Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. V., išteisintojo A. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko, nuteistojo K. R., konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus, nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti N. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

N. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio ,,Volkswagen GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti K. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 13 d.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš automobilio „,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant organizuota grupe) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš kaltinamojo N. Š. priteista 2 759,77 Eur turtinės žalos atlyginimo AB ,,Lietuvos draudimas“.

Iš kaltinamųjų N. Š. ir K. R. priteista solidariai 972,01 Eur turtinės žalos atlyginimo AB ,,Lietuvos draudimas“.

Iš kaltinamojo K. R. priteista 2 336,95 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. P.. Kita nukentėjusiojo L. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš kaltinamųjų N. Š. ir K. R. priteista solidariai 108 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. T. (T.).

Iš kaltinamųjų N. Š. ir K. R. priteista solidariai 2 498 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. P..

Iš kaltinamųjų N. Š. ir K. R. priteista solidariai 3 660 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. U..

Procesą dėl J. G. ir R. R. civilinių ieškinių nuspręsta nutraukti.

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 520 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiosios E. J.-B. civilinis ieškinys dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kaltinamojo N. Š. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2020 m. birželio 22 d. įmokėtas pinigines lėšas – 1 000 Eur – nuspręsta lygiomis dalimis nukreipti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų AB ,,Lietuvos draudimas“, V. T., R. P., T. U. pareikštiems civiliniams ieškiniams atlyginti.

Kaltinamojo K. R. į antstolės L. N. depozitinę sąskaitą 2020 m. birželio 19 d. įmokėtas pinigines lėšas – 1 400 Eur – nuspręsta lygiomis dalimis nukreipti nukentėjusiųjų AB ,,Lietuvos draudimas“, L. P., V. T., R. P., T. U. pareikštiems civiliniams ieškiniams atlyginti.

2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą perduotus iš K. R. asmens kratos metu paimtus 400 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą perduotus iš N. Š. kratos metu paimtus 370 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą perduotus iš A. B. asmens kratos metu paimtus 169,20 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti kaltinamajam A. B..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuspręsta konfiskuoti automobilį ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2017 m. lapkričio 9 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Baudžiamosios bylos kopiją nuspręsta perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas – svetimo turto vagystes, dėl kurių kaltinamieji išteisinti neįrodžius jų dalyvavimo vagysčių iš automobilių padaryme, padariusiems asmenims nustatyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. gegužės 31 d. 17.20 val. N. Š. vairuojamu automobiliu ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje. Čia K. R. ir N. Š. bendrais veiksmais, K. R. panaudojus automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino namo kieme stovėjusį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusį V. T., ir į šį automobilį įsibrovė. Tęsdami nusikalstamą veiką K. R. ir N. Š. veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 17.26 val. iš automobilio bagažinės pagrobė 1 080,01 Eur vertės automobilio atsarginį ratą, kuris, bendrininkų susitarimu, buvo paliktas K. R. realizuoti.

2. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 1 d. 12.36 val. K. R. vairuojamu automobiliu ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. S., atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje. Čia N. Š. ir K. R. bendrais veiksmais įvykdė vagystę – N. Š. spec. įrankiu sulaužė prie namo stovėjusio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio I. Z. (I. Z.), bagažinės durelių spynelę ir į automobilio bagažinę įsibrovė. Tęsdami nusikalstamą veiką N. Š. ir K. R. laikotarpiu nuo 12.36 val. iki 12.52 val. iš automobilio bagažinės bei salono pagrobė nukentėjusiesiems I. Z. ir A. H. (A. H.) priklausantį turtą, kurio vertė 5 520 Eur. Po to pagrobtus daiktus bendrininkai nugabeno ir apie 13.42 val. paslėpė K. R. naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

3. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 16 d. 17.12 val. N. Š. vairuojamu automobiliu ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į kavinės ,,HBH Palanga“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kretingos r., (duomenys neskelbtini). Čia K. R. spec. įrankiu atrakino aikštelėje stovėjusio automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bagažinės durelių spynelę ir į automobilio bagažinę įsibrovė. Tęsdami nusikalstamą veiką N. Š. ir K. R. laikotarpiu nuo 17.12 val. iki 17.40 val. iš automobilio bagažinės pagrobė T. P. priklausančio turto, kurio vertė 2 568 Eur, ir T. U. bei R. G. priklausančio turto, kurio vertė 4 170 Eur.

4. N. Š. ir K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. rugsėjo 12 d. 18.49 val. K. R. vairuojamu automobiliu ,,Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. S., atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje. Čia N. Š. ir K. R., veikdami bendrai, N. Š. panaudojus automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusį automobilį ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir į šį automobilį įsibrovė. Tęsdami nusikalstamą veiką, K. R. su N. Š. iš automobilio pagrobė 150 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį ,,ASUS“ su krepšiu ir įkrovikliu bei 15 Eur vertės užspaudimo reples. Iš viso bendrininkai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio vertė 165 Eur.

5. N. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. 20.00 val. iki 2016 m. lapkričio 17 d. 08.00 val. iš M. L. priklausančio automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė automobilio šviesų perjungiklį, automobilio variklio dangtį, du priekinius žibintus ir virš jų esančias tvirtinimo detales, akumuliatorių su dėže ir priekines groteles su ženklu ,,VW“, bendra turto vertė – 3 066,41 Eur.

6. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 22 d., nuo 16.32 val. iki 16.43 val., įsibrovė į automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusį L. P., ir pagrobė L. P. ir V. K. priklausančio turto, kurio vertė 1 759,80 Eur.

7. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio 21 d. 16.00 val., panaudojęs automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, priklausiusį J. M., į jį įsibrovė ir iš automobilio bagažinės pagrobė 800 eurų vertės atsarginį ratą.

8. K. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su M. R., nuteistu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu, 2017 m. rugpjūčio 9 d. 18.22 val., panaudodami automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, atrakino automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusį J. G., ir į šį automobilį įsibrovė, iš automobilio pagrobė J. G. priklausantį turtą, kurio vertė 260 Eur, ir R. R. priklausantį turtą, kurio vertė 1 550 Eur.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes ir bausmes, paskirtas N. Š. apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti N. Š. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas K. R. apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti K. R. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl organizuotos grupės požymio

18.3. Dėl dalinio N. Š. ir K. R. išteisinimo bei A. B. visiško išteisinimo

19. Išteisintojo A. B. gynėjo advokatas M. Navickas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurią nuspręsta sunaikinti kratos metu iš A. B. paimtus daiktus (16, 18, 19 punktai ir 20 punkto dalis). Šiuos daiktus prašo grąžinti A. B..

19.3. Apeliantai teigia nesuprantantys, kaip nuosprendžiu nuspręsti sunaikinti 5 lapeliai su rankraštiniais įrašais ir lapas su Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos darbuotojų sąrašu sudaro sąlygas nusikalstamoms veikoms atlikti ar kokiu būdu palengvina nusikalstamų veikų padarymą ar yra nusikalstamos veikos rezultatas ir kaip susiję su ištirtomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių A. B. yra išteisintas.

