Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-01-06 · Byla Nr. TS-1-946/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-143-718/2021Nutartis · 2021-03-17Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-249-549/2021Nutartis · 2021-05-06Klaipėdos apylinkės teismas
  5. KasacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. TS-1-946/2022Nutartis · 2022-01-06Kauno apylinkės teismas
  7. T-317-718/2023Nutartis · 2023-06-29Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
TS-1-946/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35727-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
N. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. TS-1-946/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35727-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 6 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-381 netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis N. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 93-381 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, jog komisijos įpareigojimus visuomet sąžiningai vykdė ir vykdo toliau. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, nedaro jokių net menkiausių teisės aktų pažeidimų. Nurodė, jog yra pilnai pripažinęs kaltę, yra atlyginęs nukentėjusiems visus nuostolius. Nuteistasis nurodo, jog be jo šeima vargsta, kadangi žmona viena rūpinasi vaikais. Nuteistasis nurodo, jog yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, reikalaujamą bausmės dalį yra atlikęs, prašosi paleidžiamas su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad jo atveju visi bausmės tikslai yra jau pasiekti, komisija nenurodė nė vienos tikrovę atitinkančios aplinkybės ar fakto, sudarančios pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar nusikals.

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 93-381 nutarta netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika lyginant su ankstesniu vertinimu išliko vidutinė. Nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, buvo stebima teigiama motyvacija į darbą pataisos įstaigoje, taip pat nuteistasis vykdė komisijos rekomendacijas, tačiau komisijos manymu, tai nėra išskirtinės aplinkybės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo.

N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 6 mėnesiai 13 dienų.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam N. Š. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis N. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, t. y. už apysunkius nusikaltimus (vagystes), nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingų nusikaltimų modelio dalis, tačiau ankstesnis teistumas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, ankstesnė (dažna) N. Š. nusikalstamo elgesio patirtis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, siekia įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, buvo stebima teigiama motyvacija į darbą pataisos įstaigoje, taip pat nuteistasis vykdė komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis elgiesi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą.

Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis, tinkamų problemų sprendimo būdų stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia N. Š. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, užsiėmimas veikla skatinančia nusikalstamą elgesį, ankstesnė asocialios grupės įtaka, nestabili darbo patirtis, tinkamų problemų sprendimo būdų stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek N. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnio patyrimo, jo požiūris į kriminalinę subkultūrą buvo daugiau dviprasmiškas neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik gali eliminuoti, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, N. Š. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesių 13 dienų, (bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 8 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo N. Š. skundas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-381 netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo N. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-381 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis