Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, suinteresuoti asmenys antstolė V. P., antstolis A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Bikuvos prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Edvervita“, uždaroji akcinė bendrovė „Euroliuksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gilius ir ko“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kėdainių rajono savivaldybės administracinė komisija, V. Š., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, esant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto procesui ne teismo tvarka.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

11. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė J. L. fizinio asmens bankroto bylą, jo nemokumo administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektą. 2020 m. lapkričio 17 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „Bikuvos“ prekyba (95,32 proc.) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (0,97 proc.) balsų dauguma nutarta nepritarti plano projektui, nenurodant nepritarimo priežasčių. Kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui, administratorė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti J. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. 2021 m. sausio 18 d. pirmosios instancijos teismas gavo suinteresuoto asmens UAB „Bikuvos“ prekyba atsiliepimą į prašymą dėl plano projekto tvirtinimo, kuriame be kita ko nurodė, kad yra inicijuota pareiškėjui J. L. priklausančios J. L. įmonės, įmonės kodas 161583077, nemokumo byla, o 2020 m. spalio 25 d. kreditoriai pritarė šios įmonės bankroto proceso vykdymui ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad kai iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, tai yra pagrindas teismui tokio fizinio asmens bankroto bylą nutraukti, todėl fizinio asmens J. L. bankroto bylą nutraukė.

13. Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi JANĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, kurios neegzistuoja arba yra nesusijusios su nagrinėjama byla. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas individualios įmonės turto ne atskirumą nuo įmonės savininko turto, per klaidą nurodė JANĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, kuomet vadovavosi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad šios nuostatos atitinkamai galioja dabartiniame JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, 88 straipsnio 1 dalyje. Nepaisant to, šis pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą įstatymo normą, neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

14. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

15. Iš VĮ Registrų centro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad J. L. įmonės, įmonės kodas 161583077, teisinis statusas bankrutuojantis, statuso įgijimo data 2020 m. spalio 25 d., bankroto proceso ne teismo tvarka įregistravimo data 2020 m. gruodžio 17 d.

16. Šiame kontekste aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014, kurioje teismas išaiškino fizinio asmens ir šiam asmeniui priklausančios bei bankrutuojančios individualios įmonės tarpusavio teisinį ryšį. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko turto bendrumas lemia ir individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, o būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ) nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atitinkamai į neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto bylą atsakovu traukiamas ir įmonės savininkas, kadangi, kaip jau minėta, įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir iš savininko turto. Aptarti individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumai atsispindi ir fizinių asmenų bankroto proceso reglamentavime. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Jeigu fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla ir iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, tai yra pagrindas teismui fizinio asmens (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko), kaip fizinio asmens, bankroto bylą nutraukti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 7 p.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014).

17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju individualiai įmonei bankroto byla iškelta ne teismo tvarka, aktualus Lietuvos apeliacinis teismo išaiškinimas, kad neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis (nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ 12 straipsnis), pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Atitinkamai apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016).

18. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir aptarta teismų praktika, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti fizinio asmens J. L. bankroto bylą, jeigu individualios J. L. įmonės bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra numatyta, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, tik jeigu šio fizinio asmens neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto byla iškeliama teisme. Nepriklausomai kokia tvarka (teismine ar neteismine) vykdomas individualios įmonės bankroto procesas, individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumai ne teismo tvarka nesikeičia. Tai aiškiai nurodo JANĮ 12 straipsnio 3 dalis, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. Taigi, apelianto nurodoma pozicija iš nurodyto teisinio reguliavimo neseka, neatitinka individualios įmonės bankroto proceso esmės ir prasmės – kuo operatyviau patenkinti įmonės kreditorinius reikalavimus iš įmonės ir jos savininko turto. Įvertinus tai, kad juridinio asmens bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka nuo vykdomos teisme iš esmės skiria tik sprendimus priimantis subjektas, t. y. kreditorių susirinkimas arba teismas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad J. L. įmonei bankrutuojant ne teismo tvarka tuo pačiu metu gali būti nagrinėjama ir fizinio asmens bankroto byla, kai tai aiškiai draudžia Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p., 10 str. 1 d. 7 p.). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, nėra pagrindo perduoti klausimo dėl J. L. kreditorių kreditorinių reikalavimų ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai (priežastys, dėl kurios siekiama atkurti nemokumą) neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, šios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigia, tačiau tai neturi įtakos įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolių pasibaigimui, išskyrus atvejus, kai prievolės pasibaigė kitais pagrindais, pavyzdžiui dėl to, kad yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas. Todėl pasibaigus individualios įmonės bankroto bylai ir tuo pagrindu – įmonės prievolėms, šios įmonės savininkui nelieka procesinių kliūčių, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1 d.), inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jam, kaip fiziniam asmeniui, klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.