymą jau pasirašytą paties R. – tekstas tas pats. Pirmininkė sušaukė naujos valdybos susirinkimą tos pačios dienos vakare ir pasikvietė įgaliotą asmenį – F. M.. A. S. pabrėžė, kad naujos Valdybos susirinkimo metu gavo nurodymus, kad įsakymas turi būti vykdomas, „neuždelsti, išmokėti“. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 15 d. vykusio Valdybos posėdžio garso įrašas.

18. Liudytoju apklaustas F. M. parodė, kad Susirinkime nebuvo svarstoma nei nuo kada nei kada bus atleistas R., nes tai buvo savaime aišku, kadangi išrinktas naujas pirmininkas ir viskas numatyta įstatymu. Pažymėjo, kad R. paruoštą įsakymą pasirašė Susirinkimo priimto sprendimo pagrindu.

19. Liudytoja apklausta A. M. nurodė, kad susirinkime buvo kalbama apie tai, kad reikia laiko perduoti dokumentaciją, S. K. nurodė, kad jai reikia pereiti tinklus ir pan. V. V. parodė, kad žmonės kalbėjo, kad pirmininkė pradės dirbti kai baigsis J. R. kadencija, suprato, kad lyg ir nutarė susirinkimas kad naujoji pirmininkė pradės nuo liepos pradžios, pasibaigus kadencijai. R. T., parodė, kad K. norėjo susipažinti su dokumentais, jie visi pašnekėjo, kad tikrai reikia duoti žmogui susipažinti. Liudytoja L. S. parodė, kad vienas vyriškis paklausė ar J. R. rytoj jau nebedirba, tačiau taip nebuvo nuspręsta. Nurodė, kad buvo kažkokia data, bet jos neatsimena, mano, kad neįmanoma buvo nesuprasti kada R. darbo pabaiga.

21. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau “DK”) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad DK reglamentuoja individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka. Taip pat minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad DK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas reglamentuoja ir kitų įstatymų reglamentuojamus visuomeninius santykius, atsirandančius asmenims įgyvendinant profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą. Negalima pagal analogiją taikyti bendrųjų normų, kai yra specialiosios (DK 4 straipsnis). Taigi, jau nurodyta, kad Bendrijos įstatų 56 punkte nustatyta, kad Bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, darbo sutarties su juo sudarymo ir jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos Bendrijų įstatyme, pagal kurį išrinkto bendrijos pirmininko kadencija negali būti ilgesnė kaip 3 metų laikotarpiui. Tai yra maksimalus terminas.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017-07-06 vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu (Protokolas Nr. P_17-2) 7 darbotvarkės klausimu svarstytas Bendrijos pirmininko rinkimas. Protokole nurodyta, kad 2017 m. birželio 15 d. baigiasi 2014 m. birželio 15 d. išrinkto bendrijos pirmininko kadencija ir įgaliojimai. Balsų dauguma nutarta bendrijos pirmininko pareigoms 3 metų kadencijai išrinkti J. R.. Iš šio susirinkimo protokolo matyti, kad J. R. kadencija buvo pasibaigusi 2017 m. birželio 15 d. (susirinkimo, kuris vyko 2014-06-15 pagrindu), nes tuomet J. R. buvo išrinktas valdybos pirmininku trijų metų kadencijai. Pažymėtina, kad analogiškai pati ieškovė J. R. kadencijos pabaigą sieja su 2017-07-06 Visuotinio susirinkimo data, tuo pripažindama, kad J. R. kadenciją pradėjo nuo jo išrinkimo 2017-07-06.

