- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- eP-74-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01410-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos
- Pareiškėjas
- A. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. M. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, sumažinti grąžintiną mokymosi išlaidų dydį; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 12-01-624 „Dėl Jūsų skundo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 3IS-57 „Dėl skundo patikslinimo“; 6) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (toliau – ir Aviacijos bazė) vado 2018 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. P-170 „Dėl galutinio atsiskaitymo su kpt. A. M.“ dalį, susijusią su nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos išmokėjimu (2.2 p.); 7) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją perskaičiuoti išmokėtą kompensaciją už 105,72 nepanaudotas atostogų dienas ir išmokėti skirtumą; 8) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. vasario 23 d. skunde iškeltus klausimus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybinis patikrinimas atliktas dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. Aviacijos bazės dušo patalpose plovė purviną automobilio bamperį. Šią veiką pareiškėjas pripažino ir nutraukė, siekdamas sukelti kuo mažiau neigiamų padarinių. Pareiškėjas teigė, kad Aviacijos bazės 2018 m. vasario 15 d. patikrinimo išvadoje (toliau – ir Patikrinimo išvada) nepateikta duomenų, kaip pasireiškė esminė žala, taip pat nenurodyta, ar žala realiai kilo. Išvada, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja Lietuvos kariuomenės drausmės statute (toliau – ir Drausmės statutas) įtvirtintai šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvokai. Pareiškėjo atlikta veika turėtų būti vertinama ne kaip šiurkštus drausmės pažeidimas, o kaip kitas drausmės pažeidimas.
3. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai pripažinta, kad egzistavo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant pareiškėjo vadovo nurodymo jį nutraukti, ir šiurkštus drausmės pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.
5. Krašto apsaugos ministerija teigė, kad pareiškėjo padaryta veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalį. Iš Drausmės statuto 76 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų matyti, kad šio drausmės pažeidimo požymiai – kario pareigų neatlikimas arba kario pareigų netinkamas atlikimas dėl nerūpestingumo ar aplaidumo. Pareiškėjui Aviacijos bazės vadovo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymais Nr. P-421 ir Nr. P-423 buvo paskirtos drausminės nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinimas dešimčia procentų trims mėnesiams ir papeikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos už šiurkščius drausmės pažeidimus, ir nebuvo praėję vieni metai nuo jų padarymo, buvo pagrįstai konstatuota, kad šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai. Drausmės statuto 76 straipsnyje įtvirtintas drausmės pažeidimas laikomas šiurkščiu, todėl šio pažeidimo atlikimas pats savaime daro žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.
6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo požymiai, padarytas drausmės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, o paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nepagrįstai nustatytu šiurkščiu Drausmės statuto pažeidimu, Lietuvos kariuomenė pateikė argumentus, išdėstytus Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis, plaudamas asmeninio automobilio dalį karių higienos palaikymo vietoje, nesilaikė kariniame vienete taikytinų reikalavimų, nustatytų Aviacijos bazės standartinių veiklos procedūrų apraše, patvirtintame Aviacijos bazės vado 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-229, taip pat ir visuotinai suprantamų elgesio reikalavimų, ir taip pažeidė Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 10.10 punktą, kuriame reglamentuota, kad karys privalo laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, todėl atlikta veika įvertinta kaip tarnybos pareigų nevykdymas. Nustačius, kad egzistuoja pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (savo veiksmus pareiškėjas atliko nepaisydamas tiesioginio vadovo reikalavimų juos nutraukti, be to, šiurkštų drausmės pažeidimą per metus padarė pakartotinai), Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje – tarnybos pareigų neatlikimas sunkinančiomis aplinkybėmis, ir pateiktas siūlymas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje numatyto drausmės pažeidimo padarymą – atleisti jį iš tarnybos.
10. Teismo vertinimu, atsakovas Krašto apsaugos ministerija teisėtai ir pagrįstai Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atleido pareiškėją iš pareigų ir nutraukė su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išleisdamas pareiškėją į profesinės karo tarnybos atsargą. Teismas taip pat nepagrįstais pripažino ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.
III.
11. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas, be skunde išdėstytų motyvų, papildomai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į Drausmės statuto 42 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai 42 straipsnio 1 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės Drausmės statuto numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą į tokias sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama. Atsakovas neįvertino, kad buvo ir lengvinančių aplinkybių: pareiškėjas nurodė besigailintis dėl padaryto drausmės pažeidimo, savo noru atlygino žalą – vieta, kur buvo plaunama automobilio dalis, buvo sutvarkyta ir nusausinta, pažeidimą pareiškėjas atliko susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Pareiškėjas nesutiko su jo veiksmų pripažinimu pažeidimu, sukeliančiu esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tvarkai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
14. Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant šio termino atnaujinti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas per vienus metus buvo padarytas pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Įsakymą, grąžino pareiškėją į Aviacijos bazės Oro operacijos grupės Transporto lėktuvų eskadrilės B grandies vyresniojo lakūno pareigas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, pakeitė Įsakymu pareiškėjui skirtą nuobaudą į tarnybinio atlyginimo sumažinimą trisdešimčia procentų trims mėnesiams, įpareigojo Lietuvos kariuomenę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą ir maistpinigius už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 8 d, priteisė pareiškėjui iš Krašto apsaugos ministerijos 2 003,65 Eur teismo išlaidoms atlyginti, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-3301-552/2019).
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo veika – asmeninio automobilio detalės plovimas tarnybinėse patalpose – nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusi tokį lygį, kad būtų vertintina kaip daranti esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai, be to, šią neteisėtą veiką pastebėjo tik keletas kartu buvusių karių, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutiko su atsakovų ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veika laikytina šiurkščiu drausmės pažeidimu, nustatė, kad sunkinanti aplinkybė, jog pareiškėjas tęsė neteisėtus veiksmus, nepaisant tiesioginio vado reikalavimo juos nutraukti, nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nesant sunkinančių aplinkybių, pareiškėjo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį kaip kitas drausmės pažeidimas, už kurį pareiškėjas neturėjo būti atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui paskirtoji nuobauda laikytina neadekvačia padarytam pažeidimui, o jo atleidimas iš tarnybos – neteisėtu. Atsižvelgęs į tai, kad neteisėtą veiką pareiškėjas padarė turėdamas dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, adekvačia padarytai veikai ir pareiškėjo asmenybei nuobauda, apeliacinės instancijos teismas pripažino tarnybinio atlyginimo sumažinimą trisdešimčia procentų trims mėnesiams.
18. Vertindamas pareiškėjo veiksmus ir parinkdamas nuobaudos rūšį, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad 2017 metų pabaigoje susiklostė neigiama psichologinė situacija, kuriai įtakos turėjo ir pareiškėjo vadų veiksmai – pakankamo laikotarpio atostogų nesuteikimas.
IV.
19. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019.
20. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).
Žemesnės instancijos teismas
21. Krašto apsaugos ministerija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo sunkinančių aplinkybių, ir su Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies taikymu nagrinėjamu atveju. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas veikos padarymo metu turėjo galiojančiais tarnybines nuobaudas ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte (šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai), todėl pareiškėjo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalį ir pareiškėjui turėjo būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, perkvalifikuodamas pareiškėjo padarytą veiką pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį įtakos priimti neteisėtą nutartį. Įstatymo leidėjas Drausmės statute, kurio viena iš paskirčių stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų prevencijai ir karių drausmei stiprinti (Drausmės statuto 1 str.), įtvirtino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro teisę atleisti iš tarnybos tokį karį, kuris nuolat nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir nustatytos karo tarnybos tvarkos.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą, priteisti jam 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl prašymo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 teisėta ir pagrįsta, atsakovo argumentai, jog teismas turėjo taikyti kitą teisės normą, yra pagrįstas tik paties atsakovo subjektyvia nuomone ir tai negali būti pagrindas atnaujinti administracinį procesą.
24. Pareiškėjo teigimu, Krašto apsaugos ministerija nepateikė argumentų, kurie patvirtintų materialiosios teisės normų pažeidimą, prašyme atnaujinti procesą keliami klausimai yra susiję su pakartotiniu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą turėtų būti tenkinamas.
26. Lietuvos kariuomenė teigia, kad Krašto apsaugos ministerija pateikė objektyvius proceso atnaujinimo motyvus. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą teisės aktų taikymo išaiškinimą privalo atsižvelgti valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, todėl ši konkreti administracinė byla negali būti vertinama tik kaip ginčo tarp dviejų administracinio proceso šalių sprendimo būdas.
27. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo institutas taikytinas vadovaujantis ne tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, bet ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu (būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klaidingai išsprendė sunkinančių aplinkybių egzistavimo klausimą ir tai lėmė iš esmės klaidingą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies taikymą. Sunkinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad pareiškėjas šiurkštų drausmės pažeidimą per metus padarė pakartotinai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl administracinėje byloje šalių kelto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
28. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).
30. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris asmens, siekiančio atnaujinti procesą, nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
31. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
32. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
33. Vadovaujantis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
34. Kaip buvo nurodyta, atsakovo Krašto apsaugos ministerijos pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu – padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija neprašo atnaujinti proceso ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), apie kurį rašo atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą, todėl šis pagrindas nebus nagrinėjamas.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovas laikosi pozicijos, jog apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas pareiškėjo padarytą veiką iš Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies į 76 straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį, pirmiausia nurodo, jog pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.
37. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta pozicija, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalimi, kuri apibrėžia šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvoką, 42 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato sunkinančias aplinkybes, iš jų ir atsakovo akcentuojamą aplinkybę – šiurkštus drausmės pažeidimas per vienus metus padarytas pakartotinai, 66–93 straipsnius, nustatė, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus drausmės pažeidimo (žr. 2019 m. gegužės 8 d. nutarties 20–22 p.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo veika laikytina šiurkščiu drausmės pažeidimu, ir tai išsamiai aptarė nutartyje. Iš nutarties motyvų matyti, kad remiantis byloje surinktais įrodymais buvo įvertinta, jog pareiškėjo veika – asmeninio automobilio detalės plovimas tarnybinėse patalpose – nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusi tokį lygį, kad būtų vertintina kaip daranti esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai (žr. 2019 m. gegužės 8 d. nutarties 20 p.).
38. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus pažeidimo, pagrįstai darė išvadą, jog nėra sunkinančių aplinkybių ir nėra pagrindo pareiškėjo veiką laikyti patenkančia į Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies taikymo sferą (žr. 2019 m. gegužės 8 d. nutarties 24 p.).
39. Akcentuotina, kad Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma apie pakartotinai padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą, o ne apie kitokio pobūdžio pažeidimą. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus drausmės pažeidimo, privalėjo konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti taikoma atsakomybė kaip už drausmės pažeidimą, esant sunkinančiai aplinkybei.
40. Kadangi atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pareiškėjas veikos padarymo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, t. y. buvo aplinkybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte (šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai), darytina išvada, jog atsakovas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjas nepadarė šiurkštaus drausmės pažeidimo, ir priimtu procesiniu sprendimu. Šiuo aspektu akcentuotina, kad minėta išvada padaryta įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir laikantis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014).
41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi atsakovas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).
43. Pareiškėjas prašo priteisti jam 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovo Krašto apsaugos ministerijos prašymo atnaujinti procesą.
44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
45. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
47. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2019 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 129 bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu. Pareiškėjo advokatė nurodė, kad prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą ir 80 Eur už konsultaciją.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos už konsultacijas yra būtinos išlaidos, patirtos dėl atsakovo prašymo atnaujinti procesą. Šios išlaidos, atsižvelgiant į sumokėtą atlygį advokatei už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą, pripažintinos perteklinėmis, todėl nepriteistinos iš atsakovo.
49. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 16 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2019 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 262,70 Eur.
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad maksimali už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą priteistina suma yra 505,08 Eur (0,4 × 1 262,70) (Rekomendacijų 8.16 p.; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-76-968/2018). Pareiškėjo nurodyta suma, patirta už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą (500 Eur), neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos (505,08 Eur), todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos.
51. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą. ABTĮ 161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tik proceso šalių teisė pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuria pareiškėjas jau pasinaudojo, tačiau nėra nustatyta proceso šalių galimybė teikti papildomus paaiškinimus ar atsikirtimus į atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą. Be to, buvo nagrinėjamas Krašto apsaugos ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. M. rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą.
Nutartis neskundžiama.