20. Apeliantas K. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnį nuosprendžiu jam paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

21. Nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti N. Š. švelnesnę galutinę bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir panaikinti D. G. automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

21.1. Nuosprendžiu N. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penki epizodai) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. N. Š. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Ta aplinkybė, kad N. Š. buvo išteisintas pagal kitas 5 inkriminuotas nusikalstamas veikas, eliminavo N. Š. galimybę prašyti bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka ir tikėtis galutinės paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu. Nuo N. Š. padarytų nusikalstamų veikų yra praėję daugiau nei 3 metai (paskutinis vagystės epizodas 2017 m. rugsėjo 12 d.). Po šios veikos jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir tai rodo, kad elgesys pasikeitė iš esmės. N. Š. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus: dukrą G., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnų H., gim. (duomenys neskelbtini) m. Dukrai nustatyta sunki negalia nuo gimimo neribotam laikotarpiui. Turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba ir yra vienintelis 4 asmenų šeimos maitintojas. Sutuoktinė yra nedarbinga, augina abu mažamečius vaikus. N. Š. pagal turimas galimybes atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos.

21.2. Nesutinka su teismo išvada, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad N. Š. vėl ateityje nenusikals. Tai paneigia anksčiau nurodytos aplinkybės, o ypač tai, kad iki nuosprendžio priėmimo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio metu nuteistojo šeimoje gimė antras vaikas, o pats jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Nors skundžiamoje nuosprendžio dalyje teismas aptarė kai kurias nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu sumažino skiriamų bausmių dydį, tačiau mano, jog, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, teismas iš esmės pažeidė teisingumo principą. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas laikytinas reikšmingesniu nei santykinis bausmės termino sumažinimas. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas turėtų ypač neigiamas pasekmes nuteistojo šeimai bei augantiems mažamečiams vaikams.

21.3. Nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti D. G. automobilį „Volkswagen Jetta“. Nurodo, jog nuteistasis N. Š. nėra D. G. šeimos narys bei artimas giminaitis, o D. G., suteikdama teisę valdyti savo automobilį jam, nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Ji vadovavosi išimtinai savo anūkės I. Š. (J.), kuri augino savo neįgalią mažametę dukrą (D. G. proanūkę) bei savo pačios (yra neįgali, turi 20 proc. darbingumo) interesais, nes, esant tokioms aplinkybėms, transporto paslaugos yra būtinos. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais ir konfiskuoti automobilio. Nuosprendyje šių aplinkybių teismas neaptarinėjo.

22. Konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovas advokatas Osvaldas Martinkaus apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas D. G. priklausantis automobilis „Volkswagen Jetta“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti šį automobilį savininkei D. G.. Argumentuoja, jog D. G. nebuvo suteikta reali galimybė atstovauti savo interesams ir tokiu būdu realizuoti savo teisę ginti privačią nuosavybę, įrodinėjant, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio. Teismas, konfiskuodamas šį automobilį, neaptarė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų turto konfiskavimo pagrindų. Paaiškina, jog ji nėra nuteistojo N. Š. šeimos narė ar artima giminaitė. Be to, yra neįgali, turinti tik 20 proc. darbingumo. D. G. anūkė I. Š. (J.) yra nedarbinga, augina du mažamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m., iš kurių G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra neįgali nuo gimimo). Perduodama valdyti automobilį N. Š. nežinojo, neturėjo ir neprivalėjo žinoti, kad jos turtas bus naudojamas uždraustai veiklai daryti. Ji tikėjosi, jog jos anūkės sutuoktinis N. Š. automobilį naudos jos ir savo šeimos narių poreikiams tenkinti. Be to, pastarasis tai darė.

23.1. Prokurorė nurodė, kad tik kai kurias veikas neva A. B. ir N. Š. bei K. R. padarė visi trys, tačiau kurias, neįvardijo. Be to, akivaizdu, jog vien tai, kad asmuo anksčiau yra teistas ir, beje, atlikęs bausmę, niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia organizuotos grupės požymio aktualiu atveju buvimo A. B., N. Š. ir K. R. veiksmuose. Tai, kad jie gerai pažinojo vienas kitą, artimai bendravo šeimomis, taip pat neįrodo organizuotos grupės požymio. Nurodydama, kad jie neva buvo pasiskirstę vaidmenimis, prokurorė neatskleidė, kokie įrodymai tai patvirtina. Aptariamas požymis neatsispindi jiems pateiktuose kaltinimuose. Teismas sutiko, kad kaltinamieji gerai pažinojo vienas kitą, visų jų ryšiai buvo glaudūs, jie palaikė draugiškus santykius, kaltinamieji N. Š. ir K. R. (A. B. net nenurodomas), siekdami pagrobti svetimą turtą, veikė bendrai ir bendrininkaudami padarė 4 nusikalstamas veikas per 5 mėnesių laikotarpį, o tai neleidžia jų veiksmų traktuoti kaip intensyvių. Taip pat teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių išankstinį susitarimą daryti kelis nusikaltimus, jie veikė spontaniškai, neturėjo jokio plano. Taigi iš teismui pateikto kaltinimo ir jo formuluočių matyti, jog A. B. net nebuvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką organizuota grupe. Be to, A. B. anksčiau nebuvo teistas už jokias vagystes iš automobilių. Todėl prokurorės argumentai dėl ankstesnio kaltinamųjų teistumo taip pat neįrodo aptariamo požymio buvimo jų veiksmuose. Motyvuoja, jog sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ne grupės narių skaičius, lyderis, pasiskirstymas vaidmenimis, o būtina išsiaiškinti, kas subūrė į šią grupę ir kokiu tikslu. Būtent tikslas apibūdina grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-297-942/2017). Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad jis suprastų priklausąs tokiai grupei. Apskritai, kiekvieno organizuoto grupės nario iš anksto aptarti ir koordinuoti veiksmai kiekviename kaltinimo epizode nenurodyti, nenurodyta, kas konkrečiai buvo aptarta iš anksto, kaip buvo pasiskirstyta vaidmenimis, kas konkrečiai paruošė nusikaltimo įrankius ir kt. Šių aplinkybių nėra kaltinamajame akte.

23.2. Prokurorės nurodyta vien racijų turėjimo aplinkybė taip pat nepagrindžia organizuotos grupės požymio buvimo. Pažymi, jog A. B. turi leidimą dėl racijų turėjimo ir tai pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog A. B. racijų niekada nenaudojo ir net neturėjo tokių techninių galimybių (Ryšių reguliavimo tarnybos informacija). Pas A. B. nebuvo rasta jokių įsilaužimo įrankių ar kažkokios nuskaitymo įrangos. Kaip nesuprantamus vertina prokurorės argumentus dėl A. B. telefono išjungimo. Prokurorė jo dalyvavimą vagystėje grindžia ne telefono veikimu tam tikroje galimos vagystės vietoje, o atvirkščiai, telefono neveikimu apskritai. Taigi ir šie prokurorės teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir neįrodo organizuotos grupės požymio buvimo.

