Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. K. yra prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., kuris galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 398 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarime perduoti bylą teismui nurodoma: asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti duomenys; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą, perduoda ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, apie tai praneša asmens, kurio byla nagrinėjama, atstovams pagal įstatymą arba šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei gynėjui ir prokurorui ir nurodo šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus (BPK 399 straipsnio 1 dali).

Iš aptartų nuostatų matyti, kad jose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011, Nr. 2K-222/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017).

Susipažinus su teisme gautu prokuroro nutarimu perduoti bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, matyti, kad aprašant tiriamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei jos kvalifikavimą, yra nurodyta tik galimai padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašymas nėra pateiktas, t. y. nenurodyta baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir padariniai. Šis trūkumas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme ir teismas negali jo pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl byla grąžintina prokurorui nustatytam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti, nustatant terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 punktu, 233 straipsniu, 398 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. yra prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, perduoti prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.