Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

nukentėjusiosios E. R. įgaliotiems atstovams Agneškai Kovalevskai ir advokatei Violetai Bazienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N. (N.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2006 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams (teistumas išnykęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai byloje, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas V. N. parodė, kad sutinka duoti parodymus. L. žino apie 20 m. L. neturėjo kur gyventi, jie surinko pinigus ir už 10 000 nupirko namą, bet jis sudegė. Tada L. atėjo pas jį V. N. gyventi, E. ir mergaitė atėjo vėliau. A. R. pabėgo iš namų, sakė, kad L. jam ne mama, pyko ant jo V. N. ir jos, nes neleido bendrauti su E. kaip su mergina. Jam pasakojo, kad A. buvo E. užtempęs ant palėpės. A. supyko, kad E. papasakojo mamai ir pradėjo ją stumdyti. Tada jie nuvažiavo pas seniūną. L. norėjo sugrąžinti A., o jis gyveno (duomenys neskelbtini). Seniūnas pasakė, kad jam yra jau 18 metų ir gali gyventi vienas, motina už jį neatsakinga. Pergyveno ir paprašė, kad L. nuvestų jį pas psichiatrą, kuris išaiškintų, kad E. jam ne mergina, o sesuo. L. į tai nereagavo stipriai, nes viskas praėjo. Su E. nebuvo problemų, tik vieną kartą, kai mokykloje rado pas jį utėlių. A. mėgdavo pasiimti E. ir vežiodavo ją dviračiu, jo prašė to nedaryti. Kai L. išgerdavo, išeidavo iš namų, pasiimdavo E. kartu su savimi. L. susipykdavo su jo V. N. mama ir išeidavo su E. gerti. Jam tai nepatiko, ji neklausė, kol jos vėl neįrašė į įskaitą. Ji buvo nervinga. Nenorėjo, kad iš jos atimtų E., nes buvo labai prie jos prisirišęs, laikė, kad ji jo šeima. Pakalbėjo su L., ji nuėjo pas psichiatrą, sakė, kad gėrė vaistus. Supykusi ji trankydavo duris, prašė, kad atsargiau, nes gali užgauti vaiką. Kai ji dirbo, atvažiuodavo P., jos gerdavo ir pragėrė vaiką. Jo namuose niekas negėrė, degtinės negerdavo, tik kartais alų, nes darbe labai tikrindavo. Kai gyveno su jomis, įgijo širdies nepakankamumą. Vieną kartą atvažiavo A. ir priekaištavo, kodėl jis užrakina duris. A. jam norėjo suduoti kažkokiomis lempomis, išsisuko, bet pataikė į ranką. Iškvietė policiją, jam ligoninėje siuvo ranką, bet atsisakė rašyti pareiškimą. Prieš 2022 m. įvykį L. ir E. gėrė (duomenys neskelbtini), buvo ir jos sesuo, E., jos meilužis. E. paskambino į seniūniją ir pasiskundė darbuotojai, kuri prižiūri vaikus. Ji sakė, kad atvažiavo V., nori ją pasiimti, neleidžia jai susitikti su vaikinu, nors jis niekada neprieštaravo. Kai ji gerdavo su L., tas vaikinas atvažiuodavo rytais pas E. ir būdavo su ja 40 min. Kartą vaikino motina paskambino L., kad uždraustų jiems bendrauti, o E. tai nepatiko. G. iš seniūnijos jam V. N. paskambino, kad su E. reikia truputį griežčiau, nes ji nesiklauso mamos. E. buvo pasakyta, kad ji turi būti su motina. E. draudė bendrauti su kitu vaikinu. Jei būtų taip buvę, kad lenda prie E., tai ji gi galėjo pasakyti G. iš seniūnijos, E. jį apkalbėjo. E. ir A. M. buvo laisvė, kai jų motina gerdavo. Jį V. N. apkalbėjo, nes A. reikėjo jo motinos pinigų. Jis E. prižiūrėjo, kad jai kažkas neatsitiktų. Mano, kad jie prikalbėjo E., kad jį apkalbėtų. E., matyt, norėjo gyventi (duomenys neskelbtini), kad ateitų jos vaikinas, o A., kad jis galėtų būti su E. kaip su mergina. Jam paskambino E. tą naktį, kai jie gėrė ir susimušė, pasakė, kad atvyks policija ir gali paimti E. Tai buvo per A. gimtadienį. E. prašė paimti jo motiną. Ten buvo ir A., ir tas antras E. vaikinas. Jis V. N. pagąsdino, kad gali atvažiuoti G. iš seniūnijos. Tada E. išvežė į globos namus, jam pasakė, kai L. grįžo namo. Norėjo susigrąžinti E. L. paskambino į vaikų teises, kada galima atvykti, jis ten nuvežė L. Ką ji ten kalbėjo, nežino. Jie paėmė E., bet ji nenorėjo važiuoti, nes namuose reikės padėti mamai darbuose. E. nenorėjo važiuoti su jais dėl savo bernų. E. nuvežė į butą (duomenys neskelbtini). Po poros dienų E. parašė žinutę, kad atvažiuotų. Jis V. N. nuvyko, pernakvojo, o paskui grįžo pas jį į namus. Jei būtų kažkas padaryta, tai jos negrįžtų pas jį į namus. Paskui paskambino G., klausė, kur E., pasakė, kad pas jį, ji pasakė, kad negalima jai būti pas jį. Tada nuvežė jas į (duomenys neskelbtini). Paskui L. grįžo pas jį V. N. ir buvo iki jo suėmimo. Nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Prie E. jis nelindo, ją laikė kaip savo dukrą. E. jis pakrikštijo. Jį apkalba L., nes nori laisvės ir išgerti. E. apkalba, nes nori būti su vaikinu, su kuriuo draudė draugauti. Jis V. N. laisvėje buvo 25 dienas ir galėjo pašalinti pornografiją, kurios jis tikrai nežiūrėjo. Jis negalėjo kaip vyras miegoti su L. ir vieną kartą užsakė L. 2 vibratorius, kad galėtų save patenkinti. Vieną kartą pas jį sugedo telefonas, paėmė L. ir pamatė, kad ten yra pornografijos. Jai pasakė, kad nelaikytų, gali žiūrėti per kompą. Pornografijos nesisiuntė ir jos nežiūrėjo, iš kur ji atsirado, nežino. Tas kompiuteris stovėjo ant stalo ir visi galėjo juo naudotis, ir L., ir A., ir E., be to, L. jį nešdavosi ir pas seserį. Jis net nežinojo, kad kompiuteryje yra toks turinys. Nebuvo kompiuteryje jokių aplankų, per kompiuterį žiūrėdavo žinias, filmus. E. gimė (duomenys neskelbtini). E. dabar (duomenys neskelbtini), kada jo gimtadienis, nežino. A. gimė (duomenys neskelbtini). A. buvo daugiau nei 18 metų, kai išėjo gyventi atskirai. Jo namuose A. gyveno 2021 m., jau po gaisro. Gyventi pas darbininką, kur dirbo, jis išėjo gal prieš 6 metus. L. namas sudegė 2021 m. kovo 12 d. Su L. jie kartu gyveno 5 m. Jos namas sudegė, kai L. gyveno su juo V. N. Kad E. rytais susitikinėjo su savo draugu, tai jam pasakojo E. ir pati E. E. rodė per „Messengerį“. Antram E. vaikinui buvo jau 18 m., jis išgerdavo, be to, jis pažinojo A., todėl draudė E. su juo bendrauti. Buvo įvykis, kai E. broliai buvo nutempę į palėpę, šis įvykis buvo tada, kai L. su vaikais pas jį dar negyveno. E. turi invalidumą, negalvojo, kad jis daro nusikaltimą. Per kompiuterį jis pornografiją kartu su L. žiūrėjo prieš 10 metų. Tuo metu L. dar gyveno pas save. Nežino, kodėl L. reikėjo vaikų pornografijos, gal ją žiūrėdavo ten kažkas, kai išsinešdavo kompiuterį. Kai A. gyveno atskirai, jis dažnai atvažiuodavo su E. pas juos. Jie atvažiuodavo pas juos kiekvieną dieną, pavalgydavo. Jie gyveno atskirai, nes norėjo garsiai klausytis muzikos. Pirmas išėjo atskirai gyventi A., o E. vėliau, pusantrų metų iki namo sudegimo. Tuo metu E. buvo (duomenys neskelbtini). Paskutinis konfliktas su A. buvo gal prieš pusantrų metų, kai jis sužalojo ranką, bet tiksliai neatsimena. Jis buvo visą laiką ant jo piktas. (duomenys neskelbtini) name yra 3 kambariai. E. nuo 2021 m. turėjo savo atskirą kambarį. Nebuvo, kad E. miegotų vienoje lovoje su juo ir L., bet buvo, kad ji savo lovelėje miegojo viename kambaryje su jais. Tai galėjo būti prieš 5 metus, E. tada buvo (duomenys neskelbtini). Su E. nebuvo vienoje lovoje, buvo tik, kai ateidavo ir vaikiškai žaisdama jam ar motinai suduodavo sprigtą, taip darydavo iki kol gyveno pas jį. E. su juo viena nelikdavo namuose, nes namuose visą laiką buvo jo tėvai. Jis su L. gyveno viename kambaryje, o mama ir E. turi po atskirą kambarį. Būdavo, kad namuose likdavo jis, E. ir mama, bet kai dirbdavo L., o nuo 2020 m. L. būdavo namuose. L. eidama gerti pasiimdavo E., nes ją tikrindavo, buvo įskaitoje, be to, ji pykosi su jo mama. Su L. dėl E. nebuvo konfliktų. Jo kompiuteryje slaptažodžio nebuvo. E. pas jį į namus ateidavo kiekvieną dieną iki jo sulaikymo. A. atvažiuodavo, kai jis dirbdavo. Nežino, kada jis buvo paskutinį kartą jo namuose. E. miegodavo kambaryje su jo mama, jos turėjo atskiras lovas. E. dažniausiai laiką leisdavo jo V. N. mamos kambaryje, iš rankų nepaleisdavo telefono. Ji iš namų išeidavo sekmadienį į bažnyčią. Ji viena iš namų neišeidavo. Į jo kambarį yra du įėjimai, iš mamos kambario ir iš koridoriaus. Nėra durų, kurios rakinamos iš vidaus. Vidurinės durys, tarp jo ir mamos kambarių, pastoviai būdavo atidarytos. Mamos kambaryje viskas labai gerai girdisi, kas vyksta jo kambaryje, ten labai plonos pertvaros, o prie pečiaus yra skylė. Po birželio 3 d. bendravo su L., ji atvažiavo ir pasakė, kad paėmė E. E. kai paklausė, kodėl taip parašė, ji atsakė, kad iš pykčio.

Teisėjai paskelbus V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 186-187), kai jis 2022 m. birželio 30 d. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų jis su E. R. nedarė. Prie jos nesilietė, netenkino savo lytinės aistros nei oraliniu, nei kitokio fizinio sąlyčio būdu. Su E. R. mama L. K. jis susitikinėti pradėjo prieš dvylika metų. Tuo metu L. K. gyveno savo name (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu ji turėjo problemų su alkoholiu ir Vaikų teisių ir įvaikinimo tarnyboje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų paėmimo, jis padėjo L. sutvarkyti jos namus ir prižiūrėti vaikus. Ji turi dar du sūnus, E. R. ir A. R. Taip po truputį prisirišo prie L. ir jie pradėjo kartu gyventi. Maždaug prieš penkis metus L. namas sudegė ir ji kartu su jos dukra E. R. persikėlė gyventi pas jį į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko yra sugyventiniai. Kartu name dar gyvena jo mama J. N., ji kartu su E. R. miega atskirame kambaryje. Kiekviena turi atskirą lovą. Jis su L. K. miega kitame kambaryje, vienoje lovoje. L. nedirba, visada yra namuose su E. Niekada prie E. nelindo, tik kartais kartu su E. ir L. žaisdavo, vieni kitiems rankomis į galvą duodavo sprigtą, vadindavo tai „čelaban“. Daugiau niekada nėra prisilietęs prie E. Alkoholį kartais vartoja, bet labai retai, išgeria alaus. L. alkoholį vartoja retkarčiais, kai ji geria, ji išeina kokioms trims keturioms dienoms, kartu su savimi pasiima dukrą E. Mano, kad E. jį apkalba, nes jai reikia pinigų. Jai yra patogu, kai L. vartoja alkoholį, ji pasiima motinos banko korteles ir išleidžia kartu su broliu A. R. O tuo metu, kai L. gyvena su juo, ji alkoholio nevartoja ir E. didesnių pinigų sumų neduoda. Žino, kad 2022 m. birželio pradžioje, kai L. nebuvo namuose kelias dienas, kažkur gretimame kaime vartojo alkoholį ir su ja buvo E. Kur ir su kuo ji buvo, jis tiksliai nežino, pats vietoje nebuvo, nematė. Jam skambino E. R., sakė, kad E. nori paimti specialistai iš vaikų teisių, nes L. yra neblaivi. Jis prašė V. atvažiuoti ir paimti jas. Jis įsitikinęs, kad tuo metu ji buvo su savo meilužiu, L. pati jam prisipažino. Meilužio duomenų taip pat nežino. Jis tik įtaria, todėl atsisakė važiuoti jas pasiimti. Po kelių dienų L. grįžo namo, ji pasakė, kad E. buvo apgyvendinta kažkur globos namuose. L. jam rodė SMS žinutes, kurias gavo iš E. Atsimena, kad E. L. rašė SMS žinutę. Žinutėse buvo nurodyta, kad jei L. gyvens su juo, tai globos namuose E. liks iki jai sukaks aštuoniolika metų. Taip pat pasiteiravo, ar L. paėmė jos banko korteles iš jo namų ((duomenys neskelbtini)). SMS žinučių prisimena tik esmę. Todėl mano, kad E. jį apšneka tik dėl pinigų, nes labai mėgsta apsipirkinėti, arba ją galėjo pamokinti jos brolis A. R., nes ji su juo daugiau bendrauja, važinėja apsipirkinėti. Nemano, kad E. galėtų net įvardinti laiką, nes ji net skaičiuoti nemoka. Savo kaltės nepripažįsta visiškai.

Kaltinamasis V. N. dėl paskelbtų parodymų paaiškino, kad buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje savaitę. Degtinės visiškai nevartoja. Tai jo parodymai užrašyti.

Teisėjai paskelbus V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 107-110), kai jis 2022 m. lapkričio 15 d. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų jis su E. R. nedarė. Visiškai nepripažįsta savo kaltės ir lieka prie savo parodymų, kuriuos davė pirmosios apklausos metu 2022 m. birželio 30 d. Taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, laikymo jo kompiuteryje „Asus“. Tai jo kompiuteris, bet kadangi gyveno kartu su L. K., tai kompiuteriu naudojosi ir ji. Kartais anksčiau, maždaug prieš dešimt metų, ir jis žiūrėdavo suaugusiųjų pornografiją naudodamasis minėtu kompiuteriu, bet daugiau naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu. Mano, kad L. K. galėjo irgi žiūrėti pornografiją naudodamasi šiuo kompiuteriu, nes kadangi jis negalėjo jos patenkinti, jam nekildavo erekcija, o jai to reikėjo, mano, kad galimai ji tai darė. Pats jis jokio pornografinio turinio, kuriame vaizduojami vaikai, nežiūrėjo ir kompiuteryje „Asus“ nesaugojo. Savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jam atrodo, kad E. brolis A. stumdė E., ir tada ji pasakė, kad E. R. jai laižė lytinius organus kartu su A. nutempęs į palėpę. Pats jis to nematė. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kur seniūnui papasakojo su L. K., kad E. nutempė į palėpę. L. seniūno prašė, kad A. grįžtų namo, nes jis tuo metu pabėgo. Viskas vyko L. K. namuose, (duomenys neskelbtini). Adreso šiuo metu neprisimena, nes namas vėliau sudegė. Mano, kad E. jį apkalba, nes ją galimai paveikė mama L. K., nes bijojo, kad jis praneš Vaikų teisų tarnybai dėl jos girtuokliavimo.

Kaltinamasis V. N. dėl paskelbtų parodymų teismui paaiškino, kad tai jo parodymai, jie teisingi. Parodė, jog žino, kad E. leido mamos pinigus su A., nes jam sakė L. Ji sakė, kad jie kartu vaikšto. E. tais pinigais piktnaudžiaudavo tada, kai L. gerdavo. Vieną kartą nuėmė net 300 eurų. Ji pirkdavo saldainius, kedus, kurių jai nereikėjo. Pirko ir gėrimą „Kiss“ A. E. apie pinigus niekada nieko nesakė, tik sakė L. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nėra kaltas (5 t., b. l. 72-75).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-196/2022 nurodyta, kad ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamosios E. R. intelektas yra netolygiai išsivystęs, tačiau pakankamas, kad ji galėtų būti liudytoja byloje – jos pažintinės veiklos ypatumai (loginis mąstymas, abstrahavimo lygmuo, dėmesio koncentravimas, atminties procesai) yra pakankami, kad ji galėtų suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tiriamajai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (pvz., padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai daromą poveikį tiriamosios duodamiems parodymams apklausos metu ar galimą praėjusio laiko tarpo esminę įtaką jos duodamų parodymų turiniui. Analizuojant tiriamosios parodymus, yra matoma, kad apklausos metu ji susivaržiusi, susikausčiusi, nepalaiko akių kontakto, bendrauja tik lakoniškai atsakydama į klausimus, laisvo pasakojimo nekuria, kad jos kalbos supratingumas bei žodynas yra pakankami, kad jos atskleidžiamos emocijos ir reagavimas byloje tiriamų įvykių metu atitiko jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, susiklosčiusias aplinkybes bei turimas žinias. Tiriamoji, neturėdama pakankamų žinių apie įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę, patirdama grasinimus iš įtariamojo, kuriais ji tikėjo, negalėjo aktyviau įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams priešintis. Juolab, tiriamoji negalėjo įgyti adekvačių reagavimo šių įvykių metu įgūdžių, kadangi jai artimas asmuo – mama, žinojusi apie įtariamojo veiksmus, į juos reagavusi, tačiau konstruktyvių reagavimo būdų tiriamoji išmokti negalėjusi (mama ant įtariamojo šaukusi, įtariamojo ir nukentėjusiosios nepalikdavusi vienų bei tiriamajai sakiusi nepasilikti su juo, sakiusi tiriamajai pranešti apie tai policijai, ir pati tai norėjusi daryti, tačiau aktyvesnių veiksmų nesiėmė). Tiriamosios elgseną ir reagavimą byloje tiriamų įvykių metu paaiškina jos ribotos žinios (ribotas suvokimas apie seksualinę prievartą), jos menka gyvenimiška patirtis (tame tarpe ir tai, kad jos mama apie reikšmingas bylai aplinkybes žinojusi, tačiau jos neapgynusi) bei jos emocinė būsena (baimė dėl įtariamojo grasinimų). Tuo tarpu jos emocinių būsenų įvertinimą, reaguojant į byloje tiriamus įvykius, apsunkina jai būdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai kaip uždarumas jai svetimose aplinkose, elgesio rigidiškumas, lankstumo stoka, emocijų slopinimas ir pan. Šiuo metu galima matyti, kad tiriamoji, gyvendama įtariamojo namuose, jautėsi liūdna, prislėgta, nesaugi, o prašoma pasakoti apie byloje tiriamus įvykius, graudinosi, verkė (liudytoja A. G., 2022 m. birželio 17 d.). Tiriamoji išgyvena nesaugumą bei liūdesį dėl įtariamojo veiksmų iki šiol (ekspertizės metu). Visa tai apibendrinus, šiuo metu E. R. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8). Byloje tiriami įtariamojo veiksmai jai kėlė baimę, iki dabar (ekspertizės atlikimo) tiriamoji išgyvena nesaugumą bei liūdesį dėl įtariamojo veiksmų, tačiau šiuo (ekspertizės atlikimo) metu byloje tiriamų įvykių pasekmių E. R. psichikos būklei įvertinti nėra galimybės dėl jai būdingų individualių ypatumų (nebrandi, uždaro būdo santykyje su naujai sutiktais suaugusiais ir jais nepasitikinti, žemos savivertės, emocijų slopinimo, rigidiško elgesio), baimės dėl įtariamojo grasinimų bei įtariamojo elgsenos apskritai (agresyvaus jo elgesio tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu, draudimo tiriamajai bendrauti su savo draugais ir kita), taip pat dėl tiriamosios atsisakymo atviriau kalbėti apie reikšmingas bylai aplinkybes ekspertizės metu. Visos šios aplinkybės natūraliai slopina E. R. spontanišką simptomų raišką, tačiau neatmetama, kad neigiamas byloje tiriamų įvykių poveikis jos asmenybei bei psichikos būklei gali išryškėti ateityje, kai ji pradės labiau suprasti byloje tiriamų įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu esmę. E. R. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). E. R. rekomenduojama tęsti psichikos sveikatos priežiūros specialistų (vaikų ir paauglių psichiatro, psichologo) pagalbą ne tik dėl negalios lygio nustatymo, bet ir pagalbą, orientuotą į asmenybės stiprinimą, patirtų gyvenime sunkumų įveiką. E. R. daugiau apklausti, jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl jos emocinės būsenos (stiprėja baimė atsiverti dėl įtariamojo grasinimų).

Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 3, 7; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 2, 4-12):

1. E. R. 2017 metais yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas (F70.0), kuris išlieka ir iki ekspertizės atlikimo. Taip pat šiuo metu E. R. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8). Objektyvių duomenų, kad E. R. būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negauta.

2. E. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos turimas žinias, negalėjo pilnai suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės; atsižvelgiant į visa tai bei dėl patiriamų grasinimų iš įtariamojo, E. R. negalėjo aktyviau jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams priešintis.

3. Šiuo metu E. R. konstatuoto emocijų sutrikimo sieti tik su byloje tiriama nusikalstama veika nėra galimybės, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Plačiau išvadų dalyje.

4. E. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

5. E. R. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus.

6. E. R. elgseną ir reagavimą byloje tiriamų įvykių metu paaiškina jos ribotos žinios (suvokiamas apie seksualinę prievartą), jos menka gyvenimiška patirtis (tame tarpe ir tai, kad jos mama apie reikšmingas bylai aplinkybes žinojusi, tačiau jos neapgynusi) bei jos emocinė būsena (baimė dėl įtariamojo grasinimų).

7. E. R. intelektas yra žemesnis nei statistinis amžiaus vidurkis, netolygus, o jai būdingi individualūs ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį. Taip pat atsakyta punkte Nr. 1.

8. E. R. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui.

9. Šiuo metu negauta duomenų, kad nuo byloje tiriamų įvykių praėjęs laikas turėtų esminės įtakos jos duodamiems parodymams.

10. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai daromą poveikį E. R. duodamiems parodymams apklausos metu.

11. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie E. R. galimai vartojamą nenorminį žodyną.

12. E. R. daugiau apklausti, jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl jos emocinės būsenos (stiprėja baimė atsiverti dėl įtariamojo grasinimų) (1 t., b. l. 190-197).

2022 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti aštuoni vaizdo įrašai iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato, šaukinys V8012, „Body“ kameros Nr. 5F0058, kurių failų pavadinimai yra: 1. „2022_0603_212449_010“; 2. „2022_0603_212950_011“; 3. „2022_0603_213449_012“; 4. „2022_0603_213948_013“; 5. „2022_0603_214447_014“; 6. „2022_0603_214946_015“; 7. „2022_0603_220256_016“; 8. „2022_0603_230658_017“.

1) Peržiūrint pirmą vaizdo įrašą „2022_0603_212449_010“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:24:46“. Vaizdas spalvotas, matyti Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK vyresnioji tyrėja L. J. kalbasi kieme prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusi į iškvietimą ROIK 0122000323624 dėl konflikto. Pareigūnė bendrauja su pranešėja I. M., kuri prašo išprašyti neblaivius asmenis iš jos kaimyno namų, kurie konfliktuoja, girtauja. Nurodo, kad name girtaujama antrą dieną ir yra nepilnamečių. Užėjus į gyvenamąjį namą matyti penki asmenys, tarp kurių prie stalo sėdi L. K., ir šalia krosnies stovi E. R.. Nurodo, kad šeimininkas P. Ž., kurio šiuo metu nėra. L. K. pareigūnei nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o E. yra jos vaikas. Pareigūnams akivaizdžiai matant, kad visi asmenys yra neblaivūs, paklausia L. K., kas iš blaivių asmenų galės prižiūrėti vaiką, tačiau L. nieko neatsako. Įrašo pabaiga: 21:29:49 val.

2) Peržiūrint antrą vaizdo įrašą „2022_0603_212950_011“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:29:49“. Įrašo metu užfiksuotas pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Gyvenamajame name pareigūnai aiškinasi, kur yra namo šeimininkas, ir nustato, kad jo namuose nėra, išvykęs. Paklausus L. K., ar mergaitė čia dvi dienas buvo su ja, L. patvirtino, kad taip, parodė, kur vaikas miegojo, greta esančiame kambaryje. Paklausus L. K., ką vaikas valgė nuo vakar vakaro, kur prausėsi, L. K. nieko neatsakė. Kas galėtų blaivus pasirūpinti vaiku, L. K. pareigūnei taip pat nenurodo. Nurodo, kad šeimininkas yra Nemenčinėlėje, o ji turi butą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Įrašo pabaiga: 21:34:48 val.

3) Peržiūrint trečią vaizdo įrašą „2022_0603_213449_012“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:34:48“. Įrašo metu užfiksuotas antro vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai išeina iš gyvenamojo namo, matyti prie namo L. J. kalbasi su E. R. Prie jų prieina L. K. Pareigūnė nurodo jai, kad ji pasiima E., nes ji (L. K.) yra neblaivi. L. K. prieštarauja, sako, kad nereikia. Tada pareigūnė nurodo, kad duoda 5 minutes tam, kad L. K. surastų blaivų asmenį, šeimos narį, kuris galėtų pasirūpinti vaiku. Pokalbio nesigirdi. Pareigūnas nurodo kieme esantiems asmenims, kad iškviestų namo savininką. Įrašo pabaiga: 21:39:47 val.

4) Peržiūrint ketvirtą vaizdo įrašą „2022_0603_213948_013“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:39:47“. Įrašo metu užfiksuotas trečio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai nueina prie automobilio nusistatyti visų asmens tapatybes. Nurodo duomenis: J. G., A. P., A. R., L. K., E. R.. Įrašo pabaiga: 21:44:46 val.

5) Peržiūrint penktą vaizdo įrašą „2022_0603_214447_014“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:39:47“. Įrašo metu užfiksuotas ketvirto vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai nueina prie automobilio nusistatyti visų asmens tapatybes. L. K. pirma nurodo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), vėliau nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. K. ima konfliktuoti su T. K., aiškinasi, kas iškvietė policiją. Prašo nepasiimti vaiko. Įrašo pabaiga: 21:49:45 val.

6) Peržiūrint šeštą vaizdo įrašą „2022_0603_214946_015“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:49:45“. Įrašo metu užfiksuotas penkto vaizdo įrašo tęsinys. L. K. ima konfliktuoti su T. K., aiškinasi, kas iškvietė policiją. Prašo nepasiimti vaiko. Įrašo pabaiga: 21:50:03 val.

7) Peržiūrint septintą vaizdo įrašą „2022_0603_220256_016“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 22:02:55“. L. K. prie tarnybinio automobilio pučia į pareigūno paduotą alkotesterį, nustatomas jos girtumas: 2,49 promilės. L. K. stovi prie tarnybinio automobilio durų, automobilyje sėdi pareigūnė L. J. ir E. R. Pareigūnas J. S. atsisėda į tarnybinį automobilį ir dar kartą pasako alkotesterio rodmenis: 2,49 promilės. Įrašo pabaiga: 22:04:59 val.

8) Peržiūrint aštuntą vaizdo įrašą „2022_0603_230658_017“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 23:05:01“. Vaizdo įrašo metu matyti, kaip L. K. stovi gyvenamojo namo prieangyje, verkia. Pareigūnai kartu su ja liepia paimti savo daiktus. Nurodo, kad dukra yra (duomenys neskelbtini), vėliau galės pasiimti vaiką, kai susitvarkys. Pareigūnė nurodė, kad L. K. ir jos sūnų A. R. nuveš į (duomenys neskelbtini). Įrašo pabaiga: 23:09:00 val. (1 t., b. l. 60-62).

2022 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti septyni vaizdo įrašai iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato, šaukinys V8012, „Body“ kameros Nr. 5F009562, kurių failų pavadinimai yra: 1. „2022_0603_212428_027“; 2. „2022_0603_212928_028“; 3. „2022_0603_213427_029“; 4. „2022_0603_213926_030“; 5. „2022_0603_214425_031“; 6. „2022_0603_214924_032“; 7. „2022_0603_230512_033“.

