Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-7-462/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-03-05
Bylos Nr.: 1A-7-462/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-30-1-00296-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis: T. E.
Nuteistasis: N. Š., K. R., A. B.
Advokatai: Alius Galminas, Mindaugas Kepenis, Osvaldas Martinkus

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.9.3Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-462/2015(Proceso Nr. 1-30-1-00296-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.9.3.; 1.2.14.1.2.; 2.4.6.;2.4.6.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. (E.) atstovui advokatui Aliui Galminui,

Žemesnės instancijos teismas

nuteistiesiems N. Š., K. R., A. B.,

gynėjams advokatams Mindaugui Kepeniui, Osvaldui Martinkui, Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovo advokato Aliaus Galmino, nuteistųjų N. Š., A. B. (A. B.), K. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. Š. pripažintas kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A6“ vagystės) laisvės atėmimu 2 metams;

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio vagystės – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. – (dėl nedidelės vertės turto sugadinimo automobilio „Audi A6“ vagystės metu) – areštu 30 parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl nedidelės vertės turto sugadinimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio vagystės metu) 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 5d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d. ir 187 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4d., šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir N. Š. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

N. Š. taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl T. E. didelės vertės turto vagystės N. Š. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl automobilio „Audi A6“ vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir K. R. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

K. R. taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl T. E. didelės vertės turto vagystės K. R. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

A. B. (A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl automobilio „Audi A6“ vagystės laisvės atėmimu 2 metams.

A. B. taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl T. E. didelės vertės turto vagystės išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio vagystės išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl AB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio vagystės išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta ir jis paleistas teismo salėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme bei suėmime.

Iš nuteistojo N. Š. priteista 2 700 Lt nukentėjusiajam R. Ž.. AB (duomenys neskelbtini)17 433,96 Lt ir T. E. 86 007,52 Lt civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š., K. R. ir A. B. nuteisti už tai, kad pagrobė automobilį, veikdami bendrininkų grupe, bei N. Š. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą:

N. Š., K. R. ir A. B. 2013-02-07, apie 00.11 val., veikdami bendrininkų grupe, Alksnynės g. 15-o namo kieme, Klaipėdos m., A. B. ir K. R. stovint šalia automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, N. Š. su iš K. R. gautu prietaisu atrakino automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines automobilio dureles, atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, po to su prietaisu užvedė automobilio variklį, sulaužydamas užvedimo spynelę, kurios vertė 200 litų, ir nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė S. G. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 litų ir automobilyje buvusią R. B. priklausančią kojinę 30 litų vertės pompą, sintetinio audinio pledą, kurio vertė 80 litų. Tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė S. G. priklausantį turtą, kurio vertė 13 000 litų, ir R. B. priklausantį turtą, kurio vertė 110 litų, bei N. Š. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Be to, N. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį bei tyčia sugadino nedidelės vertės turtą:

jis laikotarpiu nuo 2012-08-13 22.00 val. iki 2012-08-14 09.30 val., Jūros g. 2 namo kieme, Klaipėdos m., tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužė automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 60 litų vertės vairuotojo durelių spyną, tokiu būdu įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, sulaužė 180 litų vertės užvedimo spynelę, po to užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 26 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo R. Ž. priklausantis 350 litų vertės dujinis pistoletas VALTRO, 60 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 200 litų vertės sportinė rankinė „Puma“, 180 litų vertės sportiniai bateliai, 250 litų vertės automagnetola „Philips“, 400 litų vertės navigacijos prietaisą „Garmin“, 320 litų vertės prietaisas – srovės perjungiklis, 100 litų vertės policininko lazda bei 870 litų. Tokiu būdu jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 26 000 litų, R. Ž. priklausančio turto už 2 730 litų bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą už 240 litų.

Be to, K. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis:

jis tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo revolverį „Astra 680“ su 5 šoviniais, kuris pagal 2013-03-14 specialisto išvadą Nr. 30-19-IS1-182 priskiriamas „B“ kategorijos šaunamajam ginklui, 5 šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, juos laikė savo namuose, adresu Klaipėdos r. sav. Kretingalės sen., (duomenys neskelbtini), greta holo esančios patalpos komodos stalčiuje iki 2013-02-26, kol kratos metu juos aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

N. Š., K. R. ir A. B. išteisinti dėl to, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, veikiant organizuota grupe, o būtent:

N. Š., K. R. ir A. B. buvo kaltinami tuo, kad 2012-08-07, laikotarpiu nuo 12.20 val. iki 15.30 val., veikdami organizuota grupe, siekdami nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus ir taip nusikalstamu būdu gauti pajamas, pasiskirstydami vaidmenimis, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Danės g. 19, Klaipėdoje, vienam grupės nariui įsibrovus į automobilį, kitiems organizuotos grupės nariams stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė T. E. priklausantį 2003 m. laidos 13 000 eurų (44 850 Lt) vertės automobilį „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus: 159 eurų (548,55 Lt) vertės navigacijos įrenginį e-Trex 20, 150 eurų (517,75 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną HTC, 450 eurų (1 552,50 Lt) vertės žiūronus „Carl Zeiss Jena“, 49 eurų (169,05 Lt) vertės šaltkrepšį, 5 eurų (17,25 Lt) vertės vandens kanistrą, 20 eurų (69 Lt) vertės kišeninį žibintuvėlį „Mac Lite“, 10 eurų (34,45 Lt) vertės prausimosi reikmenų krepšį „Jack Wolfskin“, dvi vaikiškas kėdutes „Riomer“ viena 85 eurų, abi – 170 eurų (586,50 Lt) vertės, medinę dėžę su žemėlapiais, kelionių vadovais ir viduje esančia juoda dėže IKEA su maudymosi reikmenimis, bendra vertė –100 eurų (345 Lt), 20 kompaktinių diskų su įrašais „Marc Knopfler“, „Konstatantin Wecker“, „Brother Urb“, kurių vieno vertė – 5 eurai, iš viso 100 eurų (345 Lt) vertės, tris pliušinius žaislus, kurių vieno vertė 15 eurų, iš viso 45 eurų (155,25 Lt) vertės, 40 eurų (138 Lt) vertės kelioninį medikamentų rinkinį, 20 eurų (69 Lt) vertės sportinę rankinę „Adidas“, rankinėje buvusį 150 eurų (517,75 Lt) vertės vyrišką apatinį trikotažą ir rūbus, 200 eurų (690 Lt) vertės striukę „Mauntain Eouipment“, 130 eurų (448,50 Lt) vertės striukę KAIKJALLA, 190 eurų (655,50 Lt) vertės striukę, 60 eurų (207 Lt) vertės lagaminą „Lufthansa“ su įvairiais moteriškais 540 eurų (1 863 Lt) vertės rūbais, 90 eurų (310,05 Lt) vertės lagaminą „Samsonite“ su 310 eurų (1 069,50 Lt) vertės vaikiškais rūbais mergaitei, 40 eurų (138 Lt) vertės raudoną lagaminą su jame buvusiais 360 eurų (1 242 Lt) vertės vaikiškais rūbais mergaitei, 30 eurų (103,50 Lt) vertės mėlyną lagaminą berniukui su jame buvusiais vaikiškais 270 eurų (931,50 Lt) vertės rūbais, 25 eurų (86,25 Lt) vertės pagalvę, 600 eurų (2 070 Lt) vertės baltos spalvos medvilninį maišelį su palapinės prieangiu, ant automobilio galinės dalies buvusį 600 eurų (2 070 Lt) vertės vyrišką dviratį GIANT, 700 eurų (2 415 Lt) vertės moterišką dviratį HERKULES, 450 eurų (1 525,50 Lt) vertės vaikišką dviratį, 200 eurų (690 Lt) vertės vaikišką dviratį HERCULES, 550 eurų (1 897,50 Lt) vertės dviračių laikymo įrenginį, priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su viduje esančia 2 500 eurų (8 625 Lt) vertės kelionine virtuvės įranga, priekaboje buvusį 150 eurų (517,75 Lt) vertės mėlyną kelioninį miegmaišį, mėlyną moterišką 200 eurų (690 Lt) vertės miegmaišį, šviesiai mėlyną 150 eurų (517,75 Lt) vertės miegmaišį „Deuter“ tamsiai mėlyną 250 eurų (862,50 Lt) vertės miegmaišį „Carintia“, tamsiai raudoną 150 eurų (517,75 Lt) vertės miegmaišį „Deuter“, 5 termoizoliacinius kilimėlius, kurių vieno vertė 100 eurų, iš viso 500 eurų (1 725 Lt) vertės, 4 kempingo kėdes, kurių vienos vertė 20 eurų, iš viso 80 eurų (276 Lt) vertės, pilkos spalvos 10 eurų (34,50 Lt) vertės kėdę, 40 eurų (138 Lt) vertės aliuminio stalą, 250 eurų (862,50 Lt) vertės palapinę nuo uodų „Black Tump“, įrankių dėžę iš aliuminio su įrankiais, 50 eurų (172,50 Lt) vertės virvėmis, 5 eurų (17,25 Lt) vertės raudoną krepšį prekėms „SUPER BRUGSEN“, bendros 150 eurų (517,75 Lt) vertės kempingo virtuvę su įvairiais melamino puodeliais, lėkštėmis, dubenimis, stalo įrankiais IKEA, nerūdijančio plieno puodų rinkiniu, keptuve IKEA365+, kavinuku „Glas“, IKEA samčiu, dideliu šaukštu iš nerūdijančio plieno ir plastmasės, 10 vienetų įvairių rankšluosčių, kurių vieno vertė 6 eurai, iš viso 60 eurų (207 Lt) vertės, 40 eurų (138 Lt) vertės pilkos spalvos rankšluostį, 5 eurų (17,25 Lt) vertės dvi poras rankų plūdžių, 80 eurų (276 Lt) vertės vaikišką dviračio sėdynę „Riomer Jockey“, 10 eurų (34,50 Lt) vertės grilį su medžio anglimi, 50 eurų (172,50 Lt) vertės moteriškus sandalus KENN, 50 eurų (172,50 Lt) vertės vaikiškus batus iškyloms LOWA, 50 eurų (172,50 Lt) vertės vonios šlepetes, 20 eurų (69 Lt) vertės maišelį vandeniui „Globetrotter Dresdenas“, du lininius maišus su neskalbtais 20 eurų (69 Lt) vertės rūbais, 30 eurų (103,50 Lt) vertės raudoną piniginę su joje buvusiais 150 eurų grynaisiais (517,75 Lt vertės). Tokiu būdu N. Š., K. R. ir A. B., veikdami organizuota grupe, pagrobė T. E. priklausančio turto, kurio vertė 24 863 eurai (85 777,35 Lt).

A. B. išteisintas dėl to, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-24 19.00 val. iki 2011-11-25 07.20 val. iš Baltijos pr. 47 namo kiemo, Klaipėdoje, tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė AB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo vertė 47 253,56 Lt.

A. B. taip pat išteisintas dėl to, kad pagrobė automobilį, veikdamas organizuota grupe:

t. y. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-08-13 22.00 val. iki 2012-08-14 09.30 val., veikdamas organizuota grupe su N. Š., siekdami nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus ir taip nusikalstamu būdu gauti pajamas, pasiskirstydami vaidmenimis, Jūros g. 2 namo kieme, Klaipėdos m., A. B. stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, N. Š. tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužė automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spyną, tokiu būdu įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, sulaužė užvedimo spynelę, po to užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 26 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo R. Ž. priklausantis 350 Lt vertės dujinis pistoletas VALTRO, 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 200 Lt vertės sportinė rankinė „Puma“, 180 Lt vertės sportiniai bateliai, 250 Lt vertės automagnetola „Philips“, 400 Lt vertės navigacijos prietaisą „Garmin“, 320 Lt vertės prietaisas-srovės perjungiklis, 100 Lt vertės policininko lazda bei 870 Lt. Tokiu būdu jis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 26 000 Lt bei R. Ž. priklausančio turto už 2 730 Lt.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

N. Š. pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo pagal BK 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir nuteisti 20 parų arešto; pripažinti kaltu dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir nuteisti 20 parų arešto. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 4 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose.

A. B. pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. ir paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 5 metus laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose.

K. R. pripažinti kaltu dėl automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir nuteisti 4 metams laisvės atėmimo; pripažinti kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo bei laikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. ir paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Byloje pareikštą AB (duomenys neskelbtini) 17 433,96 Lt civilinį ieškinį priteisti iš A. B.. Nukentėjusiojo T. E. pareikštą 86 007,52 Lt civilinį ieškinį priteisti solidariai iš A. B., N. Š. ir K. R.. R. Ž. pareikštą 2 700 Lt civilinį ieškinį priteisti solidariai iš A. B. ir N. Š.. Turtą, kuriam laikinai apribotos A. B., N. Š. ir K. R. teisės, nukreipti civilinių ieškinių užtikrinimui.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis neteisėtas ir turi būti panaikintas priimant naują nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų bei esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. Teismas nuosprendyje visų bylos aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus suteikė pranašumą nuteistųjų parodymams ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Dėl AB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo prokuroras skunde nurodo, jog teismas išteisindamas A. B. dėl vagystės patikėjo nuteistojo gynybine versija, kad jis sekimo įrenginį rado išmestą automobilių laužyne, tačiau teismas neįvertino to, kad 2012-02-26 pas A. B. kratos metus surastas sekimo įrenginys FM 4100 pagal UAB „Deltonika“ raštą buvo veikiantis, ant jo esančios antenos nepažeistos ir įrenginys tinkamas toliau naudoti. Taigi nuteistojo pasiteisinimas, kad jis tinkamą naudoti įrenginį rado išmestą į laužyną, yra nelogiškas ir tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip matyti, 2012-02-28, sprendžiant klausimą dėl A. B. suėmimo, pastarasis nurodė, kad visi daiktai, paimti iš garažo (tarp jų ir sekimo įrenginys), priklauso jam. Taigi iš karto po sulaikymo nurodė, kad daiktai jo ir tik vėliau, praėjus metams, įrodymų tyrimo metu nurodo nelogišką poziciją dėl daikto radimo aplinkybių. Be to, teismas neanalizavo kitų byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kurie bus pateikti po kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų įvertinimo.

Dėl 2003 m. laidos automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo skunde nurodo, jog dėstydamas motyvus teismas vienoje vietoje nurodo, kad visų kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama tik pas A. B. ir K. R. rastais daiktais, vėliau dėsto, kad vienintelis įrodymas, kuriuo galima grįsti kaltinamųjų kaltę, yra liudyto V. R. parodymai. Taigi teismas įrodymus vertina atskirai. Be to, teismas liudytojo V. R. parodymus atmetė, kadangi įrodymų tyrimo metu įsitikinti šio liudytojo parodymų patikimumu galimybės nebuvo, be to, teismui kelia abejonių prieštaravimai, esantys parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei atpažinimas, atliktas po pusės metų. Kaip matyti, taip vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. R. parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes davė kaip liudytojas, t. y. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą, o įtariamieji (vėliau – kaltinamieji) atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomi. Įstatymas jiems suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę. Kaip liudytojas apklaustas V. R. kategoriškai teigė matęs nuteistuosius įvykio metu prie 2003 m. laidos automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po to juos atpažino iš fotonuotraukų. Tai, kad liudytojas asmenis atpažino praėjus pusei metų, nedaro šio veiksmo niekinio. Teisme apklausti liudytojai V. B. ir V. M. parodė, kad liudytojas dirba užsienyje ir jis tik praėjus pusei metų nuo įvykio grįžo į Lietuvą ir tada buvo apklaustas pareigūnų. Nežymūs prieštaravimai jo parodymuose nelaikytini esminiais, paneigiančiais kaltinamųjų kaltę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis liudytojas turėtų kokį nors pagrindą kurį nors iš kaltininkų apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustatęs, kad paminėto liudytojo parodymai apie tai, kad jis matė kaltininkus, yra aiškiai melagingi, tais parodymais suabejoti ir juos atmesti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Be to, teismas nustatęs, kad liudytojo V. R. parodymai nepatikimi, turėjo tai motyvuotai konstatuoti, nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių šie duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau buvo apsiribota tik „prieštaravimais tarp parodymų“. Priėmęs sprendimą aptariamo liudytojo parodymus atmesti kaip nepatikimus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Toliau prokuroras skunde teigia, kad iš dalies galima sutikti su teismo argumentais, jog liudytojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, negali būti pripažinti lemiamais įrodymais, kadangi N. Š., K. R., A. B. ir jų gynėjai nė vienoje proceso stadijoje neturėjo galimybės šiems liudytojams pateikti klausimų. Tačiau priešingai nei mano teismas, nėra kliūčių remtis šiais liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, lygiai taip pat kaip ir šio liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais ir teisme perskaitytais parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies taikymo skunde prokuroras pažymi, kad perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui yra savarankiškas įrodymų šaltinis, o perskaityti tų pačių procesinių asmenų pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o tik šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti, N. Š., K. R. ir A. B. vagystės metu buvo įvykio vietoje su N. Š. automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai rodo jų telefonų ryšio prisijungimas prie įvykio vietoje esančių bazinių stočių, be to, liudytojas V. R. 2012-08-07, apie 16.00 val., praėjus nuo vagytės tik apie pusvalandžiui (nukentėjusysis aptiko pagrobtą automobilį 15.30 val.) matė automobilį „Volkswagen Bora“, kuriame sėdėjo N. Š., K. R. sėdėjo pagrobtajame automobilyje „Volkswagen Multivan“, o A. B. padėjo nuimti dviračių laikiklius nuo pagrobto automobilio „Volkswagen Multivan“. Teismo traktuotė, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad automobilis „Volkswagen Multivan“ buvo pagrobtas su priekaba, tačiau dėl priekabos vagystės kaltinamiesiems kaltinimai nepateikti, neatitinka tikrovės. Kaltinimai N. Š., K. R., A. B. buvo pateikti ne tik dėl 2003 m. laidos automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir dėl priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri aprašyta kaltinime detaliai tik tolimesniame dėstyme, vagystės.

Šalies argumentai

Dėl „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo prokuroras skunde nurodo, jog teismas išteisino A. B. dėl automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystės, motyvuodamas, kad nukentėjusysis R. Ž. pagrobtą automobilį vairuojantį matė tik vieną asmenį N. Š., be to, pas A. B. rasti daiktai iš pagrobto automobilio neįrodo to fakto, kad A. B. veikdamas organizuota grupe pagrobė šį automobilį. Teismui sukėlė abejonių, kad R. Ž. atpažino daiktus kaip savo, nors A. B. teigė, kad šie daiktai yra jo. Tačiau teismas vertindamas šių daiktų priklausomybę vėl pranašumą teikia A. B. parodymams, o nukentėjusiojo parodymus sumenkina. Ginklo „Valtro“ priklausomybė A. B. įrodymų tyrimo metu buvo paneigta. A. B. teigė, kad ginklas yra jo, jis yra keitęs daužiklį bei viršutinę dalį, tačiau šią versiją paneigia 2013-04-22 specialisto išvada, kad dujinis pistoletas „Valtro“ yra fabrikinės gamybos ginklas (paneigia B. versiją, kad keitė daužiklį). Be to, savo išvadą teisme patvirtino ir specialistas L. B., kad ginklas yra pagamintas fabrikiniu būdu ir jokios ginklo detalės, taip pat ir daužiklis keistas nebuvo. Be to, šį ginklą kaip priklausantį R. Ž. atpažino ir jo tėvas A. Ž.. Teisinga teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog MRT „SAMSUNG“, kuris rastas pas A. B., be jo, naudotųsi R. Ž., tačiau byloje nėra duomenų, kad juo naudotųsi ir A. B.. Šių duomenų byloje nėra todėl, kad jie buvo neišsaugoti dėl objektyvių priežasčių: vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 66 str. 5 d. „Abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos“. Komentuojamo straipsnio šeštoje dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Kaip matyti, elektroninių ryšių subjektams pareiga saugoti duomenis apie įvykusius elektroninius ryšius yra 6 mėnesiai, tačiau automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „SAMSUNG“ pagrobtas buvo 2012-08-13, o pas A. B. kratos metu rastas 2013-02-26, t. y. praėjus įstatymo numatytam saugojimo terminui, todėl šie duomenys ir nebuvo pridėti prie bylos.

Žemesnės instancijos teismas

Vien tai, kad R. Ž. atpažino daiktus, kaip teigia teismas, pagal bendruosius požymius nereiškia, kad jie yra nepatikimi ir neteisingi. Liudytojas parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes davė kaip liudytojas, t. y. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o vėliau šiuo parodymus patvirtino atpažindamas jam pateiktus daiktus ir nurodydamas požymius, pagal kuriuos juos atpažino. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis liudytojas turėtų kokį nors pagrindą kurį nors iš kaltininkų apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustatęs, kad paminėto nukentėjusiojo parodymai apie daiktų atpažinimą yra aiškiai melagingi, tais parodymais suabejoti ir juos atmesti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Be to, A. B. kaltę įrodo ir kiti įrodymai, kurių teismas nevertino ir neaptarė, tuo pažeisdamas BPK 20 str., t. y. liudytojo V. M. parodymai, kad A. B. ir N. Š. taikant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės pagal teismo nutartį areštinėje, jam pripažino pagrobę automobilį „Volkswagen Transporter“, tačiau nėra susitarę, kas prisiims kaltę dėl to. Taip pat liudytojos V. B. teisme duoti parodymai, patvirtinę liudytojo V. M. parodymus ir papildomai parodę, kad R. Ž. atpažino visus daiktus, kurie buvo pagrobtajame automobilyje, t. y. telefoną, ginklą, navigacijos prietaisą ir srovės perjungiklį, daiktus nukentėjusysis atpažino nedvejodamas, atpažinimo protokole surašė požymius, kuriuos išvardijo nukentėjusysis, pagal kuriuos šie daiktai buvo atpažinti, 2014-02-18 pažyma iš (duomenys neskelbtini), kad įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios savininkas buvo R. Ž. ir kurios automobilis buvo pagrobtas, bei UAB (duomenys neskelbtini), kuri pakeitė pavadinimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kurios savininkas yra R. Ž., yra jų klientai ir pirko įvairias prekes jų parduotuvėje. UAB (duomenys neskelbtini) pirmą kartą pirko prekių 2006-08-03, tai buvo taurės, apdovanojimai, medaliai, fejerverkai, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2007-05-11 pirko dėklą, skirtą laikyti pistoletams arba revolveriams. Įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse 2012-08-12 21.57 val. A. B. telefonas užfiksuotas Janonio g., N. Š. telefonas užfiksuotas 2012-08-13 20.40 val., po to nuo 21.44 iki 21.49 val. Žvejų g., t. y. netoli tos vietos, kur stovėjo pagrobtas automobilis „Volkswagen Transporter“. Toliau prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tiesa, jog R. Ž. matė automobilį vairuojantį vieną N. Š., tačiau automobilis jau buvo prieš tai pagrobtas ir rastas Švėkšnoje ir po automobilio suradimo kitame mieste nukentėjusysis mato N. Š., todėl ta aplinkybė nepaneigia išvados, kad A. B. ir N. Š. pagrobė automobilį dviese, jų telefonai prieš įvykį buvo prisijungę prie bazinių stočių, esančių netoli įvykio vietos, be to, kaip matyti, automobilis rastas 2012-08-14 Šilutės r., Švėkšnos m., be to, atkreiptinas dėmesys, kad praėjus po vagystės visai nedaug laiko (pastatė 2012-08-13 23.00 val., rastas 2012-08-14 apie 07.30 val.) ir nukentėjusiajam apžiūrėjus automobilį 2014-08-14 ryte jame jau daiktų neberado, taigi nuvarius automobilį iš Klaipėdos, A. B. parsivežė ginklą ir telefoną į namus, navigacijos prietaisą nuvežė į garažą, o N. Š. srovės perjungiklį pasilieka pas save automobilyje. Taigi daiktai per trumpą laiką atsiranda pas N. Š. ir A. B..

Šalies argumentai

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 158 str. taikymo prokuroras skunde nurodo, jog liudytojas V. M. atliko veiksmus neatskleisdamas savo tapatybės pagal teismo nutartį, vadovaujantis BPK 158 str., jam buvo leista susitikti su N. Š., A. B. ir K. R. bendrauti apie automobilių pagrobimo aplinkybes, daryti vaizdo ir garso įrašą. Liudytojas galėjo atlikti tyrimą ta apimtimi, kuria buvo priimta teismo nutartis. Vadovaujantis BPK 158 str. 7 d. tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės atlikę pareigūnai gali būti apklausiami kaip liudytojai. V. M. atlikęs šį tyrimą surašė protokolą apie gautą informaciją vykdant šią priemonę bei buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir vėliau teisme, kur patvirtino, kad N. Š., K. R. ir A. B. jam areštinėje prisipažino pagrobę tris automobilius „Volkswagen Multivan“, „Volkswagen Transporter“ ir AUDI A6, tai jie padarė tikėdamiesi, kad šie prisipažinimai, išsakyti žodžiu, nebus niekur fiksuojami ir tai nebus juos kaltinantys duomenys. Kaip matyti iš teismo priimtos nutarties ir atlikto veiksmo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko tik leidžiamus slaptus veiksmus, todėl dėl gautų rezultatų surašytas protokolas ir vėliau atlikta apklausa tampa savarankiškais įrodymų šaltiniais, kurie turi būti vertinami kaip papildomi duomenys įrodinėjant N. Š., A. B. ir K. R. kaltę dėl minimų trijų automobilių pagrobimų, kadangi jie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka ir jie buvo ištirti įrodymų tyrimo metu. Įvertinant visą A. B. kaltę dėl „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo, N. Š., A. B. ir K. R. kaltę dėl 2003 m. laidos automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo bei A. B. kaltę dėl „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo turėtų būti vertinami ir kiti netiesioginiai įrodymai, kurie buvo ištirti įrodymų tyrimo metu, kurių teismas nevertino ir neanalizavo. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Tačiau teismas nevertino ir neaptarė kitų byloje esančių įrodymų, kuriais buvo grindžiama N. Š., A. B. ir K. R. kaltė, t. y.: 2013-10-07 slapto sekimo protokolu, kad K. R. bendrauja su N. Š., važinėja D. B. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdamas automobiliu nuolat sustodavo prie įvažiavimų į kiemus, stebėdavo automobilius, važinėdamas po prekybos centrų aikšteles stebėdavo iš paskos važiuojančius automobilius. 2013-10-17 slapto sekimo protokolu nustatyta, kad N. Š. važinėdamas automobiliu stebi aplinką, kitus automobilius. 2013-07-10 specialisto išvada Nr. 30-19-JS1-250, kurioje konstatuota, kad tyrimui pateikti 2013-02-26 kratos metu pas A. B. namuose Kretingos g. 81–4, Klaipėdoje, paimti trys įrankiai su juodomis rankenomis yra veržliniai raktai, kurių vienas yra techniškai tvarkingas, pagaminti pramoniniu būdu vėliau juos apdorojant ir pakeičiant jų paskirtį ir pritaikyti prasukti spyneles su pusmėnulio formos rakto įvedimo ertmėmis, taip vadinamais „Abloj“ tipo raktais. 2013-02-26 automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. B.) apžiūros metu rasti ir paimti: A. A. priklausantis ir iš jos pagrobtas liudijimas Nr. 0184 bei rastas ir paimtas raktų rinkinys – 15 pakabukų, kuriuose nurodyti objektų pavadinimai su tiksliais adresais. 2013-10-03 apžiūros protokolu apžiūrėti keturi automobilio „Mersedes-Benz“ variklio valdymo blokai, paimti iš A. B. garažo kratos metu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su imobilizatoriaus blokais ir užvedimo lustais, lagamine esanti diagnostikos įranga automobiliams „Peugeot Citroen“, įrenginys – lauko detektorius – skirtas aptikti ir lokalizuoti neviešos informacijos gavimo radijo spinduliuotės specialias technines priemones (radijo mikrofonus, telefoninius radijo retransliatorius, radijo stetoskopus, slaptas videokameras su radijo kanalu ir informacijos perdavimu, vaizdo iš PEVM monitoriaus per radijo kanalą perdavimo technines priemones, objektų judėjimo sekimo radijo signalus ir kt.). Klaipėdos AVPK KP NTB APGTS tyrėjo V. M. tarnybiniu pranešimu, kad diagnostinė įranga buvo reikalinga, kad A. B. galėtų kaupti informaciją apie technines priemones, o detektorius skirtas aptikti slaptas kameras, pasiklausymo įrenginius. Iš „Silberauto“ gautas atsakymas, kad „Mersedes-Benz“ variklio valdymo blokas, užvedimo rakto lustas ir imobilizatoriaus blokas yra skirti vagystėms jautrių detalių grupei ir tiekiami pagal specialią tvarką, naudojami automobilių vagytėms, tokiu būdu pakeičiami valdymo blokai, iš UAB „Infigo“ gauta informacija, kad „Peugeot Citroen“ įrenginys skirtas visų šių markių automobilių elektronikos nuskaitymui.

Žemesnės instancijos teismas

2013-06-04 apžiūros protokolu apžiūrėtos dvi USB laikmenos, (iš A. B. bute kratos metu Kretingos g. 81–4, Klaipėdoje), kuriose yra failai – „BMW OBD PROG“ su tekstu apie naujausią įtaisą raktų automobiliuose BMW 2005–2011 m. programavimui, videofailas su 1.50 min. įrašu apie OBD įtaiso panaudojimą automobilio BMW rakto programavimui, tekstas INSTRUKCIJA apie lusto priskyrimą automobiliams ,,Prietaisas koncerno PAS automobilių raktų programavimui“, dokumentas su pavadinimu „Honda Pult“ rusų kalba, kuriame yra informacija, kaip per 14 etapų užprogramuoti raktą, informacinis dokumentas „Sistema Volna“ apie prietaiso, skirto ypatingiems policijos skyriams ir kitoms spec. tarnyboms, kurioms reikalingas nepastebimas patekimas į automobilį įvairiais tikslais, naudojimo paskirtį, naudojimo instrukciją. USB laikmenose esantys įrašai apžiūrėti, išspausdinti dokumentai ir jos perduotos saugoti į Klaipėdos AVP daiktų saugojimo kambarį. Aprašymas priskiria papildomus raktus nuo 2005–2011 metų BMW automobiliams, perprogramuoja, taip pat instrukcija apie visų vokiškų automobilių, „Peugeot“ automobilių raktų priskyrimą.

2013-05-10 Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių įrenginių pagrindinių parametrų patikrinimo protokolais Nr. (28.4) EPP-6, Nr. (28.4) EPP-7, Nr. (28.4)EPP-8 ir raštu dėl informacijos suteikimo konstatuota, kad iš A. B. kratos metu paimta radijo ryšio stotis „Midland“ CT 410, kurios serijinis numeris U09066283, „Kenwood“ TH-22A, CT 410, „Midland“ CT410 veikia mėgėjišku ir platesniu radijo dažnių diapazonu. Radijo mėgėjų veiklai naudoti radijo dažnius reikalingas leidimas. Tarnyba nedavė leidimo radijo mėgėjų veiklai ir leidimų naudoti radijo dažnius.

