Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-282-934/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
e2-282-934/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00050-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“
Atsakovas
viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-282-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00050-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.19.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl perkančiosios organizacijos neteisėtai vykdomo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Multilabo“ pareiškė ieškinį dėl atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vykdomo viešojo pirkimo „Reagentai ir eksploatacinės priemonės imunohematologiniams tyrimams atlikti (Nr. 7043-4)“ (pirkimo Nr. 641362) (toliau – Pirkimas) procedūrų pripažinimo neteisėtomis.

2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps iš esmės neįmanomas, jeigu atsakovė ir toliau tęs Pirkimo procedūras bei sudarys viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju ieškovė, kurios pasiūlymas Pirmajame pirkime nebuvo atmestas ir kuri realiai turi galimybę šį Pirmąjį pirkimą laimėti, praras galimybę Pirmajame pirkime sudaryti sutartį dėl to paties objekto. Šiuo atveju neturėtų būti teikiamas prioritetas skubiam Pirkimo objekto įsigijimui, nes neegzistuoja tai pateisinančios išimtinės priežastys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Multilabo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra sveikatos priežiūros įstaiga, ginčijamas Pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą. Atsakovė Pirkimu siekia įsigyti reagentus ir eksploatacines priemones kraujo tyrimams atlikti. Ieškinyje aiškiai nurodytas reikalavimas (ieškinio dalykas), išdėstytos faktinės aplinkybės, pridėti įrodymai (ieškinio pagrindas), ieškovės vertinimu, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo procedūrų pripažinimo neteisėtomis yra nagrinėtinas teisme, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nekyla grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas pripažino reikšmingu atsakovės argumentą, kad ieškovė gali būti suinteresuota vilkinti Pirkimo procedūras, nes UAB „Sormedica“, su kuria buvo sudaryta pasibaigusi sutartis, priklauso „Interlux“ įmonių grupei, kuri gauna finansinę naudą dėl jos išskirtinės, kaip vienintelės reagentų tiekėjos, padėties, atsakovei negalint tęsti pirkimo procedūrų ir neįsigyjant reagentų bei eksploatacinių priemonių iš kitų tiekėjų. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pabrėžia nesant jokių išimtinių priežasčių, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo objektui būtų teikiamas prioritetas, nes atsakovė šiuo metu pagal atskiras sutartis, sudarytas ir su ieškove, įsigyja reikalingus reagentus. Pagal ieškinio dalyką ieškovę tenkina esama atsakovės situacija: byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ji šiuo metu yra priklausoma nuo ligoninėje UAB „Sormedica“ instaliuotos įrangos ir tam, kad galėtų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra priversta pirkti reagentus bei eksploatacines priemones tik iš ieškovės, pasibaigus sutarčiai, UAB „Sormedica“ turi teisę bet kurią dieną atsiimti atsakovės patalpose instaliuotą įrangą. Teismas sutiko, kad tokiu atveju atsakovė liktų be jokių priemonių ir įrangos, reikalingos skubios pagalbos paslaugų teikimui. Neturint galiojančios reagentų ir kitų eksploatacinių priemonių tiekimo sutarties su tiekėju, tokios situacijos užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis prieštarautų viešajam interesui. Teismo vertinimu, sustabdžius Pirkimo procedūras, būtų sudarytos prielaidos proporcingumo reikalavimams pažeisti ir būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei privataus asmens (ieškovės) interesams ir jo apsaugai. Duomenų, kurių pagrindu ši situaciją teismas galėtų vertinti kitaip, formuojamos kasacinio teismo praktikos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018) ieškovė nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovė UAB „Multilabo“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; 2) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); 3) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino šių kriterijų. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovė Pirkimo objektą įsigyja iš UAB „Sormedica“, o Pirkimo procedūrų tęsimas iš esmės reikalingas tik tam, kad atsakovė galėtų įsigyti Pirkimo objektą „iš kitų tiekėjų“. Todėl akivaizdu, kad visuomenės interesas dėl Pirkimo objekto šiuo metu yra tenkinamas. Teismas nutartyje nepagrindžia, kaip pasireikštų žala visos visuomenės interesams, jeigu Pirkimo procedūros būtų sustabdytos. Teismas taip pat nenurodė, kad Pirkimo objekto įsigijimas reikalauja ypatingos skubos. Aplinkybė, iš kokio tiekėjo perkančioji organizacija įsigyja reikalingas prekes tol, kol įvykdys reikalingas viešojo pirkimo procedūras, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien perkančiosios organizacijos noras atitinkamą pirkimo objektą įsigyti iš kito tiekėjo negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.2. Teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių motyvų dėl esminių laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui aspektų – ypatingos skubos įsigyti Pirkimo objektą ar išimtinio poreikio tęsti Pirkimo procedūras. Nutarties argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų padaryta žala visos visuomenės interesams, yra tik deklaratyvus (niekaip nemotyvuotas šios konkrečios situacijos atžvilgiu) ir iš esmės galėtų būti nurodytas bet kurioje viešųjų pirkimų byloje. Teismo nurodė, kad Pirkimas yra susijęs su viena reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmens sveikatos apsauga ir neva vien tai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui. Tačiau tokie motyvai yra pernelyg lakoniški, deklaratyvūs, neišsamūs, nepritaikyti konkrečiai ginčo situacijai. Teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, dėl to egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8.3. Teismas netinkamai vertino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Patenkinus ieškinį, neteisėtomis būtų pripažintos Pirkimo procedūros. Tokiu atveju Pirkimas turėtų būti nutraukiamas, o atsakovė turėtų tęsti anksčiau pradėtas ir iki šiol jokiu teisėtu pagrindu nepabaigtas viešojo pirkimo „Laboratoriniai reagentai ir eksploatacinės priemonės (Nr. 7043-1)“, pirkimo Nr. 594709 (Pirmasis pirkimas) procedūras, kuriose ieškovė, tikėtina, būtų paskelbta laimėtoja. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma (jeigu Pirkimas jau būtų pasibaigęs sutarties sudarymu ir teismas spręstų dėl alternatyvių sankcijų taikymo, o ne dėl tokios sutarties nutraukimo) arba itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo Pirkimo dalyviams (jeigu Pirkimas jau būtų pasibaigęs sutarties sudarymu ir teismas spręstų dėl jos nutraukimo).

8.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad galimybė ieškovei pasinaudoti žalos atlyginimo institutu panaikina grėsmę dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimybė tiekėjui laimėjus bylą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo reikalauti atlyginti jo patirtą žalą nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.5. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nustatė per aukštą bei iš esmės neįmanomą įrodinėjimo pakankamumo laipsnį. Atsakovei šiuo atveju būtų paprasčiau (lengviau) įrodyti, kad egzistuoja kokios nors išimtinės aplinkybės, lemiančios poreikį tęsti Pirkimo procedūras bei netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad būtent ir vien tik ieškovė turi įtikinamai pagrįsti, jog neegzistuoja jokios išimtys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Pirkimo procedūras.

8.6. Nutartyje netinkamai įvertinta specialioji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje sąlyga dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikties viešajam interesui, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams. Teismas nutartyje pripažino, kad šiuo metu Pirkimo objektas visuomenei yra užtikrinamas. Teismas nutartyje dėl poreikio skubiai vykdyti Pirkimo procedūras iš esmės nepateikė nei vieno argumento ir tik deklaratyviai nurodė, kad Pirkimo objektas yra susijęs su sveikatos apsauga ir dėl to jo įsigijimas yra svarbus visuomenei. Teismas taip pat nevertino atsakovės veiksmų, kurie iš esmės patvirtina, kad neegzistuoja poreikis kuo greičiau užbaigti Pirkimo procedūras. Ginčijamas Pirkimas yra jau trečiasis atsakovės bandymas įsigyti tą patį Pirkimo objektą – reagentus ir eksploatacines priemones imunohematologiniams tyrimams atlikti. Šis uždelstas Pirkimo objekto neįsigijimas nulemtas tik atsakovės kaltės – iki šiol skelbti pirkimai buvo nutraukti, iš kurių vieno nutraukimo neteisėtumą konstatavo ir teismas.

8.7. Nutartyje nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas susietas su tiekėju, iš kurio šiuo metu perkančioji organizacija užsitikrina Pirkimo objektą. Nors ieškovė ir UAB „Sormedica“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, tačiau abi šios įmonės veikia savarankiškai ir atskirai dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovė žodines sutartis dėl reagentų įsigijimo sudaro ne tik su UAB „Sormedica“, bet taip pat ir su kitomis įmonėmis.

Atsiliepimas

9. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Ieškovė nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, kodėl Pirkimo procedūros galėtų būti neteisėtos, išskyrus Pirmojo pirkimo neužbaigimą. Tačiau ieškovė nepareiškė ieškinyje reikalavimo, susijusio su Pirmojo pirkimo atnaujinimu. Ieškovė dalyvauja Pirkime ir nepateikė nei vieno fakto, kad jai būtų užkirstos galimybės siekti sudaryti sutartį su atsakove.

9.2. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas išimtinai vien tik siekiant piktnaudžiauti teise ir priversti atsakovę pirkti prekes nesant jokios rašytinės sutarties už ieškovės diktuojamas kainas iš jos bei su ja susijusios bendrovės. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis viešojo intereso, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o galimos neigiamos šių priemonių taikymo pasekmės viršys jų tariamai teikiamą naudą, kuomet atsakovė iš viso nebegalės užtikrinti skubios pagalbos teikimo pacientams.

9.3. Ieškovė nepagrindžia savo teiginio, kad neva atsakovės interesas (o kartu ir viešas interesas iš visuomenės pusės) gauti prekes bei įrangą yra užtikrintas. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas Pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą.

9.4. Nesąžiningus ieškovės ketinimus pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1160-370/2022, atmesdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir Antrojo pirkimo procedūrų nestabdymo. Šios aplinkybės nėra pasikeitusios ir aktualios iki šiol, kuo ilgiau atsakovė nesudarys rašytinės viešojo pirkimo sutarties, tuo ilgiau „Interlux“ įmonių grupė gauna finansinę naudą dėl jų išskirtinės, kaip vienintelės reagentų tiekėjos, padėties.

9.5. UAB „Sormedica“ turi teisę bet kurią dieną atsiimti atsakovės patalpose instaliuotą įrangą, nes su ja sudaryta sutartis yra pasibaigusi. Įvertinus tai, kad ieškovė visais būdais vilkina pirkimo procedūras, neatmestina prielaida, kad jos iniciatyva įranga iš atsakovės patalpų gali būti išgabenta ir atsakovė negalės užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei atlikti gyvybiškai reikalingų pacientams kraujo tyrimų, todėl kuo skubesnis Pirkimo procedūrų užbaigimas viešojo pirkimo sutarties sudarymu yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

9.6. Ieškovė neteisingai nurodo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį dėl reagentų įsigijimo atsakovė sudarė žodines sutartis ir su kitomis bendrovėmis UAB „Bioeksma“, Mediq Lietuva, UAB „Diagnostinės sistemos“. Iš šių subjektų buvo pirktos visai kitos prekės ir kitiems tikslams, nei yra siekiama įsigyti Pirkimu.

9.7. Reikalaudama uždrausti atsakovei vykdyti Pirkimą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė neteisėtai siekia užkirsti kelią atsakovei gauti naują, šių dienų poreikius atitinkančią įrangą.

9.8. Nėra tokios kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, kaip teigia ieškovė, laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose turėtų būti taikomos „beveik visada“. Ieškovė pateikia nuorodas į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių negalima taikyti, esant situacijoms, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos. Ieškovė neginčija to, kad Pirkimo objektas yra susijęs su itin svarbiu viešuoju interesu – žmonių sveikatos ir gyvybės užtikrinimu teikiant skubią medicininę pagalbą.

9.9. Ieškovė neginčija Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria antrą kartą buvo atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir kurioje yra nustatytos aplinkybės dėl jos nesąžiningų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šioje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų

12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia turi ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

13. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį. Dėl to, anot apeliantės, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

15. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas joje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai, kad, apeliantės manymu, teismo nutartyje nurodyti argumentai yra nepakankamai išsamūs ar jų nepakanka teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, nereiškia, jog tokia nutartis yra visiškai nemotyvuota. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantės ieškinį preliminariai pagrįstu, tačiau konstatavo, kad neįrodyta grėsmė, jog nesiėmus apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galbūt palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismas konstatavo, kad sustabdžius Pirkimo procedūras, būtų sudarytos prielaidos proporcingumo reikalavimams pažeisti ir būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei privataus asmens (ieškovės) interesams ir jo apsaugai. Apeliantė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, taigi, ginčas šiuo atveju kilęs dėl pastarųjų dviejų sąlygų (ne)buvimo.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

19. Apeliantė nurodo, kad patenkinus ieškinį, neteisėtomis būtų pripažintos Pirkimo procedūros. Tokiu atveju Pirkimas turėtų būti nutraukiamas, o atsakovė turėtų tęsti anksčiau pradėtas ir iki šiol, anot apeliantės, jokiu teisėtu pagrindu nepabaigtas Pirmojo pirkimo (dėl tų pačių prekių įsigijimo) procedūras, kuriose apeliantė, tikėtina, būtų paskelbta laimėtoja.

20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad apeliantės ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju galėtų atsirasti poreikis papildomai spręsti klausimus dėl minėtos viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, apeliantės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų

21. Iš Centriniame viešųjų pirkimų portale viešai skelbiamos informacijos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įvykdžius ginčijamas Pirkimo procedūras 2023 m. vasario 23 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su kitu tiekėju. Taigi, iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, kad apeliantės ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju galėtų atsirasti poreikis papildomai spręsti klausimus dėl minėtos viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, apeliantės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei bei šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir egzistuojančios grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso (ne)pažeidimo

22. Viena vertus, apeliantė teisingai cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktą).

23. Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021).

