Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui ir Lietuvos kariuomenės atstovui Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymo (1 t., b. l. 13), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, pareiškėjas atleistas iš Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigų ir įpareigotas grąžinti mokymo išlaidas, Generalinės inspekcijos ir Krašto apsaugos ministerijos sprendimų (2 t., b. l. 110–112, 117–118), kuriais atsisakyta nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl kasmetinių atostogų nesuteikimo ir pasiūlyta patikslinti skundą, bei Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymo dėl atsiskaitymo (2 t., b. l. 122), 2.2 punkto, kuriuo nuspręsta išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, byloje kilo ginčas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atleidimo iš pareigų ir dėl to kilusių padarinių bei dėl kompensacijas už kasmetines atostogas apskaičiavimo pagrįstumo.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų

Karys yra Lietuvos Respublikos gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai (Įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

Bendrosios karių teisės ir pareigos detalizuojamos Karo tarnybos statute, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad karys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, krašto apsaugos sistemos statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos; tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus; laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų; elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų (Karo drausmės statuto 10.2, 10.3, 10.10, 10.11 punktai). Drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis).

Karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas. Vadovaujantis Statuto 5 straipsnio 1 dalimi, drausmės pažeidimas yra šiame Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią Statute numatyta drausminė nuobauda. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra šio Statuto nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvada arba pažeidimą padariusio kario rašytinis paaiškinimas, patvirtinantys Statute numatyto drausmės pažeidimo faktą. Skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto drausmės pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 40 straipsnio 2, 6 dalys).

Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai (Įstatymo 38 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas profesinės karo tarnybos sutarčių pagrindu nuo 2001 m. liepos 30 d. yra priimtas atlikti profesinę karo tarnybą. 2017 m. lapkričio 19 d. sutartimi pareiškėjo profesinės karo tarnybos terminas nustatytas iki 2018 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 98–107).

Aviacijos bazės vadovas 2018 m. sausio 11 d. įsakymu (1 t., b. l. 75) pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti pareiškėjo elgesio tarnybos atlikimo metu aplinkybes. Tarnybinį patikrinimą nuspręsta atlikti atsižvelgiant į Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno kpt. M. D. 2018 m. sausio 8 d. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 77), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Transporto lėktuvų eskadrilės duše plovė automobilio detales.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. vasario 15 d. Patikrinimo išvadoje (1 t., b. l. 69–72) nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. tarnybos metu karių higienai skirtose patalpose (Transporto lėktuvų eskadrilės personalo dušo patalpose) plovė asmeninio automobilio priekinį bamperį ir savo veiką tęsė nepaisydamas tiesioginio vado reikalavimo ją nutraukti. Patikrinimo išvadoje pažymėta, kad Aviacijos bazės standartinių veiklos procedūrų apraše, patvirtintame Aviacijos bazės vado 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-229, nėra reglamentuota dušų bei kitų buitinių patalpų naudojimo tvarka, tačiau įėjimas į patalpas, kuriose pareiškėjas plovė jam priklausančio automobilio detalę, yra pažymėtas užrašu „Dušas“, šios patalpos yra įrengtos administracinėse patalpose ir yra skirtos personalo higienos poreikiams, o ne darbams, susijusiems su transporto priemonių technine priežiūra ir aptarnavimu. Aviacijos bazės teritorijoje nėra automobilių ar jų detalių plovimo vietų. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405, nuostatomis, techninės priežiūros darbai, be kita ko, ir plovimas, turi būti vykdomi dirbtuvių patalpose. Pareiškėjui turėjo būti žinomos šios aplinkybės, kadangi jis buvo pasirašytinai supažindintas su pirmiau minėtu Aviacijos bazės standartinių veiklos procedūrų aprašu, kuriame nurodoma, kad aplinkos apsauga Aviacijos bazėje yra organizuojama vadovaujantis Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašu. Plaudamas asmeninio automobilio dalį karių higienos palaikymo vietoje pareiškėjas nesilaikė ne tik šių kariniame vienete nustatytų taisyklių, tačiau taip pat ir visuotinai suprantamų elgesių reikalavimų, ir tokiu būdu pažeidė Karo tarnybos statuto 10.10 punktą, kuriame reglamentuota, kad karys privalo laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, todėl atlikta veika įvertinta kaip tarnybos pareigų nevykdymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (savo veiksmus pareiškėjas atliko nepaisydamas tiesioginio vadovo reikalavimų juos nutraukti, be to, šiurkštų drausmės pažeidimą per metus padarė pakartotinai), Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 2 dalyje – tarnybos pareigų neatlikimas sunkinančiomis aplinkybėmis, ir pateiktas siūlymas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Statuto 76 straipsnio 2 dalyje numatyto drausmės pažeidimo padarymą – atleisti jį iš tarnybos.

Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Statuto 76 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ir atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadą, skundžiamu 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu (1 t., b. l. 13) skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, atleido 2018 m. balandžio 9 d. pareiškėją iš Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigų, nutraukė 2018 m. balandžio 13 d. su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido pareiškėją į profesinės karo tarnybos atsargą, taip pat nurodė pareiškėjui grąžinti Lietuvos kariuomenei 2 777,19 Eur dydžio mokymosi išlaidų sumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nekvestionuoja Patikrinimo išvadoje nustatytų veiksmų padarymo fakto ir šio įvykio aplinkybių, taip pat iš esmės neginčija, kad plaudamas automobilio dalį tarnybinėse dušo patalpose, elgėsi netinkamai ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnyje, bei tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 78–79) nurodė, kad gailisi dėl jo padarymo. Vis dėlto, pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad jo atlikta veika nesukėlė esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl ji nepagrįstai kvalifikuota kaip šiurkštus drausmės pažeidimas, o formalūs drausmės pažeidimo požymiai (aplinkybės, kad pareiškėjas tęsė savo veiksmus nepaisydamas vado reikalavimo juos nutraukti ir šiurkštų pažeidimą per metus padarė pakartotinai) nepagrįstai įvertinti ir kaip pažeidimą sunkinančios aplinkybės.

Statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimai yra skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkščiu drausmės pažeidimu laikoma Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą; kitas drausmės pažeidimas – tai Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą (Statuto 5 straipsnio 3, 4 dalys). Konkrečios veikos, kurios pripažįstamos drausmės pažeidimais, išdėstytos Statuto II dalyje „Drausmės pažeidimai“, nurodant, kurios iš šių veikų laikytinos šiurkščiais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies I skyrius) ir kitais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies II skyrius).

Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų turinio ir Statuto loginės struktūros matyti, kad pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis drausmės pažeidimai yra diferencijuojami į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus, yra tai, ar dėl padaryto drausmės pažeidimo yra padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, ir šias atskiras drausmės pažeidimų rūšis įstatymų leidėjas išdėstė atskiruose Statuto II dalies skyriuose, tokiu būdu, be kita ko, įtvirtindamas, kad visi drausmės pažeidimai, išdėstyti Statuto II dalies I skyriuje „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“, yra laikomi šiurkščiais drausmės pažeidimais, per se (patys savaime) padarančiais esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai karys atlieka veiką, atitinkančią konkretaus Statute įtvirtinto šiurkštaus drausminio pažeidimo požymius, kartu jis padaro ir esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą ir parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. Karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis savo elgesį privalo grįsti profesinės karo tarnybos sutartimi ir profesinio parengimo žiniomis. Kario elgesys turi būti grindžiamas ne tik konkretaus įsakymo apimtimi, o turi būti pagrįstas bendrais kario tarnybos principais bei duota priesaika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3200/2011). Savo ruožtu kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, neabejotinai sukelia esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, paveikdamas pagarba ir griežta drausme bei subordinacija pagrįstus santykius kolektyve, o taip pat ir pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

Nagrinėjamu atveju aktualus Statuto 76 straipsnis, įtvirtinantis drausminę atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą. Drausmės pažeidimas, numatytas Statuto 76 straipsnyje, yra išdėstytas Statuto II dalies I skyriuje „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“, todėl, pagal Statuto struktūrą, šis drausmės pažeidimas priskirtinas prie pažeidimų, sukeliančių esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjo sukeltą žalą patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų, inter alia (be kita ko) liudytojų paaiškinimų (1 t., b. l. 83, 85) matyti, kad pareiškėjas drausminį pažeidimą atliko tarnybos metu ir tarnybinėse patalpose, todėl, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, pareiškėjas ne tarnybos tikslais naudojo tarnybos laiką ir resursus, be to, veiką atliko matant kitiems kariams, taigi, pareiškėjas viešai, kitų karių akivaizdoje demonstravo savo atsainų požiūrį į tarnybą ir joje galiojančias taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas įvykdė šiurkštų drausmės pažeidimą, ir atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad padaryta veika negalėjo sukelti esminės žalos.