1) Peržiūrint pirmą vaizdo įrašą „2022_0603_212428_027“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F009562“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:24:27“. Vaizdas spalvotas, matyti Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK vyresnioji tyrėja L. J. su vyresniuoju tyrėju J. S. tarnybiniu automobiliu atvyksta į iškvietimą ROIK 0122000323624, adresu (duomenys neskelbtini) Pareigūnė įspėja, kad yra filmuojama, bendrauja su pranešėja I. M., kuri prašo išprašyti neblaivius asmenis iš jos kaimyno namų, kurie konfliktuoja, girtauja. Nurodo, kad name girtaujama antrą dieną ir yra nepilnamečių. Užėjus į gyvenamąjį namą kamera nukreipta į lubas. Įrašo pabaiga: 21:29:27 val.

2) Peržiūrint antrą vaizdo įrašą „2022_0603_212928_028“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F009562“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:29:27“. Įrašo metu užfiksuotas pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Gyvenamajame name pareigūnai aiškinasi, kur yra namo šeimininkas, ir nustato, kad jo namuose nėra, išvykęs. Paklausus L. K., ar mergaitė čia dvi dienas buvo su ja, L. patvirtino, kad taip. Parodė, kur vaikas miegojo, greta esančiame kambaryje. Paklausus L. K., ką vaikas valgė nuo vakar vakaro, kur prausėsi, L. K. nieko neatsakė. Kas galėtų blaivus pasirūpinti vaiku, L. K. pareigūnei taip pat nenurodo. Nurodo, kad šeimininkas yra Nemenčinėlėje, o ji turi butą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Įrašo pabaiga: 21:34:26 val.

3) Peržiūrint trečią vaizdo įrašą „2022_0603_213427_029“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F009562“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:34:26“. Įrašo metu užfiksuotas pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Gyvenamajame name pareigūnai aiškinasi su ten esančiais asmenimis. Įrašo laiku: 21:34:52 val. pareigūnė L. J. išeina į kiemą, kur kalbasi su E. R. L. J. klausia E. R.: „Tai kiek tu dienų čia?“; E. atsako: „Dvi dienos.“; L. J. klausia: „Tau lenkiškai kalbėti gal lengviau?“. Pareigūnė kalba lenkų kalba: „Co jadla disiaj, včoraj? Cokoliek jadlas?“; E. R. atsako: „Makarony“; L. J. klausia: „Kto dal?“; E. R. atsako: „Mama. Mama niekšyči, nic nie robi.“; L. J. klausia: „A ty co robiš kiedy ono pijo?“; E. R. atsako: „S bratem xodza.“; Tuo metu ateina L. K. ir A. R., kurie yra akivaizdžiai neblaivūs. Judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Įrašo pabaiga: 21:39:25 val.

4) Peržiūrint ketvirtą vaizdo įrašą „2022_0603_213926_030“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F009562“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:39:25“. Įrašo metu užfiksuotas trečio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai nueina prie automobilio nusistatyti visų asmens tapatybes. Nurodo asmens ir kontaktinius duomenis: J. G., A. P., A. R., L. K., E. R. Įrašo pabaiga: 21:44:46 val.

5) Peržiūrint penktą vaizdo įrašą „2022_0603_214425_031“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F009562“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:44:46“. Įrašo metu užfiksuotas ketvirto vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai nustatinėja ir užsirašo asmenų asmens ir kontaktinius duomenis. Įrašo pabaiga: 21:49:23 val.

6) Peržiūrint šeštą vaizdo įrašą „2022_0603_214924_032“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 21:49:23“. Įrašo metu užfiksuotas penkto vaizdo įrašo tęsinys. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Įrašo pabaiga: 21:51:14val.

7) Peržiūrint septintą vaizdo įrašą „2022_0603_230512_033“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas „VLN_RPK_5F0058“, datos ir laiko įrašai: „2022/06/03 23:05:07“. Vaizdo įrašo metu matyti, kaip L. K. stovi gyvenamojo namo prieangyje, verkia. Pareigūnai kartu su ja liepia paimti savo daiktus. Nurodo, kad dukra yra (duomenys neskelbtini), vėliau galės pasiimti vaiką, kai susitvarkys. Pareigūnė nurodė, kad L. K. ir jos sūnų A. R. nuveš į (duomenys neskelbtini). Įrašo pabaiga: 23:08:59 val. (1 t., b. l. 57-59).

2022 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2022 m. birželio 3 d. vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. V8012, salone įrengtos vaizdo kameros, kurių failų pavadinimai: „V8012-220603-223319-223934-20010100“; „V8012-220603-223934-224908-20010100“; „V8012-220603-224908-225841-20010100“; „V8012-220603-225841-230309-20010100“.

1) Peržiūrint pirmą vaizdo įrašą „V8012-220603-223319-223934-20010100“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas, datos ir laiko įrašai: „2022-06-03 22:33:21 (duomenys neskelbtini) OFF CH1 N“. Vaizdas spalvotas, matyti Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK vyresnioji tyrėja L. J. sėdi tarnybinio automobilio salone su E. R. Prie vairo sėdi vyresnysis tyrėjas J. S., prie atidarytų automobilio durų įsirėmusi stovi L. K. Lenkų ir rusų kalba vyksta pokalbis tarp L. K., pareigūnės ir E. R. Pokalbis užfiksuotas stenogramoje, kuri pridėta protokolo priede. Įrašo pabaiga: 22:39:35 val.

2) Peržiūrint antrą vaizdo įrašą „V8012-220603-223934-224908-20010100“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas, datos ir laiko įrašai: „2022-06-03 22:39:36 (duomenys neskelbtini) OFF CH1 N“. Matoma pirmojo vaizdo ir garso įrašo tęsinys, lenkų ir rusų kalba vyksta pokalbis tarp L. K., pareigūnės ir E. R. Pokalbis užfiksuotas stenogramoje, kuri pridėta protokolo priede. Įrašo pabaiga: 22:49:09 val.

3) Peržiūrint trečią vaizdo įrašą „V8012-220603-224908-225841-20010100“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas, datos ir laiko įrašai: „2022-06-03 22:49:10 (duomenys neskelbtini) OFF CH1 N“. Matoma antrojo vaizdo ir garso įrašo tęsinys, lenkų bei rusų kalba vyksta pokalbis tarp L. K., E. R. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone vyriausiosios specialistės K. B. (nuo 22:56:05 val. įrašo laiku) ir vyro, kurio vaizdo įraše nesimato, bet girdisi balsas. Pokalbis užfiksuotas stenogramoje, kuri pridėta protokolo priede. Įrašo pabaiga: 22:58:43 val.

4) Peržiūrint ketvirtą vaizdo įrašą „V8012-220603-225841-230309-20010100“, matosi atidaryto peržiūros lango kairiajame apatiniame kampe įrašas, datos ir laiko įrašai: „2022-06-03 22:58:44 (duomenys neskelbtini) OFF CH1 N“. Matoma trečiojo vaizdo ir garso įrašo tęsinys, lenkų bei rusų kalba vyksta pokalbis tarp E. R. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone vyriausiosios specialistės K. B. bei pareigūnės. Pokalbis užfiksuotas stenogramoje, kuri pridėta protokolo priede. Įrašo pabaiga: 23:03:10 val. (1 t., b. l. 38-41).

2022 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo priede pateikiamos garso ir vaizdo įrašų „V8012-220603-223319-223934-20010100“; „V8012-220603-223934-224908-20010100“; „V8012-220603-224908-225841-20010100“; „V8012-220603-225841-230309-20010100“ stenogramos (vertimas iš rusų ir lenkų kalbos).

Garso ir vaizdo įrašo V8012-220603-223319-223934-20010100 stenograma:

Mergina: /blogai girdisi, ką sako/ jeigu tada buvo aš parašiau, einam kartu iš virtuvės, jeigu socialinė darbuotoja /blogai girdisi ką sako/ va ir viskas, /blogai girdisi, ką sako/ buvo socialinė darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) /blogai girdisi, ką sako/.

Moteris: Ne. /blogai girdisi ką sako/ pati galiu pagal save /blogai girdisi, ką sako/.

Policininkė: Koks skirtumas. Tai kaip bus, /blogai girdisi, ką sako/. Kiekvieną dieną bus. Užsikoduoti reikia.

Moteris: Kad taip gerti. Nereikia /blogai girdisi, ką sako/.

Policininkė: Seniai laikas buvo. Reikėjo, kad net policija atvažiuotų. Kiek kartų daužėte.

Moteris: Ne.

Moteris: Ji /blogai girdisi, ką sako/.

Moteris: Aš visada už ją, visada jos laikiausi, niekada nebuvo tokių problemų /blogai girdisi, ką sako/ aš taip ir galvojau, kad šiandien taip bus.

Policininkė: Dukra pasakojo, kad V. prie jos priekabiavo, ar ne?

Moteris: Taip, tai, aš to negalėjau pasakyti, lankiausi pas psichiatrą.

Policininkė: Prie ko man čia dabar psichiatras sakykit man. Kodėl jūs policijai nepasakėte?

Moteris: Tiesa, aš negalėjau, kažkaip, kadangi mes su juo gyvenome, aš nežinau kažkaip, jis senas.

Moteris: /blogai girdisi, ką sako/ šeši, aš mačiau.

Moteris: Na.

Moteris: Taip, aš tai /blogai girdisi ką sako/.

Moteris: Savo akimis ne, bet ji papasakojo pati.

Moteris: Taip, aš kalbėjausi.

Moteris: Tai, ti ti … /blogai girdisi ką sako/.

Policininkė: Sakykit konkrečiai.

Moteris: Daugiau nedarysiu. Sakau, kaip nedarysiu. Bliamba tai juk mano dukra. Ką tu darai sakau. Tai tu su manimi. Tu juk žinai, kad ji nepilnametė. Ir jis man žiūri į akis, lyg kaip ir nieko nebuvo.

Policininkė: Užkimšk ausis. Tai kaip „dračit“ /masturbuotis/ tai normaliai? Normaliai?

Moteris: Ne, ne, oi aš jį, aš sakau.

Policininkė: Ką sakau, tokia situacija normali? Normaliai taip?

Moteris: Ne, ne.

Policininkė: Kad jūsų dukra.

Moteris: Ne, ne.

Policininkė: Tai kokia priežastis? Kodėl jūs taip leidote? Pirmą, antrą kartą? Vaikas santykiautų su kavalieriumi penkiasdešimtmečiu, ot normalu.

Moteris: Tai sakau.

Moteris: Oi, aš norėjau pasakyti.

Policininkė: Ką norėjote pasakyti? Oi, oi dabar negaliu, eik prie mano dukros /blogai girdisi, ką sako/.

Moteris: Tačiau už tai jį gali pasodinti, tiesa.

Moteris: Ji sako na, bandykit /blogai girdisi, ką sako/ ji su juo kalbėjo, jis jai kitaip pradėjo sakyti /blogai girdisi, ką sako/ kad gyventum su ja, laba diena, sakau to aš neleidau ir niekada to neleisiu. To niekada nebus. Oi, tikrai, ji pati tai gali pasakyti /blogai girdisi, ką sako/, kadangi žino taip yra, sako mama, ji ir jis gavo, tačiau jis daugiau gavo.

Policininkė: Malonumas.

Moteris: Aš tai sakau, tai negražu.

Moteris: Na, kaip, ji man pasakė, aš nepatikėjau. Aš tikrai nepatikėjau.

Policininkė: Tai jis tau ten masažavo, taip /blogai girdisi, ką sako/?

Moteris: Taip, taip. Aš vieną kartą, kai dirbau Vilniuje, ten, kaip jį, prie oro uosto, tai buvo maždaug valandą, tačiau vėliau čia kur /blogai girdisi, ką sako/ gėles įvairias parduoda.

Policininkė: Na, nesvarbu, na.

Moteris: Dirbau, ji kaip ir su juo atvažiavo mane pasiimti ir kaip taip ji į mane pažiūrėjo, aš į ją, ji man nieko nepasakė, o vėliau atvažiavome namo, atėjome į virtuvę ir ji sako, mama...

Garso ir vaizdo įrašo V8012-220603-224908-20010100 stenograma:

Moteris: Na ir aš jam sakau, klausyk, na, kad ir...

Policininkė: Normaliais žodžiais.

Moteris: Kad jis ją ten vertė čiulpti.

Moteris: Taip.

Policininkė: Tu į burną ėmei? Aš tik pasitikslinti.

Moteris: Ėmė, ėmė, jis, tačiau aš jam sakau /blogai girdisi, ką sako/ daugiau nepasikartos, kaip nepasikartos, tu kvailys ar kaip, sakau dabar policiją iškviesti ar ne, sako nereikia kviesti, kodėl nereikia, tai sakau žinai, kiek jai metų, ir jis taip akimis – žinau. Sakau, o žinai, kiek tau duos, taip jis nutilo ir nieko neatsakė.

Moteris: Prieš kokius dvejus metus.

Policininkė: Prieš dvejus metus? Sakai, kad pernai buvo.

Mergina: Pernai ir užpernai.

Mergina: Pernai /blogai girdisi, ką sako/.

Mergina. Pernai.

Policininkė: 2021 metais, dabar 2022 metai. Kelintais metais buvo?

Mergina. Aš sakiau.

Mergina. Močiutė tau sakė, šaukė ten /blogai girdisi, ką sako/.

Moteris: Ai. Mes su jo mama /blogai girdisi, ką sako/ nesutariame.

Policininkė: Jūs galite sau nesutarti kiek sau norite, tačiau reikia rinktis dėl santykiavimo gal jam jūsų nepakanka, eksperimentų reikia, jaunų.

Moteris: Nežinau, nežinau. Na, jis toks, nežinau kaip pasakyti.

Policininkė: Gal jums taip priimtina, nežinau.

Moteris: Tačiau jis daug vyresnis už mane. Jis už mane vyresnis dvylika metų, aš už jį jaunesnė.

Policininkė: Tai per mažai, reikia dar jaunesnių.

Moteris: Tai tikriausiai jam reikia.

Policininkė: Tai jam nors stovi? Tai kaip nežinote.

Moteris: Taip paprastai nestovi.

Policininkė: Nestovi? Už tai jis taip prašo jam nučiulpti.

Moteris: Tai dieve, ji verkė, ji juk niekam nenorėjo sakyti, nei policijai, niekam.

Moteris: Na, gerai, sakau, išvažiuojame, daugiau negyvensime, jis vis tiek atvažiuoja, pasiima /blogai girdisi, ką sako/, sakau ne.

Mergina: /blogai girdisi, ką sako/ uždariau duris.

Policininkė: Kaip, koks skirtumas kur registruota? Kodėl nedeklaruojate (duomenys neskelbtini)?

