- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2-1457-918/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- G. R. B.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Elena Gylienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei D. N., jo atstovei advokatei Elenai Gylienei, atsakovui G. R. B., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (77-78 b. l.) prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir 2800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje laisvu grafiku, apie atvykimą pranešant ieškovei prieš dvi savaites. Nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1210 Lt suma. Didelę išlaidų dalį sudaro komunaliniai mokesčiai, kadangi šildymui perkamos malkos, vanduo pašildomas elektra. Iš viso už komunalinius mokesčius moka 560 Lt. Nuo liepos mėnesio vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą, todėl papildomai reikės mokėti už darželio lankymą. Vaikas dažnai serga plaučių uždegimu, ausų uždegimu, reikia vaistų ir vitaminų. Kvitų nerinko, nepagalvojo, kad reikės. Ieškovės dirba, pajamos nedidelės – apie 1200 Lt, jai sunku vienai išlaikyti vaiką. Kol ieškovė dirba, vaiką prižiūri ieškovės motina, kuri taip pat remia ieškovę materialiai. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda ir sąmoningai nedirba, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Vaikas turi likti gyventi su ieškove, atsakovas gali su juo bendrauti be apribojimų. Tačiau kadangi vaikas mažas, jautrus, vengia svetimų žmonių, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki berniukui sukaks penki metai – iki to laiko atsakovas turėtų su sūnumi bendrauti dalyvaujant ieškovei, o vėliau galėtų bendrauti jau be jos. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat sutiko, kad atsakovas apie savo atvykimą pas sūnų ieškovei praneštų prieš 3 dienas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (80-81 b. l.) teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Atsakovas nori dažnai matytis su vaiku, pvz. kiekvieną savaitgalį, todėl reikalavimas pranešti ieškovei apie atvykimą prieš 2 savaites sukelia nepatogumus, kadangi sunku prieš tiek laiko susiplanuoti dienotvarkę. Pakaktų pranešti prieš 3 dienas. Atsakovas sutinka, kad iki kol sūnui sukaks 5 metai jų susitikimuose dalyvautų ir ieškovė, vėliau bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma be motinos dalyvavimo. Atsakovas sūnų paskutinį kartą matė, kai buvo visi nuvykę atlikti DNR ekspertizę, tada berniuko nepažino. Teikti išlaikymą sutinka, tačiau neturi iš ko teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Jei teismas priteis didelį išlaikymą – atsakovas turės eiti vogti. Vaikui gimus šalys kartu negyvena, atsakovas kartais atvažiuodavo ir atveždavo maisto, rūbelių, iki 2013 metų rugsėjo prie vaiko išlaikymo prisidėdavo, todėl išlaikymo įsiskolinimo už visą laikotarpį nuo vaiko gimimo ieškovė reikalauja nepagrįstai. Nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio šalių santykiai nutrūko ir nuo tada atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas sutinka mokėti po 200 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir 1400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurio mokėjimą prašo išdėstyti vieneriems metams. Jaunystėje atsakovas dirbo gaisrininku, o dabar jam nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis 45 procentai, turi sveikatos problemų – patyrė traumą, dėl to dabar skauda nugarą, tinsta kojos, gali kelti tik iki 10 kg. Su tokia sveikata sunku susirasti darbą, gali tik lovoje gulėti. Nedirbdamas vaiką galėtų prižiūrėti. Registruotas darbo biržoje. Atsakovo pajamos yra 350 Lt, kurias sudaro 141 Lt netekto darbingumo pensija ir 209 Lt socialinė pašalpa. Materialiai atsakovui padeda jo tėvas, pas kurį ir gyvena. Atsakovas perka tik nukainuotus daiktus, maitinasi bulviniais blynais. Darbo biržoje atsakovui siūlė darbus, bet jis neina dirbti, nes mano, kad darbdavys jo ilgai nelaikys. Atsakovas tikėjosi dirbti vairuotoju, bet jo draugai paaiškino, kad dėl tokio darbo atsakovo sveikata tik pablogėtų.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje (29 b. l.) ir teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Išlaikymas turėtų būti priteisimas pagal realias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti ir atsakovo finansines galimybes. Kol vaikas mažas, jam bendraujant su atsakovu turėtų dalyvauti ir ieškovė, apie susitikimų laiką atsakovui pakaktų pranešti ieškovei prieš 3 dienas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė D. N. ir atsakovas G. R. B. (9, 44-45 b. l.). Atsakovas byloje buvo pareiškęs priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau 2014-01-31 ekspertizės aktu Nr. ES 41/14(01) nustačius, kad G. R. B. yra D. B. tėvas su 99,99 procento tikimybe, priešieškinio atsisakė (37-38, 66-69, 92, 93 b. l.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
CK 3.169 str. reglamentuota, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti išspręstas atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą ir socialinės padėties saugumą bei teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Teismas, nagrinėdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).
Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūnijos 2013-10-22 duomenimis ieškovė ir jos nepilnametis sūnus D. B. įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste (28 b. l.). Ieškovė pagal panaudos sutartį su sūnumi gyvena 23 kv. m. ploto bute Kaune (88 b. l.), buities sąlygos tinkamos (102-104 b. l.). Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir bendravimo su atsakovu tvarkos nėra, atsakovas su šiais ieškinio reikalavimais sutinka. Nepilnametis vaikas dėl amžiaus nuomonės šiuo klausimu išreikšti negali. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas tik epizodiškai pas juos lankėsi ir vaiku nuosekliai nesirūpino, todėl vaiko kasdieniniai poreikiai jam nežinomi, jais tinkamai pasirūpinti negalėtų. Ieškovė vaiko poreikiais rūpinasi, buities sąlygos sudarytos tinkamos. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, psichologinį saugumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas, nepilnamečio D. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. N. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Kadangi tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, posėdžio metu šalys suderino pozicijas, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas bendraus su sūnumi D. B. apie atvykimą pranešant ieškovei prieš 3 dienas. Iki kol vaikui sukaks 5 metai, susitikimai vyksta dalyvaujant kartu ieškovei. (CK 3.170 str.).
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Pagal ieškovės pateiktą poreikių pagrindimą (79 b. l.) vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1210 Lt suma: 300 Lt maistui, 100 Lt drabužiams ir batams, 200 Lt sauskelnėms, 20 Lt higienos reikmenims, 30 Lt vaistams ir vitaminams, 560 Lt komunaliniams mokesčiams. Ieškovė nurodė, kad vaikas dažnai serga, tačiau pažymos iš gydymo įstaigos apie vaiko sveikatos būklę nepateikė. Duomenų apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą ir mokestį už ją byloje nėra. Kvitų, patvirtinančių vaiko poreikiams išleidžiamas sumas, ieškovė nepateikė, nurodė, kad jų nerinko. Pažymėtina, kad reiškiant pradinį ieškinį 2013-10-11 (3-4 b. l.), ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį pakanka 800 Lt. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2013-10-11, nuo tada ieškovė turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti teismui bent dalį įrodymų, patvirtinančių faktiškai vaiko išlaikymui išleidžiamas sumas. Ieškovė su vaiku dviese gyvena nedidelio ploto bute su daliniais patogumais (23 kv. m. plotas, šildymas krosnimi, tualetas lauke, vanduo šildomas boileriu). Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad už visus komunalinius mokesčius kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo sezono sumoka 560 Lt, vaikui tenka dalis šios sumos. Sąskaitų už komunalinius mokesčius nepateikė. Nepilnamečiui D. B. sprendimo priėmimo metu yra vieneri metai 6 mėnesiai amžiaus, jis neturi specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės, šiuo metu nelanko jokios ugdymo įstaigos. Ieškovei visiškai neįrodinėjus vaiko poreikių ir nepagrindus jų rašytinais įrodymais, nustatytina, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį pakanka 800 Lt.
Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
Ieškovė dirba pagal darbo sutartį slaugytojos padėjėja ligoninėje (89-91 b. l.), nurodė, kad gauna 1200 Lt darbo užmokestį, 2013-02-01 - 2013-10-31 gavo 964 Lt motinystės pašalpą kas mėnesį (6-7 b. l.). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (26-27 b. l.).
Atsakovui nustatytas neįgalumas, 45 procentų darbingumo lygis (82-83 b. l.). Atsakovas nedirba, nuo 2013 metų sausio mėnesio registruotas Darbo biržoje (84-85 b. l.). Gaunamas pajamas sudaro 141 Lt netekto darbingumo pensija ir 209 Lt socialinė pašalpa, iš viso apie 350 Lt (88 b. l.). Nekilnojamojo turto neturi (87 b. l.).
Vertinant ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turto neturi, jų materialinė padėtis sunki, pragyventi materialiai padeda tėvai. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Ieškovė turi darbą, gauna pastovias pajamas. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių - sveikatos būklės ir nustatyto neįgalumo lygio - turi mažesnes galimybes dirbti, todėl prie vaiko išlaikymo prievolės gali prisidėti mažesne dalimi nei ieškovė. Tačiau atsakovas privalo dėti visas įmanomas pastangas susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą ir užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nesitiki, jog darbdavys jį ilgai laikys ar kad dėl darbo pobūdžio gali pablogėti jo sveikatos būklė, nėra tinkamas pagrindas visiškai neieškoti darbo ir perkelti visą vaiko išlaikymo naštą vienai ieškovei. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Nustačius, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 800 Lt suma, o atsakovas gali skirti mažesnę dalį nei ieškovė, siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. B. priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-10-11) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2013 metų kovo mėnesio, todėl už 2013-03-10 – 2013-10-10 laikotarpį susidarė 2800 Lt išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant po 400 Lt už septynis nurodytus mėnesius. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu, teigia, kad įsiskolinimo sūnui neteikė nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio. Sprendžiant išlaikymo vaikui priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Byloje nei viena iš šalių rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais neįrodinėjo laikotarpio, nuo kurio atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Esant tokiai šalių pozicijai, teismas privalo vadovautis prioritetiniais vaikų principais ir bylos aplinkybes vertinti vaiko naudai, todėl laikytina, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2013 metų kovo mėnesio. Kadangi įsiskolinimo laikotarpis yra 7 mėnesiai, per šį laiką vaiko amžius ir poreikiai pasikeitė nežymiai, nustatytina, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas sūnui turėjo teikti tokio paties dydžio išlaikymą, kaip nustatyta priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 300 Lt kas mėnesį. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui D. B. už 2013-03-10 – 2013-10-10 laikotarpį skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.200). Gaunamos mažos pajamos nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau atsakovo materialinė padėtis gali lemti sprendimo vykdymo išdėstymą. Atsižvelgiant į atsakovo neįgalumo lygį, turtinę padėtį, gaunamas pajams, 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį lygiomis dalimis mokant po 117 Lt (CPK 284 str.).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė motina D. N. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Priėmus sprendimą, panaikintinos 2013-10-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo priteisimas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-09 iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 150 str. ). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš sprendimu priteisto išlaikymo sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 370 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 600 Lt už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-14 sprendimu yra 50 procentų (72 b. l.), o atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-28 sprendimu yra 100 procentų (39 b. l.) atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškovės neturtinis reikalavimas, patikslintas posėdžio metu, tenkintas 100 %, turtinis reiklavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 75 %. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai patenkinti 90 %. Remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovė turėtų atlyginti 10 % procentų valstybės patirtų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 % atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš jos valstybės naudai priteistina 30 Lt už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo G. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. tėvas su sūnumi iki kol sūnui sukaks 5 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), bendrauja dalyvaujant ieškovei D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo laiką tėvams suderinus tarpusavyje prieš 3 dienas;
2. tėvas su sūnumi nuo tada, kai sūnui sukaks 5 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bendrauja šalių suderintu laiku.
Priteisti iš atsakovo G. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (trys šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-10-11) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo G. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2100 Lt (du tūkstančiai šimtas Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2013-03-10 – 2013-10-10 laikotarpį.
Išdėstyti 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį atsakovui G. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis mokant po 117 Lt.
Paskirti D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Panaikinti 2013-10-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo G. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-09 iki teismo sprendimo priėmimo. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš sprendimu priteisto išlaikymo sumos.
Priteisti iš ieškovės D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Lt (trisdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.