24. Apeliantė teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog šiuo metu Pirkimo objektas visuomenei yra užtikrinamas; teismas tik deklaratyviai nurodė, kad Pirkimo objektas yra susijęs su sveikatos apsauga ir dėl to jo įsigijimas yra svarbus visuomenei; teismas nevertino atsakovės veiksmų, kurie iš esmės patvirtina, jog neegzistuoja poreikis kuo greičiau užbaigti Pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo Pirkimo objektas – reagentai ir eksploatacinės priemonės imunohematologiniams tyrimams atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ginčijamas Pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad yra priversta pirkti reagentus ir eksploatacines priemones iš tiekėjos UAB „Sormedica“, su kuria sudaryta sutartis jau yra pasibaigusi ir kuri priklauso tai pačiai „Interlux“ įmonių grupei, kaip ir ieškovė. Pažymėtina, kad šią aplinkybę iš dalies pripažįsta ir pati apeliantė, nurodydama ieškinyje, kad „atsakovė šiuo metu pagal atskiras sutartis įsigyja reikalingus reagentus, įskaitant ir iš ieškovės“. Tačiau, kaip paaiškino atsakovė, minėtos medžiagos perkamos kartu su įrangos panauda, o kadangi sutartis su UAB „Sormedica“ yra pasibaigus, pastaroji gali bet kada atsiimti atsakovės patalpose instaliuotą įrangą. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra priklausoma nuo ligoninėje instaliuotos įrangos ir tam, kad galėtų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra priversta pirkti reagentus ir eksploatacines priemones iš tiekėjos UAB „Sormedica“, su kuria sudaryta sutartis jau pasibaigusi ir kuri priklauso tai pačiai „Interlux“ įmonių grupei, kaip ir ieškovė (ši informacija viešai prieinama https://www.interlux.lt/lt/apie-mus/). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei neturint galiojančios reagentų ir kitų eksploatacinių priemonių tiekimo sutarties su tiekėju, tokios situacijos užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis prieštarautų viešajam interesui.

26. Apeliantė atskirajame skunde pateikia nuorodas į viešai skelbiamą informaciją apie atsakovės 2022 m. gruodžio mėn. sudarytas žodines sutartis su kitais tiekėjais (UAB „Bioeksma“, Mediq Lietuva ir UAB „Diagnostinės sistemos“) dėl nenumatytų reagentų įsigijimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia būtinybės atsakovei įsigyti reagentus ir eksploatacines priemones imunohematologiniams tyrimams atlikti vykdant ginčijamo Pirkimo procedūras. Be to, iš minėtų duomenų negalima nustatyti, ar žodinės sutartys su kitais tiekėjais sudarytos būtent dėl tokio paties pirkimo objekto (ir tokio paties kiekio), kurį siekiama įsigyti pagal ginčijamo Pirkimo sąlygas (atsakovė nurodo, kad iš UAB „Bioeksma“, Mediq Lietuva ir UAB „Diagnostinės sistemos“ buvo pirktos visai kitos prekės ir kitiems tikslams). Apeliantė nurodo, kad ankstesni (Pirmasis ir Antrasis) pirkimai buvo nutraukti, todėl Pirkimo objekto įsigijimas užtruko dėl atsakovės kaltės. Tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia minėtos teismo išvados, jog ginčijamas Pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą dėl asmenų sveikatos apsaugos.

27. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kitoje byloje nagrinėjant ginčą dėl antrojo viešojo pirkimo „Reagentai ir eksploatacinės priemonės imunohematologinimas tyrimams atlikti“ teisėtumo (pirkimo Nr. 617262), taip pat buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir teismas nutarė jų netaikyti. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovė gali būti suinteresuota vilkinti pirkimo procedūras, kadangi „Interlux“ įmonių grupė gauna finansinę naudą atsakovei negalint tęsti pirkimo procedūrų ir neįsigyjant reagentų, ir eksploatacinių priemonių iš kitų tiekėjų. Be to, vertino, kad atsakovės vykdomam pirkimui esant susijusiam su viena iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsauga, ir atsakovei neturint galiojančios reagentų ir kitų eksploatacinių priemonių tiekimo sutarties su tiekėju, tokios situacijos išlaikymas taikant laikinąsias apsaugos priemones prieštarautų viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-370/2022).

28. Taigi, aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodė apeliantė, įrodo, kad nagrinėjamu atveju pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų sudarytos prielaidos pažeisti proporcingumo reikalavimus bei būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei privataus asmens (ieškovės) interesams ir jo apsaugai (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje apeliacinėje byloje nesprendžia.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza