Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus V. L. prašymas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norbalta“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas R. B. (1 t., b. l. 178–182). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi atstatydintas nemokumo administratorius R. B. ir pagal nemokumo administratorių atrankos protokolą nauja nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo sprendimas“ (2 t., b. l. 142–143). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų atstatydinta MB „Nemokumo sprendimas“ ir nemokumo administratoriumi paskirtas V. V. (toliau – ir nemokumo administratorius) (10 t., b. l. 33–35).

3. 2025 m. gruodžio 1 d. nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas: i) nutraukti bendrovės bankroto bylą; ii) iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą; iii) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Panevėžio administratoriai“, kurios kandidatūrai pritarė 2025 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimas. Prašyme nurodyta, kad kreditoriaus V. L. (toliau – ir V. L.) iniciatyva 2025 m. lapkričio 27 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai pritarė V. L. pateiktam restruktūrizavimo plano projektui bei restruktūrizavimo bylos iškėlimui (12 t., b. l. 1).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino nemokumo administratoriaus prašymo dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumo procesas jau yra pradėtas, todėl sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 81 straipsnio procedūrą, nemokumo procesas nėra pradedamas iš naujo ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, nustatytų JANĮ 21 ir 22 straipsniuose, nesprendžiama. Šiuo atveju teismas yra įpareigotas vertinti patį restruktūrizavimo planą pagal JANĮ 111 straipsnio nuostatas, be kita ko, ir tai, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nenustatė, kad bendrovei būtų pradėta likvidavimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo gali būti nagrinėjamas.

7. Teismas nustatė, kad 2025 m. lapkričio 27 d. kreditoriaus V. L. iniciatyva sušauktame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. 65,40 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos balsavo „Už“, o 13,93 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos balsuota „Prieš“. Taigi, buvo nuspręsta pritarti restruktūrizavimo bylos iškėlimui bei restruktūrizavimo plano projektui. Nesutikimą su pateiktu restruktūrizavimo plano projektu išreiškė kreditoriai: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kibiras“, UAB „ILTE“.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie bendrovės akcininkus bei informacija, esanti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) skiriasi. Šiuo atveju neaiškus kreditoriaus V. L. statusas bendrovėje, nes byloje pateiktame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovės akcininkai yra V. Š. bei T. P.. Be to, restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyti bendrovės finansiniai sunkumai, tikslus jų mastas, nenurodytos tikslios priežastys, lėmusios bendrovės nemokumą, o ši informacija yra privaloma pagal JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

9. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projekto 1.4 papunktyje pateikiama informacija apie darbuotojus ir darbo sąlygas. Kadangi šioje bylos stadijoje restruktūrizavimo planas privalo būti išsamus, todėl nurodytoms aplinkybėms pagrįsti restruktūrizavimo plano iniciatorius privalėjo pateikti informaciją apie galimus darbuotojus. Kartu su planu nėra pateikti įrodymai, kad vyksta derybos su potencialiais bendrovės darbuotojais, todėl negalima besąlygiškai teigti, kad bendrovei pavyks rasti darbuotojų. Be kita ko, nėra nurodyti tikslūs pinigų srautai ir jų paskirstymas darbuotojams, nenurodyta kokiai datai suplanuoti mokėti atlyginimai potencialiems darbuotojams. Teismas pažymėjo, kad dalyje „Restruktūrizavimo laikotarpiu numatomos patirti sąnaudos“ nurodyta, jog pinigų išmokoms, susijusioms su darbo santykiais bus skiriama 50 800 Eur kasmet, visą ketverių metų laikotarpį, tačiau nepaaiškinta kaip ši konkreti suma apskaičiuota, kokiam darbuotojų skaičiui bus skiriama numatyta suma.

10. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projekto 5 dalyje aptariamos pagrindinės finansiniams sunkumams įveikti skirtinos priemonės, tarp kurių – projekto vykdymas su Viešąja įstaiga Inovacijų agentūra (toliau – ir Inovacijų agentūra). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Plastiko išvalymo technologijos sausuoju būdu sukūrimas“ sutartis įsigaliojo 2024 m. liepos 26 d., tačiau sutartis yra nutraukta. Šią aplinkybę patvirtino ir kreditorius V. L., be kita ko, nurodydamas, jog šiuo metu vyksta teisiniai ginčai dėl sutarties nutraukimo. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagrindinio restruktūrizavimo plano projekte numatyto pajamų šaltinio – sutarties su Inovacijų agentūra, kuri leistų vykdyti Europos Sąjungos finansuojamą projektą – nėra. Esant tokiai situacijai teismas nusprendė, kad negalima laikyti nurodomos pagrindinės finansavimo priemonės patikima, nes nėra garantijų, kad sutartis greitu metu bus atnaujinta ir projektas bus pradėtas vykdyti.

11. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projekto 5.1 papunktyje nurodyta, kad bendrovė sudarys nuomos sutartį su UAB „Strengas“ ir vykdys plastiko atliekų surinkimą ir vežimą Lietuvos ir Lenkijos supirkėjams bei pateikia supirkimo kainų skaičiavimus. Teismas vertino, kad šie skaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais, nes kartu su planu nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys skaičiavimuose pateiktas supirkimo kainas, nenurodyti šaltiniai, tieksiantys plastiko atliekas bendrovei. Be kita ko, nurodoma, jog antruoju etapu bus vykdomas plastiko atliekų paruošimas perdirbimui ir sugranuliavimas, tačiau šiai veiklai atlikti reikalinga specifinė įranga, o bendrovė nurodo turinti tik svarstykles, sijotuvą bei smulkintuvą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog V. L. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrovei priklausanti nurodyta įranga laikoma BUAB „Kibiras“ priklausančiose patalpose, todėl šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių bendrovės įranga laikoma kreditorės patalpose, taip pat kaip įranga bus sugrąžinta bendrovei. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad neturint reikiamos įrangos nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė galės sėkmingai vykdyti aptartas veiklas. Be to, nors trečiu etapu bendrovė tikisi gauti pajamas iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto vykdymo, kuriame pagal sutartį finansavimą suteikia Inovacijų agentūra, tačiau esant nutrauktai projektinei sutarčiai ir dėl jos vykstant teisminiams ginčams ši finansinė priemonė negali būti laikoma patikima, t. y. nėra pakankamai garantijų, kad sutartis bus atnaujinta ir bendrovė iš tiesų gaus plane nurodyto dydžio finansavimą.

12. Teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo plano projekto 5.2 papunktis dėl kreditorių pagalbos juridiniam asmeniui yra nepagrįsta. Nors plane teigiama, kad bus siekiama, jog bendrovės kreditoriai peržiūrėtų įsipareigojimų dengimo grafikus, bus prašoma kreditorių atsisakyti delspinigių ir baudų mokėjimo, tačiau kartu su planu nėra pridėti rašytiniai susitarimai ar derybas su kreditoriais patvirtinantys įrodymai, jog kreditoriai sutinka išdėstyti savo įsipareigojimus laiko tarpe, kad kreditoriai sutiks atsisakyti delspinigių už pradelstus įsipareigojimus mokėjimo.

13. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekto 5.3 papunktyje aptariamos restruktūrizavimo laikotarpiu numatomos gauti pajamos bei numatomos patirti sąnaudos. Vienas iš pajamų šaltinių – numatomos atgauti debitorinės skolos. Teismas pažymėjo, kad kartu su planu nėra pridėtas bendrovės turimų debitorių sąrašas su turimais įsipareigojimais bendrovei, todėl lentelėje pateikti skaičiai pagal atgautas lėšas iš debitorių nelaikytini pagrįstais. Be to, teismas vertino, kad debitorinės skolos nėra priskirtinos prie realiai egzistuojančio bendrovės turto, jų susigrąžinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl yra itin sunku prognozuoti, kad debitorinės skolos iš tikrųjų bus atgautos plane numatytais terminais.

14. Teismas pažymėjo, kad JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad restruktūrizavimo plane be kitos informacijos privalo būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Restruktūrizavimo plano projekto 6 punktas pavadintas „kreditorių ir jų reikalavimų tenkinimas“, tačiau plane nurodyta, kad II eilės kreditoriams reikalavimų įvykdymai nėra užtikrinti jokiomis finansinėmis priemonėmis. Teismas nurodė, kad bankroto proceso tikslas ir prioritetas yra kreditorių interesų apsauga ir jų reikalavimų maksimalus patenkinimas, todėl esant nenumatytoms priemonėms kreditorių reikalavimų padengimui, patvirtinus tokį restruktūrizavimo plano projektą bus pažeidžiami kreditorių interesai, o kartu ir viešasis interesas. Be to, teismas pripažino esminiu restruktūrizavimo plano projekto trūkumu ir tai, kad restruktūrizavimo plano projekto 6.2 papunktyje nepateikta išsami informacija apie piniginių srautų paskirstymus I eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui viso restruktūrizavimo laikotarpiu.

