Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Solenne LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti uždarajai akcinei bendrovei „EMA Via“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

24. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl bylos sustabdymo

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

25. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas iš kurių taikomas tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Esminis skirtumas tarp privalomojo (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).

26. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl šios bylos sustabdymo, nes apeliantės nurodytos bylos dėl skolų priteisimo iš bendrovės nelaikytinos objektyviomis kliūtimis, dėl kurios nebūtų galima išnagrinėti šios civilinės bylos pagal atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, nestabdydamas šios bylos. Taigi, civilinės bylos sustabdymas apeliaciniame procese neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai užvilkintų procesą ir pažeistų civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą pagal atskirąjį skundą, nes šiuo atveju nėra civilinės bylos sustabdymo privalomųjų ar fakultatyviųjų pagrindų atitinkamai pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 164 straipsnio 4 punktą.

Dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo sąlygų

27. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

28. Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

29. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra nė vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

31. Taigi, remiantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta formuluote, pagal kurią bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla, byloje turi būti vertinamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pagrįstumas, t. y. ar yra visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir tik tuomet, kai nustačius bent vieną iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, pereinama prie bankroto bylos iškėlimo sąlygų vertinimo.

32. Kaip minėta, siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas). Skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių apmokėjimo terminai yra suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Kaip minėta, dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai bendrovei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Taigi, tais atvejais, kai juridinis asmuo yra gyvybingas, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, taikomas prioritetas. Jei juridinis asmuo nėra gyvybingas, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertinamas kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu.

35. Taigi, nemokiam juridiniam asmeniui gali būti iškelta tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto byla, kadangi finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, tačiau esminis kriterijus, nulemiantis nemokumo bylos iškėlimo kryptį (restruktūrizavimas ar bankrotas) yra juridinio asmens gyvybingumas.

36. Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

37. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad UAB „EMA Via“ yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė nėra gyvybinga, jos finansiniais sunkumai nėra laikini ir restruktūrizavimo procesas nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

39. Apeliantė (bendrovės kreditorė), nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, pagrindžiančius bendrijos gyvybingumą. Anot apeliantės, bendrovė yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudaro naujas sutartis, jos finansiniai sunkumai yra trumpalaikiai ir pan. Taigi, apeliantė iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos įvertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos egzistavimo.

40. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Kaip minėta, juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė įsteigta 2009 m. rugsėjo 17 d., jos veikla susijusi su statybos rangos darbais (kelių statyba, apšvietimo sistemų montavimas). Pagal finansinės atskaitomybės duomenis (balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas) bendrovė 2022 m. turėjo 142 001 Eur vertės turto, 169 617 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 345 102 Eur, nuostoliai – 50 556 Eur. 2023 m. bendrovės turto vertė padidėjo iki 246 739 Eur, skolos kreditoriams padidėjo iki 301 900 Eur, pardavimo pajamos padidėjo iki 608 618 Eur, bendrovė patyrė 27 545 Eur nuostolių. 2024 m. bendrovės turto vertė sumažėjo iki 27 248 Eur, skolos kreditoriams padidėjo iki 335 600 Eur, pardavimo pajamos sumažėjo iki 318 315 Eur, nuostoliai padidėjo iki 253 191 Eur.

42. Taigi, nurodyti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. bendrovės veikla yra nuostolinga, 2024 m. bendrovės turtas ir pajamos sumažėjo, o skolos kreditoriams ir nuostoliai padidėjo. Bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo duomenys patvirtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu beveik visos 335 600,18 Eur skolos buvo pradelstos, mokėjimo terminai suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d.–2025 m. vasario 28 d. laikotarpiu. Kreditorių sąraše nepradelstomis skolomis laikoma 2 407,85 Eur skola antstolei S. S., 28 800 Eur skola UAB „Tomtrak“ ir 16 819 Eur skola UAB „Solvoda“. Taigi, bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką, nes bendrovė negrąžina dar nuo 2022 m. susidariusių skolų, pradelstos skolos siekia beveik 300 000 Eur.

43. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir bendrovės 2025 m. sausio 22 d. ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog bendrovė turi tik 2 660,78 Eur likutinės vertės ilgalaikį turtą (2 telefonus, kompiuterį, instaliacijos matuoklį). Nors bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės ir priekaba, tačiau jos yra areštuotos, senos, bendrovė laiko šį turtą beverčiu. Taigi, didžiąją dalį bendrovės turto sudaro 20 981,18 Eur trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), t. y. debitorių skolos. Bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. debitorių sąraše nurodyta, kad visos 20 981,18 Eur debitorinės skolos yra pradelstos 2022 m. sausio 1 d.–2024 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu. Bendrovė nepateikė duomenų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti debitorines skolas iš savo skolininkų.

44. Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte planuojamų atgauti 20 981,18 Eur debitorinių skolų nepakaks padengti jau šiuo metu susidariusius bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurie siekia beveik 300 000 Eur. Vien debitorinių skolų atgavimas negali būti siejamas su restruktūrizavimo proceso tikslu išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas kreditoriams ir atkurti bendrovės mokumą, taip išvengiant bankroto bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrijos įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad šiuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra daug didesni nei bendrovės turimo turto vertė. Kaip minėta, bendrovė nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl laikytina, kad šiuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už turimo turto vertę. Bendrovės balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės debitorinių skolų neįtraukė į bendrovės turto masę. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis bendrovės gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan.

47. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad bendrovės įsiskolinimas kreditoriams, kurių bendra reikalavimų suma yra 172 245,69 Eur, sutikusiems su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, laikytinas nepradelstu įsiskolinimu, pažymėtina, jog apeliantės nemokumo klausimas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, kurios, priešingai nei iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos (2 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens nemokumo nesieja su pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu. Taigi, šiuo atveju pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį vertinamas įsipareigojimų ir turto santykis, kuris nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. bendrovės turto vertė yra mažesnė už turimus įsipareigojimus kreditoriams.

48. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

49. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė buvo skolinga 224,24 Eur valstybinio socialinio draudimo biudžetui, mokestinės nepriemokos neturėjo. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad bendrovės skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2025 m. gegužės 20 d. sumažėjo iki 88,40 Eur, tačiau bendrovės mokestinė nepriemoka 2025 m. gegužės 20 d. sudarė 5 650,41 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, iš bendrovės kreditorių sąrašo nustatyta, kad bendrovės skola darbuotojams 2025 m. sausio 15 d. sudarė 9 443,85 Eur. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė darbo užmokesčio nemoka nuo 2024 m. pabaigos, darbuotojai yra nemokamose atostogose. Bendrovė 2022 m. turėjo 17 darbuotojų, 2023 m. – 7, o nuo 2025 m. kovo 8 d. – tik 4 darbuotojus, t. y. per 3 metus bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Taigi, nepaisant sumokėtos dalies valstybinio socialinio draudimo įmokos, bendrovė ir po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sistemingai vėluoja mokėti mokesčius, kurie nuo skundžiamos nutarties priėmimo padidėjo, bendrovė ilgą laiką neatsiskaito su darbuotojais, kurių skaičius nuolat mažėja.

50. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias rangos sutartis, pagal kurias bendrovė turi galimybę gauti 414 000 Eur pajamų, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina tokių apeliantės teiginių.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė savo gyvybingumą ir veiklos vykdymą įrodinėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. su Ukmergės rajono savivaldybės administracija sudaryta stadiono apšvietimo (II aikštės apšvietimo) pirkimo sutartimi, kurios kaina 81 517,71 Eur (pridedant PVM). Byloje nėra ginčo, kad rangos darbus minėtame objekte subrangos pagrindais faktiškai atlieka apeliantė MB „Solenne LT“, su kuria tiesiogiai atsiskaitys užsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija, sumokėdama apeliantei 78 600 Eur (pridedant PVM), o minėtame objekte bendrovė vykdo darbų priežiūrą. Taigi, jeigu minėtoje rangos sutartyje numatyti darbai ir bus atlikti, tai iš esmės visa sutartų darbų kaina bus sumokėta ne bendrovei, o apeliantei. Be to, minėtos rangos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas yra 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Kaip minėta, rangos sutartis sudaryta dar 2024 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovė tik atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad iki 2025 m. balandžio 30 d. atliko dalį 16 200 Eur vertės darbų ir nepateikė duomenų, jog darbai buvo užsakovės priimti ir už juos buvo atsiskaityta būtent su bendrove. Taigi, neįrodyta, kad bendrovė realiai gali vykdyti minėtą rangos sutartį ir jos pagrindu gauti pajamas.

52. Bendrovė savo gyvybingumą ir realios veiklos vykdymą taip pat įrodinėjo dvejomis 2024 m. balandžio 8 d. su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ sudarytomis rangos sutartimis, kuriose numatytų darbų kaina sudaro atitinkamai 12 100 Eur (su PVM) ir 30 250 Eur (su PVM). Šių sutarčių galiojimo terminas – 2024 m. balandžio 11 d.–2026 m. balandžio 11 d. Minėtų sutarčių 2.4 punktuose nurodyta, kad užsakovė darbus perka pagal poreikį, neviršijant sutartyje nurodytos darbų kainos, užsakovė neįsipareigoja nupirkti viso nurodyto preliminaraus darbų kiekio ar bet kokios jų dalies, taip pat užsakovė neįsipareigoja išpirkti darbų visai sutarties kainai arba bet kokiai jos daliai. Atsakovė pateikė duomenis, kad vieną iš minėtų sutarčių iš dalies vykdė (2,10 proc.), tačiau preliminarus neįvykdytų darbų likutis sudaro 97,90 proc., kitos sutarties nevykdė.

54. Bendrovė savo gyvybingumą ir veiklos vykdymo perspektyvas taip pat įrodinėjo 2024 m. gruodžio 17 d. su UAB „Vanduo Marse“ ir 2024 m. lapkričio 26 d. su UAB „Projektas RO“ sudarytomis rangos sutartimis, kuriose darbų kaina atitinkamai sudaro 340 000 Eur (pridedant PVM) ir 74 000 Eur (pridedant PVM). 2024 m. gruodžio 17 d. rangos sutartyje numatyti darbai turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2025 m. gegužės 1 d., o pagal 2024 m. lapkričio 16 d. sutartį bendrovė įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 1 d. parengti techninį projektą ir rangos darbus atlikti iki 2025 m. gruodžio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė būtų pradėjusi vykdyti minėtas sutartis ir jų pagrindu gavo pajamas. Be to, pagal minėtų sutarčių nuostatas rangos darbus bendrovė įsipareigojo atlikti savo medžiagomis, įrengimais ir technika bei vykdyti sutartis savo lėšomis, o užsakovai įsipareigojo atsiskaityti su bendrove po atliktų darbų pasirašymo.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė neturi realių galimybių gauti pajamų nei pagal su Ukmergės rajono savivaldybės administracija, nei pagal su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ sudarytas rangos sutartis, nei tuo labiau pagal minėtas nepradėtas vykdyti rangos sutartis, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė faktiškai yra nemoki, neturi likvidaus turto, įrangos, technikos, apyvartinių lėšų veiklai vykdyti ir 2025 m. kovo mėn. duomenimis turi tik 4 darbuotojus. Aplinkybė, kad bendrovė iš esmės neturi turto ir apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, paneigia apeliantės argumentus, jog bendrovė turi galimybę pasisamdyti subrangovus ir išsinuomoti reikalingą techniką rangos darbams atlikti. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad bendrovė praeityje įvykdė didelės vertės statybos rangos projektus, gavo daug pajamų, naudodamasi subrangovų paslaugomis ir nuomodamasi reikalingą techniką, savaime nepagrindžia, jog bendrovė turi realią galimybę sėkmingai vykdyti veiklą šiuo metu, juolab kad ankstesniais laikotarpiais bendrovė turėjo daug daugiau darbuotojų, gavo daugiau pajamų ir turėjo mažiau skolų kreditoriams.

56. Tai, kad bendrovė neturi pajėgumų ir išteklių vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas, pakankamas atsiskaitymui su kreditoriais ir veiklos atkūrimui, nepatvirtina apeliantės ir bendrovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės, jog bendrovė siekia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti naujas sutartis. Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, kuri yra areštuota, duomenimis bendrovė pajamas gavo tik 2024 m. rugpjūčio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. (atitinkamai 74 907,58 Eur ir 447,70 Eur) ir beveik visos pajamos buvo nurašytos vykdymo procese, nes bendrovės atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos. Taigi, bendrovė reikšmingų pajamų ir atitinkamai apyvartinių lėšų faktiškai negauna jau daugiau nei pusę metų, gautos pajamos iš karto nurašomos vykdymo procese, todėl vien bendrovės deklaratyvaus pobūdžio siekis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti finansavimą ir (ar) naujų sutarčių sudarymas nepatvirtina bendrovės galimybių sistemingai ir aktyviai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė vykdo anksčiau sudarytas rangos sutartis, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bankroto ar restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2025 m. sausio mėn., todėl akivaizdu, kad, jei bendrovė būtų gyvybinga, tai jai nekiltų kliūčių tai pagrįsti. Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra gyvybinga, šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais. Nustatyta, kad bendrovės turtinė padėtis nuo 2022 m. nuolat blogėja, bendrovė nemoka skolų valstybei, darbuotojams ir kitiems kreditoriams, nevykdo aktyvios ūkinės komercinės veiklos. Be to, po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo 1 darbuotoju (buvo 5), per 3 metus bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo 4 kartus, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad bendrovės darbuotojai pritaria bendrovės restruktūrizavimo procesui.