Pareiškėjas nurodo, kad kvalifikuojant drausmės pažeidimą, aplinkybės, kad jis tęsė veiką, neatsižvelgdamas į tiesioginio vado reikalavimą ją nutraukti, ir per metus pakartotinai padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, buvo vertinamos ir kaip formalūs šio pažeidimo požymiai, ir kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tokiu būdu pažeidžiant Statuto 42 straipsnio 4 dalį.

Atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės išdėstytos Statuto 42 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad drausmės pažeidimas yra tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti, taip pat tai, kad šiurkštus drausmės pažeidimas per metus yra padaromas pakartotinai (Statuto 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Statuto 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės šio Statuto numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą į tokias sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama.

Kaip minėta, Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, pažeisdamas karinio vieneto nustatytus ir visuotinai suprantamus elgesio reikalavimus, karių higienos palaikymo vietoje plovė užterštą automobilio dalį, t. y. nevykdė tarnybos pareigų ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnyje. Patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo drausminę atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti, bei tai, kad šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai. Taigi, Patikrinimo išvadoje nustatyta, kad drausmės pažeidimo metu egzistavo pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios turi įtakos pažeidimo kvalifikavimui, todėl, atsižvelgiant į jas, pareiškėjo atlikta veika buvo kvalifikuota pagal Statuto 76 straipsnio 2 dalį kaip tarnybos pareigų neatlikimas sunkinančiomis aplinkybėmis. Vadinasi, įvertinus Patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ne tik kaip drausmės pažeidimo požymis, tačiau ir kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į Patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį kvalifikavimą, Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atleido pareiškėją iš pareigų ir nutraukė su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išleisdama pareiškėją į profesinės karo tarnybos atsargą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė ir kitų aplinkybių, jo nuomone, pagrindžiančių Įsakymo neteisėtumą. Vis dėlto, teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su kitų tarnybinių patikrinimų jo atžvilgiu atlikimu, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymu nebaigus tarnybinio patikrinimo ir kt., neturi įtakos vertinant skundžiamo Įsakymo teisėtumo klausimą, todėl teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako.

Dėl mokymo išlaidų atlyginimo

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 44 straipsnio 3, 4 dalys).

Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nuo 2018 m. balandžio 13 d. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Todėl pareiškėjui kilo įstatyme numatyta pareiga atlyginti Lietuvos kariuomenei jo mokymo išlaidas, o šių išlaidų suma, vadovaujantis Įsakymo 4 punktu, sudaro 2 777,19 Eur. Pareiškėjas nesutinka su atlygintina išlaidų suma, nurodydamas, kad grąžintina suma apskaičiuota neteisingai. Iš krašto apsaugos ministro ir Aviacijos bazės vado įsakymų (1 t., b. l. 131–132, 134, 144–145, 158, 160–161) matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 8–9 d., 2015 m. spalio 19– 23 d., 2016 m. lapkričio 24–30 d., 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. rugsėjo 24–28 d. dalyvavo mokymuose. Lietuvos kariuomenės patirtas išlaidas pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimui pagrindžia byloje esančios sąskaitos ir kiti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 133, 136–143, 146–157, 159, 162–166). Byloje pateiktos Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. gegužės 10 d. raštą dėl išlaidų apskaičiavimo pagrindimo (1 t., b. l. 124–127), iš kurio matyti, kad grąžintinos mokymosi išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo ir Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782, nuostatomis, atsižvelgiant į pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pareiškėjo po atitinkamų mokymų pilnai ištarnautų metų skaičių. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad grąžintinos mokymosi išlaidos apskaičiuotos netinkamai, juo labiau kad pats pareiškėjas, nurodydamas, kad mokymosi išlaidų dydis yra apskaičiuotas neteisingai, nenurodo jokių konkrečių skaičiavimo trūkumų ar netikslumų, apsiribodamas tik abstrakčių ir deklaratyvių teiginių išdėstymu.

