Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2018-10-08 · Civilinė byla Nr. e2A-807-460/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
e2A-807-460/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
S. K.
Ieškovas
N. M.
Civilinė byla Nr. e2A-807-460/2018(Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00773-2017-8)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir pagal atsakovės S. K. priešieškinį N. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintą sudarytos taikos sutarties punktą sumažinant išlaikymo dydį ir nustatant, kad N. M. nepilnametės dukters A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos periodinėmis kasmetinėmis išmokomis moka po 10 Eur iki dukters pilnametystės, pinigines lėšas pervesdamas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į dukters motinos S. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, jog po teismo sprendimo jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo, šiuo metu dėl prarasto darbo ir ligos yra nepajėgus teikti priteistą išlaikymą. Šiuo metu gali mokėti nepilnametės dukters A. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 10 Eur periodinėmis išmokomis.

2. Atsakovė S. K. priešieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi patvirtintą išlaikymo, skirto A. M., dydį, jį padidinant iki 220 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo dienos, priteistas periodines kasmėnesines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priešieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi teismas buvo patvirtinęs, kad N. M. nepilnametės dukters A. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. spalio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis moka po 120 EUR iki dukters pilnametystės, S. K. nepilnametės dukters išlaikymui gaunamas lėšas tvarko uzufrukto teisės pagrindais. Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į vaiko interesus bei faktiškai išlaikymui skiriamų išlaidų per vieną mėnesį dydį (gyvybinių funkcijų palaikymui, maistui, drabužiams, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, vaiko lavinimui, komunaliniams mokesčiams ir kt.) iš N. M. prašo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Nepilnametės dukros gyvybinių funkcijų palaikymui mėnesiui yra reikalingos tokio dydžio lėšos: deguonis – 40 Eur, higienos priemones (įklotai, servetėlės, šampūnai) – 70 Eur, būtini masažai – 100 Eur, vaistai „Mikrolax“ – 75 Eur, tepalai nuo pragulų, vaistai nuo skausmo – 30 Eur, enterinis mišinys „Nutrison“ – 52 Eur, papildai (kalcis, magnis, geležis, q10 fermentas) – 40 Eur, maitinimo švirkštai – 30 Eur. Bendra suma šiems būtiniems poreikiams (neskaičiuojant rūbų, žaislų, mokymo priemonių), kurie palaiko vaiko gyvybines funkcijas, 437 Eur. Šią sumą dalijant pusiau, išeina 218,50 Eur suma. Atsakovė S. K. negali įsidarbinti dėl to, kad 24 valandas per parą slaugo ir prižiūri nepilnametę dukrą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo pareigas prarado dėl sveikatos būklės (paranoidinės šizofrenijos), o buvo atleistas pačiam prašant ir (ar) už drausminius nusižengimus. Į bylą pateikta pažyma, kuri išduota pačiam ieškovui prašant, joje nurodoma, kad asmenį numatoma siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau ir NDNT). Pažyma išduota 2017-03-30. Iš pateiktos pažymos negalima konstatuoti, kad N. M. tikrai serga paranoidine šizofrenija, nes tokią diagnozę turėtų patvirtinti kompetentinga komisija. Atsakovės nuomone, ieškovas gali simuliuoti ligą. NDNT pažymos ieškovas nepateikia. Į bylą nėra pateikta taip pat nė vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas nebuvo priimtas į darbą dėl savo ligos (jei dėl užimamų pareigų darbdaviui yra reikalinga tokia pažyma ir tikrinama kandidato psichinė būklė). Asmenys, turintys Dauno sindromą, autistai sugeba integruotis į visuomenę ir dirbti, skirtingai nei ieškovas. Galimas ieškovo psichinis sutrikimas netrukdo šluoti gatvių, plauti indų, tvarkyti aplinkos ir dirbti kitą nekvalifikuotą darbą, nereikalaujantį didelių protinių sugebėjimų. Pateiktoje pažymoje dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose taip pat nenurodoma, kokios yra pateisinamos priežastys dėl siūlytų darbų atsisakymo: nuotolis, netenkina darbo užmokestis, netenkina siūloma pareigybė, nepakankama kvalifikacija ir t. t.

4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas N. M. nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis kardinaliai pasikeitusi, nes paskutiniu metu yra bedarbis ir nuo 2017-04-15 registruotas Tauragės teritorinės darbo biržos Šilalės skyriuje. Jam yra nustatytu paranoidinė šizofrenijos šizofrenija ir dėl šios ligos šiuo metu negali įsidarbinti. Visas pragyvenimo šaltinis yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus paskirta socialinė pašalpa, kurią sudaro 102,00 Eur, o nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės materialinė padėtis visiškai nepasikeitusi, yra tokia pati kaip Klaipėdos miesto apylinkes teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10654-965/2015, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu, o jo materialinė padėtis kardinaliai pasikeitė. 2015-10-22 sudarant taikos sutartį, jis buvo sveikas, dirbantis, turintis pajamų. Tuo metu dirbo UAB „Klaistvita“ ir jo darbo užmokestis sudarė 400 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8994-328/2013 jis yra įpareigotas teikti nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų forma po 300 Lt (86,89 Eur) iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu jis A. taip pat neturi galimybės mokėti ir išlaikymo nemoka. 2017-11-28 priešieškiniu atsakovės reikalavimas sumą dar padidinti iki 220 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės yra nepagrįstas, kadangi šiuo metu jis nebeturi galimybės mokėti ir ankstesnį 120 Eur išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis atmesti.

6. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, ieškovo sveikatos būklę, pripažino, jog 2015 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytą išlaikymą mažinti nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė, nes toks dydis, kurį prašo nustatyti ieškovas, t. y. 10 Eur per mėnesį, neatitinka vaiko interesų, nebus patenkinti net minimalūs vaiko poreikiai.

7. Teismas konstatavo, kad 120 Eur išlaikymo dydis atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą, dėl to atmetė atsakovės argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo iki 220 Eur atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinio reikalavimus, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi patvirtintą išlaikymo, skirto A. M., dydį, jį padidinant iki 220 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo dienos, priteistas periodines kasmėnesines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliantei akivaizdu, kad minimaliosios algos didėjimas reiškia ir didėjančias paslaugų bei produktų kainas, reiškia, augantį piniginių lėšų poreikį.

10. Atkreipė teismo dėmesį, kad apeliantė neprašo didesnės išlaikymo sumos vaiko rūbams, mokymo priemonių pirkimui, vaiko vystymuisi. Nurodyta suma yra skirta vaiko gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

11. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų praradęs darbingumą, tačiau detaliau dėl šios aplinkybės nepasisako.

12. Tikina, kad nors ieškovas ir teigia, kad jis galbūt serga paranoidine šizofrenija, tačiau nurodoma liga jam netrukdo nei vairuoti automobilio (į posėdį jis atvyko automobiliu), nei sudarinėti santuokas.

13. Mano, kad neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovės prašomas išlaikymo dydis neatitinka jo finansinių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10654-965/2015 patvirtino ieškovės S. K. ir atsakovo N. M. 2015-10-22 sudarytą taikos sutartį su joje esančiomis sąlygomis: N. M. įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters A. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo 2015-10-01 periodinėmis kasmetinėmis išmokomis po 120 Eur iki dukters pilnametystės, pinigines lėšas pervesdamas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į dukters motinos S. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas patvirtino, kad S. K. nepilnametės dukters išlaikymui gaunamas lėšas tvarko uzufrukto teisės pagrindais. Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta ir tai, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas nedirbo. N. M. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų praradęs darbingumą. N. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Šilalės rajono savivaldybė N. M. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. paskyrė socialinę pašalpą po 102 Eur. N. M. nuo 2016 m. balandžio 15 d. yra įregistruotas darbo biržoje. Atsakovė S. K. viena augina neįgalų vaiką. Jos pajamos: išmoka vaikui – 45,6 Eur, vaiko šalpos neįgalumo pensija – 224 Eur ir slaugos kompensacija – 280 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Ieškovas prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą sumą sumažinti iki 10 Eur, nurodė, kad jo turtinė padėtis po teismo nutarties priėmimo iš esmės pablogėjo. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintą išlaikymo, skirto šalių dukrai, dydį, jį padidinant iki 220 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių keisti išlaikymo dydį. Apeliaciniu skundu atsakovė su sprendimu nesutinka anksčiau nurodytų argumerntų pagrindu.

19. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).

20. Apeliantė skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, nenustatė faktinių aplinkybių, kokia apimtimi padidėjo vaikų poreikiai.

21. Apeliantė tvirtina, kad vien tik nepilnametės dukros, kuriai dėl ligos (nuo gimimo sutrikę judesiai) reikalinga nuolatinė priežiūra, gyvybinių funkcijų palaikymui vienam mėnesiui reikia: 40 Eur deguoniui, 70 Eur higienos priemonėms (įklotai, servetėlės, šampūnai), 100 Eur būtiniems masažams, 75 Eur vaistams „Mikrolax“, 30 Eur tepalams nuo pragulų bei vaistams nuo skausmo, 52 Eur enteriniam mišiniui „Nutrison“, 40 Eur papildams (kalcis, magnis, geležis, q10 fermentas), 30 Eur maitinimo švirkštams. Bendra suma šiems būtiniems poreikiams (neskaičiuojant rūbų, žaislų, mokymo priemonių), kurie palaiko vaiko gyvybines funkcijas, reikalinga 437 Eur suma. Teisėjų kolegija mano, jog apeliantė pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukros gyvybinių funkcijų palaikymui, skaičiavimus. Pabrėžtina tai, kad apeliantė neprašo didesnės išlaikymo sumos vaiko rūbams, mokymo priemonių pirkimui, vaiko vystymuisi. Nurodyta suma yra skirta vaiko gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Apeliantas apeliantės argumentų ir apskaičiuotos sumos dėl gyvybinių funkcijų palaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė bei neginčijo iš viso. Atsižvelgdama į vaiko amžių, sveikatos būklę, į šalių paaiškinimus, apeliantės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (skaičiavimus), teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko poreikiai yra padidėję, nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo po 120 Eur per mėnesį jos gyvybinėms funkcijoms palaikyti bei būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.

22. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. konstatuoti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

23. Apeliantas nurodo, jog apeliantės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka jo realių finansinių galimybių. Jis tikina, kad dėl sveikatos problemų – paranoidinės šizofrenijos – prarado darbą, o rasti kitą darbą jam nepavyksta. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų praradęs darbingumą, tačiau detaliau dėl šios aplinkybės nepasisakė. Pažymėtina, kad nors ieškovas ir teigia, kad jis galbūt serga paranoidine šizofrenija, tačiau tai (liga) jam netrukdo nei vairuoti automobilį (apeliantė nurodo, kad į posėdį pirmosios instancijos teisme jis atvyko automobiliu, ieškovas šios aplinkybės neginčija), nei traktorių (ieškovas pats tą teigė posėdžio metu). Aktualu ir tai, kad ieškovui 2017-03-30 pažymoje diganuozuota liga – paranoidinė šizofrenija, numatyta siųsti jį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl neįgalumo lygio nustatymo, tačiau jokių duomenų apie kreipimąsi ir (ar) siuntimą į minėtą tarnybą ieškovas nepateikė. Nors ieškovas tvirtina, kad dėl savo ligos pobūdžio jis negali susirasti darbo, tačiau objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Svarbu ir tai, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-534/2013). Ieškovas savo pareigos nevykdymo negali pateisinti ir tuo, kad išlaiko kitą savo nepilnametį vaiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau jis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2011). Kaip jau anksčiau minėta, šalių vaikui nepertraukiamai būtinas gyvybinių funkcijų užtikrinimas. Aplinkybė, kad apeliantė gauna pašalpos išmokas, vėlgi neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

24. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nors ir turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, t. y. kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis. Ieškovas yra jauno amžiaus, galintis imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors ieškovas nurodė, kad šiuo metu neturi darbo ir yra registruotas darbo biržoje, turi teikti išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti šalių nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą. Ieškovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiam vaikui, dydžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė dukra gyvena kartu su mama ir mamai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tai svarbu turtinei padėčiai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai apeliantei, suteikiant galimybę ieškovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, reikšmingas išlaikymo iš ieškovo priteisimui, sprendžia, jog ieškovo turtinė padėtis, jo pareiga yra teikti išlaikymą bei realiai rūpintis geresne savo finansine padėtimi, t. y. įvertinusi išlaikymo paskirstymo proporciją dėl pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, mano, kad tikslinga nustatyti, jog nepilnametės dukters išlaikymui iš ieškovo turi būti priteisiama po 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio naikintina ir priimtinas kitas sprendimas – pakeistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi patvirtintas išlaikymo, skirto A. M., dydis jį padidinant iki 170 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo dienos, priteistas periodines kasmėnesines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

26. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju –didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies, perskaičiuotinos bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Ieškovas iš viso patyrė 682,50 Eur (292,50 Eur + 292,50 Eur + 97,50 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Dėl ieškinio reikalavimo ieškovas patyrė 292,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovas patyrė 390 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis tenkintinas 50 procentų apimtimi, valstybei iš atsakovės priteistina 195 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymus, atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei (už antrinę teisinę pagalbą) iš atsakovės priteistina 195 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybės biudžetui priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (50 Eur × 12 mėn. = 600 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl atsakovės S. K. priešieškinio N. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) panaikinti.

Dėl atsakovės S. K. priešieškinio N. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) priimti naują sprendimą – atsakovės S. K. priešieškinį N. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) tenkinti iš dalies – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10654-965/2015 patvirtintą išlaikymo, skirto A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, jį padidinant iki 170 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo dienos, priteistas periodines kasmėnesines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovei S. K. priteisti iš ieškovo N. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės S. K. priteisti valstybei (už antrinę teisinę pagalbą) (įmokos kodas 5630) 195 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo N. M. valstybės biudžetui priteisti 15 Eur žyminio mokesčio.

Kolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas