- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- eA2-2288-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19673-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- G. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „VBCC“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė ,,Vilniaus Sigma“, T. S.
- Advokatai
- Gediminas Gudeliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „VBCC“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė ,,Vilniaus Sigma“, T. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos – netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalies, dėl ko nebuvo išiaiškinta tikroji pareiškėjo valia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas);
1.2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenis neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjų V. B. ir G. B. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) 4.6 punktas;
1.3. sustabdyti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, kol šalys pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
1.4. jei bus laikoma, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenis neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) nutraukta jo ir V. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl to, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalį – nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai suprato joje nustatytas sąlygas. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Sutarties 4.6 punktą, pagal kurį jo asmeninės prievolės kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VBCC“ ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus Sigma“ pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtos prievolės kreditoriams kyla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 ir yra asmeninės pareiškėjo prievolės. Minėtu teismo sprendimu ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Pro Demodus“ (reikalavimo teisę perėmė UAB „VBCC“ ir „Vilniaus Sigma“) priteista iš pareiškėjo 26 716,87 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame sprendime nurodyta, kad iš pareiškėjo yra priteisiama turtinė žala, kilusi dėl jo netinkamai vykdytų valdymo organo pareigų nepagrįstai pasisavinant asmeniniams poreikiams 26 716,87 Eur, dėl to, pareiškėjo teigimu, priteista turtinė žala yra asmeninė pareiškėjo prievolė kreditoriams, o ne solidari pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės prievolė. Išieškojimas pagal minėtą teismo sprendimą taip pat yra vykdomas tik pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. jam tapo žinoma, jog kreditoriai UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus Sigma“ pareiškė ieškinį teismui, kuriuo prašo iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės priteisti 29 920,37 Eur, kurie pagal patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6. punktą buvo pripažinti solidaria pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės skola minėtiems kreditoriams. Taip pareiškėjas sužinojo, kad santuokos nutraukimo metu jo asmeninė prievolė kreditoriams pripažinta solidaria sutuoktinių prievole. Kreditoriai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami priteisti skolą iš pareiškėjo buvusios sutuoktinės būtent dėl to, kad išieškojimas yra vykdomas tik pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu, taigi patys kreditoriai, pareiškėjo teigimu, pradėdami skolos išieškojimo procesą priteistą turtinę žalą iš pareiškėjo laikė jo asmenine prievole, o ne solidaria. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje atstovo neturėjo, neturi teisinio išsilavinimo. Santuokos nutraukimo byloje tik pasirašydavo buvusios sutuoktinės jam pateikiamus dokumentus, tačiau niekas dokumentų turinio jam nepaaiškindavo. Aplinkybės, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra modifikuojama jo asmeninė prievolė į solidarią sutuoktinių prievolę, pareiškėjas taip pat nesuprato. Pareiškėjas nėra gavęs nė vieno santuokos nutraukimo byloje pateikto teismo ar kreditorių procesinio dokumento, teismo sprendimas byloje jam taip pat nebuvo išsiųstas ir įteiktas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenis neskelbtini) sprendime nurodyta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta laisva valia, todėl darytina išvada, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina. Pareiškėjo teigimu, teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl padarė tokią išvadą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių analizę, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta asmeninę pareiškėjo prievolę pripažinti solidaria pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės prievole. Aplinkybė, kad prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė asmeniškai pats pareiškėjas, kuris tuo metu nereiškė jokių pretenzijų nei vienu santuokos nutraukimo ir jos pasekmių klausimu, neatleidžia teismo nuo pareigos aiškintis priežastis, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, ir įsitikinti sutuoktinių laisva valia susitarti dėl prievolės bendrumo. Teismas turėjo įsitikinti bei išsiaiškinti ir pareiškėjo sutuoktinės tikrąją valią ir ar ji suprato prisiimamos prievolės teisines pasekmes atsižvelgiant į tai, kad prievolės dydis yra ženkli pinigų suma, t. y. 29 920,37 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sprendime nurodyta, jog „2022 m. lapkričio 28 d. teisme gauta patikslinta, atsižvelgiant į UAB ,,VBCC“ prieštaravimus, pareiškėjų (duomenis neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymas bylą nagrinėti nedalyvauti pareiškėjams ir pareiškėjos atstovui“. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nebuvo pateikęs, toks prašymas buvo pateiktas tik jo buvusios sutuoktinės ir jos atstovo vardu. Kreditoriai paaiškinimo teismui, kodėl prašo pareiškėjo asmeninę prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, nepateikė. Paaiškėjus, kad pareiškėjas iš tiesų nesuprato Sutarties sąlygų, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini), nes ši sutartis sudaryta pareiškėją suklaidinus dėl teisinių padarinių ir neatitinka pareiškėjo valios. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. gegužės 16 d. jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8327-1171/2023. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi teisinio išsilavinimo, tad pamatęs, jog ant dokumentų nurodytos tos pačios šalys kaip ir santuokos nutraukimo byloje, pamanė, kad teismas atsiuntė jam santuokos nutraukimo bylos dokumentus, kadangi iki tol jis jų nebuvo gavęs. Be to, pareiškėjas tuo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, gulėjo ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai. Tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. gavęs šaukimą į teismo posėdį, pradėjo domėtis, kokie dokumentai jam buvo atsiųsti, ir susipažino su jų turiniu. Tad trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą baigėsi 2023 m. lapkričio 30 d. Nepaisant to, jeigu bus laikoma, kad terminas prašymui atnaujinti procesą baigėsi 2023 m. rugpjūčio 17 d. (praėjus 3 mėnesiams nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos) ir pareiškėjas terminą yra praleidęs, pareiškėjas prašo jį atnaujinti. Terminas prašymui atnaujinti procesą praleistas nežymiai (2,5 mėnesio), palyginus su tuo, jog naikinamasis terminas, nustatytas įstatyme, tokiam prašymui paduoti yra 5 metai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Papildomai nurodė, kad nuo 2018 m. pradėjus gyventi skyriumi su pareiškėju, suinteresuoto asmens siekis buvo kuo greičiau nutraukti santuoką su pareiškėju. Suinteresuoto asmens teigimu, santuokos nutraukimo priežastimi buvo pareiškėjo šmeižtas ir grasinimai suinteresuoto asmens atžvilgiu. Vienintelis artimas asmuo, su kuriuo pareiškėjas adekvačiai elgėsi ir bendravo, buvo jų sūnus, todėl tarpininkaujant sūnui, pareiškėjui pasirašyti buvo įteikiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuoto asmens teigimu, jokie teismo pranešimai, nutartys ar kiti procesiniai dokumentai jam perduoti nebuvo. Be to, prašymą teismui bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas pasirašydavo galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprasdamas savo veiksmų. Suinteresuoto asmens manymu, priešingu atveju sunkiai paaiškinama aplinkybė, kad nuolatos grasinęs nesutikti dėl santuokos nutraukimo, prašymą teismui ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašydavo. Jokios kitos informacijos apie santuokos nutraukimo bylą suinteresuotas asmuo pareiškėjui neteikdavo.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „VBCC“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo teiginius, jog teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai suprato joje nustatytas sąlygas, paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini), kurioje aiškiai išnagrinėtas teismui pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6 punktas. Be to, pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti paaiškinimus, kad jiems suprantama, jog asmeninis pareiškėjo įsipareigojimas po santuokos nutraukimo bus laikomas bendru abiejų pareiškėjų įsipareigojimu, ir tokio susitarimo jie siekia, arba patikslinti nurodomą sutarties punktą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad aplinkybės, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra modifikuojama jo asmeninė prievolė į solidarią sutuoktinių prievolę, pareiškėjas nesuprato. Suinteresuoto asmens teigimu, šiuos teiginius paneigia faktas, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje pareiškėjai teismui pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6 punkte buvo nurodyta, jog šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi, o 4.7 punkte kreditiniai įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui UAB „VBCC“ nurodyti kaip pareiškėjo asmeniniai įsipareigojimai. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas aiškiai suprato teismo išaiškinimą bei santuokos nutraukimo teisines pasekmes, jei pareiškėjo sutuoktinė skolą UAB „VBCC“ pripažins kaip bendrą (solidarią), dėl to sutuoktiniai ir pakeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6 punktą, o 4.7 punkte nurodė, kad kreditiniai įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui UAB „VBCC“ yra pareiškėjo asmeniniai įsipareigojimai. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prieštaravimą dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui yra pareiškėjo asmeniniai įsipareigojimai. Atsižvelgę į suinteresuoto asmens prieštaravimą bei jau žinodami teisines pasekmes, jei pareiškėjo sutuoktinė skolą pripažins kaip bendrą (solidarią), pareiškėjas kartu su sutuoktine sąmoningai trečią kartą teismui pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.6 punkte nurodoma, kad pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės bendri kreditiniai įsipareigojimai yra šie: „Kreditorius UAB „VBCC“, kodas 305581950, išieškojimas vykdomas antstolės A. Stanišauskaitės vykdomojoje byloje Nr. (duomenis neskelbtini); Kreditorius AB „Vilniaus Sigma“, kodas 120094990, skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenis neskelbtini)“. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenis neskelbtini) sprendimu patvirtino pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šio teismo sprendimo pareiškėjas neskundė. Be to, skola susidarė pareiškėjo ir V. B. santuokos metu bei jie abu buvo materialinės naudos gavėjai. Atsiliepime pažymima, kad buvusi pareiškėjo sutuoktinė civilinėje byloje Nr. e2-8327-1171/2023 2023 m. balandžio 11 d. yra pateikusi atsiliepimą, kuriame pripažįsta bendrą (solidarią) skolą kreditoriams UAB „VBCC“ ir UAB „Vilniaus Sigma“ bei kas mėnesį atlieka įmokas antstolei. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas, inicijuodamas santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą, rūpinasi buvusios sutuoktinės finansine padėtimi siekdamas, kad bendra skola nebūtų išieškoma iš buvusios sutuoktinės turto. Santuokos nutraukimo proceso atnaujinimas pareiškėjo finansinės padėties niekaip nepakeis, o pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės kreditoriams UAB „VBCC“ ir UAB „Vilniaus sigma“ bendros (solidarios) buvusių sutuoktinių skolos išieškojimas bus apsunkintas ir visa apimti apskritai neįmanomas, nes pareiškėjas savo vardu neturi jokio registruoto turto.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus Sigma“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Papildomai nurodo, kad pareiškėjai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini), patikslino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarties 4.6 punkte nurodė, kad skola kreditoriams UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus sigma“ yra bendra pareiškėjų skola. Skola kreditoriams susidarė pareiškėjų santuokos metu, kai jie gyveno kartu, todėl, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad tai yra jo asmeninė skola. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėja V. B. civilinėje byloje Nr. e2-571-1171/2024 pagal kreditorių UAB „VBCC“ ir AB „Vilniaus Sigma“ ieškinį atsakovei V. B. pateikė atsiliepimą ir susirašinėjimą su antstole bei pripažino, jog skolos yra bendros abiejų pareiškėjų, ir atliko mokėjimą į antstolės banko sąskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini) išaiškino pareiškėjams solidarios skolos pasekmes, ir pareiškėjai patikslino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be to, sutartį pareiškėjai pasirašė asmeniškai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai susipažino su sutarties sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
7. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą, CPK įtvirtina ne tik konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalis), kurių (bent vieno iš jų) egzistavimą privalo įrodyti į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo, bet ir proceso atnaujinimo sąlygas: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
8. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Todėl įstatyme nesuteikta galimybė proceso dalyviams prašyti atnaujinti procesą vien jiems siekiant pakartotinio tos bylos (ginčo) išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma ir tokiu aspektu, kad proceso atnaujinimo institutas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).
9. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).
11. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
12. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.
13. Tačiau sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis; tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus; kad sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. B. teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje remdamasis būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
15. Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų G. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes netinkamai pritaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalį, būtent, neišsiaiškino tikrosios pareiškėjo valios dėl teismo patvirtintos Sutarties 4.6 punkto. Pastarajame numatyta, kad šalių bendri kreditiniai įsipareigojimai yra kreditorei UAB ,,VBCC“ (išieškojimas vykdomas antstolės A. Stanišauskaitės, vykdomosios bylos Nr. (duomenis neskelbtini)) ir kreditorei AB ,,Vilniaus Sigma“ (skolinis įsipareigojimas pagal 2017 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenis neskelbtini)), ir šalys (t. y. abu pareiškėjai) toliau liks solidariai atsakingos už 4.6 punkte paminėtų kreditinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Pareiškėjo teigimu, nurodyti kreditiniai įsipareigojimai yra ne bendros buvusių sutuoktinių prievolės, o pareiškėjo asmeninės prievolės. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nurodyta Sutarties nuostata atsirado suklaidinus pareiškėją dėl teisinių padarinių ir neatitinka pareiškėjo valios, kurios bylą dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjęs teismas neišsiaiškino, teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo, kurioje atkreipė dėmesį, kad sutarties 4.6 punkto pirmame papunktyje pareiškėjai nurodė, jog turi bendrą prievolę kreditorei UAB „VBCC“, o po santuokos nutraukimo šalys liks solidariai atsakingos už minėtos prievolės tinkamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta prievolė kreditoriui kyla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 ir yra asmeninė pareiškėjo prievolė. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimas taip pat yra vykdomas tik pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai gali laisva valia susitarti dėl prievolių bendrumo ir jų vykdymo tvarkos (CK 6.156 straipsnis), tačiau turi ir pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), o teismas, kaip išaiškinta kasacinio teismo jurisprudencijoje, turi pareigą patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021). Todėl teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti paaiškinimus, kad jiems suprantama, jog aptariamas asmeninis pareiškėjo įsipareigojimas po santuokos nutraukimo bus laikomas bendru abiejų pareiškėjų įsipareigojimu, ir tokio susitarimo jie siekia, arba patikslinti nurodomą sutarties punktą.
17. Pareiškėjai, šalindami prašymo trūkumus, pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš kurios pašalino minėtą nuostatą ir 4.6 punkte nurodė, kad šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi, o 4.7 punkte nurodė, kad įsipareigojimai kreditorei UAB „VBCC“ yra asmeniniai pareiškėjo G. B. įsipareigojimai.
18. Suinteresuotam asmeniui UAB „VBCC“ pateikus prieštaravimus dėl minėtų sutarties 4.6– 4.7 punktų nuostatų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjams, sutinkant su UAB „VBCC“ prieštaravimais, patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Pareiškėjai, gavę minėtą teismo nutartį, pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į kurią įtraukė pareiškėjo ginčijamą 4.6 punkto sąlygą; nurodė manantys, kad jų dalyvavimas bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka nėra būtinas ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenis neskelbtini) teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko.
21. Taigi, nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjų G. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, klausimas dėl prievolių, kylančių iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, pobūdžio (bendros ar asmeninės) buvo tiesioginis bylos nagrinėjimo dalykas, teismas atskirai atkreipė pareiškėjų dėmesį į pareiškėjų sutartų sąlygų teisines pasekmes, ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjų valią (nustatė terminą trūkumams pašalinti, skyrė žodinį bylos nagrinėjimą), o pareiškėjai, gavę kreditorės UAB „VBCC“ prieštaravimus, sutarė dėl dabar pareiškėjo ginčijamo Sutarties 4.6 punkto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad teismas nesiaiškino pareiškėjo valios sudarant Sutartį, atmetami kaip faktiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog teismas, tvirtindamas (duomenis neskelbtini) pareiškėjų G. B. ir V. B. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad visas teismui pateiktas tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmeniškai pasirašydavo pats pareiškėjas G. B. Pareiškėjas taip pat pasirašė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame buvo prašoma teismo visus su pareiškimu susijusius procesinius dokumentus, skirtus pareiškėjams, siųsti advokatui Gediminui Gudeliauskui; teismo šaukimas į žodinį bylos nagrinėjimą buvo išsiųstas asmeniškai pačiam pareiškėjui prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodytu pareiškėjo adresu (el. b. 2 t., b. l. 31) (CPK 121 straipsnis). Taigi pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nėra gavęs nė vieno santuokos nutraukimo byloje pateikto teismo ar kreditorių procesinio dokumento, teismo sprendimas byloje jam taip pat nebuvo išsiųstas ir įteiktas, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrindžiantys jokios teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
24. Pirmiau minėta, kad viena iš proceso atnaujinimo sąlygų yra ta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga yra susijusi su bendrąja teisės į teisminę gynybą samprata. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė išsamiau reglamentuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad yra atsakingas prieš kreditorius UAB ,,VBCC“ ir AB ,,Vilniaus Sigma“, o teigia, jog ši prievolė turėjo būti pripažinta tik jo asmenine, o ne solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Taigi faktiškai pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas siekia apginti ne savo, o buvusios sutuoktinės V. B., teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinta pareiškėjo bendraskole, interesus, kas yra nesuderinama su CPK 5 straipsnio 1 dalimi ir yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą. Dėl išdėstytų priežasčių tiek pareiškėjo argumentai, kad jis tik pasirašydavo buvusios sutuoktinės jam pateikiamus dokumentus, tačiau niekas dokumentų turinio jam nepaaiškindavo, tiek suinteresuoto asmens V. B. argumentai, jog jokie teismo pranešimai, nutartys ar kiti procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo perduoti, kad prašymą teismui bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas pasirašydavo galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprasdamas savo veiksmų, jog jokios kitos informacijos apie santuokos nutraukimo bylą suinteresuotas asmuo pareiškėjui neteikdavo ir kt., vertinami kaip niekuo nepagrįsti ir naudingi išimtinai suinteresuotam asmeniui V. B. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pareiškėjas G. B., teismas plačiau pareiškėjo argumentų, kad teismas turėjo įsitikinti bei išsiaiškinti ir pareiškėjo sutuoktinės tikrąją valią, ir ar ji suprato prisiimamos prievolės teisines pasekmes, neanalizuoja, nes, kaip minėta, pareiškėjo prašymas turėjo būti grindžiamas paties pareiškėjo (o ne kitų asmenų) teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu. Kita vertus, šis pareiškėjo argumentas papildomai atskleidžia, kad pareiškėjo prašymas pateiktas ne pareiškėjo, o jo buvusios sutuoktinės interesais.
27. Teismas sprendžia, kad buvę sutuoktiniai laisva valia susitarė dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir turėjo priežasčių susitarti būtent dėl tokių sąlygų, kokias pateikė tvirtinti teismui, o dabartinis pareiškėjų pozicijos pakeitimas yra nesąžiningas tiek teismo, tiek kreditorių atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis). Akivaizdu, kad, šalių santuokai esant nutrauktai, proceso atnaujinimo atveju pareiškėjai nebus suinteresuoti sudaryti naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (dėl prievolių pobūdžio), todėl tarp suinteresuotų asmenų kils naujas teisminis ginčas dėl klausimo, kuris teismo, pačių buvusių sutuoktinių iniciatyva, jau yra išspręstas.
28. Teismų praktikoje aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
29. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
32. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. gegužės 16 d. jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8327-1171/2023, kurioje kreditorės UAB ,,VBCC“ ir AB ,,Vilniaus Sigma“ pateikė ieškinį pareiškėjo buvusiai sutuoktinei dėl ginčo skolos priteisimo; pamatęs, jog ant dokumentų nurodytos tos pačios šalys kaip ir santuokos nutraukimo byloje, pamanė, kad teismas atsiuntė jam santuokos nutraukimo bylos dokumentus, kadangi iki tol jis jų nebuvo gavęs. Pareiškėjas tuo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, gulėjo ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai, ir tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. gavęs šaukimą į teismo posėdį, pradėjo domėtis, kokie dokumentai jam buvo atsiųsti, ir susipažino su jų turiniu. Tad pareiškėjas skaičiuoja, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo baigėsi 2023 m. lapkričio 30 d.
33. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog santuokos nutraukimo metu prievolės minėtoms kreditorėms pripažįstamos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, pareiškėjui turėjo būti žinoma sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu ((duomenis neskelbtini)) ir, tuo metu turėdamas tai suvokti, pareiškėjas laisva valia sudarė sutartį, kurios vienas punktų jam tik šiuo metu tapo nepriimtinas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
34. Pateiktame prašyme pareiškėjas teismo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jei bus laikoma, kad pareiškėjas šį terminą yra praleidęs.
35. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo (iš viso beveik metus) priežastis, o pareiškėjo argumentą, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2023 m. rugpjūčio 30 d., teismas pripažįsta nepagrįstu (CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenis neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.