Kartu pastebėtina, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta ir pareiga grąžinti mokymosi išlaidas atsirado ne dėl pirmiau minėtų pareiškėjo įvardintų aplinkybių, o dėl jo padaryto drausmės pažeidimo, kurio įvykdymo nei Krašto apsaugos ministerija, nei Lietuvos kariuomenė neturėjo ir negalėjo numatyti. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo būti siunčiamas į mokymus dėl numatomo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui ar šios sutarties nutraukimo dėl asmeninių, šeimyninių priežasčių, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl grąžintinos mokymosi išlaidų sumos atleidus pareiškėją iš pareigų dėl drausmės pažeidimo padarymo.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas laiko, kad atsakovė Įsakymu tinkamai apskaičiavo pareiškėjo grąžintiną mokymosi išlaidų sumą.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo

Pirmiau minėta, kad ginčijamu krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu (1 t., b. l. 13), pareiškėjas, be kita ko, atleistas iš jo užimtų Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigų. Priėmus sprendimą nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju, Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymu dėl atsiskaitymo (2 t., b. l. 122) Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui pavesta išmokėti pareiškėjui 2018 m. balandžio 13 d. priklausantį atlyginimą ir kitas išmokas (Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.1 punktas) ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją už 116,15 kalendorinių dienų už laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 29 d. įskaitytinai (10,58 d.), nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. liepos 29 d. įskaitytinai (39 d.), nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2017 m. liepos 29 d. įskaitytinai (39 d.) ir nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. įskaitytinai (27,57 d.) (Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punktas).

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punktu, įpareigojančiu išmokėti jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir teigia, kad atsakovės nepagrįstai ribojo jo teisę į atostogas, todėl pareiškėjas sukaupė 221,87 nepanaudotas atostogų dienas. Pareiškėjas laiko, kad jam privalo būti išmokėta kompensacija už visas nepanaudotas atostogų dienas, be kita ko, ir viršijančias 3 m. terminą. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pareiškėjas galėjo naudotis ir naudojosi jam suteikiama teise į atostogas, o nepanaudotų atostogų kompensacija apskaičiuota tinkamai taikant Įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas.

Vadovaujantis Įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Profesinės karo tarnybos kario prašymu arba tiesioginio jo vado (viršininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Esant tarnybiniam būtinumui, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atostogas suteikęs vadas (viršininkas) gali atšaukti karį iš atostogų (Įstatymo 59 straipsnio 18 dalis).

Vadovaujantis Aviacijos bazės karių, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų eilėmis, patvirtintomis Aviacijos bazės vado 2013 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 17 d., 2015 m. vasario 17 d., 2016 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. liepos 20 d. įsakymais (3 t., b. l. 85–96), pareiškėjas planavo kasmetines atostogas 2013 m. birželio 23–27 d., liepos 1–14 d., rugpjūčio 5–16 d., gruodžio 23–31 d., 2014 m. rugsėjo 1–30 d., spalio 1–31 d., lapkričio 1–30 d., 2015 m. vasario 16–27 d., gegužės 11–16 d., liepos 20–26 d., rugpjūčio 17–30 d., 2016 m. vasario 8–29 d., kovo 1–31 d., balandžio 1–8 d., 2017 m. vasario 23 d., balandžio 31 d.–gegužės 2 d., liepos 24–28 d., lapkričio 1–30 d., gruodžio 11–20 d. Byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (tabeliuose) (3 t., b. l. 8–73) pažymėta, kad pareiškėjas atostogavo 2013 m. sausio 2 d., balandžio 15 d., liepos 1–5 d., liepos 12 d., rugpjūčio 16 d., lapkričio 6–7 d., 2014 m. sausio 2–3 d., gegužės 2 d., birželio 11–13 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 1–5 d., spalio 1–8 d., 2015 m. liepos 9–17 d., rugsėjo 21–25 d., 2016 m. vasario 9 d.–balandžio 8 d., gegužės 2–7 d., birželio 21–23 d., lapkričio 14–16 d., 2017 m. vasario 23 d., gegužės 31 d.–birželio 2 d., liepos 24–28 d., spalio 12–13 d., lapkričio 27 d.–gruodžio 15 d., 2018 m. vasario 14–15 d., vasario 26–balandžio 6 d. Iš pateiktų skrydžių grafikų (3 t., b. l. 97–116) matyti, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais, pvz., 2016 m., iš viso nekilo į orą.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui buvo sudaryta tiek galimybė planuoti savo atostogas, tiek ir galimybė realiai išeiti atostogų. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad realus pareiškėjo turėtų atostogų laikas ne visada atitiko planuotas atostogų datas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi dėl kasmetinių atostogų eilėje suplanuotų atostogų suteikimo ir jam buvo atsisakyta tokias atostogas suteikti, priešingai, byloje pateikti pareiškėjo prašymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo (3 t., b. l. 74–84) patvirtina, kad pareiškėjas pageidavo gauti atostogas tuo metu, kai jos buvo realiai suteikiamos. Kartu atmestinas pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjo sukauptas didelis nepanaudotų atostogų dienų kiekis sudaro pagrindą teigti, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kasmetines atostogas, kadangi kasmetinių atostogų eilėje, patvirtintoje Aviacijos bazės vado 2013 m. vasario 28 d. įsakymu (3 t., b. l. 85–86) pažymėta, kad pareiškėjas jau 2013 m. turėjo 209,29 atostogų dienas, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad iki 2013 m. jam buvo ribojama galimybė naudotis kasmetinėmis atostogomis, o prašymai dėl atostogų suteikimo nebuvo tenkinamai. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas savo noru nevisiškai realizavo jam suteikiamą teisę į kasmetines atostogas.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai išnaudoti susikaupusias nepanaudotų atostogų dienas, nors nuo 2017 m. vasaros jis nuolat kreipdavosi dėl atostogų suteikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos kariuomenė atsisakė suteikti pareiškėjui atostogas kol nebus baigtas tarnybinis ir galimas skrydžio režimo pažeidimo tyrimas (1 t., b. l. 172), vėliau pareiškėjui buvo nurodyta planuoti atostogas 2018 m. trumpesniais periodais, kadangi dėl galimų užduočių gali nebūti galimybės suteikti vientisų ilgų atostogų (1 t., b. l. 173). Pareiškėjas jo nurodomu laikotarpiu buvo išleidžiamas kasmetinių atostogų 2017 m. gegužės 31 d.–birželio 2 d., liepos 24–28 d., spalio 12–13 d., lapkričio 27 d.–gruodžio 15 d., 2018 m. vasario 14–15 d., vasario 26–balandžio 6 d., t. y. pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo trumpesnes (kelių dienų) ir ilgesnes (viršijančias 1 mėn.) atostogas. Vadinasi, pareiškėjui iš esmės nebuvo užkirsta galimybė naudoti sukauptas atostogų dienas, tačiau, atsižvelgiant į tarnybos interesus, jam buvo nurodyta atostogas planuoti trumpesniais laikotarpiais.

Aptariamos teisės aktų nuostatos reiškia, kad darbuotojai, kurie Darbo kodekso įsigaliojimo dieną nėra išnaudoję jiems priklausančių sukauptų kasmetinių atostogų už ilgesnį negu 3 m. laikotarpį, gali šias atostogas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., savo ruožtu tuo atveju, jeigu darbuotojai yra atleidžiami iš pareigų ir nepageidauja arba negali išnaudoti sukauptų atostogų dienų, jiems yra išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogų dienas, neviršijančias 3 m. termino. Kaip minėta nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas negalėjo panaudoti jam priklausančių atostogų, todėl, teismo vertinimu, Įsakymu paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir atleidus jį iš pareigų, Įsakymo dėl atsiskaitymo 2.2 punkte pagrįstai nuspręsta išmokėti pareiškėjui kompensaciją už jo nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį, neviršijantį Darbo kodekse nurodyto 3 m. termino.

Dėl Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinės inspekcijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Generalinė inspekcija, įvertinusi minėtą skundą, 2018 m. kovo 1 d. raštu (2 t., b. l. 110–112) informavo pareiškėją, kad pateiktas skundas nėra tinkamai suformuluotas – pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu ir kokių vadų atlikti (neatlikti) veiksmai yra skundžiami, taip pat neprašė pratęsti skundo padavimo terminą tuo atveju, jeigu skundžiami veiksmai buvo atlikti arba apie juos tapo žinoma daugiau negu prieš mėnesį, bei pasiūlė iki 2018 m. kovo 14 d. pašalinti nurodytus skundo trūkumus.