Moteris: Tai mes registruotos (duomenys neskelbtini).

Policininkė: Tai gerai, kodėl velkatės į (duomenys neskelbtini).

Moteris: Jau pasakiau daugiau ne, ir ji sako...

Moteris: Na, taip prancūziška porelė...

Policininkė: Kodėl neleidžiate su vaikinu susitikinėti, iš pavydo ar kaip?

Moteris: /blogai girdisi, ką sako/ lengva programa, koks skirtumas sakau, jau susitinka dvejus metus.

Policininkė: Keturis.

Moteris: Ketverius metus bendrauja, jis jai ir pamokas padeda ruošti.

Moteris: O jis toks pats, pavydi kaip sakoma.

Policininkė: Taip, taip.

Moteris: /blogai girdisi, ką sako/ sako E. atvažiuos vaikinas, yra iškastas prūdas, važinės, kaip sakant, su vandens dviračiais. Jeigu taip sakau ar čia ar ten, būsime (duomenys neskelbtini).

Moteris: Trys.

Policininkė: /blogai girdisi, ką sako/. Oficialiai kur ilgiausiai dirbote?

Moteris: Dirbau prie oro uosto. Vėliau registravausi biržoje.

Moteris: Labai neišgėrinėjau. Tik, kad būna...

Policininkė: Išeinu į ilgalaikes išgertuves.

Moteris: Ne, na čia mažai būna.

Policininkė: Na, taip, mėnesiui...

Moteris: Ne, ne, mėnesiui ne… Savaitę laiko...

Policininkė: Savaitę laiko. Dvi pagiriojatės, vienu žodžiu, vėl savaitę išgertuvių.

Moteris: Vėliau jau ne, viskas.

Policininkė: Vieną savaitę geria, kitą vėliau ne.

Moteris: Taip tiesiog sėdim /blogai girdisi, ką sako/.

Policininkė: Pasėdėk mašinoje.

Vyras: Laba diena, /blogai girdisi, ką sako/. Labas. Turit kokių, močiutes, diedukų, dar kažko?

Moteris: Ne, ne, aš mama.

Vyras: Jūs tai mama. O šiaip yra diedukai, seneliai, dar kažkas, giminės kažkokios, artimieji?

Moteris: Ne, ne.

Moteris: Nėra.

Moteris: (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įrašo V8012-220603-224908-225841-20010100 stenograma:

Automobilyje sėdi mergaitė, kiti pokalbio dalyviai stovi lauke.

Policijos pareigūnas: ...nieko nėra, nei tėvelio, nei diedukų, nieko absoliučiai…

Moteris (vėliau tampa aišku, kad tai mergaitės mama): kažką tyliai kalba, nesuprantama.

Mergaitės mama: mm.

Mergaitės mama: sūnaus gimtadienį.

Pareigūnas: supratau. Jis čia gyvena? O jūs čia kaip atsidūrėt?

Pareigūnas: /nesigirdi/ bet iš (duomenys neskelbtini) ne taip jau ir arti.

Moteriškas balsas: greičiau sakykit, kaip yra ir... /nesuprantama/ namo.

Pareigūnas: /nesuprantama/… supratau, kad gyvenate... /nesigirdi/ nuogi…

Visi vienu metu kalba, sunku suprasti, kalba eina apie kažkokį vyrą, sugyventinį.

Pareigūnas: aš dėl to ir klausiau, kad būtų pilnametis, kuris būtų blaivus.

Mergaitės mama: ne, na prašau.

Moteriškas balsas: ne, ne „prašau“.... Jūs pripūtėt 2...

Moteriškas balsas: čia jokio susitarimo negali būti, jokio susitarimo… Nes… jeigu Lietuvos įstatymų nežinot…

Pareigūnas: ...nes iki pirmadienio mergaitė bus ten.

Moteriškas balsas: na aš supratau, jokių giminaičių, kurie būtų blaivūs… jeigu pas vaiką (girdisi balsai iš racijos, todėl pokalbio beveik nesigirdi), jeigu ją priims, ji pabus pas giminaičius, jeigu nėra tokių…

Pareigūnas: tada iki pirmadienio, bet kuriuo atveju.

Mergaitės mama: na gerai. Aš tada skambinu... (sako dukrai): skambink V.. /kažką atsako/.

Mergaitės mama: na gerai, skambink jam, tegul jis atvažiuoja ir tave paima.

Moteriškas balsas: kas toks V.? Ji pasakė, kad su juo nevažiuos, nes jis prie jos… jūs sakėt, kad ji... ir jūs manote, kad tai normalu? Jūs sakot…

Mergaitės mama: aš nemanau, kad tai normalu.

Moteriškas balsas: bet jūs sakėt, kad ji... ji gavo pasitenkinimą ir tai viskas normalu?

Mergaitės mama: neteisingai.

Moteriškas balsas: mes nevešim jos ten, kur… kur...

Mergaitės mama: leiskit aš važiuosiu į (duomenys neskelbtini)… /Visi kalba vienu metu, todėl nesuprantama./

Pareigūnas: tai jūs galite važiuoti nors į Maskvą, mums nesvarbu.

Moteriškas balsas: ji su jumis niekur nevažiuos.

Pareigūnas: taip.

Pareigūnas: nes jūs neblaivi, jums gi pasakyta, ar jūs kaip galvojat? Ne veltui policija čia atvažiavo, mums nėra ką veikti.

Mergaitės mama: aš suprantu, aš suprantu... Viskas rytoj bus… ji bus... ji bus... ji bus...

Pareigūnas: aš sakau, kaip yra. Iki pirmadienio ji turi būti, nes vaikai, kurie... privalo būti blaivūs. Aš gi jums normaliai paaiškinu… yra dar išskyrus, kas išskyrus tą V., dar kas nors, pilnametis, kas?

Mergaitės mama: aš negalvojau, kad taip susiklostys.

Pareigūnas: na negalvojot... viskas taip išėjo, visaip būna.

Moteriškas balsas: mes nesusitarti atvažiavom... ne kalbėtis… bus taip, kaip mes pasakėm, jeigu nerandate žmonių, kurie galės ją prižiūrėt iki pirmadienio, tada mes ją vežam.

Mergaitės mama: nereikia.

Pareigūnas: kas „nereikia“? Pirmadienį... /toliau nesigirdi/

Pareigūnas: normalios ten sąlygos.

Mergaitės mama: ...ne draugė, o ten jos sūnus buvo.

Pareigūnas: na, nežinau. Moteriškas balsas: jeigu žinote, kad taip būna, tai tada nereikia gerti. Mergaitės mama: ne… na tai aš gi nuolatos negeriu /toliau neaišku/.

Moteriškas balsas: jeigu jūs su vaiku esat neblaivi, vadinasi, jūs negalit būti su ja... ji su jumis.

Mergaitės mama: E... na, skambink.

Mergaitės mama: ne, A.

Mergaitės mama: draugė.

Pareigūnas: draugė? Na draugė gali būti, jeigu blaivi.

Mergaitė: pažįstu.

Pareigūnas: na paskambink tada, davai.

Moteriškas balsas: o kaip ten sūnus papasakojo, kas buvo dėl jūsų sugyventinio ir mergaitės?

Mergaitės mama: oj, ten labai didelė problema.

Mergaitė: štai šitą jiems ir pasakyk.

Moteriškas balsas: Duokit man mobilų. Kaip ji kalba, lietuviškai, rusiškai? Duokit, aš su ja pakalbėsiu.

Moteriškas balsas: /nesigirdi/ juk ji girta /kalba visi kartu, neįmanoma suprasti/

Moteriškas balsas: ką jūs man čia nesąmonę kažkokią… dabar žaisite… iki ryto su mumis.

Pareigūnas: ai, gerai... E., viskas, einam į mūsų mašiną, važiuojam, ką čia žaist.

Moteriškas balsas: važiuojam /kalbasi pareigūnai, mergaitė kažką sako mamai, bet nesigirdi/

Mergaitės mama: /kažką nerišliai kalba/ ...A.

Mergaitė: G.

Mergaitės mama: G.

Mergaitė: blin, interneto nėra.

Kažkieno balsas: 20-21. Mergaitė kažką sako motinai: ...dar vienas numeris? Motina nori iš dukters paimti telefoną, bet jai neleidžia.

Įlipa moteris (panašu, kad psichologė ar soc. darbuotoja). Vyksta jų pokalbis su mergaite.

Mergaitė: /blogai girdisi/ ...mama buvo darbe ir tarsi... aš nežinojau, ką daryti... jis mane tempė į lovą... Jis uždarė visas duris, kad aš nebėgčiau pas mamą ir paskui aš supratau, kad… /nesigirdi/ ...ir mamai /nesuprantama, ką kalba/ ...paskui aš pabėgau į lauką…

Mergaitė: taip.

Mergaitė: mama man tik pasakė, kad mane nuveš į vaikų namus ir /nesuprantama/ ...šaukė...

Mergaitė: 2 kartus.

Mergaitė: ne.

Moteris: na tai jis kaip tave... na šiaip lietė... bet ne...

Mergaitė linkčioja galva.

Moteris: lietė? O kaip lietė? Šiaip, štai taip (prisiliečia prie peties) ar dar kažkaip lietė? Lindo kur nors?

Mergaitė: rankomis... /toliau nesigirdi dėl pašalinių garsų/

Moteris: na sakyk, kaip yra.

Mergaitė: kad aš jam… /nesuprantama/ padaryčiau. Aš pasakiau – nedarysiu. Jis vis tiek...

Mergaitė: jis ne... jis būna kartais geria... bet ne šį kartą…

Mergaitė: taip.

Mergaitė: mama pasakė, kad iškvies policiją, o paskui persigalvojo, kad šito nedarys.

Moteris: aha.

Mergaitė: aš pati norėjau, bet sąskaitos nebuvo ir telefonas buvo paimtas.

Mergaitė: taip.

Vaizdo įrašo V8012-220603-225841-230309-20010100 stenograma:

Mergaitė: /blogai girdisi/ Bet neleidžia jos... /tyliai kalba, nesigirdi/

Mergaitė: tai kaip ir normalu, jo tėvai griežti, jeigu jis neateina 10... tada viskas bus išsiaiškinta /nesigirdi, ką kalba toliau/

Mergaitė: ji... apskritai nei žodžio nepasakė.

Mergaitė: neišgalvojau.

Moteris išlipo iš automobilio, visi esantys lauke asmenys kažką aptarinėja tarpusavyje.

Moteriškas balsas: važiuojam gal... važiuojam su mumis, mes tave nuvešim kur būsi iki pirmadienio… geriau, negu kur nors... Šilta... pavalgysi, gerai? Davai, einam.

Mergaitė verkia.

Mergaitė: aš paskambinau vaikinui, jis man padės... gali padėti…

Pareigūnė: negalima... nereikia… O tu nors kartą buvai /nesuprantama/? Pas mane viena mergaitė pabuvo, jai labai patiko.

Mergaitė: A. turi dukterį, tai ji atvažiuos.

Pareigūnė: /blogai girdisi/ jau 12 nakties, žinai, nieko blogo nebus, važiuosi mūsų automobiliu, ateik, imk savo daiktus, pasivažinėsi, ateik.

Mergaitė išlipa iš automobilio, nueina, įrašas tęsiasi, bet automobilis tuščias (1 t., b. l. 42-52).

2022 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinėje sistemoje 2022 m. birželio 3 d. 20:38 val. užregistruoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija, surašyta užfiksuoto pokalbio stenograma. Iš BPC garso skambučio stenogramos matyti, kad pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir moters pranešėjos, kuri nurodo, jog norėtų iškvieti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi kaimyno nėra namie, o pas jį susirinkę neblaivūs asmenys, kurie konfliktuoja, vyksta muštynės, yra ir mažamečių vaikų. Pranešėja prisistatė I. M. Įrašo trukmė: 1:57 min. (1 t., b. l. 37).

2022 m. birželio 29 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą įtariamojo V. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), V. N. savanoriškai pateikė apyraše nurodytus daiktus, tarp kurių nešiojamas kompiuteris „Asus“, modelis A55VD-SX401H (2 t., b. l. 131-164).

2022 m. rugpjūčio 10 d. – 2022 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu laboratoriniame kompiuteryje buvo išarchyvuota kratos metu iš įtariamojo paimto nešiojamo kompiuterio „Asus“, modelis A55VD-SX401H, serijos numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Asus) nuskaitytų duomenų ataskaita (angl. Portable Case) pavadinimu: 0866-22 Asus HD750GB 01-1-21918-22/ AXIOM – Jul 25 2022 072610/ PortableCase (toliau – ataskaita).

Informacijos paieška bei analizė atvaizdyje buvo vykdoma specializuota kriminalistinių tyrimų programine įranga Magnet AXIOM 6.2.0.31740. Ataskaitos apžiūros metu buvo aptikti pornografinio turinio laikinieji video failai naršyklės Google Chrome podėlyje (angl. cache), kurie išliko po apsilankymo tinklalapiuose, kuriuose talpinama pornografinio turinio dalykai. Aptiktoje vaizdo medžiagoje vaizduojamų vaikų nerasta. Taip pat apžiūros metu buvo rasta ir peržiūrėta 168084 vnt. paveiksliukų ir nuotraukų, tarp kurių ne mažiau 5000 nuotraukų (vaizdo dokumentų), kuriuose vaizduojami galimai pornografinio turinio dalykai. Tarp jų rasta 15 vnt. nuotraukų (vaizdo dokumentų), kuriuose matyti vaikai ir vaizduojami pornografinio turinio dalykai. Minėtos nuotraukos aptiktos:

1. Failo item id: „1956“. Nešiojamo kompiuterio Asus operatyvinės atminties podėlio faile „pagefile.sys“, kuris aptiktas atminties disko šakniniame kataloge, „pagefile.sys“ failo maišos reikšmė sha1 Hash „5b1844be514927502b3cb338f180d6b6f16106bf“;

2. Failo item id: „750539“. Laikinųjų failų kataloge: „OS\Users\V.\AppData\Local\Temp\4e7274df-7344-4a86-8688-9a252f919832.tmp“, failo maišos reikšmė sha1 Hash „baac216ecc7edc44cd48cdce2b5cb38f01842a15“;

8. Failo item id: „936605“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ failo maišos reikšmė ha1 Hash:“"eb8275d7830ab605ec39791fd0db026ef76045b7“;

9. Failo item id: „939420“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ rasta failo maišos reikšmė ha1 Hash: „4abdb833674ba8f45cac3ea014515653299033a6“;

10. Failo item id: „944512“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ rasta failo maišos reikšmė ha1 Hash: „0ff23cd5d208ca41861ff3fd955e72cbc7266665“;

11. Failo item id: „944497“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ failo maišos reikšmė ha1 Hash: „0a912f0abe4fd58dcf40c83cfff73fe5f534048d“;

12. Failo item id: „963464“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ failo maišos reikšmė ha1 Hash: „282d0380e5a3b322b07557f99996a5f4b37592da“;

13. Failo item id: „966882“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ rasta failo maišos reikšmė ha1 Hash: „dd9d57357b6071bd4120787adc6fcf5bd01e3503“;

14. Failo item id: „96998“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ rasta failo maišos reikšmė ha1 Hash: „550d23a14626ae8ef4d0cb86f475a23e34c883fc“;

15. Failo item id: „982192“. Atminties disko nepaskirstytoje srityje „(Unallocated Clusters)“ rasta failo maišos reikšmė ha1 Hash: „9eb9284ac33a98674c3e68db4f31364c2457bac4“.

Nurodytos rastos 15 vnt. nuotraukų eksportuotos PDF ataskaitoje ir įrašytos į DVD-R laikmeną. Apžiūrint ataskaitos duomenis, interneto naršyklės istorijoje buvo užfiksuoti apsilankymai internetinėse svetainėse, kuriuose talpinama pornografinio turinio dalykai (priedas Nr. 1) (2 t., b. l. 167-172).

2022 m. rugsėjo 27 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvadoje Nr. EA-259 nurodyta, jog atlikęs tyrimui pateiktos vizualinės (vaizdo) medžiagos – 1 (vieno) kompaktinio disko turinio analizę, ekspertas nustatė, kad vaizdo dokumentuose: „0000002_Carved.jpg“, „0000003_Carved.jpg“, „0000004_Carved.jpg“, „0000012_Carved.jpg“, „0000013_Carved.jpg“, „0000014_Carved.jpg“, „0000001_Carved.jpg“, „0000006_Carved.jpg“, „0000015_Carved.jpg“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (3 t., b. l. 149-151).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 242/2022(01) nurodyta, kad tirti pateiktuose 15 vaizdo failų vaizduojama:

- asmenys yra vaikai arba pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus – 11 failų („0000001_Carved.jpg“, „0000002_Carved.jpg“, „0000003_Carved.jpg“, „0000004_Carved.jpg“, „0000005_Carved.jpg“, „0000006_Carved.jpg“, „0000007_Carved.jpg“, „0000012_Carved.jpg“, „0000013_Carved.jpg“, „0000014_Carved.jpg, „0000015_Carved.jpg“);

- pilnamečiais asmenys, 18 metų amžiaus ir vyresni – 2 failuose („0000009_Carved.jpg“, „00000011_Carved.jpg“);

- nustatyti asmenų amžių nepakanka požymių - 2 failuose („0000008_Carved.jpg“, „00000010_Carved.jpg“) (3 t., b .l. 138).

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje

Teisiamajame posėdyje ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. N. kaltė padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (3 nusikalstamos veikos) yra įrodyta.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

Teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014). Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad svarbiausi įrodymų šaltiniai mažamečių (nepilnamečių) seksualinės prievartos bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems mažametis (nepilnametis) pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo pasitvirtino.

Kaltinamasis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdais, o būtent: V. N. 2020 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dienos metu; 2021 m., laikotarpiu nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku; 2022 m., laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario lovoje, pasinaudodamas nukentėjusios E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) bejėgiška būkle dėl šios mažametystės, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą, bučiavo ją į lūpas, savo rankomis lietė ir spaudė šios kūną, krūtinę, šlaunis, kišo savo rankas po jos kelnaitėmis bei masažavo, spaudė, čiupinėjo mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, o po to liepė šiai ranka liesti ir masturbuoti jo lytinį organą bei privertė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, įkišo savo lytinį organą – varpą nukentėjusiajai į burną. Taip atliko mažametės E. R. seksualinį prievartavimą, t. y. prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdais.

Kaltinamasis V. N. savo kaltės dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau teismas nustatė, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. N. tris kartus seksualiai prievartavo mažametį asmenį – nukentėjusiąją E. R. oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. N. dėl šių aplinkybių parodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, jį apkalbėjo nukentėjusioji E. R. bei jos mama L. K.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nukentėjusioji E. R. bei jos motina liudytoja L. K. jį apkalba, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Priešingai, nei teigia kaltinamasis, pirmiau aptartus kaltinamojo V. N. parodymus paneigia nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių nekitę nukentėjusiosios nepilnametės E. R. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertina ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas (1 t., b. l. 154-157), laikantis BPK 186 straipsnio reikalavimų, dalyvaujant psichologei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei. Apklausoje dalyvavo ir V. N., kuris naudojosi teise užduoti klausimus nukentėjusiajai. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota ši mažametės nukentėjusiosios apklausa, kurios metu nukentėjusioji iš esmės atsakinėjo į psichologės užduodamus klausimus, nepilnametė atsakydavo ir į jai nepatogius klausimus, o į klausimus, kurių atsakymo nežinojo ar neprisiminė, tai ir nurodydavo. Nukentėjusioji parodė, kad V. prie jos lindo. V. sakė, kad nesakytų mamai. Mama gulėjo, o jis prie jos lindo. V. čiupinėjo ją „ten“. Negali pasakyti, kokioje vietoje V. ją čiupinėjo. Nežino, ką daugiau V. darė, kai ją čiupinėjo. Kai V. ją čiupinėjo, mama į tai reagavo. Mama šaukė, kodėl V. prie jos lenda. Daugiau nieko mama nesakė. V. pakartojo „tai“ antrą kartą, kai mama buvo išėjusi. V. irgi ją čiupinėjo antrą kartą. Kaip V. tai darė, nežino. Čiupinėjo V. jai kojas. V. ją spaudinėjo. Spaudinėjo už krūtinės. Daugiau nieko V. nedarė. Antrą kartą, kai mamos nebuvo namie, V. pakartojo, ką darė ir pirmą kartą. V. visur lindo. Krūtinę spaudinėjo ir „ten“ lindo. V. irgi čiupinėjo „tą“ vietą. V. spaudinėjo „tą“ vietą ranka. Neprisimena, ką dar daugiau darė V. V. antro karto metu bučiavo jos lūpas. V. bučiavo tik lūpas. Daugiau nieko V. nebučiavo. Mama jos nepalikdavo su juo, kad jis lindo prie jos. Mama žinojo, kad jis lindo prie jos. Pirmą kartą mama pamatė, kaip V. prie jos lindo. Tai buvo pirmas kartas, apie kurį pasakojo, kai V. ją lietė ir mama pamatė. Mama pamatė, kas atsitiko, mama pasakė pasakyti policijai. Yra sakiusi mamai, kad V. prie jos lindo. Mama sakė daugiau su V. nepasilikti. Buvo tik du tokie kartai, kai V. prie jos lindo. V. sakė tik mamai nesakyti ir tik jam čiulpti. Jis šantažavo, jeigu ji jį pasodins, tai jis mamą pasodins. Jis sakė niekam nesakyti. Neprisimena, kiek buvo kartų, kai reikėjo V. čiulpti. Tai buvo daugiau nei vienas atvejis. Tiksliai neprisimena, bet gal kokie trys kartai buvo, kai reikėjo V. čiulpti. Daugiau nieko nereikėjo V. daryti. Ką V. jai darė, žinojo tik mama, daugiau niekas nežinojo. Nežino, ar kai viskas vyko, galėjo kas nors tai girdėti ar matyti. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini). Tuose namuose ji ten negyvena. Kai viskas vyko, tuose namuose gyveno V., V. mama, ji ir jos mama. Nežino, ar galėjo žinoti V. mama apie tai, ką jai V. darė. Ji galėjo girdėti. Ten yra arti kambariai. Nėra apie tai, kas jai nutiko, pasakojusi savo draugėms. Kai V. jai „tai“ darė, jautėsi išsigandusi. Nežino, ar jai ką nors skaudėjo, kai jai V. „tai“ darė. Neprisimena, kada tai vyko. Jai tuo metu buvo dvylika ar trylika metų. Antrojo karto metu, kai V. prie jos lindo, mama buvo išėjusi į virtuvę. Į prokurorės užduotus klausimus atsakė, kad V. pavardė N. Pirmas kartas, kai V. ją čiupinėjo, vyko tėvų kambaryje, o antrasis kartas, kai mama buvo virtuvėje, vyko irgi tėvų kambaryje. Pirmą kartą, kai V. N. prie jos lindo, ir mama gulėjo šalia, V. buvo apsirengęs su marškinėliais ir su apatiniais. Lovoje gulėjo mama, V. irgi gulėjo, o ji sėdėjo ant kėdės. Kai prie jos V. lindo, buvo ant lovos. V. nusivedė ją ant lovos už rankos. Neprisimena, ką sakė V., kai vedėsi ją ant lovos. Tai buvo dieną. Mama miegojo, mama pabudo ir pamatė, kad V. ją įsitempė į lovą. Mama sušuko, mama susipyko su V. Mama norėjo kreiptis į policiją, bet nepranešė. Nežino, kodėl nepranešė policijai. Mama išlipo iš lovos ir nuėjo į lauką. Į teisėjo užduotus klausimus atsakė, kad kai mama išėjo, ji irgi išėjo. Į prokurorės klausimus atsakė, kad tą pirmą kartą, apie kurį papasakojo, turėjo ir čiulpti V. Neprisimena, kokius garsus galėjo girdėti V. mama. Neprisimena, kokius garsus leido V. akto metu. Tuo metu, kai apie įvykusius įvykius papasakojo policijai, Vaiko teisių tarnybai, ji su mama buvo pas mamos draugą. Ten dar buvo broliai, dvi draugės mamos. Daugiau niekam nėra apie tai pasakojusi. Kai V. jai čiupinėjo „tą“ vietą, ką dar darė V., neprisimena. Neprisimena, ar V. kišo pirštus jai į „tą“ vietą. Kai V. jai „tai“ darė, jis nebuvo girtas. Kiekvieną kartą, kai V. ją čiupinėjo, reikėjo ir čiulpti. Apie šiuos įvykius pasakojo V. teisių specialistams, tuo metu mama buvo namuose. Šiuo metu jaučiasi gerai. Į advokato klausimus atsakė, kad kai prisimena patirtį su V., jaučiasi šiaip sau. Iš karto po įvykių jautėsi išsigandusi. Į V. N. klausimus atsakė, kad pirmąjį kartą, tuo metu, kai mama pabudo ir pamatė, kad V. prie jos lindo, mama sušuko. Mama išėjo į lauką. Tada ir ji išėjo į lauką. Jos kartu su mama išėjo į lauką. Apie tai, kad reikės vykti į teismą į apklausą, su niekuo nepasikalbėjo. Su niekuo nesitarė, ką reikės pasakoti. Į prokurorės klausimus atsakė, kad yra lietusi V. lytinius organus ranka. Neprisimena, ką su ta ranka reikėjo daryti. Tokių kartų, kai reikėjo ranka liesti V. lytinius organus, buvo trys kartai. Maždaug kiekvieno karto metu, apie kuriuos papasakojo, reikėjo liesti V. lytinius organus ranka. 10 ar 20 minučių užtruko V. lindimas. Neprisimena, kas kiek laiko vyko tie trys atvejai, kai V. prie jos lindo. Kai V. prie jos lindo, tai vyko tėvų kambaryje. Nebuvo, kad atvejai, kai V. prie jos lindo, vyktų kituose kambariuose. Vieną kartą V. ją atsivedė į lovą. Kitą kartą sėdėjo ant lovos. Neatsimena, kas tada vyko.

Nukentėjusioji E. R. pateiktame paveikslėlyje su žmogaus – vyro atvaizdu parodė vietą, kurią jai reikėjo čiulpti, t. y. vietą ties vyro lytiniais organais bei pateiktame paveikslėlyje su žmogaus – moters atvaizdu parodė vietą, kurioje ją lietė kaltinamasis, t. y. ir vietą ties moters lytiniais organais (1 t., b. l. 158-162).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. K., be kita ko, parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė. Su V. pragyveno 11 metų. Vieną kartą grįžusi pamatė dukrą ne tokią. V. dirbo trimis pamainomis, kai grįždavo iš pirmos pamainos, jos L. K. nebūdavo. Dukra buvo pasileidusi plaukus, jos paklausus, ji nuleido galvą ir užsidengė plaukais. Jis ją vertė ,,čiulpti“. Tai buvo 3 kartus. Tuo metu būdavo darbe, kai buvo šie įvykiai. Visada tai atsitikdavo, kai jis grįždavo iš pirmos pamainos. Vieną kartą matė pati, bet niekam nepasakojo. Nervinosi, jis liepė nusiraminti, nes bus blogai su jo mama, jei tai išgirs. Tai buvo jų lovoje. Ji L. K. gulėjo šalia, o E. gulėjo iš krašto prie V. Datos nepamena. Buvo vakaras. V. pakvietė E. pas save, ji atėjo ir jis pasakė, kad ,,čiulptų“. Ji L. K. atsikėlusi pasakė, kad papasakos jo motinai, o jis prašė nesakyti, nes jos širdis silpna. Jo mama tuo metu miegojo. Tada E. nuėjo pas save. Ji L. K. nuėjo į virtuvėlę, ten verkė, kad negalėjo niekam pasakyti. E. iš pradžių miegojo su jais, o paskui, kai mirė V. mamos vyras, pasiėmė E. mama pas save. Su jais E. nemiegojo, ji miegojo kitoje lovoje tame pačiame kambaryje. Po šio įvykio buvo kiti dar du įvykiai. Žino, nes E. klausdavo, o ji elgėsi keistai, nes V. liepdavo nepasakoti. Dukros klausdavo po darbo grįžusi, ar nepasikartojo, ji nenorėdavo pasakoti. Jos turėjo (duomenys neskelbtini) namą, kai ten nuvažiuodavo, E. labai nenorėdavo pas V. grįžti. Kai vieną kartą grįžo, jo motina paklausė E., ką ji darė po V. kaldra. Tada padarė valgyti, V. priėjęs pasakė, kad tai paskutinis kartas. Tai buvo po to karto, kai pati matė. Buvo sūnaus gimtadienis, jie išgėrė ir kai atvyko policija ir pasakė, kad dukrą nuveš V., E. atsisakė ir papasakojo, ką jis su ja darė. Jai policija perskaitė mašinoje, ką sakė E. ir klausė, ar tiesa. Atsakė, kad tiesa, jie klausė, kodėl tylėjo, atsakė, kad dėl jo motinos. Su E. problemų neturi, važinėja pas psichiatrą, kuris sako, kad iš pradžių nebuvo galima ir žodžio ištraukti, o dabar atvažiuoja linksma. Jos klausė, ar grįš ten, ji atsakė, kad jai gerai (duomenys neskelbtini). E. santykiai su broliais normalūs, kartais ir pasibara. Dabar ji turi draugų, draugauja jau 4 metus su devintoku. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jie bendraudavo tik telefonu, neatvažiuodavo, nes V. sakydavo, kad dar nueis kur nors, vaikų prisidarys. Jis kartais pas juos pernakvoja, jis miega su broliu, o E. atskirai. Iš dukros žino, kad buvo 3 ,,čiulpimo“ atvejai, vieną atvejį matė pati, kitas, kai V. motina kažką pasakė, o apie trečią kartą sužinojo, kai paklausė dukros. V. sakė, kad namą jai L. K. užrašys, bet jos pykčiui, kai E. paaugs, jis su ja kartu gyvens. Kai šventė gimtadienį, įvyko muštynės ir policija norėjo ją nuvežti pas V., bet ji labai nenorėjo. Tada ji policijai pasakė, kad ten daugiau nevažiuos, nes jau nusibodo. Ją tada pasiėmė. Negirdėjo dukros pasakojimo birželio 3 d. Nepamena, kada buvo įvykis, kai pati matė, ką daro V. su E. Po to, kai ji pati matė ir pasakė V. mama, ką E. daro po kaldra, praėjo 2-3 mėnesiai. Kai buvo pirmas kartas, E. gulėjo šalia V. prie lango. Galėjo būti apie 22 val., tuo metu ji L. K. buvo blaiva. V. ir E. buvo geri santykiai, jis ją beveik išaugino. Kai V. padėdavo E. ruošti pamokas, kartais jis užrėkdavo, o dukra pradėdavo verkti. Kai vieną kartą užrėkė necenzūriniais žodžiais, ji tai įrašė ir įkėlė į socialinius tinklus. Pas V. namuose, pas E. neateidavo draugai. E. norėjo, kad užpraeitą vasarą atvažiuotų jos draugas, bet V. neleido. Kai gyveno su V., ne kiekvieną kartą duodavo dukrai pinigų, jai pinigų duodavo retai. Dukrai duodavo grynais, kortelės neduodavo. Kai gyveno su V., neturėjo savo kortelių, kartu apsipirkdavo. Dukra rinkdavosi saldumynus, jie mokėdavo. Nebuvo atvejo, kad dukrai būtų išleista didelė pinigų suma. V. santykiai su jos sūnumis nelabai geri. Sūnūs turi neįgalumą ir pykdavo, kai jiems ką nors V. pasakydavo. Buvo tarp jų konfliktų daug kartų. Kai persikėlė gyventi pas V., su ja persikėlė E., o A. liko pas kaimynus, kur šventė gimtadienį. Sūnūs mėgo muziką, o V. tėvams tai trukdė ir jie išsikėlė. Kai pamatė pirmą kartą, ką daro V. su E., sūnūs su jais jau negyveno. Būdavo, kad A. užeidavo, bet su V. kažko nepasidalindavo. Nežino tokio atvejo, kad dukra būtų brolių nutempta į palėpę. Per pirmą apklausą nepapasakojo tiesos, nes V. sakė, kad jam gali būti blogai, o motina to neišgyvens. Jis prašė nesakyti tiesos, prašė sakyti, kad tai sugalvojo E. V. sakydavo, jei motina numirs, ji bus kalta, jog jį „pasodino“. Apie įvykį, kurį pati matė, buvo pasakiusi tik draugei A. P., bet ji tylėjo. Kai matė įvykį V. su E., namas dar nebuvo sudegęs. Iki namo sudegimo, tą įvykį matė maždaug prieš metus. Po pirmo įvykio, praėjus 2-3 mėnesiams, V. mama barėsi, ką E. daro po jo kaldra. Iki pirmo atvejo jai V. elgesys įtarimų nekėlė, E. nesiskundė. Per pirmą kartą V. pakvietė E. į lovą. Tuo metu jie buvo susipykę. V. gulėjo ir pasakė E., kad ji jam pačiupinėtų. Tada jis atklojo kaldrą, ranka suėmė už kaklo ir palenkė E. prie savęs. E. buvo išsigandusi, kaip nesava. Nepatikėjo, kad jis gali taip elgtis. Jos L. K. banko korteles turėjo V. ir kartu važiuodavo apsipirkti. Jos banko kortelių E. ir sūnūs neimdavo. Dukrai pinigų duodavo V. V. E. nieko nedarė, tik pasakė, kad čiupinėtų. Ji L. K. buvo kažkurį laiką nusisukusi, pamatė patį veiksmą ir iš karto atsikėlė. Iš vaikų namų E. paėmė su V., ji pradėjo verkti, bet ji E. įkalbėjo. Pas V. jos išbuvo apie porą dienų. E. sakė, kad ją ten klausinėjo, bet ji nenorėjo pasakoti. Ji tik vėliau papasakojo. Policijai iš karto nesakė, kad matė savo akimis, nes nenorėjo, kad kažkas sužinotų. E. pati A. sakė, kad nenori ten važiuoti, gal dar ką pasakojo. A. P. papasakojo, kai pas ją nuvažiavo, jai rašė ir E. A. paklausė dukros ir dukra jai papasakojo. Parodymus pakeitė, nes pasakė, kad ją gali „pasodinti“, jog žinojo ir niekam nepasakojo. Tyrėjas pasakė, kad jei nori likti su dukra, turi pasakyti viską, kas buvo. Po gaisro vienas vaikas miegojo su ja ir V., kitas su V. motina. Iki gaisro E. miegojo jų kambaryje. Kai pamatė, ką V. daro su E., ji rėkė, o V. liepei nutilti, kad nepažadintų motinos. V. žadėjo, kad daugiau nepasikartos ir prašydavo niekam nesakyti. Po įvykio ji su E. miegojo mažoje lovoje.

Teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą, nesivadovauja liudytojos L. K. 2022 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Be to, liudytoja L. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šie jos parodymai yra neteisingi. Parodymus pakeitė, nes pasakė, kad ją gali „pasodinti“, jog žinojo ir niekam nepasakojo. Tyrėjas pasakė, kad jei nori likti su dukra, turi pasakyti viską, kas buvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios brolis liudytojas A. R., be kita ko, parodė, kad su N. kartu gyveno trumpą laiką. Sesuo jam pasakė, kad prie jos lindo N., sakė, kad N. prie jos lindo ir viskas, o jis jai pasakė, kad reikia pranešti policijai, ką ji ir padarė. Sesuo konkrečiau nepasakojo, ką su ja N. darė. Jis pats su N. nebendravo, tik truputį. Jie buvo susipykę, o dėl ko, nepamena. Konfliktų jie neturėjo. N. su juo elgėsi blogai, jį mušė, bet nepamena, už ką. Nematė, kaip N. elgėsi su E. ir broliu, nes gyveno kitoje vietoje. V. jam neleido bendrauti su E., net saldainių neleisdavo jai nupirkti. Jis sakė, kad jei jie bendraus, pirks jai saldainius, ji bus kaip mergina, todėl pas ją net nevažiuodavo. Kai ji vaikščiojo į mokyklą, nupirkdavo jai saldainių už savo pinigus, nes tuo metu dirbo. Kai ji nėjo į mokyklą, nebendravo. Su mama, seserimi ir broliu negyveno, nes V. jį išvarė iš namų, o už ką, nepamena. E. pasakė po jo A. R. gimtadienio, kad V. prie jos lindo. Tuo metu buvo dviese. Nežino, ką darė V. su E., kokie buvo jo veiksmai. Mama apie V. jam nieko nepasakojo. Sesuo sakė, kad jis nenori „sėdėti“, bet kad jis lindo prie jos, yra teisybė. Suprato, kad priekabiavimas yra seksualinio pobūdžio, nes V. norėjo su E. gyventi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. J., be kita ko, parodė, kad buvo vasara, gavo iškvietimą, kad girtaujama. Atvyko į vietą, susitvarkė, motina buvo girta ir reikėjo išspręsti klausimą dėl nepilnametės. Mergaitės paklausė, ar ji nori važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas patėvį, ji atsakė, kad nenori, nes jis prie jos lenda, ją grabalioja. Pakvietė vaikų teises. Paklausė mergaitės, kur patėvis lenda ir parodė ant savęs. Kai parodė į lytinius organus, ji atsakė, kad lenda ten. Atvyko iš vaikų teisių ir paklausė jos, kas vyko. Ji painiojosi laike, sakė, kad vieną kartą uždarė kambaryje, norėjo prie jos lįsti, o jo motina atėjo ir išvarė. Mama jos džiovė skalbinius ir ji jai pasakė. Kitą kartą mama dirbo (duomenys neskelbtini), jis tada irgi prie jos lindo, sakė, kad mamai papasakojo. Motinos paklausė, ar ji žinojo, atsakė, kad taip, kad dukra irgi tuo metu pajautė malonumą. Dar viena moteris pasakė, kad mergaitė pasakytų, ką su ja darė, tada suprato, kad visi viską žino ir nieko nedaro. Be mamos, dar buvo mergaitės brolis, mamos sesuo, geriausia draugė A. Buvo ir svetimų, kuriuos jie išvaikė. Ta mergaitė toje landynėje prabuvo kelias dienas, ji buvo purvina ir paklausus, ar ką valgė, viskas išsirutuliojo. Su mergaitės broliu bandė bendrauti, bet jis kalbėjo nerišliai, lenkų kalba, be to, buvo išgėręs. Mergaitė minėjo spalio mėnesį, bet ji painiojosi laike. Kai jie atvyko, buvo birželio mėnuo. Ji galėjo įvardinti ir lapkritį, taip pat ji minėjo ir pavasarį, kai klausė, kada jis ją lietė. Ji nenurodė, kuriais metais tai vyko. Kai jie atvyko, buvo įjungtos ,,Body“ kameros, bet buvo jų pamainos pabaiga ir jos išsijungė, tačiau pavyko nufilmuoti pokalbį automobilyje, nes ten buvo kamera. Kai motinos klausė, ar dukra pasakojo apie įvykius, ji atsakė, kad taip, bet ką ji gali padaryti. Su motinos drauge nebendravo, nes jos buvo labai girtos, bet suprato, kad ji apie įvykius žino. Sulaukė darbuotojų iš vaikų teisių, bet jų duomenų nežino. Buvo vyras ir moteris, moteris bendravo su vaiku. Vaikas buvo įsodintas į VTAS automobilį ir išvežtas į įstaigą. Motina rėkė, kad vaiką atima, tai ją ir jos sūnų nuvežė į (duomenys neskelbtini) socialinį būstą. Iškvietimas buvo tik dėl girtavimo. E. daugiau papasakojo automobilyje. K. pasakė, kad niekam nesakė, kas įvyko, nes buvo sudegęs namas ir jai nebuvo kur gyventi. Visi buvo girti, nepilnametį vaiką patraukė nuo blogos aplinkos ir jie bendravo. Nieko šalia nebuvo, kai mergaitė pasakė, kad jis (N.) ją graibė. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad paklausė E., kodėl ji nenori važiuoti pas V. N., ji jai pasakė lenkų kalba, kad jo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) jis kelis kartus prie jos seksualiai priekabiavo (įvardindama, kad lindo ir graibė), o būtent prieš du metus glostė rankomis jos kūną, krūtinę, pilvą, kišo savo rankas jai po kelnaitėmis ir rankomis masažavo jos lytinius organus, bet pirštų į makštį nekišo. Paklausus E., ar buvo kraujas, ji atsakė, kad nebuvo. Tikslinantis E., kokias būtent vietas V. lietė, parodė savo ranka į krūtinės, pilvo, lytinių organų sritį ir E. pasakė, kad taip išvardintas vietas lietė, o vėliau liepė jai savo ranka masažuoti jo lytinį organą, įvardindama, kad V. liepė jai liesti ten, rodė į lytinius organus. Tikslino, kad tuo metu mama dirbo, E. liko su V. namuose, (duomenys neskelbtini), V. tempė ją į lovą ir uždaręs visas duris ir langus, kad ji nepabėgtų, grasino, kad, kol ji nepadarys to, ko jis prašo, jos neišleis. Tada įvardijo, kad į kambarį užėjo močiutė (V. mama), ją apibarė, išvarė iš namų. Po to E. išėjo į lauką džiauti skalbinius. Taip pat ji įvardijo 2021 m. spalio ar lapkričio mėnesį, jai likus su V. namuose jis liepė jai masažuoti jo lytinį organą, jos rankomis teikti jam malonumą ir kišo savo lytinį organą jai į burną. Tą patį ji jam darė ir maždaug prieš mėnesį ar du, tuose pačiuose namuose (2022 m. gegužės ar balandžio mėnesį), tiksliai dienos ir laiko E. įvardinti negalėjo. Mergaitė pasakojo, kad V. neleidžia jai bendrauti su berniuku iš mokyklos, vėliau mama L. paaiškino, kad V. E. pavydi ir nenori dalintis, dėl to neleidžia bendrauti su berniukais. E. taip pat ne kartą jai įvardijo, kad mamai apie seksualinio prievartavimo atvejus yra pasakojusi ne kartą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. P., be kita ko, parodė, kad E. jai pasakojo, kad L. sugyventinis prie jos lįsdavo, kai L. būdavo darbe. Pasakojo ir L. apie tai, kai jos svečiavosi pas ją A. P. Ji buvo nuliūdusi, paklausė, kodėl ir ji sakė, kad V. prie jos lenda, o mamai pasakyti pabijojo. Klausė, ką jis daro, E. atsakė, kad V. prašė jam pačiulpti ir ji tai darė, o kai tai papasakojo, pradėjo verkti. Paskui per A. gimtadienį L. jai pasakė, kad jau praeitais metais priekabiavo, bet ji pabijojo pasakyti. Ji sakė, kad E. jai sakė, jog pastoviai jis prašydavo pas jį ateiti. L. sakė, kad dabar pasakys policijai, o kad iki tol tylėjo, nes bijojo. Kai buvo iškviesta policija, L. jiems pasakė, kad sugyventinis priekabiavo prie E. Policija liepė jiems išeiti, E. nusivedė į mašiną. Kai E. pas ją namuose pasakojo apie įvykius, buvo praeitų metų pavasaris, du mėnesiai iki policijos atvykimo. Kai buvo policija, sužinojo visą tiesą, pasakė ir L. Ji pasakojo, kad kai išvažiuoja į darbą, jis E. kviečia pas save į kambarį. E. sakė, kad jis prie jos kabinėjosi. L. bijojo pasakoti, nes V. ją gali užmušti. Jis sakė jai kelis kartus, kad niekam nesakytų, nes jai bus blogai. L. pasakojo, kad gyveno su N. apie 10 metų, ten gyveno ir jo motina. Ji turėjo (duomenys neskelbtini) butą, bet ten būdavo retai. L. sakė, kad jis jai neduodavo pinigų, atėmė korteles, vaikui nieko negali nupirkti, todėl jie pykdavosi ir ji išeidavo iš namų. Ji su N. motina sugyveno blogai, nes jai viskas netikdavo. L. sūnūs su jais kartu negyveno, nes V. juos varydavo, sakydavo, kad jų nebūtų namuose, tegu gyvena pas jos seserį. L. sakė, kad E. lova buvo šalia jų lovos, paskui miegodavo pas tą motiną kambaryje, paskui vėl pas L. kambaryje miegojo. Tai motinai nepatikdavo, liepdavo E. anksti eiti miegoti, tada L. paėmė E. į savo kambarį. Teko bendrauti su L. sūnumis, jie sakė, kad N. liepdavo šienauti, malkas kapoti, o pats gulėdavo namuose. Jos sūnūs dirbo, uždirbdavo. Jai sakė pats A., kad nupirkdavo kažką E. E. sakė, kad prašydavo pas mamą pinigų, o ji atsakydavo, ką jai daryti, nes jis neduoda jai pinigų, tada ji prašydavo pas A. Kai L. turėdavo kortelę, išleisdavo daug pinigų. Kortelę ji pasiimdavo, nes žinodavo, kur ji guli, ją pati paimdavo ir sakydavo, kad kelias dienas gerai pagers. L., kai išeidavo iš namų, tada užgerdavo. Draugės ją irgi pavaišindavo, bet ji iš namų išeidavo nedažnai. Iš E. ir L. pasakojimų suprato, kad priekabiavimo atvejų būdavo dažnai. L. sakė, kad tie įvykiai tęsėsi apie porą metų. Jos ir E. santykiai buvo labai geri, ji ja pasitikėjo. Kai pamatė E. liūdną, jos paklausė ir ji pasakė, kad V. lenda. Šis pokalbis buvo tarp jų, jos mama buvo virtuvėje. Tada atėjo jos sugyventinis, pasakė jam, kad matai, kaip būna, ir tada mergaitė pradėjo verkti. E. su L. pas ją buvo paskutinį kartą vasarą, jos lankydavosi ne dažnai, gal vieną kartą per metus. Ji su E. susirašinėjo, ji rašydavo, kad nori pas ją atvažiuoti, o apie tokius santykius ji nerašydavo. Ji prašydavo atvažiuoti ją pasiimti, kelis kartus ją paėmė. Pirmą kartą apie priekabiavimą jai buvo pasakyta trumpai. L. sakė, kad vieną kartą viską pati matė, tai papasakojo, kai N. suėmė. Sakė, kad ir ta bobulka viską matė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja K. L., be kita ko, parodė, kad su mama ir dukra bendravo lauke, o apie ką buvo bendrauta, yra aprašyta. Ji tikrai negali atsakyti, ką įvykio metu pasakojo mergaitė ir mama, nes neatsimena. Negali pasakyti, kad E. įvykio metu būtų buvusi labai išsigandusi, nežino net, kaip pasakyti, bet tikrai nebuvo, kad ji verktų. Važiuojant su E. daugiau kalbėjo jos kolega apie bendrus dalykus: kaip gyvena, su kuo gyvena, apie brolius berods šnekėjo. Neatsakys į klausimą, kokia buvo iškvietimo priežastis, ar dėl to, kad tarp girtų suaugusiųjų galimai yra nepilnametė be priežiūros, ar dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes neatsimena. Važiuojant automobiliu buvo kalba iš mergaitės pusės apie kažkokią padarytą nusikalstamą veiką, bet vienu metu kalbėjo lyg tai taip, lyg tai kitaip. Su mama apskritai buvo sunku susikalbėti, nes buvo neblaivi. Iš mamos žodžių suprato, kad lyg tai mama ir žinojo, jog kažkas buvo, bet lyg ir sakė nieko čia tokio. Ten tokia keista situacija, kad ji net negali pasakyti, kas ten buvo. Apie patėvį, jeigu nemaišo, tai kad, berods, gal ją lietė, gal buvo seksualinis priekabiavimas. Iš pradžių tokias aplinkybes jiems pasakė policijos pareigūnai, o kai ji kalbėjo su mergaite, ji pasakė, kad lyg tais bandė gal už krūtinės imti.

2022 m. liepos 4 d., 2022 m. liepos 7 d. apžiūros protokoluose, garso ir vaizdo įrašų stenogramose užfiksuoti, be kita ko, E. R., L. K., policijos pareigūnės L. J., specialistės K. B. pokalbiai, kuriuose E. R., L. K. nurodo kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes.

Vertindamas minėtų byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia, be kita ko, į ikiteisminio tyrimo duomenis, visų pirma šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, t. y. duotų parodymų nuoseklumą, neprieštaringumą viso proceso metu, parodymų pakeitimo priežastis, duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį, prigimtį, t. y. kaltinamojo suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimą pateikiamos informacijos šališkumą, taip pat liudytojos J. N. ir kaltinamojo santykį, t. y. aplinkybę, jog ši liudytoja yra kaltinamojo motina, todėl galimai suinteresuota bylos baigtimi.

Aukščiau aptartais nukentėjusiosios E. R., liudytojų L. K. (išskyrus minėtą 2022 m. birželio 15 d. apklausą ikiteisminio tyrimo metu), A. R., L. J., A. P., K. L. parodymais, kurie proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, neprieštaringi, atitiko vieni kitus aktualiuose esminėse aplinkybėse, netikėti teismas nenustatė pagrindo ir jais vadovaujasi, pareigūnų nustatytos įvykio aplinkybės užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose, kurių turiniu teismas taip pat nenustatė pagrindo nesivadovauti. Vaizdo įrašus, apžiūrų protokolus teismas dėl jau aptartų aplinkybių laiko tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnis).

Kaip minėta, seksualinės prievartos prieš nepilnamečius (mažamečius) bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra nepilnamečių (mažamečių) parodymai, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nepilnamečiu (mažamečiu) apie patirtą seksualinę prievartą, taip pat kiti byloje esantys įrodymai bei paties nuteistojo (kaltinamojo) parodymai.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartus kaltinamojo V. N. parodymus, kuriais jis neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, paneigia byloje surinkti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiosios E. R. parodymai, jau aptarti liudytojos L. K. parodymai, liudytojų A. R., L. J., A. P., K. L. nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių nekitę parodymai, 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. liepos 7 d. apžiūros protokolai, garso ir vaizdo įrašų stenogramos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuos teismas vertina lygindamas juos tarpusavyje, taip pat kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą.

Nukentėjusiosios, liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji E. R. pasakė bent trims asmenims: savo motinai L. K., motinos draugei A. P., su kuria nukentėjusioji gerai sutarė, bei broliui A. R. Abi minėtos liudytojos apklaustos nurodė, kad nukentėjusioji po patirtos prievartos buvo lyg nesava, liūdna. L. K. parodė, jog vieną kartą grįžusi pamatė dukrą ne tokią, dukra buvo pasileidusi plaukus, jos paklausus, ji nuleido galvą ir užsidengė plaukais. Liudytoja A. P. nurodė, jog kai pas ją svečiavosi E. R., ji buvo liūdna, dėl ko paaiškino, jog kaltinamasis prie jos lįsdavo, kai L. būdavo darbe. Apie tai pasakojo ir L., kai jos svečiavosi pas A. P. 2022 m. birželio 3 d. policijos pareigūnams pasiūlius E. R. parvežti namo pas blaivų asmenį – kaltinamąjį V. N., nukentėjusioji sutriko, pasimetė, kelis kartus pasakė, kad nenori grįžti į (duomenys neskelbtini). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-196/2022, be kita ko, pažymėta, jog nukentėjusioji, gyvendama kaltinamojo namuose, jautėsi liūdna, prislėgta, nesaugi, o prašoma pasakoti apie byloje tiriamus įvykius, graudinosi, verkė. Taigi apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji dėl savo emocinės būsenos kalbėti vengė, apie tai pasakė tik jos apie tai paklausus, priešingai, nei teigia kaltinamasis, nukentėjusioji nesiekė jo apkalbėti, jokiais aktyviais veiksmais to nedarė, o kaip tik ilgai apie patirtą seksualinę prievartą nieko nepasakojo. Atkreiptinas dėmesys, jog L. K. vieną iš mažametės seksualinio prievartavimo atvejų, kaip nustatyta byloje, – pirmąjį, matė ir pati, taigi šios liudytojos parodymai yra tiesioginis kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos įrodymas, kas patvirtina nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji pranešė ne tik motinai, kuri dėl dukros patirtos prievartos iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, bet ir motinos draugei A. P., su kuria gerai sutarė, taip pat vėliau broliui A. R., kadangi seksualinė prievarta jos atžvilgiu tęsėsi, t. y. ne siekdama apkalbėti, o tikėdamasi pagalbos. Nors nukentėjusioji, pasak A. R., nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, kad kaltinamasis prie jos priekabiauja, liudytoju apklaustas A. R. parodė supratęs, kad priekabiavimas yra seksualinio pobūdžio, nes kaltinamasis norėjo su E. gyventi. Aplinkybę, kad kaltinamasis pavydėjo E. kitiems, nurodė ir L. K., t. y. kad kaltinamasis norėjo bendro gyvenimo su nukentėjusiąja ir nenorėjo E. R. dalintis su kitais, dėl to neleido jai bendrauti ne tik su kitais berniukais, bet ir jos pačios broliams draudė su nukentėjusiąja palaikyti artimesnius santykius. L. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji visada jautė, kad ji be E. kaltinamajam nereikalinga. V. N. norėdavo būti visada su E., netgi yra jai iš pykčio pasakęs, kai norėjo jį palikti, kad jis užaugins E. ir gyvens su ja, perrašys jai namą, o ji jam kol kas reikalinga tik dėl E. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog kaltinamojo santykis su nukentėjusiąja nebuvo adekvatus, tiek nukentėjusioji, tiek L. K. kaltinamojo bijojo, kaltinamasis šantažavo tiek nukentėjusiąją, tiek L. K., kad šios neatskleistų jo nusikalstamų veiksmų, nes to neatlaikytų jo mama, jam reikėtų „sėdėti“, o tada jis „pasodintų“ ir nukentėjusiosios mamą, L. K. taip pat bijojo prarasti gyvenamąją vietą. Taigi dėl nurodytų grasinimų į policiją nebuvo kreipiamasi, kol kaltinamojo nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją tapo žinomos atsitiktinai, t. y. policijai atvykus į A. R. gyvenamąją vietą dėl keliamo triukšmo, kur jo gimtadienį, be kita ko, šventė ir nukentėjusioji, L. K., A. P. Ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamojo argumentus dėl jo apkalbėjimo, kadangi policijos pareigūnai visiškai atsitiktinai išgirdo apie tai, ką ilgą laiką niekam nepasakojo nukentėjusioji ir tylėjo jos motina. Kaip minėta, ieškant blaivaus asmens, su kuriuo būtų galima palikti nepilnametę nukentėjusiąją, nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad nenori grįžti viena pas kaltinamąjį į namus, nurodydama ir priežastį – iš kaltinamojo patirtą seksualinę prievartą. Nukentėjusioji tiek L. K., A. P., policijos pareigūnei L. J., tiek apklausta teisme nurodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad kaltinamasis lietė jos lytinius organus, kitas jos kūno vietas, vertė tenkinti kaltinamąjį oraliniu būdu, taigi nukentėjusios nurodytos aplinkybės dėl patirtos seksualinės prievartos pobūdžio buvo nuoseklios, neprieštaringos. Nors nukentėjusiajai buvo sunku nurodyti tikslų patirtos seksualinės prievartos laiką, kaip minėta, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-185-648/2019). Byloje esančius nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus, be kita ko, tai, kad nukentėjusioji neigė ką nors pasakojusi broliams apie kaltinamojo elgesį, būdama globos namuose (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji sakė, jog anksčiau jos pateikta informacija apie patėvio elgesį yra klaidinga, teigė pasakiusi tai tyčia, prisigalvojusi, kad taip sakyti pamokė vyresnis brolis, teismas vertina atsižvelgdamas, be kita ko, į pačios nukentėjusiosios buvusią emocinę būseną – jai kalbant minėtomis temomis buvo stebimos intensyvios merginos emocinės reakcijos – ji graudinosi, atrodė sunerimusi, prislėgta, nusiminusi, užsivėrusi; eksperto išaiškinimą, jog nukentėjusiosios elgsena šioje situacijoje, reagavimas į jos atžvilgiu atliktus veiksmus paaiškinami ribotomis žiniomis, pakankamos gyvenimiškos patirties nebuvimu bei emocine būsena, kad nėra jokių duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį, taip pat aplinkybę, kad nukentėjusioji nenorėjo vykti į globos namus, taigi galimai nurodė melagingas aplinkybės dėl to, kad jos atžvilgiu nebuvo smurtaujama, norėdama būti išleista iš globos namų. Atitinkamai liudytojo A. R. parodymai, kad sesuo jam papasakojo apie V. N. priekabiavimą, o atvykus policijos pareigūnams jis pasakė sesei sakyti tiesą, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be kita ko, E. R. pasakojimui ikiteisminio tyrimo metu, kad neva A. R. inicijavo kaltinamojo apkalbą, kadangi A. R. neneigė, jog pasakė sesei duoti parodymus, taip pat nurodė policijos pareigūnams sakyti tiesą, teismas šiuose veiksmuose nenustatė tyčios apkalbėti kaltinamąjį. Teismo vertinimu, nurodyti prieštaravimai nėra esminiai, nepaneigia ir nesudaro prielaidų abejoti jau nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji E. R., liudytoja L. K. apkalbėtų kaltinamąjį. Įvertinus paminėtus ir kitus ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad jie vieni kitus papildo, patvirtina ir duoda pagrindą išvadai, kad V. N. kaltė yra įrodyta.

Išanalizavęs ir įvertinęs visumą byloje surinktų ir aptartų įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog V. N. tenkino lytinę aistrą su mažamete E. R. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės. V. N. kaltė įrodyta ne vien nukentėjusiosios nepilnametės parodymais, tačiau ir eksperto išvada, kurioje be kitų aplinkybių konstatuota, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai kėlė baimę, iki dabar (ekspertizės atlikimo) tiriamoji išgyvena nesaugumą bei liūdesį dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau šiuo (ekspertizės atlikimo) metu byloje tiriamų įvykių pasekmių E. R. psichikos būklei įvertinti nėra galimybės dėl jai būdingų individualių ypatumų (nebrandi, uždaro būdo santykyje su naujai sutiktais suaugusiais ir jais nepasitikinti, žemos savivertės, emocijų slopinimo, rigidiško elgesio), baimės dėl kaltinamojo grasinimų bei jo elgsenos apskritai (agresyvaus jo elgesio tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu, draudimo tiriamajai bendrauti su savo draugais ir kita); nukentėjusiosios motinos liudytojos L. K., kuri betarpiškai matė bent vieną nusikalstamos veikos epizodą, parodymais; liudytojų A. P., L. J., A. R., K. L. parodymais, kurie skirtingomis aplinkybėmis, laiku ir apimtimi girdėjo nukentėjusiosios pasakojimus apie V. N. nusikalstamus veiksmus, dalį liudytojų parodymų aplinkybių patvirtina ir byloje esantys garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei stenogramos.

Nukentėjusioji E. R. gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. nagrinėjamo įvykio metu buvo mažametė. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad V. N. žinojo nukentėjusiosios amžių, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja bei jos motina ilgai gyveno kartu. Todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą V. N. neabejotinai suvokė, jog pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kurią nulėmė jos mažametystė. Visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad V. N., tenkindamas savo lytinę aistrą su mažamete, veikė tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Taip pat apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fizinį sąlytį, būdingą seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2007). Šioje byloje nustatyta, kad V. N., turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą, bučiavo nukentėjusiajai į lūpas, savo rankomis lietė ir spaudė jos kūną, krūtinę, šlaunis, kišo savo rankas po jos kelnaitėmis bei masažavo, spaudė, čiupinėjo mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, o po to liepė jai ranka liesti ir masturbuoti jo lytinį organą, bei privertė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, įkišo savo lytinį organą – varpą nukentėjusiajai į burną. Teismo vertinimu, nurodyti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu leidžia juos vertinti kaip pakankamai intensyvius, objektyviai galinčius tenkinti lytinę aistrą, bei atitinkančius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytus alternatyvius oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio požymius. Nepaisant to, net ir nustačius, jog kaltinamasis nepasiekė lytinio pasitenkinimo, tai nekeičia jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Seksualinio pasitenkinimo ar malonumo pajautimo faktas baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022). Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y., kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siūlo, platina pornografiją, kurioje iš tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigą prie tokio pobūdžio pornografinio turinio dalykų ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020).

Kaltinamasis V. N. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino, nurodė, kad pornografijos nesisiuntė ir jos nežiūrėjo, iš kur ji atsirado, nežino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus paneigia ir tuo pačiu leidžia spręsti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, V. N. veiksmuose buvimą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Kaip minėta, BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Teismas, vertindamas, ar nurodytu pornografiniu turiniu disponavo kaltinamasis, atsižvelgia į tai, jog V. N. anksčiau jau yra teistas už pasikėsinimą seksualiai prievartauti mažametį asmenį (teistumas išnykęs), šios bylos aplinkybėmis kaltinamasis analogišką nusikalstamą veiką padarė tris kartus, taigi akivaizdu, jog pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, buvo suinteresuotas būtent V. N., nes jį toks turinys seksualiai jaudina. Byloje nėra duomenų, kad BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būtų galėjęs padaryti kitas asmuo – liudytoja L. K. parodė, kad nemoka naudotis kompiuteriu, nemoka net filmo susirasti. E. kompiuteriu naudojosi, kartu žiūrėdavo filmus. Dukra prie kompiuterio būdavo tik tada, kai namuose būdavo V., nes jis bardavosi, kai be jo kažkas lenda. Nei E., nei A. kompiuteriu nesinaudojo, nes nemoka. Ji kompiuterio iš namų niekada nebuvo išnešusi. Pornografiniai filmai buvo tik su suaugusiais, su vaikais nebuvo. V. niekam nėra davęs išsinešti kompiuterio iš namų. Teismas nurodytomis liudytojos aplinkybėmis netikėti neturi pagrindo, iš to, kas nurodyta, matyti, kad be kaltinamojo žinios jo kompiuteriu niekas nesinaudojo, A. R. ir E. R. aktualiu metu kartu su kaltinamuoju negyveno, o filmai per kompiuterį buvo žiūrimi, nukentėjusioji kompiuteriu naudojosi tik kartu namuose būnant pačiam kaltinamajam.

Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, kada ir prie kokių aplinkybių V. N. įgijo ir išsaugojo savo nešiojamame kompiuteryje „Asus“, modelis A55VD-SX401H, laikinųjų failų kataloguose devynis aktualius pornografinio turinio vaizdo dokumentus (nuotraukas), byloje nėra ir šios aplinkybės kaltinime nenurodomos. Spręstina, kad įgijimas nepagrįstai preziumuotas aktualaus pornografinio turinio vaizdo dokumentų (nuotraukų) radimo faktu, todėl šis požymis iš kaltinimo šalintinas.

BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir pirmiau nurodytos aplinkybės bei surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. N. suvokė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, naršydamas internete, ir tyčia išsaugojęs savo nešiojamame kompiuteryje „Asus“, modelis A55VD-SX401H, laikinųjų failų kataloguose devynis pornografinio turinio vaizdo dokumentus (nuotraukas) pavadinimais: ,,1956“ (DVD-R laikmenoje failas: '0000001_Carved.jpg'); ,,750539“ (DVD-R laikmenoje failas: '0000002_Carved.jpg'); ,,752870“ (DVD-R laikmenoje failas: '0000003_Carved.jpg'); ,,753642“ (DVD-R laikmenoje failas: '0000004_Carved.jpg'); ,,879678“ (DVD-R laikmenoje failas: '0000006_Carved.jpg'); ,,963464“ (DVD-R laikmenoje failas: '00000012_Carved.jpg'); ,,966882“ (DVD-R laikmenoje failas: '00000013_Carved.jpg'); ,,969989“ (DVD-R laikmenoje failas: '00000014_Carved.jpg'); ,,982192“ (DVD-R laikmenoje failas: '00000015_Carved.jpg'), kuriuose vaizduojami vaikai iki 18 metų amžiaus arba asmenys, pateikiami kaip vaikai, juos laikė savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. birželio 29 d. 9:00 val., tokiu būdu neteisėtai laikė devynis vienetus pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Taigi V. N. veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

V. N. padarė baigtas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, kurios priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis); BK 309 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis).

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų bausmė. BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo V. N. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų 2021 m., laikotarpiu nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bei 2022 m., laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padarymo sunkina tai, jog jis BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas su nukentėjusiuoju kartu gyvenantis asmuo (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas, įsigaliojęs 2020 m. lapkričio 19 d.). Dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. N. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nedirbantis, išsiskyręs, 2020‑03‑09 - 2020-03-19 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozuota: kiti patikslinti psichikos sveikatos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos) (4 t., b. l. 113-114). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2022-09-06 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-355/2022 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. N. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (4 t., b. l. 120), t. y. V. N. yra pakaltinamas.

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog V. N. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje (2020 m. nusikalstama veika), paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje (2021 m. nusikalstama veika), paskyrus 5 (penkerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje (2022 m. nusikalstama veika), paskyrus 5 (penkerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, – paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgia ir iš dalies bendrindamas bausmes bei parinkdamas pridedamos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 5 (penkerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies (po 6 ir 4 (2020 m. nusikalstama veika) mėnesius) pridedant už kitas dvi pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtų bausmių dalis ir V. N. skirtina subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir V. N. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

Kaltinamasis V. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu 2022 m. birželio 29 d. 10 val. 10 min. (3 t., b. l. 152-153). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam V. N. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 29 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjų bei Vilniaus apygardos teismo teisėjos nutartimis buvo pratęsiamas (3 t., b. l. 152-153, 195-200, 4 t., b. l. 20-24, 52-55, 5 t., b. l. 16‑19, 103-106), todėl šis laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – suėmimas V. N., nepasikeitus suėmimo termino pratęsimo pagrindui ir sąlygoms, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. gegužės 4 d.

V. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiosios E. R. atstovė advokatė Violeta Bazienė, kuri prašė priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai nukentėjusiajai E. R. atlyginti (5 t., b. l. 54-56).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kaip minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad tyčinė nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją E. R. buvo padaryta net tris kartus, kai ji buvo mažametė. Nusikalstamus veiksmus ji patyrė iš artimo asmens – savo motinos sugyventinio, su kuriuo kartu gyveno. Nors nukentėjusiajai dėl nusikalstamų veikų nėra diagnozuota sveikatos sutrikimų, tačiau neigiamą nustatytos nusikalstamos veikos poveikį E. R. psichologinei būklei patvirtina šiame nuosprendyje jau minėti jos pačios bei ją apklaususios psichologės ekspertės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktos išvados. Ekspertizės akte nurodoma, kad tiriami įtariamojo veiksmai jai kėlė baimę, iki dabar (ekspertizės atlikimo) tiriamoji išgyvena nesaugumą bei liūdesį dėl įtariamojo veiksmų, tačiau šiuo (ekspertizės atlikimo) metu byloje tiriamų įvykių pasekmių E. R. psichikos būklei įvertinti nėra galimybės dėl jai būdingų individualių ypatumų (nebrandi, uždaro būdo santykyje su naujai sutiktais suaugusiais ir jais nepasitikinti, žemos savivertės, emocijų slopinimo, rigidiško elgesio), baimės dėl įtariamojo grasinimų bei įtariamojo elgsenos apskritai (agresyvaus jo elgesio tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu, draudimo tiriamajai bendrauti su savo draugais ir kita), taip pat dėl tiriamosios atsisakymo atviriau kalbėti apie reikšmingas bylai aplinkybes ekspertizės metu. Visos šios aplinkybės natūraliai slopina E. R. spontanišką simptomų raišką, tačiau neatmetama, kad neigiamas byloje tiriamų įvykių poveikis jos asmenybei bei psichikos būklei gali išryškėti ateityje, kai ji pradės labiau suprasti byloje tiriamų įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu esmę. Išdėstytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – nors V. N. yra darbingo amžiaus, tačiau (duomenys neskelbtini) amžiaus, nedirba, yra suimtas, šiuo nuosprendžiu jam skiriama 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, aptartos svarbios aplinkybės bei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai leidžia spręsti, jog nukentėjusiosios naudai iš V. N. priteistina 5 000 Eur suma. Panašaus dydžio sumos priteisiamos ir kitose baudžiamosiose bylose, nuteisiant asmenis pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir kitus nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-843/2023). Įvertinęs visumą šių duomenų, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti ieškinio suma mažintina iki 5 000 Eur sumos, kuri atitinka įstatyme apibrėžtus kriterijus ir yra teisinga, todėl ji priteistina iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimdamas nuosprendį, teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2022-06-29 kratos metu pas kaltinamąjį V. N. paimti daiktai: fotoaparatas SONY Cyber-shot DSC-P52 su atminties kortele; planšetinis kompiuteris HUAWEI su pakrovėju ir laidu; kietasis diskas „Seagate“; kietasis diskas „WD Elements“; USB laikmena HUAWEI juodos spalvos su dangteliu; USB laikmena 3.1 ADATA IV150/64GB juodos spalvos be dangtelio; USB laikmena „Kingston 32GB“ juodos spalvos be dangtelio – 2022-09-07 pagal kvitą B serija BBB Nr. LS007024 perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (3 t., b. l. 125-129), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. N. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

Nešiojamasis kompiuteris ,,Asus“, modelis A55VD-SX401H, su pakrovėju, 2022-09-07 pagal kvitą B serija BBB Nr. LS007024 perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (3 t., b. l. 125-129), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

Vokas su lyginamaisiais kaltinamojo V. N. DNR pavyzdžiais, 2022-11-16 pagal kvitą B serija BBB Nr. LS007192 perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (3 t., b. l. 192-194), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šeši vienetai DVD diskų su įrašais, saugomi prie bylos, paliktini saugoti su bylos medžiaga.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios 905,00 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo E. R. išlaidas bei 328,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo V. N. išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktu (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo suimtas, nemoka proceso kalbos). Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021), todėl teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. N. už jam suteiktą teisinę pagalbą neišieškotinos.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai apmokėti, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė.

Šioje byloje V. N. kaltinimas pareikštas dėl padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, nusikaltimų vaikui ir šeimai bei dorovei, nuo kurių nukentėjo nepilnametė nukentėjusioji. Dėl šios priežasties teismas BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažino būtinu įgaliotojo atstovo, atstovaujančio nukentėjusiosios interesus, dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, iš V. N. priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai E. R. išlaidos. Tačiau, nustatydamas šių išlaidų dydį, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra gera, jis nedirbantis, suimtas, šiuo nuosprendžiu jam skiriama 6 metų laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusiajai priteistas civilinis ieškinys, į baudžiamosios bylos apimtį (5 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą (byla nesudėtinga), teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį (atstovauta ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rengtas civilinis ieškinys, kiti procesiniai dokumentai), skirtą nurodomą pažymoje darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai E. R. teikimo, atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, iš V. N. priteisiant 300,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje (2020 m. nusikalstama veika), ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje (2021 m. nusikalstama veika), ir skirti jam 5 (penkerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje (2022 m. nusikalstama veika), ir skirti jam 5 (penkerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. N. skirti subendrintą bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. N. skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią V. N. skaičiuoti nuo 2023 m. gegužės 4 d.

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios E. R. atstovės advokatės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir E. R. iš kaltinamojo V. N. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpintus saugojimui Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje:

Fotoaparatą SONY Cyber-shot DSC-P52 su atminties kortele, planšetinį kompiuterį HUAWEI su pakrovėju ir laidu, kietąjį diską „Seagate“, kietąjį diską „WD Elements“, USB laikmeną HUAWEI juodos spalvos su dangteliu, USB laikmeną 3.1 ADATA IV150/64GB juodos spalvos be dangtelio, USB laikmeną „Kingston 32GB“ juodos spalvos be dangtelio nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. N. arba jo įgaliotam asmeniui;

Nešiojamąjį kompiuterį ,,Asus“, modelis A55VD-SX401H, su pakrovėju nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

Voką su lyginamaisiais V. N. DNR pavyzdžiais nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Šešis vienetus DVD diskų su įrašais, saugomus prie bylos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Priteisti iš V. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 300,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. R.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 328,33 Eur iš V. N. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.