23. Darbo sutartis negali būti nutraukta be teisinio, t. y. įstatymuose nustatyto, pagrindo. Jau nurodyta, kad DK 1 straipsnyje, apibrėžiančiame Darbo kodekso reglamentuojamus santykius, įtvirtinta galimybė reglamentuoti tam tikrose specifinėse srityse kylančius darbo teisinius santykius ne tik Darbo kodekse, bet ir kitais, tam tikroms darbuotojų kategorijoms taikytinais įstatymais bei kitais teisės aktais. Kadangi Bendrijos visuotinis susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organus (valdybą ir pirmininką), laikytina, kad darbo sutarties su bendrijos pirmininku pasibaigimo pagrindas yra numatytas DK 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir DK 53 straipsnio 7 punkte, t.y. darbo sutartis baigiasi visuotinio susirinkimo sprendimo pagrindu, o DK normos taikomos tik įforminant darbo sutarties pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2009). Vadovaujantis DK 65 straipsnio 1 dalimi visuotinis susirinkimas turėjo konstatuoti darbo sutarties su J. R. pasibaigimą. Tokio sprendimo nėra nei viename iš teismui pateiktų susirinkimo protokolo egzempliorių.

24. Bendrijos įstatymas nustato, kad bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

25. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.

26. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2020 m. birželio 4 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu įgaliotu asmeniu bendrijos vardu pasirašyti su bendrijos pirmininku įgaliota naujai patvirtinta Valdybos narė V. V.. Tačiau darbo sutartis su naujai išrinkta pirmininke S. K. nebuvo pasirašyta.

27. Juridinių asmenų registro išraše nurodyta tiek naujo pirmininko S. K., tiek valdybos paskyrimo (išrinkimo) data – 2020-06-04.

29. Įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinius šalių įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad 2020-06-04 vykusio susitrinkimo metu svarstant 4 darbotvarkės klausimą nebuvo svarstomos ir nutartos konkrečios datos. Iš susirinkimą vedusios J. Z. parodymų ir byloje ištirtų juodraščių nustatyta, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas tik pirmininko rinkimo klausimas. Pirmininko darbo sutarties pradžia nekeičia paties pirmininko išrinkimo fakto, kuris ir buvo svarstytas 4 darbotvarkės klausimu. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir Bendrijų įstatymo 10 straipsnio dalys, kuriose yra 2 ir 6 punktu išskirtas pirmininko rinkimas (atšaukimas) ir bendrijos pirmininko darbo sąlygų nustatymas, paskiriant įgaliotą asmenį, atsižvelgiant į tai pasirašyti darbo sutartį.

30. Pažymėtina, kad susirinkimo darbotvarkės 9 klausimu svarstyta Bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygų ir darbo užmokesčio nustatymas. Nuo kada darbuotojas pradeda dirbti taip pat yra darbo sutarties sąlyga (DK 44 straipsnis). Todėl ji ir turėjo būti aptarta ir sprendimai priimti svarstant šį klausimą, nes tų sprendimų pagrindu įgaliotas asmuo pasirašytų darbo sutartį. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą susirinkimo protokolo nutarimo tekstą įgaliotas asmuo net neturėjo duomenų iki kada su S. K. sudaroma darbo sutartis, nes nenurodytas terminas (kadencijos laikotarpis).

31. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai, pačios S. K. paaiškinimai, 2020 m. birželio 15 d. Valdybos posėdžio garso įrašas, kurį pateikė pati ieškovė, patvirtina, kad faktiškai bendrijai S. K. pradėjo vadovauti nelaukdama jos nurodytos liepos 7 dienos. Beje kaip ir sušaukta nauja valdyba, nors pagal ieškovės pateikto susirinkimo protokolo tekstą naujosios valdybos darbo pradžia taip pat tik 2020-07-07.

32. S. K. argumentas, kad reikėjo laiko susipažinti su dokumentais, todėl ji negalėjo pradėti eiti iš karto pareigų yra nepagrįstas. Visa dokumentacija galėjo būti perduota tik jau įgaliojimus turinčiam pirmininkui. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis jau 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į ją siūlydamas dokumentus perduoti.

33. Ieškovei neįrodžius, kad visuotinis susirinkimas nutarė, kad įgaliotas asmuo darbo sutartį su S. K. turi pasirašyti tik 2020 m. liepos 7 d., darytina išvada, kad S. K. pradėjo eiti pareigas nuo išrinkimo dienos. O tai reiškia, kad tą dieną pasibaigė ir senojo pirmininko (atsakovo J. R. įgaliojimai). Teismas negali daryti išvados, kad DSNB “Paupiai” su J. R. 2008 m. liepos 3 d. sudaryta darbo sutartis tapo neterminuota, nes vadovaujantis DK 67 straipsnio 3 dalimi darbo santykių buvimo laikotarpiu neišnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (kadencijų laikotarpiai). DK 68 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuotos sutartys su renkamais ar skiriamais darbuotojais gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu.

34. Susirinkimas nepriėmė nutarimo dėl įgalioto asmens, kuris pasirašys darbo sutarties nutraukimą su J. R., todėl J. R. 2020-06-04 pateikė pareiškimą valdybai. Pažymėtina, kad teismui šį įrodymą pateikė ieškovė. Tarp J. R. ir naujosios pirmininkės S. K. įvykęs susirašinėjimas patvirtina J. R. nurodytą aplinkybę, kad sutarties su juo nutraukimo klausimas nebuvo sprendžiamas, netgi jeigu ieškovės teigimu sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2020 m. liepos 6 d. Ieškovė nepagrindė kas jos manymu būtų turėjęs priimti tokį sprendimą ir kas būtų turėjęs pasirašyti darbo sutarties nutraukimą. Nors J. R. buvo pats valdybos pirmininku, tačiau jo darbdavys buvo Bendrija. Todėl esant tokiai situacijai, ieškovas kreipėsi į valdybos narį F. M., kuris pagal byloje esančius duomenis buvo 2017-05-23 valdybos išrinktas tiek pasirašyti papildomą darbo sutartį su bendrijos pirmininku, tiek įsakymus, kitą dokumentaciją, kai bendrijos pirmininkas negali to padaryti. Tiek F. M. parodymai, tiek pačios ieškovės pateiktas 2020-06-15 naujosios valdybos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad F. M. ne pats inicijavo atšaukimą savo pasirašytų įsakymų, pažymėtina akcentuodamas, kad J. R. atleidimo data nebuvo svarstoma. Turėdamas tokią informaciją, J. R. pats tą pačią dieną, t.y. 2020 m. birželio 15 d. priėmė įsakymą Nr. P20-06. Nors jame nurodyta, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2020 m. birželio 15 d., tačiau kaip pagrindą nurodo visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas negalėjo pats dėl savęs priimti tokio įsakymo. Su šiuo argumentu teismas nesutinka. Kaip jau nurodyta aukščiau, DK normos taikomos įforminant darbo sutarties pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2009). Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2006; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2002, spręsdamas dėl kaltės uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju-ieškovu kaip bendrijos pirmininku, konstatavo jog būtina atsižvelgti į atleidžiamo darbuotojo teisinį statusą ir jo vykdytas darbo funkcijas, ir nustačius, kad iki darbo sutarties nutraukimo ieškovas ėjo bendrijos pirmininko pareigas, jo atleidimo iš darbo dieną bendrijos kasoje buvo lėšų, todėl nebuvo objektyvių kliūčių išspręsti pačiam ieškovui pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl priklausančių išmokų išmokėjimo.

35. J. R. įsakymą priėmė vadovaujantis visutinio susirinkimo pagrindu, tą patvirtino ir buhalterines paslaugas teikianti A. S.. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4, 8 dalys nustato, kad Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais bei atsako už visuotinio susirinkimo pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą.

36. Pažymėtina, kad pačiai ieškovei nesprendžiant atsakovo atleidimo klausimo, delsiant su juo atsiskaityti, bendrijai galėjo būti padaryta žala.

37. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovui nepriklausė vieno vidutinio mėnesio išmoka vadovaujantis DK 104 straipsnio dalimi, tačiau priklausė vadovaujantis DK 69 straipsnio 4 dalimi.

38. Abi šalys pripažįsta, kad trūko teisinės informacijos, kad gal ne viskas yra aiškiai įstatymu reglamentuota. Tačiau pažymėtina, kad DSNB „Paupiai“ turi ne vieną valdymo organą, o du. Antras valdymo organas yra valdyba, kuri galėjo spręsti dėl vieno iš narių paskyrimo laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas (Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalis).

Dėl permokos grąžinimo

41. Su šiuo ieškovės argumentu teismas nesutinka.

42. Jau nustatyta, kad atsakovas iš pirmininko pareigų turėjo būti atleistas 2020-06-04. Atsakovas 2020-06-04 DSNB „Paupiai“ valdybai pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo prašė sumokėti jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 2017, 2018, 2019, 2020 metus. Atsakovas 2020-06-15 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo priėmė vadovaujantis visuotinio susirinkimo nutarimo pagrindu. Ką patvirtino ir liudytoja apklausta buhalterines paslaugas teikianti A. S.. Pažymėtina, kad nurodytame įsakyme nebuvo nurodyta nei suma, nei konkretus laikotarpis už kurį turėjo būti paskaičiuota kompensacija. Apie priimtą įsakymą naujoji bendrijos pirmininkė ir valdyba buvo informuota ir jis buvo svarstytas 2020-06-15 valdybos posėdyje. Iš valdybos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pati S. K. nurodė, kad kompensacija turi būti sumokėta. Iš 2020 m. liepos 29 d. visuotinio DNSB „Paupiai“ gyventojų ir bendrijos susirinkimo darbotvarkės ir J. R. teismo posėdžio metu pateikto garso įrašo, nustatyta, kad šiame susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl papildomos kompensacijos J. R. mokėjimo, bei nutarta taip pat mokėti, jeigu Darbo ginčų komisija nuspręs. Kompensacijos paskaičiavimus atliko buhalterines paslaugas teikianti ir anksčiau bendrijoje buhaltere dirbusi A. S., kuri į atsakovo klausimą kodėl buvo taip paskaičiuota, atsakė, kad turbūt taip buvo nutarta valdybos. Apie tai kokia suma kaip kompensacija jam pervesta J. R. informuotas nebuvo, kaip ir nebuvo kreiptasi į jį dėl permokos grąžinimo.

43. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo (DK 35 straipsnis). Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 30 d. DSNB „Paupiai“ pasirašė su J. R. darbo sutartį dėl teritorijos priežiūros prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). J. R. įsakymą dėl šios darbo sutarties nutraukimo priėmė 2020-06-08, pavesdamas buhalterei išmokėti kompensaciją už nepanaudotas 2018, 2019, 2020 m. kasmetines atostogas ir darbo užmokestį už birželio mėnesį. Šiuo įsakymu nėra nurodytas nei konkretus laikotarpis, nei konkrečios sumos. Paskaičiavimus dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo ir kompensacijos paskaičiavimus atliko buhalterines paslaugas teikianti A. S.. Šie paskaičiavimai teismui pateikti pačios ieškovės, su ieškiniu. Iš ieškovės pateiktų bankinių sąskaitų išrašų matyti, kad atsiskaitymai su J. R. daryti tiek 2020-06-08, tiek 2020-06-16 – 2020-06-17, tai yra per kelis kartus.

45. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

46. Ieškovė nurodo, kad permokos sumokėjimas gali padaryti ieškovei žalos, tačiau visų pirma su iš pradiniu ieškiniu pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė ir darydama perskaičiavimus (jeigu J. R. būtų atleistas 2020-07-06), paskaičiavimus pagal dvi darbo sutartis daro atskirus. Ir suma pagal pirminį išmokėjimą 1470,56 Eur, o ieškovės paskaičiavimu atleidžiant 2020-07-06 – išmokėtina suma 1565,70 Eur. Ar tinkamai ieškovei teikiamos buhalterinės paslaugos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

47. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad visus paskaičiavimus (tiek priklausančio darbo užmokesčio, tiek kompensacijos už nepanaudotas atostogas) atliko pati ieškovė, samdydama profesionalų buhalterinės apskaitos tvarkytoją, todėl pati prisiėmė riziką (CK 6.242 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos priteisimo

48. Atsakovas J. R. prašo įpareigoti DNSB „Paupiai“ sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, einant pirmininko pareigas už laikotarpį nuo 2008-07-03 iki 2017-07-01. Papildomai nurodo, kad teismui patenkinus DNSB „Paupiai“ ieškinį, jo ieškinio nebenagrinėti. Bylos sujungtos, pažymėtina ir paties atsakovo prašymu, todėl teismas visus ieškinius nagrinėja kartu ir dėl to priima vieną sprendimą.

49. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jam DSNB yra sumokėjusi kompensaciją už atostogas (einant pirmininko pareigas) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, bei nurodė, kad už papildomą darbą kompensacija yra sumokėta teisingai, tačiau ieškinio reikalavimo netikslino.

50. Prašydamas priteisti kompensaciją už atostogas, atsakovas kaip pagrindą nurodo 2016 m. rugsėjo 14 d. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 straipsnio 8 dalį, kuri nustato, kad darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

51. DK 127 straipsnio 5 d. nustato, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

52. Sisteminė darbo kodekso analizė ir formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1163-852/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. eI-2816-643/2018), teismui leidžia daryti išvadą, kad aptariamos teisės aktų nuostatos reiškia, kad darbuotojai, kurie Darbo kodekso įsigaliojimo dieną nėra išnaudoję jiems priklausančių sukauptų kasmetinių atostogų už ilgesnį negu 3 m. laikotarpį, gali šias atostogas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., tačiau tuo atveju, jeigu darbuotojai yra atleidžiami iš pareigų ir nepageidauja arba negali išnaudoti sukauptų atostogų dienų, jiems yra išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogų dienas, neviršijančias 3 m. termino.

53. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovas, būdamas Bendrijos pirmininku, pats sprendė kada ir kokį laikotarpį jam išeiti atostogauti. Atsakovas nepagrindė įrodymais savo paaiškinimų, kad jam buvo sudėtinga išeiti atostogauti, nes reikėjo pavaduojančio asmens ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas reglamentavimas galioja jau ne pirmus metus ir atsakovas galėjo ir turėjo susiplanuoti savo atostogas, jeigu nenorėjo jų prarasti. Juolab, kad jis pats nurodo, jog iš anksto, prieš pusmetį informavo valdybą, kad nebekandidatuos į pirmininkus. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovas negalėjo panaudoti jam priklausančių atostogų, bei nustačius, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01 ir už papildomą darbą kompensacija yra sumokėta, atsakovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už laikotarpį 2008-07-03 iki 2017-07-01 atmestinas.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad įrodymus tiria ne šalys, o teismas (CPK 183 straipsnis, 250 straipsnio 2-3 dalis). Byloje esantys procesiniai dokumentai nėra skaitomi, garsinami, jeigu to neprašo šalys. Teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškinta teisme nustatyta tvarka susipažinti su jų pateiktais garso įrašais, šalys teikė prašymus teismo posėdžio metu jų neperklausyti, nes joms žinomas turinys, tačiau teismas paaiškino, kad tai neatleidžia teismo nuo pareigos šiuos įrodymus ištirti.

55. Atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismas daro išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo ieškinių reikalavimų neįrodė, todėl jie atmestini.

56. Kadangi ieškinių reikalavimai atmestini, teismas nesvarsto ir klausimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad netesybas darbo santykiuose reglamentuoja specialios DK normos, o ne CK 6.37 straipsnis.

57. Atsakovas nurodo, kad dėl pareikšto ieškinio bendrija patirs žalą dėl advokato padėjėjai sumokėtų teisinių paslaugų. Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Bendrijų įstatymas numato, kad jeigu bendrijai padaryti tam tikri nuostoliai (žala) dėl to sprendimus turės teisę priimti visuotinis bendrijos susirinkimas (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 14 straipsnio 8 dalis). Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 8 dalis nustato, kad Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.

58. Tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šie klausimai nėra spręstini. Kadangi atmesti tiek ieškovės, tiek atsakovo ieškinių reikalavimai, bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrija „Paupiai“ ieškinį atsakovui J. R. dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, dėl permokos (žalos) priteisimo ir kitų reikalavimų ir J. R. ieškinį daugiabučių namų savininkų bendrijai „Paupiai“ dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5454 panaikinimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.