- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2-804-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00878-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Kreditorius
- J. K.
- Atsakovas
- JK GROUP
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal kreditoriaus J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,JK Group“ nemokumo administratoriaus O. D. (O. D.) prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JK Group“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,JK Group“ (toliau – ir atsakovė) buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nemokumo administratorius 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą nutraukti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) ,,JK Group“ bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, pripažinti, kad byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai lieka tokie patys ir restruktūrizavimo byloje, patvirtinti 2023 m. kovo 31 d. restruktūrizavimo planą, įmonės restruktūrizavimo administratoriumi paskirti nemokumo administratorių O. D. Prašyme pažymėjo, kad pagrindinis kreditorius, įmonės savininkas, siekia išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl mano, kad yra pagrindas jam suteikti tokią galimybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi BUAB ,,JK Group“ nemokumo administratoriaus prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo netenkino.
4. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis (be kita ko, 2023 m. kovo 31 d. atsakovės vienintelio akcininko sprendimą, 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą), teismas nustatė, kad įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui minėtame kreditorių susirinkime pritarė tik kreditorius J. K., kurio byloje patvirtinto finansinio reikalavimo suma sudaro 56,89 proc. nuo bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos, ir kuris, kaip vienintelis įmonės akcininkas, buvęs vadovas, pats ir patvirtino minėtam kreditorių susirinkimui pateiktą 2023 m. kovo 31 d. įmonės restruktūrizavimo planą.
5. Nurodė, kad įvertinus pateiktą restruktūrizavimo plano projektą bylos duomenų kontekste, sutiktina su ieškovės kritiška pozicija dėl plano įgyvendinimo realumo. Nors restruktūrizavimo plane ir pateikti duomenys apie ketinimą parduoti transporto priemonę ir gautas pajamas panaudoti apyvartinėms lėšoms papildyti bei restruktūrizavimo bylos išlaidoms padengti, taip pat, gauti pajamas iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, tačiau teismo vertinimu šie duomenys yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio.
6. Pažymėjo, kad jokie kiti restruktūrizavimo plane nurodytus paskaičiavimus ir ketinamas gauti planuojamas pajamas pagrindžiantys dokumentai (ketinimo protokolai, sutarčių sąrašas ir pan.) pateikti nebuvo.
7. Nėra aiškus ir planuojamos vykdyti veiklos finansavimas, kurio nepagrindžia plane abstrakčiai nurodyta aplinkybė, kad BUAB ,,JK Group“ savininkas J. K., esant reikalui, asmeniškai skolins pinigines lėšas apyvartinėms lėšoms užtikrinti. Byloje nebuvo pateikti konkretūs duomenys apie tokio finansavimo sąlygas, apimtis, kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdus ir planuojamo skolinimosi poveikio vertinimo bendrame finansinių įsiskolinimų kontekste.
8. Atkreipė dėmesį, kad nors plane deklaratyviai aptariamos ir priemonės finansiniams sunkumams įveikti, tiesiog abstrakčiai numatant statybose naudoti pažangias technologijas; siekiant laiku įvykdyti statybos darbus, plačiau naudotis subrangovų paslaugomis; nenaudoti nepatikrintų rinkoje ir nesertifikuotų statybos produktų; plačiau drausti savo civilinę atsakomybę, to paties reikalauti iš subrangovų; atsisakyti karkasinių statinių statybos ir montavimo; paminėtų priemonių kontekste prognozuojant per pirmus restruktūrizavimo metus įmonės apyvartą pasieksiant 200 000 – 300 000 Eur, o vėliau ir 800 000 – 1 000 000 Eur, tačiau nėra nurodomas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
1. Nurodė, kad kritiškai vertintina ir aptariamo plano dalis dėl numatomos kreditorių pagalbos atsakovės finansiniams sunkumams įveikti, nes vien tai, jog kreditorius J. K. savo finansinį reikalavimą tenkins paskutiniąja eile, po visų kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai turėtų realią įtaką įmonės gyvybingumui, nepagrindžia aiškios restruktūrizavimo pagalbos, kuri, teismo vertinimu, įmonei turėtų sukelti realias teisines pasekmes, realią naudą.