Iš Vilniaus teritorinės muitinės gauta medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip A. B. iš Baltarusijos piliečio siunčiasi diagnostikos prietaisą, kurio paskirtis automobilinio rakto perprogramavimui. Kratos metu 2013-02-26 A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kretingos g. 81–4, rasta įrankių kartotinė dėžė, pagal specialisto išvadą raktai, rasti pas B., skirti atgaminti reikalingą rakto šriftą, įkišus tokį rakto šabloną į spyną ir sukant jį sukuriama rakto šrifto kopija, pagal kurią galima pagaminti raktą. Kompiuteryje HP, paimtame 2013-02-26 kratos metu pas A. B., Kretingos g. 81–4, Klaipėdoje, rasta „Skype“ programa, kurioje yra 2009 m. „Skype“ įrašai su kitais „Skype“ vartotojais apie automobilio mikroschemos perskaitymą, kalbama apie kainas, kur pigiau, po to rašo apie užvedimo prietaisą „Audi“ automobiliams, kaip jis naudojamas, po to kalbama apie „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių rakto nuskaitymo įrenginį, rašoma, kad galima prietaisą įdėjus į diagnostikos lizdą per 3 sekundes nuskaityti ir naudoti su kitu raktu. 2013-05-10 Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių įrenginių pagrindinių parametrų patikrinimo protokolu Nr. (28.4)EPP-5 ir raštu dėl informacijos suteikimo konstatuota, kad pas įtariamąjį K. R. asmens kratos metu paimtas įrenginys-radijo ryšio slopintuvas skirtas radijo ryšio trukdymui (blokavimui) skleidžiant radijo trikdžius dažnių diapazonais, kurie naudojami viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimui, tai yra skleidžia žalinguosius radijo trikdžius GSM, GSM-R, palydovinių radionavigacijos radijo ryšio įrenginių radijo dažnių juostose, todėl negali būti teikiamas į rinką ir naudojamas.

Šie duomenys tiesiogiai nesieja A. B., N. Š. ir K. R. su konkretaus automobilio pagrobimu, tačiau įrodo, kad jie turėjo įrangos būtent vokiečių gamybos automobilių (dėl šių automobilių pagrobimų jie ir buvo kaltinami) spynelių prasukimui, automobilių raktų pagaminimui, priprogramavimui, užvedimui, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir nesiejo su kitais duomenimis visų vagysčių kontekste, tuo pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus.

Dėl organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio skunde nurodoma, jog nors N. Š., A. B. ir K. R. neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau visų nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad jie negalėjo būti padaryti be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. Nors apie rengimąsi ir jo pobūdį N. Š., A. B. ir K. R. parodymų nedavė, savaime aišku, kad rengimasis buvo ir jis tęsėsi tam tikrą laiką. Be to, vagysčių padarymo būdas rodo, kad jas padaryti reikėjo ne tik paruošiamųjų veiksmų, bet ir specialių žinių. Eilinis žmogus, neturintis specialių žinių, be tam tikro pasiruošimo automobilių apsauginės signalizacijos neatjungs ir variklio neužves. Pažymėtina, kad nusikaltimams padaryti kaltininkai turėjo įsigyti specialių įrankių, tai ir buvo padaryta. Pas A. B. rasta įvairios diagnostinės įrangos, skirtos automobilių užvedimui, raktų priprogramavimui, informacijos apie policijos taikomas neviešo pobūdžio priemones, jų montavimą, taip pat technikos, galinčios blokuoti priemones, kurios skirtos neviešos informacijos rinkimui (tai policijos taikomas priemones), taip pat pas A. B. ir K. R. rasti raktų komplektai pagaminti nepramoniniu būdu, skirti automobilių durelių ir užvedimo spynelių prasukimui. Šios įrangos ir priemonės yra skirtos vykdyti automobilių vagystes, kaip matyti, visa įranga susijusį su automobilio variklio užvedimu, raktų pririšimu, taigi N. Š., A. B. ir K. R. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo šiaip atsitiktinės, joms buvo ruošiamasi iš anksto, N. Š., A. B. ir K. R. turėjo garažą, kuriame buvo laikomi daiktai iš pagrobtų automobilių. Visa tai rodo, kad nusikaltimai buvo detaliai suplanuoti ir parengti, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. Nė vienas iš jų realios legalios veiklos nevykdė, tačiau, kaip parodė liudytojai V. B. ir V. M., jie gyveno prabangiai. Tai nustatyta objektyviais duomenimis: pas kaltinamuosius buvo rasta ir paimta įvairios kompiuterinės technikos, vaizdo ir ryšio priemonių. N. Š., A. B. ir K. R. tarpusavyje dažnai bendravo, telefonais kalbėdavo mažai, tik susitardavo apie susitikimą, prieš vagystes ieškodavo ir stebėdavo automobilius aikštelėse, pagrobtus automobilius dviese lydėdavo priekyje, kad nesustabdytų policija, turėjo racijas, su kuriomis bendraudavo, kad nebūtų užfiksuoti jų pokalbiai telefonu, tai būtent įrodo, kad jie veikė gerai organizuota grupe pasiskirstę vaidmenimis, turėdami informacijos apie automobilių signalizacijų atjungimus, raktų priprogramavimus, ruošėsi daryti kelis apysunkius ir sunkius nusikaltimus, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti organizuota grupe (Baudžiamoji byla Nr. 2K-255/2013).

Taigi A. B., N. Š. ir K. R. veika dėl 2003 m. laidos automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo, A. B. ir N. Š. veika dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo bei A. B., N. Š. ir K. R. veika dėl automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo turi būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. kaip padarytos organizuota grupe.

Teismas priimdamas nuosprendį nepasisakė dėl nutarimų, kuriais buvo apribotos N. Š., A. B. ir K. R. teisės į turtą. Pripažinus A. B., N. Š. ir K. R. kaltais dėl visų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo civiliniai ieškiniai turi būti tenkinami ir priteisiami iš A. B., N. Š. ir K. R.. Bei Civilinio ieškinio dalis dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės turi būti priteisiama solidariai iš A. B. ir N. Š.. Turtas, kuriam apribotos nuosavybės teisės, turi būti nukreiptas civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, šis sąrašas nėra baigtinis, teismas turi atsižvelgti ir į kitas bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. A. B., N. Š., K. R. turto pagrobimai priskiriami prie sunkių, o K. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – apysunkių nusikaltimų kategorijai, turto pagrobimai padaryti organizuota grupe, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimai laikomi savanaudiškais. Atsižvelgiant į tai, kad A. B., N. Š. ir K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bausmė skirtina didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šiuo atveju už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. numatytą nusikaltimą bausmės vidurkis yra 2 m. 7 mėnesiai ir 15 dienų.

Šalies argumentai

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovas advokatas Alius Galminas apeliaciniu skundu prašo N. Š., K. R., A. B. pripažinti kaltais įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., ir paskirti jiems baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes. Iš nuteistųjų N. Š., K. R., A. B. solidariai priteisti pareikštą civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo T. E. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent N. Š., K. R., A. B. pagobė T. E. priklausantį 13 000 eurų (44 850 Lt) vertės 2003 m. laidos automobilį „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus, iš viso pagrobė turto už 24 863 eurus (85 777,35 Lt). Kad būtent šie asmenys pagrobė T. E. priklausantį automobilį bei jame esančius daiktus, patvirtina toliau nurodomos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas kaip liudytojas V. R. nurodė, kad 2012-08-07, apie 16 val., jis buvo Baukštininkų k., Klaipėdos r., ir važiuodamas keliuku negalėjo prasilenkti su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Multivan“ ir prieš jį stovinčiu „VW Bora“. Liudytojas matė, kad „VW Multivan“ buvo su vokiškais numeriais, o „VW Bora“ su lietuviškais numeriais, bei matė, kad prie „VW Multivan“ vairo sėdi nepažįstamas vaikinas, o prie „VW Bora“ vairo sėdi kitas nepažįstamas vaikinas, o trečias vaikinas nuo automobilio VW Multivan nuiminėja dviračių stovą-laikiklį. Matėsi, kad tas vaikinas, kuris nuiminėjo dviračių laikiklį, labai skuba, netgi įlipo į purvą, išsipurvino ir susinervinęs keikėsi. Minėtas liudytojas, remiantis asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu, atpažino N. Š., K. R. bei A. B. kaip asmenis, matytus minėtą dieną Baukštininkų k., Klaipėdos r., prie automobilio „VW Multivan“ vokiškais numeriais ir „VW Bora“ lietuviškais numeriais.

Be to, kratų metu pas kaltinamuosius buvo rasti ir paimti T. E. priklausantys daiktai. Pas K. R. automobilyje buvo rasta sportinė rankinė „Adidas“, kuri priklauso T. E.. Pas A. B. buvo rasti du lagaminai, kurie priklauso T. E.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. R. nurodė, kad sportinę rankinę „Adidas“ ir du kelioninius lagaminus neva nusipirko Tilžės turguje, Klaipėdoje, ir juos nuvežė pas A. B. į garažą, nes nebuvo vietos juos laikyti automobilyje. Todėl kyla klausimas, kodėl K. R. paliko tik du kelioninius lagaminus A. B. garaže, o sportinės rankinės nepaliko. Civilinio ieškovo atstovas yra įsitikinęs, jog tokia kaltinamojo K. R. gynybos versija turi būti atmesta kaip nepagrįsta. Toliau civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtą automobilio „VW. Multivan“ pagrobimo dieną, t. y. 2012-08-07, N. Š., K. R. ir A. B. buvo netoli tos vietos, kur buvo pagrobtas T. E. priklausantis automobilis su daiktais Danės g. 19, Klaipėdoje. Visos šios aplinkybės rodo, kad būtent minėti asmenys pagrobė T. E. priklausantį automobilį ir jame esančius daiktus.

Dėl šių aplinkybių N. Š., K. R. ir A. B. turi būti pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., ir jiems turi būti paskirtos atitinkamos bausmės. Taip pat iš kaltinamųjų solidariai turi būti priteistas civilinis ieškinys.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, t. y. jį, A. B., išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą automobilio AUDI A6 vagystę. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio Audi A6 vagystės) yra nepagrįsta, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to jis, A. B., nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Pirmiausia aprašant teismo nustatytą bei nuosprendyje inkriminuotą nusikalstamą veiką būtina nurodyti kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšį, vaidmenį, atliktus veiksmus, bendrininkavimo formą. Šioje byloje neaišku, kokius konkrečius veiksmus jis atliko jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, koks buvo jo vaidmuo realizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio dispozicijoje nurodytą objektyviąją pusę iš nuosprendžio nustatomosios dalies. Maža to, teismas skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuoja priešingas reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybes, t. y. kad bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, jog dėl šio automobilio vagystės kaltinamieji veiksmus derintų iš anksto ar būtų pasiskirstę vaidmenimis. Be to, kaip išeina iš skundžiamo teismo sprendimo, nustatyta, kad šios vagystės metu visi kaltinamieji buvo vykdytojai ir kartu dalyvavo vagiant šį automobilį, todėl nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupe. Tokios teismo motyvuojamoje dalyje pacituotos išvados, t. y. kad jis, A. B., buvo jam inkriminuotos automobilio vagystės vykdytojas, prieštarauja šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytai išvadai, kurioje nurodyta, kad A. B. vaidmuo pasireiškė tik stovėjimu šalia automobilio AUDI A6 ir aplinkos stebėjimu. Tačiau vykdytojais baudžiamasis įstatymas apibrėžia tik tuos asmenis, kurie tiesiogiai dalyvauja padarant nusikalstamą veiką, t. y. realizuoja objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę. Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotų aplinkybių, t. y. kad išankstinis susitarimas ar vaidmenų pasiskirstymas nuteistajam A. B. nėra inkriminuotas, todėl apkaltinamajame nuosprendyje A. B. veiksmai (tuo atveju, jeigu jis teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą) turėjo būti tinkamai detalizuoti ir kvalifikuoti.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, jo veiksmai (kaip, beje, ir K. R.) iš esmės pasireiškė neva stovėjimu šalia automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebėjimu aplinkos, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui. Pirmiausia iš tokios skundžiamo nuosprendžio formuluotės neaišku, ar jis, A. B., veikė savarankiškai, ar tai buvo jo bei K. R. ir N. Š. išankstinio susitarimo ar vaidmenų pasiskirstymo rezultatas. Kadangi toks susitarimas ar vaidmenų pasiskirstymas skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nustatytas (kas, beje, yra būtinas bendrininkų grupės požymis), todėl ir kvalifikuoti jo, A. B., veiksmus, kaip įvykdytus bendrininkų grupe, nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo. Beje, net ir tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme būtų buvę nustatyta, kad jis, A. B., atliko skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytus veiksmus, tai tokie jo veiksmai, t. y. saugojimas, aplinkos stebėjimas, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, turėjo būti kvalifikuojami kaip padėjėjo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

Toliau nuteistojo A. B. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad jo kaltė dėl jam inkriminuoto automobilio vagystės yra visiškai įrodyta remiantis K. R. ir N. Š. prisipažinimais bei anksčiau aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, šiuos imperatyvius anksčiau išdėstytus įstatymo reikalavimus pažeidė. Teismas nuosprendyje, be kita ko, akcentavo, kad nors jis, A. B., neigia kartu su K. R. ir N. Š. pagrobęs automobilį AUDI A6, jo kaltė įrodyta byloje esančiais liudytojo V. M. parodymais, slapto sekimo protokolais, degalinių vaizdo kamerų padarytais įrašais. Kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apie įvykio aplinkybes duotais liudytojo V. M. parodymais netikėti teismui nėra pagrindo, nes jie objektyvūs, visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Be to, šias aplinkybes savo prisipažinimuose ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinę ir kiti kaltinamieji – K. R. ir N. Š.. Toks apkaltinamajame nuosprendyje asmens kaltę pagrindžiančių duomenų formulavimas prieštarauja imperatyviems baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, bet ir paskutinei formuojamai kasacinio teismo praktikai. Toliau apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siekdami išgauti prisipažinimą ar kitus kaltinamojo pobūdžio parodymus, kurių negalėjo gauti apklausos metu, suvesdami įtariamuosius į „neoficialias akistatas“ (tai kaltinamieji tik patvirtino apklausos teisme metu, šias aplinkybes, beje, patvirtino ir gynėjų pateikti jų perkėlimo iš areštinės kamerų dokumentai), įkalbėjo ir išgavo iš nuteistųjų N. Š. bei K. R. nuoširdžius prisipažinimus. Tą aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir šių nuoširdžių prisipažinimų atsiradimo laikas, t. y. jie surašyti vieną ir tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 12 d. Kaip matyti iš anksčiau cituotos kasacinio teismo apžvalgos, tokie nuoširdūs prisipažinimai negali būti laikomi įrodymu Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 dalyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad N. Š., pasijutęs apgautas jį įkalbėjusių prisipažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kitą dieną vykusios apklausos metu, ne tik kad nepatvirtino nuoširdžiame prisipažinime nurodytų aplinkybių, bet net atsisakė apskritai duoti bet kokius parodymus ar pasirašyti apklausos protokolą. Nors nuteistasis K. R., tą pačią dieną vykusios apklausos metu iš karto patvirtino nuoširdžiame prisipažinime nurodytas aplinkybes apie tam tikrą A. B. vaidmenį jam inkriminuotoje automobilio AUDI A6 vagystėje, tačiau vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme šiuos savo parodymus pakeitė bei paneigė, kad A. B. kokiu nors būdu dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Tokiai susiklosčiusiai situacijai įvertinti tiek baudžiamojo proceso įstatymas, tiek ir suformuota kasacinio teismo praktika yra itin kategoriška, t. y. tokie įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikomi savarankišku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali būti skelbiami tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Be to, šiuo konkrečius atveju net ir analizuoti tokius įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nėra ir jokio faktinio pagrindo, nes jie proceso metu nebuvo skelbiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 dalyje nustatyta tvarka, o jų lyginti su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. kitų įrodymų kontekste dėl A. B. vaidmens jam inkriminuoto automobilio AUDI A6 vagystėje, nėra ir jokios galimybės, nes kitų įrodymų paprasčiausiai nėra.

Nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra grindžiama aptartų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, tačiau nė vienas iš visų anksčiau paminėtų įrodymų niekaip nepatvirtina A. B. kaltės dėl automobilio vagystės, o tik patvirtina patį automobilio vagystės faktą. Be to, toks abstraktus įrodymų, neva pagrindžiančių A. B. kaltę apkaltinamajame nuosprendyje, išdėstymas prieštarauja LAT 2003 m. birželio 20 d. senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytoms nuostatoms, keliamoms teisėto bei pagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Skundžiamame nuosprendyje paminėti įrodymai (kiekvienas atskirai ar jų visetas) niekaip nebuvo siejami su A. B. ar jo vienokiu ar kitokiu vaidmeniu jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Tas pats pasakytina ir dėl kitų skundžiamame teismo nuosprendyje be jokios analizės tik išvardytų įrodymų, t. y. grindžiant A. B. kaltę liudytojo V. M. parodymais, slapto sekimo protokolais, degalinių vaizdo kamerų padarytais įrašais, kadangi nė vienas iš šių byloje esančių įrodymų niekaip nepatvirtina A. B. vaidmens ar kitų kokių nors sąsajų su automobilio AUDI A6 vagyste. Nuosprendyje paminėtuose degalinių vaizdo įrašuose yra užfiksuoti tik K. R. su N. Š.. Slapto sekimo protokoluose (šiuo atveju net neaišku, kuriais slapto sekimo protokolais teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi) užfiksuotas tik A. B. judėjimas jau kitą dieną po vagystės, t. y. 2013-02-08. Šias aplinkybes, t. y. kas pareigūnui tapo žinoma iš slapto sekimo metu gautų duomenų, teisme patvirtino ir pareigūnas V. M.. Beje, šių slapto sekimo metu 2013-02-08 užfiksuotų aplinkybių, t. y. apie 2013-02-08 vykusį A. B. judėjimą, savo parodymuose neneigė nė pats A. B.. Tačiau pažymėtina, kad visos šios aplinkybės niekaip nepatvirtina A. B. dalyvavimo dieną prieš tai, t. y. 2013-02-07 įvykdytoje vagytėje. Todėl remtis tokiais abstrakčiais duomenimis grindžiant A. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nėra nei jokio teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau kitą dieną vykęs A. B. važinėjimasis su N. Š. ir K. R., nesėdint nė prie vieno automobilio vairo, neatliekant jokių kitų aktyvių veiksmų, negali būti net teoriškai būti siejamas su šio asmens vienokiu ar kitokiu vaidmeniu jam inkriminuotos vagystės padaryme.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikė, t. y. nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir tinkamai nevertino apeliacinės instancijos teisme atsiradusių įrodymų visų pirma jų leistinumo prasme, o tik po to jų liečiamumo prasme. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės netyręs ir nevertinęs byloje atsiradusių prisipažinimų surašymo aplinkybių, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 242 straipsnio nuostatas, nes jų negalėdamas tiesiogiai ištirti bylos nagrinėjimo teisme metu, vis tiek jais rėmėsi priimdamas skundžiamą teismo nuosprendį. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio galima spręsti, kad kaltinamojo K. R. parodymus, kuriuos šis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams vienos iš apklausų metu, teismas prilygino įrodymams, gautiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinės bylos Nr. 2K-206/2008, 2K-554/2006). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms remtis vieno iš kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie neva A. B. vaidmenį nusikaltimo padaryme nebuvo jokio įstatymų numatyto pagrindo, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pripažindamas tokią apklausą kartu su byloje esančiais nuoširdžiais prisipažinimais tinkamu, teisėtu bei patikimu įrodymu, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Kadangi skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytas nė vienas konkretus teisėtai gautas įrodymas, kurio pagrindu A. B. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos vagystės padarymo, o byloje esantys įrodymai skundžiamame teismo nuosprendyje tik abstrakčiai išvardyti, jų neanalizuojant, ir, juo labiau, nesiejant su konkrečiu A. B. vaidmeniu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl yra pagrindo tvirtinti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nors ir nenustatęs šių reikšmingų asmens kaltei aplinkybių, vis dėlto priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B., tuo šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 ir 5 d. numatytus imperatyvius įstatymo reikalavimus. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas iš esmės vien tik nuteistųjų K. R. bei N. Š. ikiteisminio tyrimo metu išgautais prisipažinimais, o visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės apsiribojo byloje esančių įrodymų išvardijimu, net nebandęs analizuoti, ar byloje esančių duomenų apskritai pakanka vertinti asmens kaltės klausimą, ar jie gauti įstatymo numatytu būdu iš įstatyme numatytų šaltinių, todėl yra pagrindo tvirtinti, kad teismas skundžiamame teismo nuosprendyje, be jokio teisėto pagrindo pripažindamas A. B. kaltu ir šiuo pagrindu nukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Šalies argumentai

Nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus apeliaciniu skundu prašo išteisinti N. Š. dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės 2012-08-13 ir 2013-02-07 automobilio „Audi A6“ vagystės metu sugadintų durelių ir užvedimo spynelių kvalifikavimo kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (nedidelės vertės turto sužalojimas). Teismas nepagrįstai pripažino N. Š. kaltu dėl 2012-08-13 26 000 Lt vertės automobilio „Volkswagen Transporter“, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), vagystės.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad šis automobilis buvo pavogtas du kartus: 1) laikotarpiu nuo 2012-08-13 22.00 val. iki 2012-08-14 9.30 val. iš Jūros g. 2 kiemo, Klaipėdos m., ir 2) 2012-08-14, apie 9.50 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės Švėkšnos mstl., Šilutės r. Tai, kad automobilis „VW Transporter“ buvo pagrobtas 2 kartus, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios įformintos procesiniais dokumentais: po šio automobilio vagystės iš Jūros g. 2 kiemo, Klaipėdoje, šis automobilis buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiojo atstovui R. Ž. 2012-08-14 Švėkšnoje, surašant automobilio grąžinimo R. Ž. pakvitavimą, kuriame jis nurodė: „automobilį gavau. Pretenzijų neturiu...“. Be to, dėl šio automobilio vagystės 2012-08-14 9.50 val. iš Švėkšnos mstl., Šilutės r., buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Visi įrodymai dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės, esantys byloje, yra susiję su šio automobilio antrąja vagyste iš Švėkšnos mstl., o ne su pirmąja iš Jūros g. 2 namo kiemo, Klaipėdoje. Todėl net, jeigu ir būtų galima laikyti, jog teismui pakako įrodymų pripažinti N. Š. kaltu dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės iš Švėkšnos mstl., jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuria nebuvo kaltinamas, ir tokiu būdu teismas išėjo už kaltinimo ribų. Nuteistojo gynėjas mano, kad įrodymai, patvirtinantys N. Š. kaltę dėl automobilio VW Transporter vagystės, yra nepatikimi ir nepakankami. Iš esmės tai yra tik liudytojo R. Ž. parodymai, kurie kelia pagrįstų abejonių (apklausiamas Šilutės r. PK policijos pareigūnų, nenurodė aplinkybių, kurias nurodė tik po ilgo laiko tarpo Klaipėdos AVPK ATPGTS pareigūnams ir kt.).

Toliau nuteistojo N. Š. gynėjo skundas grindžiamas tuo, jog teismo nuosprendyje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ vagystės metu N. Š., siekdamas patekti į automobilio vidų ir užvesti vagiamą automobilį, sugadino automobilio durų ir užvedimo spyneles ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą daiktą, t. y. padarė atskirą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. Su tokia teisine kvalifikacija nuteistojo gynėjas nesutinka. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad šie turto sugadinimai padaryti siekiant padaryti kitą, sunkesnę, nusikalstamą veiką, – automobilio vagystę ir todėl yra šios kitos (sunkesnės) veikos padarymo būdas, laikytina, kad automobilio vagystė apima spynelių sugadinimą ir šių veikų nereikia kvalifikuoti kaip atskirų nusikalstamų veikų. Taip pat gynėjas mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino N. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, – žalos, padarytos dėl automobilio „Audi A6“, vagystės, nes ši žala buvo atlyginta bendromis N. Š. ir K. R. artimųjų lėšomis. Todėl ta aplinkybė, jog pinigus nukentėjusiajam perdavė vienas asmuo, nereiškia, kad žalą atlygino tik vienas nusikalstamos veikos bendrininkas. Byloje yra pateiktas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad žala dėl automobilio „Audi A6“ vagystės atlyginta bendromis abiejų nusikalstamos veikos bendrininkų artimųjų lėšomis. Nuteistieji patys asmeniškai tai padaryti negalėjo, nes buvo suimti, t. y. izoliuoti nuo nukentėjusiųjų, ir veikti (atlyginti žalą) galėjo tik per savo artimuosius. Be to, teismas šios aplinkybės nuosprendyje net neaptarė, todėl manytina, kad tai, jog žala atlyginta bendrai, teismui tiesiog prapuolė iš akiračio. Taip pat nuteistojo gynėjas mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino N. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi dėl automobilio „Audi A6“ vagystės. Nėra pagrindo teigti, jog tai jis padarė tik dėl to, kad buvo prispirtas surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad byloje kaltinimą palaikantis prokuroras teismui pateikė odorologinę ekspertizę, patvirtinančią, jog automobilio „Audi A6“ buvo rastas N. Š. kvapas, tik po to, kad N. Š. davė parodymus, kuriuose prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, ir išreiškė apgailestavimą dėl savo nusikalstamų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroras šią ekspertų išvadą pateikė prieš pat teisminių įrodymų tyrimo pabaigą, nors ji buvo atlikta dar iki bylos perdavimo į teismą. Taigi byloje konstatuotini nesąžiningi prokuroro veiksmai, nes jais buvo pažeidžiama kaltinamųjų teisė į gynybą, šiuo atveju – teisė prieš teisminį bylos nagrinėjimą susipažinti su visa bylos medžiaga.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai individualizuotos bausmės. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jam, K. R., yra paskirta per griežta bausmė, todėl nuosprendis keistinas. Galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią pirmosios instancijos jam paskyrė, yra per griežta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi – dar ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, kurie iš esmės padėjo išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kadangi jis pats pirmasis iš bendrininkų davė parodymus apie tiriamus nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad jis, K. R., visiškai atlygino padarytą žalą dėl automobilio vagystės (BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taip pat neįvertino.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra neteistas, ir net nesvarstė galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str., numatančio, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo motyvų dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo nemotyvavo. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neindividualizavo jam, K. R., skiriamos bausmės, apsiribodamas lakonišku nurodymu, jog jam skirtina griežčiausia nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino K. R. asmenybės, jo šeiminės padėties, to, kad jis dirba pagal verslo liudijimą – turi nuolatinį ir legalų pajamų šaltinį ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartos aplinkybės jam leidžia taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas, kurios numato galimybę jam skirti net švelnesnes nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 253 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes.

Gautas nuteistojo gynėjo advokato M. Navicko atsikirtimas į prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus, kuriame nurodoma, kad prokuroro ir civilinio ieškovo T. E. atstovo advokato A. Galmino apeliaciniai skundai turėtų būti atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo turėtų likti nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovo advokato apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų ir jų advokatų apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovas prašo prokuroro ir jo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų ir jų advokatų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji ir jų advokatai prašo jų skundus tenkinti, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio ieškovo T. E. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų A. B., K. R. bei nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo

Pirmosios instancijos teismas N. Š., K. R. ir A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., padarymo, pagrobiant T. E. priklausantį automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išteisino nesant byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių jų kaltę. Apylinkės teismas iš pradžių nurodė, kad visų kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama tik pas A. B. ir K. R. rastais daiktais, vėliau nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo galima grįsti kaltinamųjų kaltę, yra liudyto V. R. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras apeliaciniame skunde padarė teisingą išvadą, jog apylinkės teismas šiuos įrodymus vertino atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas liudytojo V. R. parodymus atmetė, kadangi įrodymų tyrimo metu įsitikinti šio liudytojo parodymų patikimumu galimybės nebuvo, be to, pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių prieštaravimai, esantys parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apygardos teismas sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui yra savarankiškas įrodymų šaltinis bei kad nežymus nenuoseklumas liudytojo V. R. parodymuose nelaikytinas esminiu, paneigiančiu išteisintųjų kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl išteisintųjų A. B., N. Š. ir K. R. kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., padarymo, pagrobiant T. E. priklausantį automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini ir toliau pateikiami įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. M. ikiteisminiame tyrime davė parodymus, kad dalyvavo tiriant šią bylą, taip pat dalyvavo kratos metu, kai buvo paimti lagaminai iš A. B. garažo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. A. B. kratos metu pripažino, kad tai lagaminai iš pagrobto automobilio „VW Multivan“ ir sakė, kad „pasakys, kad juos pirko turguje ir jam nieko nebus“. Be to, K. R., taikant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės pagal teismo nutartį areštinėje, V. M. pripažino, kad trise, t. y. A. B., K. R. ir N. Š., pagrobė automobilį „VW Multivan“, tačiau nėra susitarę, kas prisiims kaltę dėl to (t. 3, b. l. 66–67). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepasisakydamas dėl šių liudytojo V. M. parodymų, buvo nenuoseklus. Tokia išvada darytina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išteisintųjų A. B., N. Š. ir K. R. kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį AUDI A-6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pabrėžė, kad apie įvykio aplinkybes duotais liudytojo V. M. parodymais netikėti teismui nėra pagrindo, nes jie objektyvūs, visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis.

Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausos metu davė parodymus, analogiškus V. M. parodymams, papildomai nurodė, kad kai A. B. garaže buvo rasti T. E. priklausantys daiktai, šis nė kiek nenustebo, tik paminėjo, kad „pasakys, jog pirko turguje“ (t. 8, b. l. 79–83).

Remiantis 2013-05-03 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis T. E. atpažįsta pagrobtus daiktus: 2 lagaminus, 2013-03-05 kratos metu rastus ir paimtus išteisintojo A. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir sportinę rankinę, 2013-02-26 kratos metu rastą ir paimtą iš išteisintojo K. R. automobilio (t. 1, b. l. 122–124). Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų pasisakė, kad pas N. Š. jokių daiktų nerasta, o A. B. nurodė, kad lagaminus į jo garažą atvežė K. R., kuris pripažino šį faktą, nurodydamas, kad tiek lagaminus, tiek sportinį krepšį nusipirko turguje, ir padarė išvadą, jog šie kaltinamųjų parodymai nepaneigti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu ir sprendžia, kad šie išteisintųjų A. B. ir K. R. parodymai paneigiami kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš K. R. automobilio paimtoje sportinėje rankinėje rasta kortelė su nukentėjusiojo T. E. asmens duomenimis.

2012-12-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. R. atpažįsta išteisintąjį N. Š. kaip asmenį, kurį matė sėdintį automobilyje „VW Bora“, kuris stovėjo šalia pagrobto automobilio „VW Multivan“, 2012-08-07, apie 16 val., iš karto po vagystės Baukštininkų k., Klaipėdos r. (t. 1, b. l. 147–149).

2013-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. R. atpažįsta išteisintąjį A. B. kaip asmenį, kurį matė 2012-08-07, apie 16 val., iš karto po vagystės Baukštininkų k., Klaipėdos r., nuo pagrobto automobilio „VW Multivan“ nuiminėjantį dviračių laikiklius (t. 1, b. l. 154–158).

2013-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. R. atpažįsta išteisintąjį K. R. kaip asmenį, kurį matė 2012-08-07, apie 16 val., iš karto po vagystės Baukštininkų k., Klaipėdos r., jis sėdėjo prie pagrobto automobilio „VW Multivan“ vairo (t. 1, b. l. 159–163).

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl anksčiau pateiktų 2012-12-27, 2013-02-04 ir 2013-02-04 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas V. R. atpažįsta N. Š., A. B. ir K. R., nurodė, kad galima abejoti tuo, jog liudytojas V. R., trumpai matęs visus kaltinamuosius prie pagrobto automobilio, praėjus nuo įvykio daugiau kaip pusei metų, atpažino pagal nuotraukas visus kaltinamuosius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas V. R. apklausos metu nurodė, kad 2012 metų pavasarį buvo pagrobtas jam asmeniškai priklausantis automobilis, dėl to jis bendraudavo su pareigūnais ir buvo suinteresuotas nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis, taip pat, kad po automobilio vagystės tiesiog tapo dėmesingesnis ir atkreipdavo dėmesį į įtartinus automobilius, asmenis, įtartinai besielgiančius ir, jo manymu, vertingą informaciją perduodavo pareigūnams. V. R. apklausos metu taip pat nurodė, kad 2012-08-07 pastebėtame automobilyje su vokiškais numeriais salone matėsi esant vaikiškų daiktų – vaikiška antklodė, žaislas. Jis suprato, kad tai šeiminis automobilis ir įtarimą sukėlė tai, kad prie jo matė jaunuolius, kurie nepanašūs į šeimas turinčius asmenis. Dėl šių aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad liudytojas V. R. į išteisintuosius A. B., N. Š. ir K. R. kreipė didesnį dėmesį nei į atsitiktinai sutiktus asmenis, todėl galėjo juos gerai įsidėmėti ir atpažinti praėjus net ir pusei metų po įvykio.

2013-01-03 ir 2013-02-06 gautose išteisintųjų K. R., A. B. ir N. Š. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse nustatyta (t. 1, b. l. 169, 183, 184–186), kad išteisintojo A. B. telefonas užfiksuotas 2012-08-07 12.47 Liepų g., t. y. netoli tos vietos, kur buvo pagrobtas automobilis „VW Multivan“ (Danės g. prie 19 namo, Klaipėdoje, vagystė nuo 12.20 val. iki 15.30 val.); išteisintojo N. Š. telefonas nuo 11.02 iki 12.41 užfiksuotas Danės g., netoli įvykio vietos, N. Š. bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Iš viso bendrauta 22 kartus.

Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K–539/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006 ir kt.), todėl apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl išteisintųjų A. B., N. Š. ir K. R. kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., padarymo, pagrobiant T. E. priklausantį automobilį „VW Multivan“, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina ir toliau pateiktus netiesioginius įrodymus, kurie įrodo A. B., N. Š. ir K. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

2013-10-07 Slapto sekimo protokolu nustatyta, kad K. R. bendrauja su N. Š., važinėja D. B. priklausančiu automobiliu „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdamas automobiliu nuolat sustodavo prie įvažiavimų į kiemus, stebėdavo automobilius, važinėdamas po prekybos centrų aikšteles stebėdavo iš paskos važiuojančius automobilius (t. 2, b. l.12–13).

2013-10-17 Slapto sekimo protokolu nustatyta, kad N. Š. važinėdamas automobiliu stebi aplinką, kitus automobilius (t. 2, b. l. 18–19).

2013-07-10 Specialisto išvadoje Nr. 30-19-JSI-251 konstatuota, kad tyrimui pateikti du metaliniai strypeliai (rakto šablonai), paimti 2013-02-26 kratos metu iš K. R. automobilio „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrankiai, pagaminti savadarbiu būdu, kurių paskirtis, panaudojant papildomą įrangą – laikiklį, yra išlaužti, prasukti automobilių durelių ir užvedimo spyneles bei užvesti automobilį (t. 4, b. l. 123–125).

2013-07-10 Specialisto išvadoje Nr. 30-19-JS1-250 konstatuota, kad tyrimui pateikti 2013-02-26 kratos pas A. B. namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimti trys įrankiai su juodomis rankenomis, yra veržliniai raktai, kurių vienas yra techniškai tvarkingas, pagaminti pramoniniu būdu vėliau juos apdorojant ir pakeičiant jų paskirtį, pritaikant prasukti spyneles su pusmėnulio formos rakto įvedimo ertmėmis, taip vadinamais „Abloj“ tipo atraktais (t. 4, b. l. 116–118).

2013-02-26 automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (naudotojas A. B.) apžiūros metu rasti ir paimti: A. A. priklausantis ir iš jos pagrobtas liudijimas Nr. 0184 bei raktų rinkinys su 15 pakabukų, kuriuose nurodyti objektų pavadinimai su tiksliais adresais (t. 4, b. l. 37–38).

Žemesnės instancijos teismas

2013-10-03 apžiūros protokolu apžiūrėti keturi automobilio „Mersedes-Benz“ variklio valdymo blokai (paimti iš A. B. garažo kratos metu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) su imobilizatoriaus blokais ir užvedimo lustais, lagamine esanti diagnostikos įranga automobiliams „Peugeot“, „Citroen“, įrenginys – lauko detektorius, skirtas aptikti ir lokalizuoti neviešos informacijos gavimo radijo spinduliuotės specialias technines priemones (radijo mikrofonus, telefoninius radijo retransliatorius, radijos stetoskopus, slaptas videokameras su radijo kanalu ir informacijos perdavimu, vaizdo iš PEVM monitoriaus per radijo kanalą perdavimo technines priemones, objektų judėjimo sekimo radijo signalus ir kt.) (t. 4, b. l. 134–135,138–141).

2013-06-04 apžiūros protokolu apžiūrėtos dvi USB laikmenos (kratos metu paimtos A. B. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) kuriose yra failai – „BMW OBD PROG“ su tekstu apie naujausią įtaisą raktų automobiliuose BMW 2005–2011 m. programavimui, videofailas su 1.50 min. įrašu apie OBD įtaiso panaudojimą automobilio BMW rakto programavimui, tekstas INSTRUKCIJA apie lusto priskyrimą automobiliams „Prietaisas koncerno PAS automobilių raktų programavimui“, dokumentas su pavadinimu „Honda Pult“ rusų kalba, kuriame yra informacija, kaip per 14 etapų užprogramuoti raktą, informacinis dokumentas „Sistema Volna“ apie prietaiso, skirto ypatingiems policijos skyriams ir kitoms spec. tarnyboms, kurioms reikalingas nepastebimas patekimas į automobilį įvairiais tikslias, naudojimo paskirtį, naudojimo instrukciją (t. 4, b. l. 162–186).

2013-05-10 LR ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių įrenginių pagrindinių parametrų patikrinimo protokolu Nr. (28.4)EPP-5 ir raštu dėl informacijos suteikimo konstatuota, kad pas K. R. asmens kratos metu paimtas įrenginys – radijo ryšio slopintuvas, skirtas radijo ryšio trukdymui (blokavimui), skleidžiant radijo trikdžius dažnių diapazonuose, kurie naudojami viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimui, tai yra skleidžia žalinguosius radijo trikdžius GSM, GSM-R, palydovinių radionavigacijos radijo ryšio įrenginių radijo dažnių juostose, todėl negali būti teikiamas į rinką ir naudojamas(t. 4, b. l. 147–151).

2013-05-10 Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių įrenginių pagrindinių parametrų patikrinimo protokolais Nr. (28.4) EPP-6, Nr. (28.4) EPP-7, Nr. (28.4)EPP-8 ir raštu dėl informacijos suteikimo konstatuota, kad iš A. B. kratos metu paimta radijo ryšio stotis „Midland“ CT 410, kurios serijinis numeris U09066283, „Kenwood“ TH-22A, CT 410, „Midland“ CT410 veikia mėgėjiškame ir platesniame radijo dažnių diapazone. Radijo mėgėjų veiklai naudoti radijo dažnius reikalingas leidimas. Tarnyba nedavė leidimo radijo mėgėjų veiklai ir leidimų naudoti radijo dažnius (t. 4, b. l. 147–148,152–157).

Iš Vilniaus teritorinės muitinės gauta medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip A. B. iš Baltarusijos piliečio siunčiasi diagnostikos prietaisą, skirtą automobilinio rakto perprogramavimui (t. 2, b. l. 91–104).

Kratos metu 2013-02-26 A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta įrankių kartotinė dėžė, pagal specialisto išvadą raktai, rasti pas A. B., skirti atgaminti reikalingą rakto šriftą, įkišus tokį rakto šabloną į spyną ir sukant jį sukuriama rakto šrifto kopija, pagal kurią galima pagaminti raktą (t. 4, b. l. 110–112).

Žemesnės instancijos teismas

Kompiuteryje HP, paimtame 2013-02-26 kratos metu pas A. B. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasta „Skype“ programa, kurioje yra 2009 m. „Skype“ įrašai su kitais „Skype“ vartotojais apie automobilio mikroschemos perskaitymą, kalbama apie kainas, kur pigiau, po to rašoma apie užvedimo prietaisą „Audi“ automobiliams, kaip jis naudojamas, po to kalbama apie „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių rakto nuskaitymo įrenginį, rašoma, kad galima prietaisą įdėjus į diagnostikos lizdą per 3 sekundes nuskaityti ir naudoti su kitu raktu (t. 4, b. l. 187).