23.3. Nurodo, jog radijo stotelių naudojimas inkriminuotas nebuvo, nebuvo nurodyta, ar asmenys vagysčių metu buvo kartu, ar kitas asmuo buvo kitur ir turėjo kitą užduotį ir / ar vaidmenį, ar kad jie ryšį palaikė radijo ryšio stotelėmis. Nepaisant to, bandydama įrodyti ir pagrįsti organizuotos grupės požymio būvimą, prokurorė skunde nurodė, kad, atlikus kratą pas A. B. namuose, paimti įvairūs, iš jų ir bylai reikšmingi daiktai ( standusis diskas, priklausantis V. M., ausinės „Beatssol wireless“, priklausančios A. M. S., USB atmintukai ir kt.). Nesutinka su tokia prokurorės pozicija ir teigia, jog priešingai, pas A. B. namuose rastų daiktų gausa patvirtina, jog jis tiesiog prekiavo įvairiais daiktais. Byloje yra tokią veiklą patvirtinanti pažyma. Be to, dauguma rastų ir paimtų daiktų nebuvo niekaip susiję su inkriminuotomis jam veikomis, todėl jam buvo grąžinti tyrimo metu.

23.5. Dėl vagystės iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. vasario 16 d.), nurodo, jog teismas šį kaltinimo epizodą ištyrė bei dėl prokurorės skunde nurodytų argumentų išsamiai pasisakė. Papildomai paaiškina, jog šioje byloje nėra pagrindo remtis kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, nes tokia informacija buvo laikoma bei kaupiama įstatyme uždraustu būdu, t. y. neteisėtai. Prokurorė A. B. kaltę nepagrįstai grindžia ir sieja su rastų pas jį pagrobtų daiktų priklausomybe. Tačiau prokurorė net nebando pagrįsti nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės, nurodytos kaltinime, t. y., kad A. B. tiesiogiai vyko kartu su kitais kaltinamaisiais į nusikaltimo vietą ir dalyvavo šioje inkriminuotoje vagystėje. Pažymi, jog A. B. 20.50 val. iškvietė greitąją sūnui ir atvykusią greitąją pasitiko. Tai patvirtina iš GMP gauti objektyvūs rašytiniai įrodymai, o ne tik A. B. ar jo šeimos narių pasisakymai. Taigi jis negalėjo ir neatliko jam inkriminuotos vagystės. Prokurorė nurodo, jog automobilis nuo „Akropolio“ nuvažiavo 20.34 val., o 20.52 val. jau atvažiavo prie N. Š. gyvenamosios vietos, o tai įrodo, kad A. B. iki to laiko galėjo įvykdyti vagystę ir (iki atvykstant GMP ekipažui) spėti grįžti namo pasitikti medikus. Su tokia prokurorės pozicija kategoriškai nesutinka, nes tokius argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys. Tokiu atveju automobilių judėjimas turėjo būti užfiksuotas (po įvykdytos vagystės grįžtant namo) ir prie A. B. namų arba bent jau netoli jų, tačiau to užfiksuota nebuvo. Todėl neaišku, kur A. B. išlipo ir kaip iki atvykstant GMP ekipažui spėjo grįžti namo, nes N. Š. prie savo namų buvo jau po GMP ekipažo atvykimo. Toks A. B. užvežimas namo neužfiksuotas atliekant sekimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl šios vagystės atlikimo, o vien automobilio buvimas šalia įvykio vietos, kuriuo A. B., neaišku, kaip turėjo grįžti namo ir spėti pasitikti GMP ekipažą, niekaip nepatvirtina jo kaltės.

23.6. Dėl vagysčių iš automobilių „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 15 d.), „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. liepos 20 d.) ir KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 5 d.) nurodo, kad šių nusikalstamų veikų padarymas vėl analogiškai įrodinėjamas išimtinai kriminalinės žvalgybos metu neteisėtai surinktais duomenimis apie automobilių judėjimą bei tuo, kad dalis daiktų rasta pas kaltinamuosius. Tokie prokurorės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti ir neatskleidžia nei nusikaltimo objektyvios pusės sudėties, nei, juo labiau, A. B. dalyvavimo vagystėse.

23.6.1. Dėl A. B. inkriminuotos vagystės iš „Volkswagen Tiguan“, atkreipia dėmesį į tai, kad kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys patvirtino tik tai, kad K. R. prieš 30 min. iki inkriminuotos vagystės buvo 1 minutei atvažiavęs greta vėliau įvykusios vagystės, po to išvažiavo ir daugiau nebegrįžo. Itin svarbi aplinkybė, jog vagystė inkriminuota 2017 m. liepos 15 d., apie 15.00 val., ir, pasak prokurorės, nukentėjęs asmuo nurodė, kad būtent 15 val. aptiko, kad buvo įsibrauta į automobilį. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog ši transporto priemonė į Žvejų gatvę atvažiavo tik 15 val. K. R. automobilis iš įvykio vietos išvažiavo 14.39 val., taigi nei apvogti automobilio „Volkswagen Tiguan“, nei prasilenkti su nukentėjusiuoju pastarieji negalėjo net ir teoriškai. Nukentėjusysis pripažino, kad atvažiavo į įvykio vietą apie 15 val. ir apie 20 min. vaikščiojo. Vadinasi, pastebėti, kad įvykdyta vagystė, pastarasis galėjo tik 15.20 val., o ne 15.00 val. Beje, Žvejų g. yra įrengta nemažai miesto kamerų, kurių vaizdo įrašai privalėjo būti paimti. Nepaisant to, šie įrašai paimti ir prie bylos medžiagos pridėti nebuvo. Be to, nukentėjusiojo ausinių radimas pas A. B. ir jų identifikavimas iš esmės pagrindžia tik nusikalstamos veikos rezultato, t. y. šios vagystės metu pagrobto daikto, buvimą, tačiau ne A. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo objektyviąją pusę, t. y. neva organizuota grupe įvykdytos vagystės iš automobilio faktą. Šios aplinkybės įrodo, jog teismas pagrįstai A. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, kadangi byloje nebuvo surinkta jokių net ir išvestinių A. B. kaltę dėl dalyvavimo inkriminuotos vagystės padaryme pagrindžiančių duomenų. Todėl prokurorės skundas ir dėl šios dalies turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas.

23.6.2. Dėl A. B. inkriminuotos vagystės iš „Audi A3“ nurodo, jog vien aplinkybė, jog praėjus nuo šios vagystės labai ilgam laiko tarpui, vienas iš pagrobtų nukentėjusiajai priklausiusių daiktų rastas pas A. B., neįrodo jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. Prokurorė remiasi teiginiais, perkeltais iš kaltinamojo akto, tačiau nenurodo, ką jie pagrindžia – ar vagystę, ar organizuotos grupės požymį, ir nenurodo jokių argumentų, kodėl nesutinka su apylinkės teismo motyvais ir išvadomis. Teismas nuosprendyje aptarė ir įvertino šias aplinkybes kitų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste.