2. Teismas padarė išvadą, kad plane iš esmės remiamasi hipotetinėmis prielaidomis, abstrakčiais, niekuo nepagrįstais skaičiavimais, o nurodytos restruktūrizavimo priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis, kad bus išsaugotas BUAB ,,JK Group“ gyvybingumas, taip pat, kad bus pagerinta jos turtinė padėtis ir ji galės atsiskaityti su kreditoriais.
3. Pažymėjo, kad nors nemokumo administratorius akcentavo atsakovės kreditorių susirinkimo poziciją, pritarimą restruktūrizavimo procesui, tačiau dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo ir dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo sprendžia teismas, kuris, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nėra įrodytos visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, t. y. kad bus atkurtas įmonės gyvybingumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kreditorius J. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą, BUAB ,,JK Group“ bankroto bylą nutraukti ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai daroma išvada, kad tai, jog už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo vienintelis kreditorius yra ydinga aplinkybė. Kreditorių susirinkime balsavo iš viso du kreditoriai, t. y. BUAB ,,JK Group“ savininkas, kuris ketina atsiskaityti su kreditoriais (56 proc. visų finansinių reikalavimų) ir kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (15,12 proc. visų finansinių reikalavimų), todėl galima teigti, kad už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo dauguma kreditorių kaip ir nustatyta JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Nėra pagrindo sutikti su VMI išdėstyta pozicija dėl restruktūrizavimo plano trūkumų. Šio plano 5.1 papunktyje nurodyta, kad 1 mėnesiui reikės apie 30 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) ir prie to prisideda 20 proc. papildomų išlaidų (nenumatyti statybinių medžiagų kainų svyravimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai). Vien aplinkybė, kad mokesčiai plane pavaizduotose grafinėse lentelėse neįrašyti, tačiau aprašyti pačiame tekste, negali būti lemiama priežastimi atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
4.3. Perėjimo iš bankroto bylos į restruktūrizavimą procesas yra kompleksiškas, todėl jis negali būti pernelyg formalizuotas. Pasirašyti įpareigojančius dokumentus su įmone, kuri turi bankrutuojančios statusą rinkos dalyviams nėra patrauklu.
4.4. Be restruktūrizavimo proceso visiškai atsiskaityti su BUAB ,,JK Group“ kreditoriais bus beveik neįmanoma.
Atsiliepimas
5. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus O. D., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
5.1. Su atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutiktina, kadangi nagrinėjamu atveju pagrindinis JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, susijęs su kreditorių pritarimu restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimui, įvykdytas.
5.2. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad pardavus BUAB ,,JK Group“ priklausantį turtą – automobilį HYUNDAI i40 (sudaryta lizingo sutartis, vieno mėnesio įmoka sudaro 161,49 Eur, paskutinis mokėjimas numatytas 2024 m. spalio 30 d.) ir automobilį SSANGYONG KORANDO (automobili be galiojančios techninės apžiūros, reikalingas remontas) nebus gauta pakankamai lėšų, kad pavyktų padengti kreditorių finansinius reikalavimus, nemokumo administratoriaus atlyginimo ir kitas administravimo išlaidas.
5.3. Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą atsirastų reali galimybė didesne apimtimi (arba visiškai) atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti BUAB ,,JK Group“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: tarp UAB ,,Keroleta“ ir BUAB ,,JK Group“ pasirašytą 2023 m. balandžio 3 d. Ketinimo protokolą bankrutuojančiai įmonei restruktūrizuojant Nr. 23-04-03/1 ir jo priedą Nr.1; tarp UAB ,,Ngroup“ ir BUAB ,,JK Group“ pasirašytą 2023 m. balandžio 7 d. Ketinimo protokolą bankrutuojančiai įmonei restruktūrizuojant Nr. 23-04-07/1 ir jo priedą Nr. 1.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo
11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad už plano patvirtinimą balsavo vienintelis kreditorius, yra ydinga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
12. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
13. Nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (JANĮ 81 straipsnio 1 dalis). JANĮ 81 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 81 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis).