57. Taigi, bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, negauna pajamų, nėra gyvybinga, nors, sprendžiant dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis yra juridinio asmens vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

58. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad atskirajame skunde nurodytų civilinių bylų, kuriose bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai, baigtis gali lemti esminį (teigiamą) bendrovės turtinės padėties pasikeitimą.

59. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 1 d. sprendimu civilinėje byloje e2-731-991/2024 nusprendė: priteisti iš atsakovės UAB „EMA Via“ 3 630 Eur skolą, 48,16 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 678,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 592,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kalibrus“; priteisti iš ieškovės UAB „Kalibrus“ 8 746,70 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „EMA Via“; įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2023 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-515-1060/2025 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisė atsakovei UAB „EMA Via“ iš ieškovės UAB „Kalibrus“ 1 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

60. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei iš kreditorės UAB „Kalibrus“ minėtoje byloje buvo priteistas iš viso 10 546,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nors apeliantė teigia, kad, įsiteisėjus sprendimui minėtoje byloje, bendrovei taip pat bus grąžinta antstolės iš bendrovės sąskaitos nurašyti 9 000 Eur, t. y. bendrovė planuoja atgauti iš viso 19 546,70 Eur, tačiau tuo pačiu sprendimu iš bendrovės jos kreditorei priteisti 4 270,36 Eur, neskaičiuojant procesinių palūkanų. Taigi, iš viso atsakovė, įsiteisėjus sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje e2-731-991/2024, gali atgauti 15 276,34 Eur. Minėta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro beveik 300 000 Eur, bendrovė yra skolinga 9 443,85 Eur darbuotojams ir turi 5 650,41 Eur mokestinę nepriemoką bei 88,40 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl 15 276,34 Eur atgavimas nepagrindžia sėkmingos bendrovės veiklos vykdymo perspektyvos. Be to, bendrovės kreditorių sąraše, įskaitant restruktūrizavimo plano projektą, įsiskolinimas kreditorei UAB „Kalibrus“ nurodomas ne 60 000 Eur, kaip nurodo apeliantė, o 4 616,11 Eur, t. y. beveik tiek pat, kiek priteista minėtoje civilinėje byloje. Taigi, sprendimo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje e2-731-991/2024 įsiteisėjimo aplinkybė neturi teisinės reikšmės bendrovės turtinės padėties esminiam pasikeitimui.

61. Pagal LITEKO duomenis Tauragės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-118-750/2025 ir Nr. e2-148-733/2025 šiuo metu nėra išnagrinėtos, teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka šiose bylose paskirti atitinkamai 2025 m. birželio 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. Civilinėje byloje Nr. e2-118-750/2025 ieškovė UAB „Tomtrak“ prašo priteisti iš bendrovės 28 800 Eur skolą. Minėtoje byloje bendrovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš UAB „Tomtrak“ 10 000 Eur skolą. Civilinėje byloje Nr. e2-148-733/2025 ieškovė UAB „Solvoda“ prašo priteisti iš bendrovės 16 819 Eur skolą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, šios bylos, pradėtos dar 2024 m., šiuo metu nėra išnagrinėtos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtų bendrovės kreditorių reikalavimai priteisti skolas yra akivaizdžiai nepagrįsti, juolab kad bendrovė restruktūrizavimo plano projekte UAB „Tomtrak“ ir UAB „Solvoda“ finansinius reikalavimus nurodė prie kreditorių nepradelstų reikalavimų. Kaip minėta, bendrovės pradelsti ir neginčijami kreditorių reikalavimai sudaro beveik 300 000 Eur, todėl net ir bendrovei teismų palankių procesinių sprendimų minėtose civilinėse bylose priėmimas, įskaitant dėl bendrovės pareikšto priešieškinio 10 000 Eur sumai, neturės esminės įtakos bendrovės turtinei padėčiai, atsižvelgiant į bendrovės finansinių sunkumų mastą.

62. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimas, todėl apeliantės argumentai dėl jos galimai patirtinų nuostolių ir galimo viešojo intereso pažeidimo, nutraukus su Ukmergės rajono savivaldybės administracija sudarytą rangos sutartį, jei bendrovei būtų iškelta bankroto byla, nėra susiję su bylos dalyku. Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo, nes, sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, gyvybingumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti nemokumo bylą.

63. Dėl restruktūrizavimo plano projekto vertinimo teismų praktikoje nurodoma, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos bendrovės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų bendrovės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia bendrovė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai bendrovei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti bendrovės mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie aptartų rangos sutarčių vykdymą, naujų sutarčių sudarymą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, debitorinių skolų išieškojimą, einamosios veiklos vykdymą, kurios vykdymas būtent ir lėmė bendrovės nemokumą. Restruktūrizavimo plano projekte taip pat nurodoma, kad bus pasitelktos šios priemonės: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas dėl delspinigių ir palūkanų mokėjimų, pardavimų procesų pagal pajamų šaltinius, pardavimų kanalus, atliekamų darbų ir (ar) gaminamos produkcijos kategorijas susisteminimas, darbų, prekių, paslaugų spektro Lietuvoje išplėtimas, konkurentų stebėsena, rinkos pokyčių kontrolė, paslaugų rinkodaros keitimas, administracinių kaštų mažinimas, išlaidų kontrolė, kontrahentų rato išplėtimas, skirtingų paslaugų apjungimas, naujų paslaugų ir produktų sukūrimas, sezoniškumo mažinimas, bendrovės reklama ir pan.

65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes bendrovė nepagrindė tokių priemonių įtakos bendrovės pajamų pokyčiui, veiklos vykdymo atstatymui ir galėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

66. Taigi, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei užtikrinant bendrovės gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl bendrovės gyvybingumo ir sistemingos veiklos vykdymo. Faktiškai pagal restruktūrizavimo plano projektą bendrovė planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurios jau nevykdo ilgą laiką, ir kurios vykdymas lėmė bendrovės nemokumą, todėl nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei užtikrinant gyvybingumą.

67. Pažymėtina, kad pagal bendrovės restruktūrizavimo plano projekte pateiktus duomenis bendrovė 2025 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu turėjo gauti daugiau nei 90 000 Eur pajamų, tačiau bendrovė per beveik pusės metų laikotarpį nuo nemokumo bylos proceso pradžios neįrodė realių pajamų gavimo ir dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Vien nemokumo bylos iškėlimo procesas nepateisina veiklos nevykdymo. Taigi, atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir sėkmingos veiklos perspektyvų, pasitelkiant restruktūrizavimo plane nurodytas mokumo atkūrimo priemones, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.

68. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė nevykdo prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes bendrovė nėra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, ilgalaikis nuostolingos veiklos vykdymas ir veiklos nevykdymas bei nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad bendrovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Apeliantė mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, tačiau restruktūrizavimo procesas negali būti pradedamas juridiniam asmeniui, kuris nepagrindžia savo gyvybingumo ir ilgą laiką nededa pastangų veiklai stabilizuoti. Bendrovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui bei darbuotojams, skolos nuolat auga. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad aplinkybės, jog bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojams ir kitiems kreditoriams, skolos nuolat didėja, bendrovės darbuotojų skaičius labai sumažėjo, patvirtina bendrovės negyvybingumą, bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir nemokumą.

69. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesui pritarė dauguma kreditorių, nereiškia, jog tokiu atveju restruktūrizavimo byla turi būti iškelta besąlygiškai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien kreditorių pritarimas nėra sąlyga, lemianti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal JANĮ 24 straipsnio nuostatas, teismas turi spręsti ne tik dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, bet ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

70. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė pirmosios instancijos teismui nepateikė aktualių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų apie realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, atsiskaitymą su kreditoriais. Kadangi bendrovė nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apie bendrovės gyvybingumą pagrįstai sprendė iš byloje esančių duomenų, nes išsamesnių duomenų bendrovė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Vien aplinkybės, kad bendrovė gavo 2024 m. rugpjūčio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. pajamas, kurios buvo nurašytos vykdymo procese, nepatvirtina, jog restruktūrizavimo proceso metu bendrovės finansinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Pažymėtina, kad bendrovė aktyvios ūkinės komercinės veiklos nevykdo daugiau nei pusę metų, todėl bendrovės restruktūrizavimo proceso vykdymas, bendrovei ilgą laiką negalint vykdyti pagrindinės veiklos, neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių interesų.

72. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

73. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „EMA Via“ turtinė padėtis ir perspektyvos neleidžia atkurti jos gyvybingumo ir sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir negyvybingumą, nes bendrovės restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai). Be kita ko, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 78 straipsnio 3 dalį sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

75. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „EMA Via“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.