Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovei UAB „RV Cargo“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d.

4. Nemokumo administratorė neturėdama aukščiau nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų negali deramai vykdyti bankroto procedūrų: 1) įvertinti nemokios įmonės sandorių; 2) kreiptis į debitorius dėl skolų padengimo; 3) teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti bendrovei priklausančio turto; 4) atlikti kitų bankroto procedūrų. Taip pat pačioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuota, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4 transporto priemonės, o 2022 m. balanse skiltyje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ nurodoma, kad atsakovei 2021 m. priklausė 326 074 EUR vertės turtas, o 2022 m. priklausė 407 900 EUR vertės turtas, kurį sudarė 189 772 EUR vertės ilgalaikis/materialus turtas bei 216 976 EUR vertės kitas trumpalaikis turtas. Taigi, šie Vilniaus apygardos teismo nustatyti duomenys bei V. K. viešajam registrui pateikti duomenys (balansas) patvirtina akivaizdų faktą, jog egzistuoja atsakovei priklausančio materialaus turto, kuris nemokumo administratorei nėra perduodamas.

5. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, neturėdama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir t. t., negali įvertinti faktinio nemokumo momento, tačiau tai nėra kliūtis pareiškėjos bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi V. K. neteisėti veiksmai neperduodant bendrovės dokumentų ir turto gali būti laikomi tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginusiais įmonės turtinę padėtį. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai buvęs bendrovės vadovas neperduoda bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neprivaloma įrodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, o pakanka įrodyti faktą, kad (šiuo atveju) V. K. nevykdo prievolės nemokumo administratorei perduoti bendrovės apskaitos dokumentų ir turto.

6. Pasisakydama dėl juridinio asmens vadovo teisės apribojimo nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nemokumo administratorė nurodė, kad šio pareiškimo argumentų matyti, kad V. K. atliko neteisėtus veiksmus, numatytus JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje – neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos, kas sudaro pagrindą taikyti ribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgiant į tokį V. K. neteisėtų veiksmų mastą, nemokumo administratorės vertinimu, turėtų būti taikomas maksimalus apribojimo terminas 5 metams. Tokia sankcija už pareiškėjos tyčinį bankrotą yra proporcinga daromos/padarytos žalos mastui ir neteisėtų veiksmų intensyvumui, t. y. V. K. ir teismo, ir pareiškėjos nemokumo administratorės galybę kartų raštu, žodžiu, el. paštu yra informuotas apie jo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau buvęs vadovas neperduoda dokumentų ir turto netgi teismui paskyrus baudą už šių prievolių nevykdymą. Nemokumo administratorė nurodo, kad susidariusių kreditorių ir neperduoto turto mastas pagrindžia labiau tikėtiną faktą, kad V. K. nėra suinteresuotas perduoti pareiškėjos dokumentų ir turto, kadangi siekia savanaudiškų/neteisėtų tikslų – disponuoti jam nepriklausančiu bendrovės turtu, išvengti turtinių prievolių pareiškėjos naudai įvykdymo.

7. Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą ir pratęstą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl tyčinio bankroto tenkinamas

Dėl faktinių aplinkybių

8. Byloje nustatyta, kad UAB „RV Cargo“ įregistruota 2020 m. balandžio 10 d., jos vadovu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki nutarties bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2024 m. rugpjūčio 27 d.) buvo V. K..

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovei UAB „RV Cargo“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d.

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d., 2025 m. sausio 8 d., 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. birželio 18 d. nutartimis. Kreditorių reikalavimai sudaro 141 017,28 EUR sumą.

11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „RV Cargo“ vadovui V. K. paskirti 500 EUR baudą už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

Dėl tyčinio bankroto

12. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Taigi, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.

13. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑40‑219/2017). Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14. Tyčinio bankroto samprata įsigaliojus JANĮ iš esmės nepakito, todėl kasacinio teismo praktika, aiškinančia ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto institutą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias JANĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nemokumo administratorė prašymą UAB „RV Cargo“ bankrotą pripažinti grindžia aplinkybe, kad buvęs jos vadovas V. K. iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Nurodė, kad V. K. nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytos prievolės nemokumo administratorei perduoti bendrovės apskaitos dokumentus ir turtą, nors apie iškeltą bankroto bylą bei pareigą perduoti dokumentus ir turtą žino. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4 transporto priemonės, o 2022 m. balanse skiltyje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ nurodoma, kad atsakovei 2021 m. priklausė 326 074 EUR vertės turtas, o 2022 m. priklausė 407.900 EUR vertės turtas.

17. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

18. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

19. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, be kita ko, atsakovės valdymo organams nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau buvęs vadovas V. K. neperdavė nemokumo administratorei jokių bendrovės dokumentų ir turto, nepateikė tokius jo veiksmus pagrindžiančių aplinkybių. Šios aplinkybės nustatytos ir nenuginčytos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „RV Cargo“ vadovui V. K. paskirta 500 EUR baudą už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad buvusio vadovo vadovavimo pareiškėjai laikotarpiu Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateiktas finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. Šis neveikimas taip pat atitinką tyčinio bankroto požymį, įtvirtintą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

22. Apibendrinant pareiškėjos buvusio vadovo V. K. veiksmus (neveikimą) konstatuotina, jog dėl jo tyčinio pareiškėjos dokumentų ir turto neperdavimo bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nemokumo administratorė negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, nustatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei tą aptariančioje teismų praktikoje.

23. Įvertinus aptartus įrodymus ir jais remiantis nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės tikrųjų ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų bei veiksmų teisėtumo – egzistavimą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuojant, jog dėl tyčinio bankroto kaltas yra buvęs UAB „RV Cargo“ vadovas V. K..

Dėl apribojimo buvusiam vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

24. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

25. Pareiškėja prašo buvusiam jos vadovui V. K. paskirti apribojimą maksimaliam, 5 metų terminui, kurį būtų ribojama V. K. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti du atskiri šio instituto taikymo pagrindai: buvęs vadovas (i) sukėlė tyčinį bankrotą ir (ii) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir (ar) informacijos, buvusiam pareiškėjos vadovui V. K. skiriamas 4 metų trukmės apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra tenkinamas, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens. Pareiškėja nurodė, kad patyrė 605 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas vertina, kad pareiškėjos patirtos išlaidos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamus dydžius, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, pareiškimą tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“, juridinio asmens kodas 305537103, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ vadovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu dėl tyčinio bankroto.

Apriboti buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ vadovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 4 (ketveriems) metams.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RV Cargo“, juridinio asmens kodas 305537103, iš suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 EUR (šešių šimtų penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priimtą teismo nutartį išsiųsti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RV Cargo“, nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“, uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ buvusiam vadovui V. K..

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.