15. Teismas padarė išvadą, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas turi esminių trūkumų, nes neįrodytas bendrovės gyvybingumas ir aplinkybės, kad bendrovė bus faktiškai pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą. Nors restruktūrizavimas yra priemonė tęsti bendrovės veiklą, tačiau, esant iškeltai bankroto bylai, prioritetu laikomas kreditorių reikalavimų tenkinimas, o šioje proceso stadijoje patvirtinus teismui pateikto restruktūrizavimo plano projektą nebūtų pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslai, tačiau būtų iš esmės pažeisti kreditorių interesai. Teismas pažymėjo, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas nėra pakankamai išsamus, neatitinka JANĮ 104 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, pagrindinis numatytas bendrovės pajamų šaltinis nelaikytinas patikimu ir realiai egzistuojančiu. Be to, bendrovė nėra gyvybinga, turi reikšmingą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra ar VSDFV), nuo bankroto bylos iškėlimo nevykdė veiklos, neturi darbuotojų bei materialinių išteklių veiklos atkūrimui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nemokumo administratoriaus prašymas dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Kreditorius V. L. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Nors teismas nurodė, kad informacija apie bendrovės akcininkus bei informacija, esanti Juridinių asmenų registre skiriasi, neaiškus V. L. statusas bendrovėje, tačiau pradėjus ruošti restruktūrizavimo plano projektą, V. L. dar nebuvo akcininkas, todėl restruktūrizavimo plano projekte liko rašymo klaida.

25.2. Nors teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyti bendrovės finansiniai sunkumai, tikslus jų mastas, nenurodytos tikslios priežastys, lėmusios bendrovės nemokumą, tačiau finansinių sunkumų mastas yra nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų sąraše ir siekia 815 431,90 Eur. Be to, bendrovės bankroto byla iškelta pagal BUAB „Kibiras“ nemokumo administratoriaus pareiškimą, kuris balsavo „Prieš“ ir nesutiko, kad bendrovei būtų keliama restruktūrizavimo byla. Tarp BUAB „Kibiras“ nemokumo administratoriaus ir V. L. yra konfliktas. BUAB „Kibiras“ nemokumo administratorius neatiduoda V. L. turto. Be to, BUAB „Kibiras“ yra skolingas V. L. 130 000 Eur, kai V. L. skolingas BUAB „Kibiras“ tik kelis tūkstančius eurų.

25.3. Teismas nepranešė V. L. dėl bendrovės restruktūrizavimo plano projekto trūkumų ir nesuteikė laiko patikslinti ir papildyti. Nors teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekte nėra duomenų apie darbuotojus, tačiau jeigu teismas būtų suteikęs galimybę papildyti restruktūrizavimo plano projektą, V. L. būtų galėjęs pateikti duomenis apie darbuotojus.

25.4. Nors teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekto 5 punkte nurodytos finansiniams sunkumams įveikti skirtinos priemonės – sutarties su Inovacijų agentūra, kuri leistų vykdyti Europos Sąjungos finansuojamą projektą – nėra, nes minėta sutartis nutraukta ir dėl to vyksta teisminiai ginčai, tačiau projekto sutarties nutraukimas dar nėra įsiteisėjęs ir esant restruktūrizavimo bylai, šį projektą bus galima tęsti.

25.5. Nors teismas nurodė, kad antruoju etapu bus vykdomas plastiko atliekų paruošimas perdirbimui ir sugranuliavimas, kuriems reikalinga specifinė įranga, o bendrovė turi tik svarstykles, sijotuvą bei smulkintuvą, tačiau restruktūrizavimo plano projekto antrame etape numatyta, kad būtent šias paslaugos (plovimas ir granuliavimas) bus perkamos, o tam įranga nereikalinga.

25.6. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kartu su restruktūrizavimo plano projektu nėra pateikti rašytiniai susitarimai ar derybas su kreditoriais patvirtinantys įrodymai, jog kreditoriai sutinka išdėstyti įsipareigojimus laike, tačiau dauguma kreditorių, kurie balsavo už restruktūrizavimo plano patvirtinimą neprieštaravo ir sutikimus galima buvo pridėti, jai teismas būtu suteikęs papildomai tokią galimybė, nurodydamas trūkumus.

25.7. Nors teismas nurodė, kad nėra pridėtas bendrovės turimų debitorių sąrašas su turimais įsipareigojimais bendrovei, todėl lentelėje pateikti skaičiai pagal atgautas lėšas iš debitorių nelaikytini pagrįstais, tačiau debitorių sąrašas yra nurodytas restruktūrizavimo plano lentelėje 3.1.1 papunktyje, o pagal restruktūrizavimo plano projektą debitorinių skolų susigrąžinimas siekia tik 15 000 Eur (iš 130 000 Eur) ir tai neturi didelės įtakos restruktūrizavimo planui.

