- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1-269-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01711-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 34 MGL bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams;
2) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams (bausmę atlikęs);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. L., esant įsiteisėjusiam 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamajam įsakymui ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriais jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones trejus metus, 2020 m. sausio 11 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) sav., kelio A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre 500 metrų, vairavo tėvui V. L. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, jis 2020 m. sausio 11 d. apie 16.45 val., kelio A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre 500 metrų, (duomenys neskelbtini) sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo tėvui V. L. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio iškvėptame ore.
3. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 157), kad šiemet, tai galėjo būti 2020 m. sausio 16 d., važiavo iš (duomenys neskelbtini) vienkiemio į (duomenys neskelbtini) miestą ir atgal, norėjo nusipirkti cigarečių, todėl pasiėmęs automobilį išvažiavo. Važiavo su tėvui priklausančiu automobiliu „Audi A6“. Tėvas nežinojo, kad jis jį vairavo. Automobilio raktelius tėtis buvo davęs jo sugyventinei S. S., su kuria jis gyvena, o jis iš jos pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Namuose yra vieta, kurioje laikomi raktai. Tuo metu, kai pasiėmė automobilio raktelius S. S. buvo (duomenys neskelbtini). Važiavo pirkti rūkyti, bet tuo pačiu ir draugę S. S. pasiėmė iš (duomenys neskelbtini). Alkotesteris rodė 1,6 promilių girtumą. Jis nežino, kodėl Simona nevairavo, nes ji buvo blaivi ir galėjo vairuoti. Jam buvo paskirtas draudimas nevairuoti automobilio 3 metus. Manė, kad nieko nebus, nes važiavo trumpą atstumą – nuo (duomenys neskelbtini) iki namų. Važiavo pagrindiniu keliu Vilnius-Prienai. Savo veiką vertina blogai. Šiuo metu jau nebeturi problemų su alkoholiu. Pirmą kartą už automobilio vairavimą neturint teisės yra gavęs baudą, o antą kartą- areštą 40 parų. 2019 m. balandžio mėnesį jis vairavo automobilį, kurio markė „Audi 80“, kuris priklausė jo tėvui. Po to vairavo kitą automobilį, kuris taip pat priklausė jo tėvui, buvo areštuotas ir reikėjo susimokėti baudą. Probacijos tarnyboje jį supažindino su bausmės sąlygomis, atsakomybe, tačiau nežino kodėl vairavo neblaivus. Anksčiau yra baustas dėl vairavimo būnant neblaiviu.
4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.
Motyvuojamoji dalis
5. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:
5.1. liudytojo V. L. parodymai (b. l. 35-36), kuriais nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, jis nuosavybės teise priklauso jam. Jis jį nusipirko 2019 m. pavasarį ir už jį mokėjo 800 eurų. Jis šį automobilį nuo 2019 m. vasaros pabaigos yra davęs naudotis sūnaus V. L. sugyventinei S. S. važinėti į darbą, į parduotuvę ir kitur. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones. Jo sūnus Vidmantas teisių neturi, nes jos teismo yra jau kuris laikas paimtos dėl to, jog vairavo neblaivus. V. L. vairuoja būdamas neblaivus jau ne pirmą kartą. Jis jam nekartą yra sakęs, kad blogai elgiasi, bet sūnus jo neklauso. Kad 2020 m. sausio 11 d. V. L. vėl vairavo būdamas girtas sužinojo iš jo paties, taip pat sužinojo jog jis vėl važiavo su jo mašina ir kad mašina vėl yra policijos saugomoje aikštelėje. Nors automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet sūnui ir jo sugyventinei pretenzijų dėl automobilio neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia;
5.2. liudytojos S. S. parodymai (b. l. 23-24), kad V. L. yra jos sugyventinis. Jie abu gyvena (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). V. L. nuo 2019 m. pavasario neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jas yra praradęs, kadangi vairavo automobilį būdamas girtas. Dėl to teismas jam tą teisę atėmė 3 metams. Kodėl jis taip elgiasi ji nežino. Kadangi ji turi teisę vairuoti transporto priemones, bet neturi automobilio, V. L. tėvas V. L. nuo 2019 m. vasaros davė jai savo mašiną „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ji viena vairavo. 2020 m. sausio 11 d. apie 16.35 val. būdami abu šiek tiek neblaivūs sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Lauke buvo šalta, todėl sugalvojo važiuoti mašina. Automobilį vairavo V. L., o ji sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio pusėje;
5.3. liudytojo R. T. parodymai (b. l. 29-30), jog 2020 m. sausio 11 d. apie 16.45 val. dirbant su Alytaus AVPK (duomenys neskelbtini) PK vyriausiuoju patruliu E. L., kelyje A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė pastebėjo Vilniaus kryptimi įtartinai manevruojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie jį sustabdė patikrinimui. Jam priėjus prie automobilio pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vaikiną, kuris ir vairavo automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. L., o šalia jo, keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. S.. Jam paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus, jis atsakė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, nes yra atimta teisė jam vairuoti transporto priemones. Kalbant su V. L. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jo paklausė ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų V. L. atsakė, jog gėrė, tačiau neįvardino ką vartojo. Tada jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, V. L. sutiko. Jam pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1.60 promilių girtumas, antro patikrinimo metu nustatytas 1.64 promilių girtumas;
5.4. 2020 m. sausio 11 d. 17.30 val. neblaivumo nustatymo aktas Nr. 0120000019627 (b. l. 72-74), kuriame nurodyta, kad alkotesteriu V. L. pirmo tikrinimo metu 16.57 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 17.13 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas;
5.5. 2020 m. sausio 11 d. apžiūros protokolas (b. l. 13-19), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelias Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 km 500 m, (duomenys neskelbtini) sav.;
5.6. pažyma apie autotransporto kainas Lietuvoje (b. l. 56), kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1273 Eur (be PVM).
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
6. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už šį baudžiamąjį nusižengimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Byloje paties kaltinamojo V. L. parodymais, duotais tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet V. L. parodymai iš esmės sutapo, taip pat liudytojų apklausos protokolais, rašytiniais bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo V. L. veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y. jis esant įsiteisėjusiam 2019 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamajam įsakymui ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiui, kuriais jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones trejus metus, 2020 m. sausio 11 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) sav., kelio A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre 500 metrų, vairavo tėvui V. L. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo V. L. parodymais, duotais tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet V. L. parodymai iš esmės sutapo, taip pat liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo V. L. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. sausio 11 d. apie 16.45 val., kelio A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 90 kilometre 500 metrų, (duomenys neskelbtini) sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo tėvui V. L. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio iškvėptame ore. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. L. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio pasitvirtino. V. L. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Bausmės skyrimas
8. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
9. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 1, 3 ir 8 dalys). Teismas, skirdamas kaltinamajam V. L. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas tris kartus, du iš jų už analogiškas veikas - transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 89-92). V. L. du kartus baustas administracine tvarka, iš kurių vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 87-88, 154, 155), dirba (b. l. 86), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 85), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 78, 81), yra jauno ir darbingo amžiaus.
10. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau pastaroji veika - tai tyčinė veika, kuri yra pavojinga ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek kitų asmenų turtui, tiek pačiam kaltinamajam. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė, kai jo kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatyta 1,60 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 1,64 promilės alkoholio. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, ir viena sunkinanti aplinkybė. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, juolab buvo skirtas ir areštas, kurį kaltinamasis atlikęs. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. L. teistas tris kartus, iš jų net du kartus už analogiškų itin pavojingų veikų (vairavimą esant neblaiviam) padarymą, neatlikęs vienu iš nuosprendžių paskirtos laisvės apribojimo bausmės padarė šias nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas du kartus, vienas pažeidimų susijęs taip pat su vairavimu esant neblaiviam. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, sistemingai šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad V. L. charakteristika yra neigiama.
11. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė V. L. yra tinkama bausmė, nes švelnesnėmis bausmės rūšimis – bauda ar areštu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys).
12. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti griežtos bausmės dėl to, kad jis dirba ir gali netekti darbo. Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien tai, kad šioje byloje egzistuoja kaltinamojo nurodyta darbinio pobūdžio aplinkybė, įvertinus ją kitų aplinkybių kontekste, kad kaltinamasis sistemingai vairuoja būdamas neblaiviu (trečią kartą teisiamas už analogišką veiką, vieną kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu), kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys jam jokios įtakos neturėjo, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo V. L. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą, areštą kaltinamajam yra netikslinga. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą transporto eismo saugumui, asmuo teisiamas trečią kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo lengvabūdiškus motyvus (reikėjo nusipirkti parūkyti), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, tai, kad nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. L. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos jas apimant, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą.
13. Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
14. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-326-303/2018). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-326-303/2018). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014; Nr. 2K-326-303/2018).
16. Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, tai, kad nors kaltinamasis turi galiojantį teistumą, tačiau pagal paskutinįjį teismo nuosprendį arešto bausmę atlikęs, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė taip pat atlikta, asmuo išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui, dėl šių nusikalstamų veikų kaltinamasis atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytas nusikalstamas veikas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytų veikų gailėjosi, atsižvelgiant taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir nustatytą nedarbingumą nenustatyta, todėl jis gali dirbti, juolab teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba ir nenori prarasti darbo, todėl siekiant išlaikyti V. L. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be probaciją vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. L. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.
17. Į bausmę įskaitytinas V. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 11 d. 17.15 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 11.35 val. (b. l. 117-120) (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
18. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
19. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra 3 kartus teistas, iš jų 2 kartus už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, visais minėtais teisės pažeidimų atvejais, kuomet V. L. vairavo būdamas neblaiviu, buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, tačiau kaip matyti iš šios bylos duomenų teisės vairuoti atėmimas nedavė jokių siektinų rezultatų, nepadėjo įgyvendinti bausmės paskirties, nes V. L. jau 4 kartą padarė teisės pažeidimą, susijusį su vairavimu esant neblaiviu. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,60 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti V. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. L., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga V. L. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės
20. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. L. tėvui V. L. (b. l. 53), kuris perdavė šią transporto priemonę vairuoti V. L. sugyventinei S. S., kuri, kaip pati nurodė ikiteisminio tyrimo metu, leido minėtą automobilį vairuoti neblaiviam V. L., kartu su juo važiavo. Be to, įvertinant tai, kad pats automobilio savininkas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors automobilis priklauso jam, tačiau jis jį davęs naudotis sūnui ir jo sugyventinei bei tai, kad V. L. per vienerių metų laikotarpį yra teisiamas trečią kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kuomet visus tris kartus vairavo tėvui V. L. priklausantį automobilį, o ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką padarė su tuo pačiu automobiliu kaip ir šią veiką, todėl laikytina, kad minėtas automobilis tik formaliai priklauso V. L. tėvui. Įvertinus minėtas aplinkybes, tai, kad minėtas automobilis laikytinas nusikalstamų veikų padarymo priemone, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – V. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, nes priešingu atveju, toliau naudojantis transporto priemone, kuria jau antrą kartą buvo padarytas analogiškas nusikaltimas, galimai nebus užkirstas kelias ir toliau elgtis teisei priešingu būdu, o jos palikimas pastarojo dispozicijoje galimai kels pavojų teisėtiems visuomenės interesams (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
21. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
22. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. L. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinės prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina galioti iki automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o įvykdžius – panaikintina (b. l. 121-122, 144-145, 152). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi ir 152 straipsnio 6 dalimi, įvykdžius baudžiamąją poveikio priemonę – konfiskavus automobilį, nedelsiant praneština turto arešto aktų registro tvarkytojui dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.
23. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. Laukaitį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. V. Laukaitį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu V. L. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. L. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be probaciją vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. L. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 11 d. 17.15 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 11.35 val. (1 parą), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimą Nr. I 334123, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai, o draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamosios priemonės įvykdymo - automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti ir apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą nedelsiant pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.