23.6.3. Dėl A. B. inkriminuotos vagystės iš KIA CEED nurodo, kad prokurorė jo kaltę grindžia tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kaip ir dėl kitų dviejų vagysčių epizodų. Papildomai nurodo, jog K. R. nurodė, kad tą dieną atvežė A. B. į senamiestyje esantį prekybos centrą „Kims“ pas meistrus. Taip pat K. R. pripažino, kad vagystė, kurią jis iš tiesų įvykdė pats vienas, buvo ne adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinime, o (duomenys neskelbtini). Taigi ši nusikalstama veika buvo įvykdyta visiškai kiti adresu nei nurodyta kaltinime, o tai įrodo ne tik kaltinamojo akto nekonkretumą ir netikslumą, bet ir neatitikimą objektyvių faktinių aplinkybių. Taip pat kelia abejonių, ar K. R., prisipažinęs pats vienas įvykdęs vagystę, apskritai kalba apie tą pačią vietą ir tą pačią vagystę, kuri yra nurodoma kaltinime. Be to, jeigu vadovautis prokurorės logika, tai daiktų radimas patvirtina įvykdžius vagystę. Kaip su šia vagyste susijęs A. B., tampa neaišku, nes jokių daiktų, priklausiusių nukentėjusiajam, pas jį šiuo atveju nerasta. (duomenys neskelbtini) gatvė yra filmuojama, tačiau jokie vaizdo įrašai, kurie galėtų neginčijama patvirtinti A. B. dalyvavus šioje vagystėje, ne tik nebuvo pateikti teismui, bet net ir nebuvo paimti. Turėtų būti įvertinta ir tai, kada pavogti daiktai buvo rasti pas A. B., t. y. iš karto po vagysčių ar praėjus daugiau kaip metams. Ar būtų logiška, kad asmuo, žinodamas, jog kurie nors daiktai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, jų neatsikratytų (nerealizuotų, neišmestų). Šie argumentai įrodo, jog A. B. ne tik nedalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, tačiau ir tikrai nežinojo pas jį paimtų daiktų neteisėtos kilmės.

23.6.4. Dėl A. B. inkriminuotos vagystės iš automobilio „Škoda Roomster“ nurodo, kad prokurorė tokį kaltinimą grindžia prieštaringais teiginiais dėl galimo radijo ryšio stotelės panaudojimo / nenaudojimo. Tokie prokurorės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Šios vagystės padarymo metu A. B. buvo kirpykloje. Bylos duomenys akivaizdžiai pagrindžia, jog tada A. B. negalėjo duoti patarimų bendrams. Iš slapto sekimo duomenų matyti, jog tą dieną 18.05 val. A. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kirpyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, N. Š. ir K. R. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Tiek K. R., tiek N. Š. patvirtino, jog A. B. šioje vagystėje nedalyvavo ir kartu su jais nebuvo. Apie šią vagystę A. B. net nežinojo, nes tiek K. R., tiek N. Š. sugalvojo šią vagystę įvykdyti ekspromtu, važinėdamiesi po miestą. Po vagystės įvykdymo visi trys buvo sulaikyti, t. y., kai A. B. išėjo iš kirpyklos ir įsėdo į automobilį pas K. R. ir N. Š.. Be to, K. R. ir N. Š. nurodė, kad paleidę A. B. prie kirpyklos, susitarė, jog atvažiuos jo paimti už valandos ir daugiau su juo jokia forma nebendravo.

23.6.4.1. Liudytoja kirpėja V. G. patvirtino, jog A. B. kirpo 30 min., šiam kirpimui A. B. buvo užsirašęs iš anksto, o kirpykloje jis buvo be jokių ausinių, laidų ar racijų, priešingu atveju nebūtų galėjusi jam nukirpti plaukų. Taigi liudytoja kategoriškai patvirtino, jog tuo metu, kol A. B. buvo kirpykloje, jis jokiomis racijomis ar kitomis ryšio priemonėmis nesinaudojo ir su niekuo nebendravo. Iš ryšių reguliavimo tarnybos atsakymo byloje matyti, kad tokiu atstumu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) gatvės automobilyje po sulaikymo rastos racijos net objektyviai negalėjo veikti. Ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, jog A. B. inkriminuota nusikalstama veika dėl to, kad jis galbūt davė nurodymus (patarimus) per raciją, kaip įvykdyti vagystę, neatitinka tikrovės ir yra paneigta. A. B. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje paneigia ir tai, jog visi vogti daiktai buvo rasti automobilio gale, o A. B. paimtas iš kirpyklos atsisėdo į priekį. Taigi jis jokių sąsajų su vagystės metu pagrobtais daiktais neturėjo. Policijos pareigūnai teigė, kad neva išlaipinant A. B. iš automobilio sulaikymo metu, jis ant priekinės sėdynės numetė prie savęs turėtą radijo stotelę, kuri buvo prijungta laidu, prisegtu prie jo megztinio. Šią aplinkybę ir vėl paneigė tiek K. R., kuris nurodė, kad racijas jis turėjo automobilyje ir jokio laido prie A. B. megztinio nebuvo prisegta, tiek liudytoja V. G., kuri nurodė, kad jokių laidų pas A. B. nebuvo. Iš byloje pateiktų apžiūros protokolų matyti, kad abi radijo ryšio priemonės buvo rastos išjungtos K. R. automobilyje. Kadangi jas įjungus buvo aptikta, jog jose buvo nustatytas vienodas dažnis, tai, anot prokurorės, neva rodo, jog šiomis priemonėmis buvo naudojamasi vykdant nusikaltimą. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog radijo ryšio priemonės abi rastos automobilyje ir buvo išjungtos. Šių priemonių panaudojimas kažkokio nusikaltimo padaryme (net neaišku, kurio) grindžiamas iš esmės tik tuo, kad jose nustatytas tas pats dažnis. Savaime suprantama, jog naudojantis radijo ryšio stotelėmis / racijomis pagal paskirtį ir turi būti nustatytas vienas ir tas pats dažnis, nes priešingu atveju naudojimasis jomis apskritai būtų neįmanomas. Nepaisant to, prokurorė nurodė, jog, vykdant nusikaltimą, radijo ryšio stotelėmis buvo naudojamasi, o vėliau jau sau prieštaraudama nurodo, kad vis dėlto radijo ryšio stotelė kirpykloje neveikė. Taigi kokiais dar A. B. veiksmais tuomet pasireiškė jo neva dalyvavimas vagystėje, tampa visiškai neaišku.