Kario skundui keliami reikalavimai įtvirtinti Statuto 58 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, skunde turi būti nurodyta 1) skundą pateikusio kario laipsnis, vardas, pavardė, pareigos ir adresas; 2) skundo surašymo data ir vieta; 3) vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, kuriems paduodamas skundas; 4) duomenys apie asmenį, kurio veika skundžiama; 5) konkreti skundžiama veika ar aktas, jos įvykdymo (akto priėmimo) data, nurodant, kokios kario teisės buvo pažeistos; 6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, ir tai patvirtinantys turimi įrodymai, liudytojų duomenys, kitų įrodymų buvimo vieta; 7) kario reikalavimas; 8) pridedami dokumentai. Statuto 59 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Šis terminas skundą padavusio kario prašymu gali būti pratęstas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos, tarnybinio būtinumo ar kitų svarbiomis pripažintų aplinkybių. Prašyme pratęsti skundo padavimo terminą, kuris pridedamas prie skundo, turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (Statuto 59 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu pateiktas skundas neatitinka Statuto 58 straipsnyje nustatytų reikalavimų, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos praneša kariui apie nustatytus trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Pašalinus trūkumus per nustatytą terminą, skundas laikomas paduotu patikslinto skundo pateikimo dieną. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nenagrinėtinu (Statuto 61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Generalinei inspekcijai skundą dėl atostogų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių vadų, kurių veiksmus skundžia, aiškiai ir konkrečiai neįvardino veiksmų, kuriuos laiko neteisėtais, taip pat nenurodė konkrečių skundžiamų veiksmų atlikimo datų bei neprašė atnaujinti praleistą 1 mėn. skundo pateikimo terminą, nors, kaip matyti iš skunde dėstomų aplinkybių, pareiškėjas galimai kvestionuoja veiksmus, kurie buvo atliekami anksčiau negu prieš 1 mėn. iki skundo pateikimo dienos. Todėl darytina išvada, kad tiek Generalinė inspekcija, tiek ir Krašto apsaugos ministerija, kuriai pareiškėjas pateikė skundą dėl Generalinės inspekcijos sprendimo panaikinimo, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti jo skundą, įvardinant konkrečius teises pažeidžiančius veiksmus, konkrečius subjektus (vadus), atlikusius šiuos veiksmus, nurodant skundžiamų veiksmų atlikimo terminus ir, esant reikalui, suformuluojant pagrįstą prašymą dėl šių veiksmų apskundimo termino atnaujinimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamais raštais minėtos institucijos neatsisakė išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo, taip pat neišdėstė neigiamos pozicijos dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, tačiau tik nurodė skundą patikslinti tam, kad jis galėtų būti nagrinėjamas iš esmės, taigi, pareiškėjui nebuvo užkirsta galimybė ginti savo teises.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde išdėstyti reikalavimai išaiškinti, ar buvo realus pagrindas pripažinti netekusiu galios Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo 1.7 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, ir reikalavimas nurodyti, kokie prioritetai yra Lietuvos kariuomenėje – saugumas ar užduočių vykdymas, nėra susiję su jokiais terminais, todėl atsakovės privalėjo pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo (1 t., b. l. 177) 1.7 punktu pareiškėjas išleistas kasmetinių atostogų nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įskaitytinai, savo ruožtu Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu (1 t., b. l. 178) dėl tarnybinio būtinumo pirmiau minėto įsakymo 1.7 punktas pripažintas netekusiu galios. Taigi, pareiškėjas, pateikęs skundą Generalinei inspekcijai, iš esmės kvestionuoja įsakymo, kuriuo jis atšauktas iš atostogų dėl tarnybinio būtinumo, teisėtumą, todėl galimybė pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą taip pat yra susijusi su konkrečiu Statute nurodytu terminu. Kadangi pareiškėjas nepateikė motyvuoto prašymo šį terminą atnaujinti, Generalinė inspekcija pagrįstai pasiūlė pareiškėjui suformuluoti tokį prašymą. Tuo tarpu reikalavimas nurodyti, kokie prioritetai yra Lietuvos kariuomenėje, yra abstraktus ir nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių padarinių, be to, skunde šis klausimas išdėstytas kartu su reikalavimu įvertinti, ar buvo realus pagrindas pripažinti netekusiu galios Aviacijos bazės vado 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo 1.7 punktą, todėl šis reikalavimas laikomas minėto reikalavimo dalimi, o ne savarankišku reikalavimu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiami krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymas, Aviacijos bazės vado 2018 m. balandžio 11 d. Įsakymas dėl atsiskaitymo bei Generalinės inspekcijos ir Krašto apsaugos ministerijos raštai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jų naikinimui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėti aktai paliktini galioti, nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl jo grąžinimo į pareigas, vidutinio tarnybos dienos atlyginimo ir maitinimosi išlaidų kompensacijos už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas kosmetines atostogas perskaičiavimo ir išmokėjimo bei įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo skundus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.