25.8. Teismas nepagrįstai teigia, kad restruktūrizavimo plano projekto 6.2 papunktyje nepateikta išsami informacija apie piniginių srautų paskirstymus I eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui viso restruktūrizavimo laikotarpiu. Restruktūrizavimo plano projekto 6.2 papunktyje numatytas pilnas I eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas pirmais metais. Be to, restruktūrizavimo plano projekto 6.2 papunktyje nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas restruktūrizavimo atveju ir bankroto atveju, o 6.3 papunktyje nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo restruktūrizavimo ir bankroto atveju palyginimas. Kreditorių reikalavimų įvykdymas nėra užtikrintas finansinėmis priemonėmis būtent todėl, kad nėra įkaito turėtojų ir hipotekos užtikrinimo. O II eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas numatytas 6.2 papunktyje, nurodant, kad su antros eiles kreditoriais planuojama pilnai atsiskaityti per pirmus–ketvirtus restruktūrizavimo proceso metus“.

25.9. Šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas bendrovei neatitinka nemokumo teises reabilitacinio tikslo, prieštarauja bendrovės darbuotojų bei pačios valstybes interesams, nes iš rinkos nepagrįstai yra pašalinamas ūkinę komercinę veiklą galintis vykdyti, 5 darbo vietas sukuriantis ūkio subjektas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino restruktūrizavimo plano projektą, neatsižvelgė į tai, jog bendrovė turi sukaupusi pakankamai didelę patirtį savo veikloje, o tai sudaro objektyvias galimybes įgyvendinti tikslus ir gauti pajamų bei atsiskaityti su kreditoriais. Siekis išsaugoti rinkoje esančią bendrovę, sukaupusi patirtį ir turinčią profesionalią ir visapusiškai savo atliekamas darbo funkcijas išmanančią darbuotojų komandą turi būti didesnis nei likviduoti bendrovę dėl bankroto. Bendrovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, todėl bendrovei gali ir turi būti iškelta restruktūrizavimo byla.

2. Atsiliepimu į kreditoriaus V. L. atskirąjį skundą bendrovės kreditorius BUAB „Kibiras“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Robinta“, prašo atmesti V. L. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepranešė pareiškėjui ir nesuteikė laiko patikslinti ar papildyti restruktūrizavimo plano projektą, tačiau šie ir panašūs argumentai yra nepagrįsti, nes jei apeliantas turėtų atskirajame skunde nurodomus duomenis ir (ar) dokumentus, jis neabejotinai juos būtų pateikęs pirmos instancijos teismui, o jei juos turėtų ir dėl didelio neapdairumo būtų nepagalvojęs, kad juos reikia pateikti pirmos instancijos teismui, galėjo juos patekti kartu su apeliacinius skundu. Tai leistų apeliacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, jų vertinimo, ir gal būt apeliacinio skundo pagrįstumu, tačiau apeliantas šių įrodymų nepateikė.

26.2. Apeliantas neteikia bendrovės finansinių ataskaitų. Apeliantas finansinių ataskaitų nepateikė tiek keliant bendrovės bankroto bylą, nors teismas nutartimi įpareigojo V. L. jas pateikti, tiek skųsdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tiek siekiant nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Nesant byloje finansinių ataskaitų teismas negali objektyviai vertinti bendrovės turimo turto, bei kitų finansinių rodiklių.

26.3. Nors apeliantas restruktūrizavimo plano projekte bei atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė turi svarstykles, sijotuvą bei smulkintuvą, tačiau iš nemokumo administratoriaus į bylą pateiktos 2025 m. gruodžio 15 d. ataskaitos matyti, kad nemokumo administratoriui nėra perduotas joks bendrovės ilgalaikis turtas, nors turėjo būti perduotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

26.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projektas turi esminių trūkumų, o bendrovės gyvybingumas nėra įrodytas. Argumentas, kad bendrovė galimai turi sukaupusi pakankamai didelę patirtį savo veikloje neįrodo bendrovės gyvybingumo ir realių galimybių kreditoriams atgauti lėšas. Tą pačią didelę patirtį bendrovė turėjo ir iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios patirties, be realių finansinių išteklių nepakako sėkmingai ir pelningai veiklai vykdyti ir ši patirtis privedė bendrovę prie bankroto.

26.5. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodoma veikla, susijusiu su UAB „Strengas“ nėra galima dėl to, kad UAB „Strengas“ atliekų tvarkymo veiklos, adresu Aukštaičių g. 8, Utena (surinkimas, vežimas ir kt.) nėra įregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre bei neturi atliekų tvarkymo veiklai (naudojimo (tame tarpe laikymo, apdorojimo) ar šalinimo veikloms) Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Taigi, bendrovei sudarius su UAB „Strengas“ nurodytą nuomos sutartį, bendrovė negalės vykdyti restruktūrizavimo plano projekte nurodytų veiklų – plastiko atliekų surinkimas ir vežimas ir (ar) plastiko atliekų paruošimas perdirbimui ir sugranuliavimas. Be to, net nelegaliai pradėję vykdyti restruktūrizavimo plano projekte nurodytą veiklą, nurodytų 200 kv. m. nuomojamų patalpų ploto nepakaktų nurodytų atliekų kiekių (per pirmus 3 mėn. 200 tonų, po to surinkimą padidinti iki 150 tonų .per mėnesį) sandėliavimui ar paruošimui perdirbti.

