Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo laužas“ patikslintą ieškinį atsakovui G. V. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ekolaužas“, D. M., A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Metalo laužas“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį (2021 m. kovo 19 d. DOK-35523) atsakovui G. V. (toliau – ir atsakovas) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekolaužas“, D. M., A. G..

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12.3 Teismo sprendimas iš esmės yra paremtas įrodymų daugumos bei teismo vidiniu įsitikinimu ir vertinimu (ne rašytiniais įrodymais, ne fiksuota medžiaga), todėl negalima teigti vienareikšmės išvados, kad apeliantas davė melagingus parodymus. Į bylą trečiaisiais asmenimis, galimai taip pat atsakingais už padarytą žalą, teismas savo iniciatyva įtraukė D. M. ir A. G.. Šie asmenys ne tik yra ieškovės darbuotojai, todėl suinteresuoti liudyti ieškovės naudai, bet ir potencialiai atsakingi už variklio sugadinimą, todėl teismas vertindamas trijų asmenų - apelianto, D. M. ir A. G. duotus parodymus, neturėjo teisinio pagrindo labiau tikėti trečiųjų asmenų paaiškinimais, o ne apelianto, ir konstatuoti pastarojo priesaikos sulaužymą. Akivaizdu, kad tretieji asmenys, siekdami išvengti atsakomybės, yra suinteresuoti liudyti apelianto nenaudai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad apeliantas atliko remonto darbus, nes nebuvo rašytinės sutarties ir nebuvo kitų neginčijamų faktų byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos atsakovui panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nors apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, tačiau iš skundo motyvų bei byloje esančių teismo priimtų procesinių dokumentų aišku, kad skundžiama nutartis yra 2021 m. lapkričio 9 d., todėl atskirojo skundo netikslumas nurodant skundžiamos nutarties datą laikytinas rašymo apsirikimu.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

16. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės UAB „Metalo laužas“ patikslintą ieškinį (2021 m. kovo 19 d. DOK-35523), pareikštą atsakovui G. V. dėl nuostolių atlyginimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 20 169,83 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 196,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas: iš ieškovės - 5,45 Eur, iš atsakovo – 16,72 Eur. Teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi skyrė atsakovui 150 Eur baudą už priesaikos sulaužymą, baudą sumokant valstybei. Teismas nustatė akivaizdų atsakovo melagingų paaiškinimų davimą. Atsakovas teigdamas, kad jokių krautuvo Fuchs (duomenys neskelbtini) variklio remonto darbų neatliko, sąmoningai byloje nurodė melagingas aplinkybes, kurios buvo paneigtos visumos kitų byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašų tiek gaisro kilimo dieną, tiek ir po gaisro (t. y. paties atsakovo prisipažinimu), trečiųjų asmenų D. M., A. G. duotais žodiniais paaiškinimais). Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo G. V. apeliacinį skundą 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą pakeitė, prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą sumažino iki 7 195,11 Eur ir proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad skiriant baudą teismas turėjo nustatyti, kad apeliantas sąmoningai ir tyčia klaidino teismą. Apeliantas neturėjo jokio siekio sąmoningai, tyčia klaidinti teismą, todėl teismas be pagrindo paskyrė apeliantui baudą. Apeliantas savo vidiniu suvokimu suprato, kad jis patarė ir bandė kartu su ieškovės darbuotojais nustatyti dėl ko kyla tepalas variklyje, tačiau niekada neįsipareigojo remontuoti variklio ir jo neremontavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

18. Kaip numatyta CPK 186 straipsnio 6 dalyje, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

19. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendime išsamiai aptarė bylos šalių pozicijas, jų paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, ir pagal byloje nustatytas ir sprendime įvertintas aplinkybes padarė išvadą, jog atsakovas davė melagingus paaiškinimus byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog atsakovas davė paaiškinimus pagal savo vidinį įsitikinimą dėl ginčo situacijos byloje, tačiau tai nereiškia, jog besilaikydamas savo gynybinės pozicijos atsakovas gali klaidinti teismą, teikti buvusių faktų neatitinkančius parodymus apie tam tikras faktines byloje sprendžiamos situacijos aplinkybes.

21. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje taip pat įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatė, kad įvykio dieną prie krautuvo buvo ieškovės darbuotojas ir atsakovas. Ieškovės darbuotojas A. G. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad purkštukus su siurbliukais išėmė atsakovas ir juos išsivežė į savo darbovietę pratestuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltė dėl ieškovės turtui (krautuvui) padarytos žalos visa apimtimi tenka apeliantui. Teismas vertino, kad būtent atsakovo netinkamas siurblių sumontavimas (kas lėmė variklio užsikirtimą), ir variklio vožtuvo dangtelio neuždėjimas (kas lėmė gaisrą) lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad paties atsakovo paaiškinimai po gaisro, t. y., 2019 m. gegužės 29 d. atsakovas atvykęs pas ieškovę nurodė, kad kažką ne taip padarė, kad neabejoja, jog tai ne purkštukai, bet vienintelis dalykas, kuriuo abejojo tai siurbliukai, kad nenorėjo išiminėti purkštukų, statant siurbliukus atgal kilo klaustukų, patvirtina, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas (DOK-93713, vaizdo įrašas CD kompakte). Teismas taip pat atsižvelgė į teismo eksperto V. M. ekspertizės akte ir 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad variklis buvo nepataisomai sugadintas dėl to, kad įstatant kuro sistemą kuro sistema buvo įstatyta taip, kad variklis pasiektų pačius maksimaliausius apsisukimus, kurie yra neleistini, variklis užsikirto, nulūžo švaistiklis, variklyje buvo išmušta skylė, be to, variklis buvo užvestas neuždengus variklio vožtuvo dangtelio, prie tų didelių sūkių pradėjo taškytis tepalai, kurie vėliau užsidegė. Teisėjų kolegija sutiko, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina apelianto netinkamų veiksmų atlikimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jo teikti paaiškinimai, nepriklausomai nuo to, kokius jis juos davė, nesukėlė jokios žalos procesui. Apelianto paaiškinimai apsunkino tiesos nustatymą byloje kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius, sprendžiant dėl patirtų nuostolių dydžio. Tai, jog tam tikra aplinkybė, paaiškinimus teikiančio asmens įsitikinimu, neturi esminės reikšmės bylai, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis teismui duotos priesaikos garbingai ir sąžiningai sakyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagal byloje pateiktų įrodymų turinį nustatęs bylos aplinkybes ir konstatavęs akivaizdų apelianto pateiktų paaiškinimų turinio ir nustatytų aplinkybių neatitikimą, turėjo pagrindą taikyti CPK 186 straipsnį ir paskirti apeliantui, davusiam melagingus paaiškinimus byloje, baudą už priesaikos sulaužymą.

23. Apeliantas teigia, kad į bylą trečiaisiais asmenimis galimai taip pat atsakingais už padarytą žalą teismas savo iniciatyva įtraukė D. M. ir A. G.. Šie asmenys ne tik yra ieškovės darbuotojai, todėl suinteresuoti liudyti ieškovės naudai, bet ir potencialiai atsakingi už variklio sugadinimą, todėl teismas vertindamas trijų asmenų - apelianto, D. M. ir A. G. duotus parodymus, neturėjo teisinio pagrindo labiau tikėti trečiųjų asmenų paaiškinimais, o ne apelianto, ir konstatuoti pastarojo priesaikos sulaužymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais.

24. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo veiksmus, buvo atsižvelgta ne tik į byloje apklaustų liudytojų, šalių paaiškinimus, bet ir į kitus įrodymus - vaizdo įrašus, eksperto išvadą.

25. Atskirajame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į bylos stadiją – užbaigta nagrinėti priėmus ir paskelbus teismo sprendimą, nutartis dėl baudos skyrimo CPK 106 straipsnio, 107 straipsnio 1 dalies, 186 straipsnio 6 dalies pagrindu negalėjo būti priimta. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomu apelianto argumentu.

26. CPK 186 straipsnyje nustatyta, kad už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Nei CPK 106 ir 107 straipsniai, nei kita norma nenumato, kad teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, bei nustačius, kad šalis teikė melagingus parodymus už tai jai negali būti paskirta bauda.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.