23.6.4.2. Prokurorė teigia, kad A. B. teiginius, nurodytus teisme, jog jis nieko nežinojo apie šią vagystę, paneigia tai, kad jis kartu su N. Š. ir K. R. kaip bendrininkai už analogiško pobūdžio vagystes buvo nuteisti 2015 metais. Su tokia prokurorės išvada nesutinka, vertina ją kaip nelogišką. A. B. teisme buvo apklausiamas ne apie ankstesnį teistumą, o apie būtent šią baudžiamąją bylą ir šią vagystę. Apskritai tokie prokurorės teiginiai iš esmės tik įrodo jos išankstinį nusiteikimą prieš kaltinamuosius, o ne objektyvų byloje esančių duomenų vertinimą. Prokurorė nenurodė, kokia byloje surinktų duomenų visuma paneigia neva gynybinę A. B. versiją, jog jis nežinojo apie aptariamą vagystę. A. B. šios vagystės padarymo metu buvo kirpykloje ir jokių racijų neturėjo ir nebendravo naudodamas jas su kitais asmenimis. Kiti kaltinamieji apvogti mašiną sugalvojo spontaniškai, po to, kai A. B. atvežė ir paleido prie kirpyklos.

23.6.4.3. Prokurorė nurodė, jog A. B. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad kai kurie daiktai pas jį tebėra dar nuo 2014–2015 metų, tačiau, prokurorės teigimu, jam buvo inkriminuoti tik daiktai, kurie buvo pagrobti 2017 m. ir kurie buvo reikšmingi nagrinėjamoms teisme aplinkybėms. Kaip šie A. B. teisme pasakyti teiginiai yra susiję su nuosprendžio neteisėtumu, tampa neaišku. Akivaizdu, jog prokurorė, minėdama kitus pas A. B. rastus daiktus, bando pagrįsti neva tai, kad A. B. apskritai užsiima vagystėmis, todėl pas jį yra įvairių naudotų daiktų. Tačiau, kaip patvirtina visi anksčiau išdėstyti argumentai, tai neatitinka tikrovės, nes nemažą dalį dėvėtų, naudotų įvairių daiktų A. B. turėjo ir iki ankstesniojo sulaikymo, kurie jam teisėsaugos pareigūnų buvo sugrąžinti. Sulaikius A. B. ir inkriminavus jam dalyvavimą tiesiogiai šios vagystės padaryme, dėl paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) buvo pateiktas skundas, kartu pateikiant objektyvius duomenis, kad A. B. apskritai dalyvauti šio nusikaltimo padaryme neturėjo net ir jokios teorinės galimybės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, sužinoję apie skundo pateikimą ir jo argumentus, t. y. suvokdami, kad A. B. šioje vagystėje nedalyvavo, nusprendė patys, nelaukdami, kol bus išnagrinėtas skundas, A. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ne tik šis kaltinimas A. B. nebuvo pašalintas, bet, jam ir jo gynėjui paneigus bet kokias jo sąsajas dalyvavus vagystės padaryme, kaltinimas buvo pakeistas į padėjėjo, nurodant, kad jis esant (reikia suprasti iškilus) būtinumui ateityje būtų padėjęs padaryti nusikaltimą. Toks kaltinimo formulavimas ne tik patvirtina jo absurdiškumą, bet ir tyrimo neobjektyvumą ir įrodinėjimo naštos jam perkėlimą. A. B. turi gintis nuo to, ko nepadarė ir negalėjo padaryti.

23.7. Nurodo, jog prokurorė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nereiškia reikalavimo pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. B. išteisinimo dėl vagystės iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (ar) pripažinti jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Byla apeliacinės instancijos teisme A. B. turi būti nagrinėjama tik neperžengiant skunde suformuluotų reikalavimų ribų. Todėl šios prokurorės neskundžiamos nuosprendžio dalies teisėtumas bei pagrįstumas nevertintinas. Įstatymas draudžia pateikus apeliacinį skundą vėliau jį keisti ar tikslinti.

24. Teismo posėdyje apygardos teisme prokurorė, nuteistieji ir išteisintasis bei jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Nuteistasis K. R., nuteistasis N. Š. ir jo gynėjas, išteisintasis A. B. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo, išteisintojo gynėjo atsiliepime į šį skundą išdėstytus argumentus, turi pagrindą daryti išvadą, jog prokurorės prašymai dėl A. B., N. Š. ir K. R. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o N. Š. ir K. R. inkriminuotų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikavimo į BK 178 straipsnio 3 dalį, pripažįstant, jog jie pagrobė svetimą turtą dalyvaudami organizuota grupe, yra nepagrįsti.

26. Akcentuodama BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo nuosavybei kvalifikuojantį požymį – pagrobimą svetimo turto, dalyvaujant organizuota grupe, prokurorė nepagrįstai plečiamai aiškina šį požymį. Apylinkės teismo išsamiai atskleistos ir teisiamajame posėdyje tinkamai ištirtos aktualių nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, nuosprendyje įvertintos remiantis nusikalstamai vagystės veikai aktualiais teisiniais motyvais, paneigia A. B., N. Š. ir K. R. inkriminuotus kaltinimus dėl veikimo organizuota grupe.

27. Apeliantė nepagrįstai įžvelgia vienodą nusikalstamų veikų padarymo braižą, lygindama aktualios bylos ir baudžiamosios bylos, kurioje 2015 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-462/2015, A. B., N. Š. ir K. R. buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės automobilio pagrobimą veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje A. B., N. Š. ir K. R. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustačius jų veiksmuose ne šiai sudėčiai aktualų organizuotos grupės, o didelės vertės svetimo turto (pagrobtas automobilis) požymį.

28. Apeliantė teigia, jog nusikalstamas veikas jie padarė visi trys. Tačiau kvestionuojamų nusikalstamų veikų epizoduose dalyvaudavo po vieną ar du nuteistuosius (N. Š. ir K. R.), o A. B. dalyvavimas jokiame vagystės epizode neįrodytas. Teisėjų kolegija pažymi, jog N. Š. ir K. R. nuteisti ir už savarankiškai padarytas vagystes iš automobilių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kartu įvertinus tai, jog nė viename iš kvestionuojamų epizodų tokį patį grobimo būdą – panaudojant automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą – K. R. panaudojo veikdamas vienas ar kartu su N. Š. (pvz., vagystės iš automobilių „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paneigtinas apeliantės argumentas, jog A. B., N. Š. ir K. R. visais atvejais būdavo vagystės vietose. Be to, aptariamo įsibrovimo į automobilius būdas – panaudojant automobilio apsaugos signalizacijos skaitmeninio kodo atpažinimo įrangą, kuri N. Š. ir K. R. žargonu įvardyta „graberiu“, paaiškinant, jog tai yra nuotolinio valdymo pultelis, skirtas nuskaityti automobilio signalizacijos įrangos kodą, bendrininkams nebuvo vienintelis. Vagystes iš automobilių N. Š. ir K. R. įvykdydavo ir kartu, ir atskirai. Jie patekdavo į automobilius specialiu įrankiu sulaužydami bagažinės durelių spynelę (vagystės iš automobilių ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba laisvai, nes automobiliai neužrakinti. Aptartas N. Š. ir K. R. padarytų vagysčių pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog, anot prokurorės, kaip neva organizuotos grupės nario A. B. pagalbos jiems ar kuriam iš jų vagystėms sėkmingai įvykdyti realiai nereikėjo.

29. Prokurorė nepagrįstai organizuotos grupės požymį A. B., N. Š. ir K. R. veiksmuose grindžia ir tuo, kad pastarieji gerai pažinojo vienas kitą, artimai bendravo šeimomis, palaikė nuolatinius tarpusavio ryšius, pasiskirstydavo vaidmenimis, kuris ir kaip ką darys, pasidalydavo tarpusavyje pavogtus daiktus, pas juos rastos radijo ryšio stotelės. Dėl šių aplinkybių teisinės reikšmės šio kvalifikuojančio požymio prasme apylinkės teismas motyvuotai pasisakė. Teismas pagrįstai motyvavo, jog kaltinamieji gerai pažinojo vienas kitą, visų jų tarpusavio ryšiai buvo glaudūs, jie palaikė draugiškus santykius, kaltinamieji N. Š. ir K. R., siekdami pagrobti svetimą turtą, veikė bendrai ir bendrininkaudami padarė 4 nusikalstamas veikas. Padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir laikotarpis neleidžia vertinti jų kaip itin intensyvių – 4 vagystės padarytos beveik per 5 mėnesių laikotarpį. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Jie vagystes susitardavo daryti, suradus vagystės objektą – automobilį, veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano. Teismas pažymėjo, kad šių vagysčių mechanizmas nebuvo sudėtingas, vagysčių tikslas – grobti daiktus, esančius automobiliuose, panaudojus įrankį, skirtą spynelėms prasukti, arba „graberį“ – prietaisą naudojamą automobilio signalizacijos kodui nuskaityti. Vien tik analogiško tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo padarymas negali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Kaltinamųjų veiksmai darant šias nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju, nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuota grupe. Todėl teismas padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad kaltinamieji šias nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Teisėjų kolegija pritardama šiems apylinkės teismo motyvams ir išvadai, kompleksiškai įvertinusi bylos faktines aplinkybes, kaltinamųjų veiksmų turinį kiekviename iš inkriminuotų jiems epizodų, papildo tokią apylinkės teismo poziciją ir kitais motyvais.

30. Apeliantė kvestionuojamuose nusikalstamose veikose, dėl kurių A. B. išteisintas, N. Š. ir K. R. išteisinti arba nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, organizuotos grupės požymį grįsdama rastų pas juos vogtų iš automobilių daiktų aplinkybe, nutyli, jog byloje nėra jokių tiesioginių ar nuoseklios netiesioginių įrodymų grandinės, kuri leistų neabejotinai tvirtinti ir įsitikinti, kad šie daiktai jų pagrobti darant jiems inkriminuotas vagystes. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrobto turto buvimo pas asmenį ar disponavimo juo faktas savaime neleidžia teigti, kad asmuo šį daiktą pagrobė. Toks daiktas gali atsirasti pas asmenį kitokiais būdais (pagrobto daikto įgijimas, radimas ir pan.). Akcentuotina, jog A. B. neneigė, jog jis prekiavo ir prekiauja įvairiais smulkiais daiktais ir jų turėjo daug bei įvairių. Krata, A. B. gyvenamoje vietoje atlikta 2017 m. rugsėjo 13 d., leidžia tuo įsitikinti. Be to, krata N. Š. automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta 2017 m. rugsėjo 12 d., K. R. garaže – 2017 m. rugsėjo 13 d. Kratų metu rasta: pas A. B. – ausinės, kurios galbūt pavogtos 2017 m. liepos 15 d. iš „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), USB atmintukas, kuris galbūt pavogtas 2017 m. liepos 20 d. iš „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pas N. Š. – duomenų kaupiklis „Adata“, galbūt pavogtas 2017 m. rugpjūčio 4 d. iš „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotoaparatas – galbūt pavogtas 2017 m. rugpjūčio 12 d. iš ,,V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pas K. R. – du USB atmintukai, galbūt pavogti 2017 m. rugsėjo 5 d. iš KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių matyti, jog šios kratos atliktos po paskutinio iš inkriminuotų epizodų, t. y. vagystės, padarytos 2017 m. rugsėjo 12 d. iš automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią N. Š. ir K. R. nuteisti, be kita ko, tik K. R. automobilyje radus pagrobtus daiktus (t. 8, b. l. 45–47, 52–53, t. 10, b. l. 103–107, 112–113, t. 13, b. l. 76–82, 87–88). Be to, sulyginus kaltinamiesiems inkriminuotų veikų padarymo laiką – 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. lapkričio 16 d., 2017 m. vasario 16 d., 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. liepos 15 d., 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio mėn., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. su minėtų kratų atlikimo laiku, išlieka pagrįsta abejonė, kad būtent kaltinamieji pagrobė pas juos rastus daiktus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą apie tai, kad kratos metu rasti daiktai pas kaltinamuosius yra būtent jiems inkriminuotų grobimo veikų padarymo rezultatas ar tapo jų valdomi, jiems žinant šių daiktų nusikalstamą kilmę. Minėta, jog pagrobto turto buvimo pas asmenį ar disponavimo juo faktas savaime neleidžia teigti, kad asmuo šį daiktą pagrobė.

31. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje B., M. ir J. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

32. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, tuo tarpu paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu.

33. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (-ų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015).

34. Kiekvienoje situacijoje, sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ne tiek grupės narių skaičius, lyderis, pasiskirstymas vaidmenis (žinoma, šiuos požymius nustatyti taip pat svarbu), o išsiaiškinti, kas susibūrė į šią grupę ir kokiu tikslu. Būtent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (kriminaliniai įgūdžiai, kriminaliniai ryšiai, specializacija, grupės dalyvių profesionalumas) apibūdina grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas). Organizuotai grupei paprastai būdingi profesionalios veiklos požymiai.

35. Šioje baudžiamojoje byloje kvestionuojamų nusikalstamų veikų epizoduose dalyvaudavo tai po vieną, tai po du nuteistuosius (N. Š. ir K. R.), o išteisintojo A. B. net ir netiesioginio dalyvavimo nė vienoje iš pastarajam inkriminuotų vagysčių epizodų byloje nenustatyta ir neįrodyta. Anksčiau aptarta daiktų radimo pas kaltinamuosius aplinkybė kartu su kriminalinės žvalgybos priemone – transporto priemonių „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria naudojosi K. R. ir „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria naudojosi N. Š., sekimu surinktais duomenimis, taip pat neįrodo organizuotos grupės požymio. Išanalizavus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose užfiksuoti tik N. Š. ir K. R. vairuotų automobilių sekimo duomenys, nekyla abejonių, jog tose vagysčių epizoduose, už kurias N. Š. ir K. R. nuteisti, pastarieji iš tikrųjų buvo šių vagysčių vietose ir veikė atskirai arba kartu, o A. B. šiuose epizoduose apskritai nedalyvavo. Vien tai, kad A. B. N. Š. ir K. R. nuvežė ir paleido prie kirpyklos, o po to, įvykdę vagystę iš automobilio „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo jo pasiimti, neįrodo pastarojo dalyvavimo šioje veikoje. Nurodydama racijos radimo automobilyje aplinkybę, prokurorė taip pat nepagrįstai susieja A. B. su šia vagyste. A. B. versija dėl buvimo kirpykloje aptariamo grobimo metu patvirtina patikimi, nuoseklūs ilgametės jo kirpėjos V. G. parodymai. Be to, minėta rasta radijo stotelė, patikrinus jos veikimo ribas, nesiekė vagystės vietos ir apskritai buvo rasta išjungta. Vienodas rastų radijo stotelių dažnis savaime nerodo, kad jomis visi kaltinamieji šioje vagystėje ar kitų vagysčių epizoduose bendravo, derino jomis savo veiksmus. Juolab, kad kaltinimų turinyje nė vienam iš kaltinamųjų nebuvo inkriminuota tokia tarpusavio ryšio palaikymo, vykdant vagystes, aplinkybė.

36. Kita A. B. byloje pateikta versija ir paaiškinimai, jog vagystės iš automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu jis buvo namuose, nes sirgo sūnus E. B.; su K. R. susitikęs nebuvo; pablogėjus vaiko sveikatos būklei, 20.50 val. bendruoju pagalbos telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai atvyko 21.05 val., o 21.20 val. su vaiku vyko į ligoninę; trumpam buvo išvykęs namo, tačiau netrukus paskambino sutuoktinė ir paprašė juos su vaiku pasiimti iš gydymo įstaigos; negali paaiškinti, iš kur gavo kratos metu pas jį rastą USB duomenų kaupiklį, iš viso pas jį rasta apie 100 įvairių USB atmintinių, jomis naudojosi jis, jo šeimos nariai, kai kuriuos davė draugai; pats vertėsi ne maisto produktų prekyba, veiklą vykdė teisėtai, mokėjo visus privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, laikytina nepaneigta. Prokurorė, siekdama paneigti tokią A. B. versiją ir įrodyti jo dalyvavimą vagystės veikoje, nurodė, jog automobilis nuo „Akropolio“ nuvažiavo 20.34 val., o 20.52 val. jau atvažiavo prie N. Š. gyvenamosios vietos, o tai įrodo, kad A. B. iki to laiko galėjo įvykdyti vagystę ir (iki atvykstant greitosios ekipažui) spėti grįžti namo pasitikti medikus. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog vagystė iš V. M. automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyta 2017 m. vasario 16 d., apie 20.31 val., o 20.50 val. dėl E. B. ausies skausmo, karščiavimo kviesta greitoji medicinos pagalba, o greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/2) pasirašė būtent kaltinamasis A. B.. Todėl kaip teisingi vertinami apylinkės teismo motyvai, jog vien tai, kad A. B. inkriminuojamo įvykio metu buvo netoli įvykio vietos, nepatvirtina aplinkybės, kad būtent jis ir įvykdė vagystę. Nors K. R. 2017 m. vasario 16 d. 20.31 val. automobiliu buvo netoli įvykio vietos (prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“), tai nėra abejonių nekeliantis ir pakankamas kaltinamųjų kaltės įrodymas. Nesurinkus kitų duomenų apie asmens galimą dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, neįmanoma nustatyti, ką konkrečiai būdamas tam tikroje vietoje tas asmuo veikė ir kada toje vietoje jis buvo, neįmanoma paneigti ir tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo būti jau po to, kai nusikalstamą veiką baigė atlikti kiti asmenys. Todėl priešinga prokurorės pozicija dėl aptariamos versijos vertinama kaip paneigta byloje teisingai nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste. Prokurorės teiginiai, jog A. B. galėjo suspėti padaryti vagystę, paremti prielaida, kuri neparemta jokiais patikimais faktiniais duomenimis. Beje, apeliantė jokio prašymo dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės epizodo A. B. nereiškia. Atsižvelgiant į tai, jog skunde apeliantė nurodo nesutikimo dėl A. B. išteisinimo šiame epizode argumentus, laikytina, jog nenurodytas prašymas dėl šio išteisinimo yra tiesiog prokurorės rašymo klaida.

37. Galiausiai nėra pagrindo netikėti N. Š. ir K. R. paaiškinimais, jog jie įvykdė vagystes spontaniškai. Tuo leidžia įsitikinti pastarųjų padarytų greitų vagysčių pobūdis. Minėtais atskirais epizodais jie veikė net savarankiškai, iš anksto nesiruošdami ar nederindami bendrų veiksmų iki vagystės, ją vykdant ar po jos padarymo. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo manyti, jog visi trys kaltinamieji ar kuris nors iš jų planuodavo grobimų iš automobilių veikas, joms ruošdavosi, pasiskirstydavo konkrečiais vaidmenimis ir kt. Beje, pastebėtina ir tai, kad byloje esančioje pokalbių suvestinėje asmenys kalbasi ir apie galbūt padarytas ar planuojamas įvykdyti vagystes, tačiau šie pokalbiai yra 2016 m. birželio 9 d. ir savo turiniu apskritai neaktualūs šiai bylai (t. 15, b. l. 28–37). Anksčiausia iš inkriminuotų šioje byloje vagysčių padaryta 2016 m. liepos 29 d., o apie šią ar vėlesnes vagystes, jų planavimą ir pan. minėtuose pokalbiuose asmenys nekalba.

38. Teismų praktikoje akcentuojama, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nesimato, kad N. Š., K. R. ar juolab dar kartu ir A. B. būtų apgalvoję nusikalstamų veikų mechanizmą, savo veiksmų padarymo intensyvumą, tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, jiems suteikto vaidmens ar konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Vadinasi, negalima teigti, jog N. Š., K. R. ar juolab A. B. suvokė priklausantys būtent asmenų grupei, atitinkančiai organizuotos grupės pobūdį.

39. Taigi šioje baudžiamojoje byloje asmenų grupė nebuvo tokio organizuotumo lygio, kad būtų galima ją pripažinti organizuota grupe. Visi šie asmenys (N. Š., K. R.) veikė kartu, bendrai atlikdami svetimo turto pasisavinimo veiksmus, tačiau veikė kaip bendravykdžiai. Tuo tarpu apeliantės pozicija ir argumentai, jog visi trys (N. Š., K. R. ir A. B.) vykdė vagystes, veikdami organizuota grupe, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamai motyvuota. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad organizuotos grupės požymis byloje neįrodytas, todėl kaltinamųjų N. Š. ir K. R. nusikalstamos veikos negali būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o pašalinus iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, N. Š. ir K. R. nusikalstamos veikos (vagystės iš automobilių ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystės įsibrovus į saugyklas veikiant bendrininkų grupe.

40. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus, turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

41. Įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (kasacinė nutartis Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

42. Išteisindamas A. B. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų jo dalyvavimą darant šias veikas, o kitų byloje esančių įrodymų nepakanka. Apygardos teismas tokiems apylinkės teismo motyvams ir išvadai pritaria. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

43. Šiame kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, analizuojant byloje užfiksuotas, aptartas ir šioje nutartyje faktines aplinkybes. Šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos kartu su kitais – netiesioginiais – įrodymais bei duomenimis, reikšmingais bylai teisingai išspręsti, ir priimti kvestionuojami procesiniai sprendimai tiek dėl inkriminuotų kaltinamiesiems veikų perkvalifikavimo į lengvesnes, tiek dėl jų išteisinimo už atskiras veikas. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos išteisintojo A. B. naudai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, vertintina kaip atitinkanti faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta bei teisinga. Priešingai nei teigia apeliantė, nuosprendyje teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, sistemine jų analize ir juridiškai motyvuotos. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamų veikų pobūdį ir jos dalyvių elgesį, jų bei liudytojų parodymus, todėl naikinti nuosprendžio (jo dalies) skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Išteisintojo A. B. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinis skundas atmestinas

44. Išteisintojo gynėjas, skunde akcentuodamas A. B. išteisinimą, neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl pas A. B. rastų daiktų kilmės – šie daiktai yra galbūt pagrobti iš konkretiems asmenims priklausančių automobilių, o dalies daiktų, kuriuos nuspręsta sunaikinti, savininkai nežinomi.

45. Be to, priešingi nei teigia išteisintojo gynėjas, kvestionuojamos rezoliucinės dalies 20 punktu teismas nusprendė OMNI ID auksinio kliento kortelę, išduotą V. B. vardu, USB atmintinę „Kingston“ DTI 8 GB su V. R. ir A. P. duomenimis, planšetinį kompiuterį „Ipad“, IMEI (duomenys neskelbtini), su odiniu dėklu, kuris priklauso I. S., palikti saugoti, iki bus nustatyti vagystę padarę asmenys, o ne konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Tris dėklus su įvairiais įrankiais ir kitais objektais, kurie skirti įvairioms spynoms atrakinti, 3 raktus su lapeliu, ant kurio užrašas ,,Jūros g. 1, kab. 228 seifų raktai kabinete“, atminties kortelę iš vaizdo registratoriaus su reikšminga informacija, tris radijo ryšio stoteles, belaidį laikmatį, 3 pultelius, 22 automobilinius raktus su 3 signalizacijos pulteliais ir 1 pakabuku, 5 popieriaus lapelius su rankraštiniais įrašais, lapą su Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos darbuotojų sąrašu, paimtus kratos metu iš įtariamojo A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti (t. 5, b. l. 187–188, 191–193, 194–195) (žr. rezoliucinės dalies 16, 18, 19 punktai) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

47. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nurodytą teisinį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, reguliavimą ir šios bylos baigtį, teisėjų kolegija išteisintojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus vertina kaip juridiškai nepagrįstus, todėl apeliacinį skundą atmeta.

Nuteistojo K. R. ir nuteistojo N. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliaciniai skundai atmestini

48. Tiek nuteistasis K. R., tiek nuteistojo N. Š. gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuosprendžiu jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti arba sušvelninti šias bausmes. Nuteistojo N. Š. gynėjas kartu prašo panaikinti D. G. automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

49. Nuteistieji ir jų gynėjai neginčija savo kaltės ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš šių apeliacinių skundų turinio, iš esmės nesutinkama tik su nuteistiesiems N. Š. ir K. R. paskirtomis bausmėmis, prašant jas sušvelninti arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

50. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę dėl abiejų nuteistųjų ir motyvavo sprendimą, kodėl paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatideda. Teismas tiek dėl N. Š., tiek dėl K. R. motyvavo vienodai, t. y., kad neturi jokio pagrindo manyti, kad N. Š. nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikaltimus praeityje darė ir būdamas nuteistas švelnia, su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, išvadų nepadarė ir, turėdamas neišnykusį teistumą, darė naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo motyvams, papildo, jog išimtinių aplinkybių, susijusių su šių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima švelninti kuriam nors iš jų teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

51. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų nuteistųjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Abu jie socialiai atsakingų, tinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo minėtu paskutiniu 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nepadarė. Teismas ankstesniu nuosprendžiu parodė pasitikėjimą nuteistaisiais ir atidėjo paskirtos jiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau jie vėl netrukus nusikalto, taigi nusikalstamas veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi nuteistųjų elgesys įstatymų laikymosi prasme nepasikeitė, todėl nėra pagrindo manyti, jog jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jiems paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliavus jų nuo visuomenės. Skirtos nuteistiesiems galutinės laisvės atėmimo bausmės: 2 metai 3 mėnesiai – N. Š. ir 3 metai K. R., tikrai nėra per griežtos, nes neviršija sankcijoje už apysunkę grobimo veiką numatytos tokios rūšies bausmės vidurkio. Teismas nustatė ne vien jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes – N. Š. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš dalies atlygino padarytą nukentėjusiesiems žalą, įnešdamas į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur daliniam civilinių ieškinių padengimui, K. R. taip pat prisipažino padaręs nusikaltimus, iš dalies atlygino padarytą nukentėjusiesiems žalą, įnešdamas į antstolės depozitinę sąskaitą 1 400 Eur daliniam civilinių ieškinių padengimui, atlygino nukentėjusiesiems J. G. ir R. R. padarytą žalą, tačiau nustatė ir jų atsakomybę esmingai sunkinančių aplinkybių kompleksą – padarė keturias nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupe, ir nusikaltimus padarė recidyvistai. Veikimas bendrininkų grupe ir nusikaltimų padarymas esant recidyvistais neigiamai charakterizuoja nuteistuosius, parodo didesnį nusikalstamų veikų ir jų asmenybių pavojingumą. Todėl apeliantų prašymai skirti švelnesnę bausmę atmestini kaip nepagrįsti.

53. Dėl nuteistojo N. Š. gynėjo prašymo panaikinti D. G. automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kolegija pasisako toliau nurodytame nutarties punkte, nes analogiškas šio gynėjo reikalavimas reiškiamas kaip konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovo.

Konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovo advokato O. Martinkaus apeliacinis skundas atmestinas

54. Teigdamas, jog D. G., kaip teisėtai automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei nebuvo galimybės procese ginti savo teisų, advokatas nutyli teisiškai svarbią aplinkybę, jog D. G., perduodama šį automobilį valdyti anūkei I. Š., negalėjo nežinoti, jog pastarosios sutuoktinis linkęs į nusikalstamų veikų darymą ir 2015 m teistas už automobilio vagystę. Advokato skundų argumentai dėl I. Š. šeiminės padėties – yra nedarbinga, augina du mažamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m., iš kurių G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra neįgali nuo gimimo, nešalina apylinkės teismo taikyto turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 4 dalie 2 punktą pagrindo buvimo. Ši teisės norma numato, jog kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Abejonių, jog automobiliu Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. Š. vyko daryti vagysčių, nėra. Šis automobilis palengvino galimybę, be kita ko, ir N. Š. padaryti vagystes, todėl yra laikytina nusikalstamos veikos priemone. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. V., išteisintojo A. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko, nuteistojo K. R., konfiskuotos transporto priemonės savininkės D. G. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus, nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinius skundus atmesti.