3. Atsiliepimu į kreditoriaus V. L. atskirąjį skundą bendrovės nemokumo administratorius prašo priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Dauguma kreditoriaus V. L. atskirajame skunde nurodytų argumentų yra deklaratyvūs ir abstraktūs, neatspindintys realios planuojamos veiklos rezultatų ir bendrovės veiklos rezultatų ateityje.

27.2. Restruktūrizavimo procesas suteikia galimybę bendrovei grįžti į rinką ir vystyti veiklą, kuriant pridėtinę vertę. Bendrovė vykdė specifinę žaliavų perdirbimo ir atliekų tvarkymo veiklą, kuri reikalauja specialių licencijų ir įgūdžių. Ši veikla projektinė ir ji yra įvardinta restruktūrizavimo plano projekte, jam pritarė didžioji dalis kreditorių – 65,40 proc.

4. Atsiliepimu į kreditoriaus V. L. atskirąjį skundą (įvardinta, kaip paaiškinimai (nuomonė)) VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Šiuo metu bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas ir ji jau ilgą laiką nevykdo jokios ūkinės veiklos, todėl mažai tikėtina, kad bendrovės veikla gali būti „atgaivinta“. Esant iškeltai bankroto bylai prioritetu laikomas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Šiuo atveju VSDFV Kauno skyriaus patvirtinti finansiniai reikalavimai bendrovės bankroto byloje sudaro 24 345,54 Eur (206,88 Eur I eilės finansinis reikalavimas ir 24 138,66 Eur II eilės finansinis reikalavimas). Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad II eilės kreditoriams reikalavimų įvykdymai nėra užtikrinti jokiomis finansinėmis priemonėmis. Nesant plane nenumatytoms priemonėms kreditorių reikalavimų padengimui, patvirtinus tokį restruktūrizavimo plano projektą būtų pažeisti kreditorių interesai, o kartu ir viešasis interesas.

28.2. Restruktūrizavimo plano projekte nepateikta duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą, o minimos priemonės (projekto vykdymas su Inovacijų agentūra ir numatomos atgauti debitorinės skolos) tolimesnių veiklos perspektyvų neįrodo. Be to, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte aptartos priemonės nepatvirtina, kad jos vykdoma veikla bus pelninga, o gaunamos pajamos, pakankamos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Restruktūrizavimo plano projekte dėstoma pozicija apie bendrovės veiklos perspektyvas ir gyvybingumą yra grindžiama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas turi esminių trūkumų, neįrodytas bendrovės gyvybingumas ir aplinkybės, kad bendrovė bus faktiškai pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bendrovės kreditoriaus V. L. prašymas dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2025 m. balandžio 28 d. raštą, kuriuo reikalaujama iš BUAB „Kibiras“ nemokumo administratorės UAB „Robinta“ grąžinti vandens šaldytuvą (12 t., b. l. 128). Šiuo dokumentu apeliantas grindžia savo atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad BUAB „Kibiras“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ negrąžina pasisavinto apelianto turto.

10. Be to, kreditorė BUAB „Kibiras“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Robinta“, pateikė teismui elektroninį susirašinėjimą su Aplinkos apsaugos departamentu (12 t., b. l. 132). Minėtais duomenimis kreditorė grindžia savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad netgi sudariusi nuomos sutartį su UAB „Strengas“ bendrovė negalės vykdyti restruktūrizavimo plano projekte nurodytų veiklų (plastiko atliekų surinkimą ir vežimą, plastiko atliekų paruošimą perdirbimui ir sugranuliavimą), nes UAB „Strengas“ nėra įregistravęs atliekų tvarkymo veiklos bei neturi atliekų tvarkymo veiklai Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų duomenų sąsąjumą su ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis), taip pat įvertinęs byloje vyraujantį viešąjį interesą ir tai, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo pagrindų nustatymo, juos priima ir esant poreikiui vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo ir restruktūrizavimo plano (ne)patvirtinimo

12. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

13. Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, kai iškeliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimui pasiūlymą restruktūrizuoti asmenį gali pateikti nemokumo administratorius, kreditoriais ar juridinio asmens dalyviai (reikalingas 2/3 dalyvių daugumos pritarimas) (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis). Pasiūlyme turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, taip pat turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 79 straipsnio 3, 4 dalys).

14. Nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (JANĮ 81 straipsnio 1 dalis). JANĮ 81 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 81 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis). Restruktūrizavimo planui ir sprendimo dėl jo priėmimui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos JANĮ II dalies IV skyriaus („Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas“) nuostatos (JANĮ 81 straipsnio 4 dalis).

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, JANĮ 104–113 straipsnių nuostatas taiko tiek, kiek juose nustatytos procedūros ir reikalavimai yra suderinami su sui generis (savita) procedūra, kai iš bankroto pereinama į restruktūrizavimo procesą, su šios procedūros esme ir tikslais (JANĮ 81 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, kad teismas, gavęs prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo pagal JANĮ 81 straipsnio nuostatas, nenagrinėja ir nesprendžia dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, nustatytų JANĮ 21 ir 22 straipsniuose, tačiau teismas yra įpareigotas vertinti patį restruktūrizavimo planą pagal JANĮ 111 straipsnio nuostatas, be kita ko, įvertinti ir tai, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022, 26 punktas; 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-934/2023, 14 punktas).

16. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: i) nebuvo įgyvendinti JANĮ 102³, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; ii) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; iii) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus; iv) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; v) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; vi) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti juridinio asmens veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

18. Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).

19. Nepaisant to, kad nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantui tenka procesinė našta įrodyti aplinkybes, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės yra realios ir veiksmingos padėti bendrovei įveikti finansinius sunkumus ir atkurti mokumą, tokiu būdu išvengiant įmonės likvidavimo dėl bankroto, jog bendrovė turi realias galimybes atnaujinti ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-838-567/2022, 30 punktas).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriaus V. L., kuris, be kita ko, turi 90 proc. bendrovės akcijų, iniciatyva buvo sušauktas bendrovės kreditorių susirikimas. Kreditorių susirikimo metu buvo sprendžiami klausimai: i) dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir restruktūrizavimo plano projektui; ii) įpareigoti nemokumo administratorių pateikti prašymą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei; iii) dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros. Kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirikimą buvo pateiktas ir kreditorių susirinkimo sprendimų projektas (balsavimo raštu biuletenis) bei V. L. ruoštas restruktūrizavimo plano projektas bei priedai. Į 2025 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimą neatvyko nė vienas kreditorius, tačiau raštu savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo pateikė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 634 185,56 Eur, t. y. 79,33 proc. bendros teismo patvirtintos reikalavimų sumos. Dėl visų darbotvarkės klausimų kreditoriai balsavo taip pat: „Už“ balsavo 65,40 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, „Prieš“ – 13,93 proc. Nesutikimą su pateiktu restruktūrizavimo planu išreiškė kreditoriai: BUAB „Kibiras“ ir UAB „ILTE“. Taigi, 2025 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta: i) pritarti bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir restruktūrizavimo plano projektui; ii) įpareigoti nemokumo administratorių pateikti prašymą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei; iii) pritarti nemokumo administratoriaus UAB „Panevėžio administratoriai“ kandidatūrai (12 t., b. l. 17–29).

21. Iš apelianto pateikto bendrovės restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė yra didmeninės prekybos ir plastiko gaminių, plastmasės perdirbimo sektoriuje veikiantis juridinis asmuo, veiklą vykdantis 10 metų (nuo 2015 m. liepos 22 d.). Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla – didmeninė prekyba ir plastiko gaminių, plastmasės perdirbimas (1.3 papunktis). Bendrovė realios veiklos nevykdo, nes jai iškelta bankroto byla, bet patvirtinus restruktūrizavimo planą, bendrovėje pusę metų nuolat dirbtų du darbuotojai. Darbuotojų skaičius priklauso nuo apyvartos, todėl padidėjus apyvartai, bendrovė galės pasamdyti papildomus darbuotojus. Darbo užmokestis darbuotojams bus mokamas laiku, darbo užmokesčio įsiskolinimų dirbantiems darbuotojams nebus, nes suplanuoti piniginiai srautai, bei numatoma finansinė pagalba veiklos pradžiai (1.4 papunktis). Restruktūrizavimo plano projekte, be kita ko, išdėstyti bendrovės restruktūrizavimo tikslai: i) pagrindinis tikslas – grąžinti skolas bendrovės kreditoriams sutartais ir šiame plane numatytais terminais bei tapti konkurencinga bendrove su atkurtu ilgalaikiu mokumu; ii) išvestiniai tikslai – išvengti bendrovės bankroto, optimizuoti bendrovę, išlaikyti kaip galima daugiau esamų darbo vietų bendrovėje, atkurti kreditorių ir finansinių įstaigų pasitikėjimą bendrove, atsiskaityti su kreditoriais (4.2 papunktis). Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės bendrovės finansiniams sunkumams įveikti: i) vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos; ii) pagrindinės veiklos optimizavimas, sąnaudų mažinimas, paslaugų kokybės gerinimas, siekiant parduoti už brangesnę kainą; iii) projekto vykdymas su Inovacijų agentūra; iv) patalpų nuoma iš UAB „Strengas“ ir veikla, susijusi su plastiko atliekų surikimu ir vežimu bei plastiko atliekų paruošimu perdirbimui ir sugranuliavimu; v) bendrovės turto pardavimas, o jei bendrovei trūks apyvartinių lėšų, bus pasitelkiama pagalba iš UAB „Strengas“; vi) išlaidų mažinimas griežčiau kontroliuojant veiklos kaštus, energijos šaltinių kaštus ir kt.; vii) piniginių įplaukų didinimo priemonės, nuolat ieškant klientų (5.1 papunktis). Be to, restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad: i) vykdant bendrovės restruktūrizavimą, bus siekiama, kad bendrovės kreditoriai peržiūrėtų įsipareigojimų dengimo grafikus, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį, atsižvelgiant į bendroves gaunamas pajamas bei generuojamus ūkines veiklos srautus; ii) pradėjus restruktūrizavimo procesą, įsipareigojimai kreditoriams bus grąžinti per ketverius metus, per šį laikotarpį bendrovė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų grąžinti visas skolas kreditoriams. Kreditoriai būtų prašomi atsisakyti delspinigių ir baudų. Kreditoriams atsisakius dalies skolų, nurašius baudas ir delspinigius, šias lėšas Bendrove galėtų skirti apyvartinėms lėšoms didinti (5.2 papunktis). Restruktūrizavimo plano projekte numatyti pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais, bei atkurti bendroves mokumą: i) pagrindinės veiklos pajamos; ii) papildomos bendrovės pajamos iš projekto, vykdomo su Inovacijų agentūra; iii) atgautos lėšos iš debitorinių skolų (5.3 papunktis) (12 t., b. l. 2–15).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas restruktūrizavimo planas turi esminių trūkumų, apeliantas neįrodė bendrovės gyvybingumo ir aplinkybės, kad bendrovė faktiškai pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą.

23. Visų pirma, nors apeliantas restruktūrizavimo plano projekto 5.1 papunktyje (žr. šios nutarties 43 punktą) kaip vieną iš priemonių, kuri galės įveikti bendrovės finansinius sunkumus, nurodė Inovacijų agentūros ir bendrovės sudarytą projekto „Plastiko išvalymo technologijos sausuoju būdu sukūrimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį (12 t., b. l. 30–49), tačiau vien tik pateikta sutartis, nepateikiant kitų reikšmingų duomenų, nepatvirtinta, kad bendrovė gaus Europos Sąjungos paramą ir šios sutarties vykdymas padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats apeliantas 2025 m. gruodžio 15 d. paaiškinimuose nurodė, jog dėl sutarties su Inovacijų agentūra vyksta teisminiai procesai (12 t., b. l. 74–75). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eI3-9795-438/2025, kuriuo bendrovės skundas dėl Inovacijų agentūros 2025 m. vasario 4 d. sprendimo „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties nutraukimo“ buvo atmestas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pajamų gavimo iš Inovacijų agentūros yra nepagrįsti.

25. Antra, nors apeliantas restruktūrizavimo plano projekto 5.1 papunktyje nurodė, kad bendrovė ketina nuomotis patalpas iš UAB „Stengas“ ir vykdyti veiklą, susijusią su plastiko atliekų surinkimu ir vežimu bei plastiko atliekų paruošimu perdirbimui ir sugranuliavimu bei pateikė preliminarius tokios veiklos pajamų ir išlaidų skaičiavimus, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokie skaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais. Apeliantas kartu su restruktūrizavimo plano projektu nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų skaičiavimuose pateiktas supirkimo kainas ir kitus rodmenis. Be to, kai kurie skaičiavimai atlikti klaidingai (pvz., 0,3 Eur × 150 tonų = 200 Eur (nors turėtų būti – 45 Eur)). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo įpareigojęs apeliantą pateikti paaiškinimus bei įrodymus dėl restruktūrizavimo plano projekto 5.1 papunktyje numatytų priemonių, t. y. nurodyti galimas sutartis su numatomais produkcijos tiekėjais bei pirkėjais ir (arba) nurodyti detalius paaiškinimus dėl numatytų produkcijos realizavimo galimybių, nurodyti potencialius bendrovės klientus kaip veiklos gerinimo priemonę (12 t, b. l. 51–53). Nors apeliantas kartu su 2025 m. gruodžio 15 d. paaiškinimais pateikė teismui UAB „Utentra“ 2025 m. gruodžio 10 d. komercinį pasiūlymą, kuriame siūloma bendrovei atlikti plastiko atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugą, mokant 120 Eur už toną (12 t., b. l. 77), tačiau tai savaime nepagrindžia restruktūrizavimo plano projekte nurodytų skaičiavimų pagrįstumo ar produkcijos realizavimo galimybes, realias kainas ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir sėkmingos veiklos perspektyvų pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.

26. Šios nutarties 49 punkte numatytos išvados nepaneigia ir bendrovės veiklos vykdymo perspektyvų nepatvirtina apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas raštas, kuriuo reikalaujama iš BUAB „Kibiras“ nemokumo administratorės grąžinti vandens šaldytuvą. Apeliantas nepagrindė kaip šiuo atveju vandens šaldytuvas turėtų užtikrinti sėkmingą bendrovės veiklą, juolab kad nepateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtas vandens šaldytuvas priklausė bendrovei.

27. Trečia, apeliantas restruktūrizavimo plano projekto 5.1 papunktyje nurodė, kad esant apyvartinių lėšų trūkumui, UAB „Strengas“ teiks bendrovei finansinę pagalbą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustato, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodoma informacija apie naują finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį ir sąlygas bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius. Nors apeliantas pateikė teismui UAB „Strengas“ 2025 m. lapkričio 5 d. raštą, kuriame nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo metu UAB „Strengas“ suteiks finansinę pagalbą (12 t., b. l. 76), tačiau šis dokumentas nepatvirtina kokio dydžio, kokiomis sąlygomis ir tvarka tokia pagalba bus teikiama.

28. Ketvirta, nors bendrovės restruktūrizavimo plano projekto 5.2 papunktyje nurodoma, kad bus siekiama susitarti su kreditoriais, jog šie peržiūrėtų įsipareigojimų dengimo grafikus, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį, taip pat atsisakytų delspinigių ir baudų, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog tokie susitarimai yra labai tikėtini ir realiai įgyvendinami. Vien tai, kad dauguma kreditorių 2025 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkime balsavo „Už“ bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir restruktūrizavimo plano projektą, nesuponuoja išvados, kad jie sutinka, jog bendrovės delspinigiai ir baudos bus nurašytos.

29. Penkta, restruktūrizavimo plano projekto 5.3 papunktyje nurodyta, kad pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti bendrovės mokumą yra: i) bendrovės pajamos iš veiklos; ii) bendrovės pajamos iš projekto; iii) atgautos lėšos iš debitorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 49 punkte konstatuota, kad apeliantas restruktūrizavimo plano projekte, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė objektyvių argumentų, paremtų konkrečiais skaičiavimais, patvirtinančių bendrovės pajamas iš veiklos. Be to, kaip minėta šios nutarties 48 punkte, byloje duomenų, kad bendrovė gaus pajamas iš Europos Sąjungos projekto. Taigi, restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti bendrovės pajamos iš veiklos bei iš Europos Sąjungos projekto nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl jos nelaikytinos lėšų šaltiniais, iš kurių ateityje bus galima atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti bendrovės mokumą.

30. Vertinant restruktūrizavimo plano projekte nurodomus duomenis apie bendrovės debitorines skolas kaip vieną iš lėšų šaltinių, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti bendrovės mokumą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad vien debitorinių skolų atgavimas negali būti siejamas su restruktūrizavimo proceso tikslu išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas kreditoriams ir atkurti bendrovės mokumą, taip išvengiant bankroto bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-501-567/2025).

31. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas restruktūrizavimo plano projekto 3.1.1 ir 5.3 papunkčiuose nurodė, kad debitorines skolas sudaro UAB „Kibiras“ 128 758,95 Eur skola, kurios 15 proc., t. y. apie 15 000 Eur planuojama atgauti.

33. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl laikytina, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos gauti lėšos (debitorinės skolos), iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti bendrovės mokumą, negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti. Be to, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte planuojamų atgauti 15 000 Eur debitorinių skolų nepakaks padengti jau šiuo metu susidariusius bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurie siekia daugiau nei 800 000 Eur (žr. restruktūrizavimo plano projekto 6.1 papunktyje nurodytą bendrą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumą). Taigi, restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti lėšos iš debitorių savaime nepagrindžia, jog bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

34. Šešta, nors apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas turėjo suteikti jam galimybę patikslinti ir pataisyti pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi pasiūlė kreditoriui V. L. iki paskirto teismo posėdžio datos pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis (12 t., b. l. 51–53). Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apeliantui buvo suteikta galimybė paaiškinti ar patikslinti restruktūrizavimo plano projekto duomenis.

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartos bendrovės restruktūrizavimo plano dalys yra abstraktaus pobūdžio, jose nurodyti teiginiai nėra argumentuoti ar grindžiami konkrečiais įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų bei pagrįstai atsisakė nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

37. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.