14. Pagrindas spręsti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo yra kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo išreiškiamas pritarimas restruktūrizavimo plano projektui. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, JANĮ 104 – 113 straipsnių nuostatas taiko tiek, kiek juose nustatytos procedūros ir reikalavimai yra suderinami su sui generis (savita) procedūra, kai iš bankroto pereinama į restruktūrizavimo procesą, su šios procedūros esme ir tikslais (JANĮ 81 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, kad teismas, gavęs prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo pagal JANĮ 81 straipsnio nuostatas, nenagrinėja ir nesprendžia dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, nustatytų JANĮ 21, 22 straipsniuose, tačiau yra įpareigotas vertinti patį restruktūrizavimo planą pagal JANĮ 111 straipsnio nuostatas, be kita ko, įvertinti ir tai, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022).
15. Bankroto procedūros yra orientuotos į kreditorių apsaugą, tuo tarpu restruktūrizavimas taip pat yra bendrovės mokumo problemų sprendimo būdas, tačiau vienas esminių veiksmingo restruktūrizavimo proceso elementų yra įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas, kuris yra būtinas juridinio asmens ir jo kreditorių interesų užtikrinimui. Taigi teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, be kita ko, turi atsižvelgti ir į tai, kad kreditoriai, be kurių sutikimo ir pagalbos neįmanomas restruktūrizavimo procesas, atsisakė bankroto proceso jiems suteikiamos apsaugos, pritarė restruktūrizavimo planui ir patikėjo restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas įpareigotas tikrinti, ar restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus (JANĮ 104, 105 straipsniai), ar nėra sąlygų, kurioms esant restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas (JANĮ 111 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022).
16. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo plano projektu, padarė išvadą, kad jame numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei atkurti jos gyvybingumo. Atkreipė dėmesį, kad BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo plano projektas taip pat neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų.
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pakankamai išsamiai išnagrinėjo kartu su nemokumo administratoriaus prašymu pateiktame BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis, susijusius su priežastimis, lėmusiomis nemokumo problemas, esamą įmonės finansinę padėtį, ketinamas sudaryti sutartis bei numatytas gauti pajamas, taip pat restruktūrizavimo plane numatytas priemones finansiniams sunkumams įveikti, nekilnojamojo turto, kaip priemonės įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti ir administravimo išlaidoms padengti, planuojamos vykdyti veiklos finansavimą bei numatomą kreditorių pagalbą įmonės finansiniams sunkumams įveikti.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: vykdoma ūkinė komercinė veikla, šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
19. BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo plano 4.4 papunktyje ,,Planuojamos įmonės pajamos“ nurodyta, kad po plano patvirtinimo ir paskutinės lizingo įmokos sumokėjimo, planuojama parduoti transporto priemonę už 2 000 – 4 000 Eur priklausomai nuo rinkos sąlygų ir šias lėšas panaudoti apyvartinėms lėšoms papildyti ir restruktūrizavimo bylos administravimo išlaidoms padengti. Pagrindines pajamas planuojama gauti iš tipinės veiklos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. BUAB ,,JK Group“ yra pasirašiusi du ketinimo protokolus, pagal kuriuos, kai vykdytoja ketina statyti iki trijų gyvenamųjų namų per metus, planuojamos gauti pajamos nuo 11 000 Eur iki 35 000 Eur.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kalbant apie planuojamas gauti pajamas, be abstrakčių plane išdėstytų duomenų, jokie kiti įrodymai, pagrindžiantys planuojamų gauti pajamų realumą (pvz., sutartys, projektai), pateikti nebuvo. Vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo daryti.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos išvados nepaneigia ir apelianto kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti ketinimo protokolai (tarp UAB ,,Keroleta“ ir BUAB ,,JK Group“ pasirašytą 2023 m. balandžio 3 d. Ketinimo protokolą bankrutuojančiai įmonei restruktūrizuojant Nr. 23-04-03/1 ir jo priedą Nr.1 bei tarp UAB ,,Ngroup“ ir BUAB ,,JK Group“ pasirašytą 2023 m. balandžio 7 d. Ketinimo protokolą bankrutuojančiai įmonei restruktūrizuojant Nr. 23-04-07/1 ir jo priedą Nr. 1). Kaip matyti iš jų turinio, jais šalys susitarė tik dėl ketinimo ateityje sudaryti sutartis, o ne įsipareigojo jas sudaryti. Nors apeliantas atskirajame skunde remiasi argumentu, kad rinkos dalyviams pasirašyti įpareigojančio pobūdžio dokumentus su bankrutuojančia įmone nėra patrauklu, todėl perėjimo iš bankroto į restruktūrizavimo procesas negali būti vertinamas pernelyg formaliai, pažymėtina, jog tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išlieka tikimybė, jog sutartys gali būti ir nesudarytos, galima daryti išvadą, kad remiantis vien tik ketinimo protokolais pripažinti planuojamų gauti pajamų realumą, nėra pagrįsta.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad plane nurodyti duomenys apie BUAB ,,JK Group“ finansavimą ir priemones finansiniams sunkumams įveikti yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip matyti, plano 4.3 papunktyje ,,Įmonės naujas finansavimas“, iš tiesų, apsiribojama tik abstraktaus pobūdžio teiginiu, kad reikalui esant, BUAB ,,JK Group“ savininkas J. K., asmeniškai skolins pinigines lėšas įmonės apyvartinėms lėšoms užtikrinti, tačiau nenurodoma jokių konkrečių duomenų apie tokio finansavimo sąlygas, apimtis ar planuojamo skolinimosi poveikio vertinimą bendrame BUAB ,,JK Group“ finansinių įsiskolinimų kontekste. Restruktūrizavimo plano 6.2 papunktyje ,,Priemonės finansiniams sunkumams įveikti“ išvardytos priemonės, tačiau nepateikti jokiai paaiškinimai, kaip nurodytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, nors toks reikalavimas yra nustatytas JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punkte.
23. Pažymėtina, kad kaip ir minėta, įmonės ir jos kreditorių bendradarbiavimas restruktūrizavimo procese yra viena esminių sąlygų restruktūrizavimo proceso sėkmei atkuriant bankrutuojančios įmonės mokumą. Restruktūrizavimo plano 2.3 papunktyje ,,Kreditorių pagalba“ nurodyta, jog kreditorius J. K. savo finansinį reikalavimą, kurį sudaro 55 565,47 Eur, tenkins po to, kai bus patenkinti visų kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau nepagrindė kaip tai padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti restruktūrizavimo plano 2.3 papunktyje nurodytą informaciją ir duomenis.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartos BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo plano dalys yra abstraktaus pobūdžio, jose nurodyti teiginiai nėra argumentuoti ar grindžiami konkrečiais įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei pagrįstai atsisakė BUAB ,,JK Group“ nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.
25. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad už plano patvirtinimą balsavo vienintelis kreditorius, yra ydinga, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Viena vertus, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateikto prašymo pagrįstumą, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad BUAB ,,JK Group“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui kreditorių susirinkime pritarė tik apeliantas, kurio byloje patvirtinto finansinio reikalavimo suma sudaro 56,89 proc. nuo bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Kita vertus, remiantis minėtais duomenimis, nutartyje nėra daromos išvados dėl aplinkybių, kuomet už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsuoja vienas kreditorius, ydingumo.
26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta nuomone dėl restruktūrizavimo plano trūkumų, atsiskaitymu su kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.