Atsižvelgiant į aptartus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintųjų A. B., K. R. ir N. Š. kaltė, bendrininkų grupe padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., pagrobiant T. E. priklausantį automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. didelės vertės turtą, visiškai ir objektyviai įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B., K. R. ir N. Š. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., padarymo, pagrobiant T. E. didelės vertės turtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p., naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog N. Š., K. R. ir A. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, veikiant bendrininkų grupe, būtent:

Žemesnės instancijos teismas

N. Š., K. R. ir A. B. 2012-08-07, laikotarpiu nuo 12.20 val. iki 15.30 val., veikdami bendrininkų grupe, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Danės g.19, Klaipėdoje, vienam grupės nariui įsibrovus į automobilį, kitiems grupės nariams stovint ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė T. E. priklausantį 2003 m. laidos 13 000 eurų (44 850 Lt) vertės automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus: 159 eurų (548,55 Lt) vertės navigacijos įrenginį e-Trex 20, 150 eurų (517,75 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną HTC, 450 eurų (1 552,50 Lt) vertės žiūronus „Carl Zeiss Jena“, 49 eurų (169,05 Lt) vertės šaltkrepšį, 5 eurų (17,25 Lt) vertės vandens kanistrą, 20 eurų (69 Lt) vertės kišeninį žibintuvėlį „Mac Lite“, 10 eurų (34,45 Lt) vertės prausimosi reikmenų krepšį „Jack Wolfskin“, dvi vaikiškas kėdutes „Riomer“ viena 85 eurų, abi 170 eurų (586,50 Lt) vertės, medinę dėžę su žemėlapiais, kelionių vadovais ir viduje esančia juoda dėžė IKEA su maudymosi reikmenimis, bendra vertė – 100 eurų (345 Lt), 20 kompaktinių diskų su įrašais „Marc Knopfler“, „Konstatantin Wecker“, „Brother Urb“, kurių vienas 5 eurų vertės, iš viso 100 eurų (345 Lt) vertės, tris pliušinius žaislus kurių vieno vertė 15 eurų, iš viso 45 eurų (155,25 Lt) vertės, 40 eurų (138 Lt) vertės kelioninį medikamentų rinkinį, 20 eurų (69 Lt) vertės sportinę rankinę „Adidas“, 150 eurų (517,75 Lt) vertės rankinėje buvusį vyrišką apatinį trikotažą ir rūbus, 200 eurų (690 Lt) vertės striukę „Mauntain Eouipment“, 130 eurų (448,50 Lt) vertės striukę KAIKJALLA, 190 eurų ( 655,50 Lt) vertės striukę, 60 eurų (207 Lt) vertės lagaminą „Lufthansa“ su įvairiais 540 eurų (1 863 Lt) vertės moteriškais rūbais, 90 eurų (310,05 Lt) vertės lagaminą „Samsonite“, su 310 eurų (1069,50 Lt) vertės vaikiškais rūbais mergaitei, 40 eurų (138 Lt) vertės raudoną lagaminą su jame buvusiais 360 eurų (1 242 Lt) vertės vaikiškais rūbais mergaitei, 30 eurų (103,50 Lt) vertės mėlyną lagaminą berniukui su jame buvusiais 270 eurų (931,50 Lt) vertės vaikiškais rūbais, 25 eurų (86,25 Lt) vertės pagalvę, 600 eurų (2 070 Lt) vertės baltos spalvos medvilninį maišelį su palapinės prieangiu, ant automobilio galinės dalies buvusį 600 eurų (2 070 Lt) vertės vyrišką dviratį GIANT, moterišką 700 eurų (2 415 Lt) vertės dviratį HERKULES, 450 eurų (1 525,50 Lt) vertės vaikišką dviratį, 200 eurų (690 Lt) vertės vaikišką dviratį HERCULES, 550 eurų (1 897,50 Lt) vertės dviračių laikymo įrenginį, priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su viduje esančia 2 500 eurų (8 625 Lt) vertės kelionine virtuvės įranga, priekaboje buvusį 150 eurų (517,75 Lt) vertės mėlyną kelioninį miegmaišį, 200 eurų (690 Lt) vertės mėlyną moterišką miegmaišį, 150 eurų (517,75 Lt) vertės šviesiai mėlyną miegmaišį „Deuter“, 250 eurų (862,50 Lt) vertės tamsiai mėlyną miegmaišį „Carintia“, 150 eurų (517,75 Lt) vertės tamsiai raudoną miegmaišį „Deuter“, 5 termoizoliacinius kilimėlius, kurių vieno vertė 100 eurų, iš viso 500 eurų (1 725 Lt) vertės, 4 kempingo kėdes, kurių vienos vertė 20 eurų, iš viso 80 eurų (276 Lt) vertės, 10 eurų (34,50 Lt) vertės pilkos spalvos kėdę, 40 eurų (138 Lt) vertės aliuminio stalą, 250 eurų (862,50 Lt) vertės palapinę nuo uodų „Black Tump“, 50 eurų (172,50 Lt) vertės įrankių dėžę iš aliuminio su įrankiais, virvėmis, 5 eurų (17,25 Lt) vertės raudoną krepšį prekėms „SUPER BRUGSEN“, kempingo virtuvę su įvairiais melamino puodeliais, lėkštėmis, dubenimis, stalo įrankiais IKEA, nerūdijančio plieno puodų rinkiniu, keptuve IKEA365+, kavinuku „Glas“, IKEA samčiu, dideliu šaukštu nerūdijančio plieno ir plastmasės, bendros 150 eurų (517,75 Lt) vertės, 10 vienetų įvairių rankšluosčių, kurių vieno vertė 6 eurai, iš viso 60 eurų (207 Lt) vertės, 40 eurų (138 Lt) vertės pilkos spalvos rankšluostį, 5 eurų (17,25 Lt) vertės dvi poras rankų plūdžių, 80 eurų (276 Lt) vertės vaikišką dviračio sėdynę „Riomer Jockey“, 10 eurų (34,50 Lt) vertės grilį su medžio anglimi, 50 eurų (172,50 Lt) vertės moteriškus sandalus KENN, 50 eurų (172,50 Lt) vertės vaikiškus batus iškyloms LOWA, 50 eurų (172,50 Lt) vertės vonios šlepetes, 20 eurų (69 Lt) vertės maišelį vandeniui „Globetrotter Dresdenas“, 20 eurų (69 Lt) vertės du lininius maišus su neskalbtais rūbais, 30 eurų (103,50 Lt) vertės raudoną piniginę su joje buvusiais 150 eurų grynaisiais (517,75 Lt vertės). Tokiu būdu N. Š., K. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė T. E. priklausančio turto, kurio vertė 24 863 eurai (85 777,35 Lt).

Pripažinus A. B., K. R. ir N. Š. kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., sprendžiamas bausmės paskyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B., K. R. ir N. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, nukentėjusiojo T. E. pažeistų interesų atkūrimas baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis geriausiai pasireikštų realiai užtikrinus nukentėjusiojo T. E. teisę gauti A. B., N. Š. ir K. R. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad kaltinamiesiems paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, minėtos T. E. teisės įgyvendinimas labai pasunkėtų arba ši nukentėjusiojo teisė išvis liktų neįgyvendinta, todėl yra grėsmė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. įtvirtintas vienas iš bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimas – nukentėjusiojo interesų prasme liktų neįgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas ne kaip statiškas, o labai dinamiškas procesas (kasacinė nutartis Nr. 2K-432/2014), konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. B., N. Š. ir K. R. gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Teisėjų kolegija mano, kad A. B., N. Š. ir K. R. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. jiems skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. bauda.

Dėl automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo

Prokuroras apeliacinio skundo dalį dėl AB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. dėl vagystės, patikėjo jo gynybine versija, kad jis sekimo įrenginį rado išmestą automobilių laužyne, tačiau teismas neįvertino to, kad 2012-02-26 pas A. B. kratos metu surastas sekimo įrenginys FM 4100 pagal UAB „Deltonika“ raštą buvo veikiantis, taigi A. B. pasiteisinimas, kad jis tinkamą naudoti įrenginį rado išmestą į laužyną, yra nelogiškas ir nukreiptas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pavogto automobilio detalės suradimas pas asmenį gali leisti manyti, kad asmuo susijęs su minėta vagyste, tačiau nesant kitų įrodymų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent A. B. šį automobilį ir pavogė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir atsižvelgus į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad pas A. B. surastas įrenginys iš pavogto AB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“ buvo veikiantis, bei į anksčiau nuosprendyje aptartus netiesioginius įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent A. B. padarė šią nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad A. B. pagrobė AB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., todėl nuteisti A. B., remiantis prokuroro apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų nepakanka A. B. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama A. B. kaltė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., padarymo, pagrobiant automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra kratos metu pas A. B. rasti daiktai – dujinis pistoletas, mobilusis telefonas, navigacijos prietaisas „Garmin“, kuriuos nukentėjusysis atpažino kaip pavogtus kartu su jo automobiliu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad mobiliojo ryšio telefonu, be A. B., naudotųsi ir nukentėjusysis bei kad nebuvo galimybės apžiūrėti nukentėjusiajam grąžinto navigacijos prietaiso „Garmin“. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog duomenys, kad mobiliojo ryšio telefonu, be A. B., naudotųsi ir nukentėjusysis R. Ž., byloje neišsaugoti dėl objektyvių priežasčių, nes elektroninių ryšių subjektai turi pareigą 6 mėnesius saugoti duomenis apie įvykusius elektroninius ryšius, tačiau automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „SAMSUNG“ buvo pagrobtas 2012-08-13, o pas A. B. kratos metu rastas 2013-02-26, t. y. praėjus įstatymo numatytam duomenų saugojimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais prokuroro teiginiais, tačiau nurodo, kad objektyvus negalėjimas patvirtinti tam tikrų aplinkybių buvimą baudžiamojoje byloje savaime nesuponuoja šių aplinkybių buvimo.

Apygardos teismas papildomai nurodo, kad nukentėjusysis R. Ž. dėl dujinio pistoleto „Valtro“ nurodė, kad jį įsigijo Naikupės g. esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau iš jos gautas atsakymas, kad toks ginklas šioje parduotuvėje nebuvo parduotas. Vėliau nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad šį ginklą įsigijo Rietavo turguje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pas A. B. kratos metu paimto navigacijos prietaiso atmintis, pagal gamintojo duomenis, yra tik 2 GB, o ne 16 GB, kaip buvo nurodęs nukentėjusysis.

Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad R. Ž. parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes davė kaip liudytojas, t. y. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o vėliau šiuos parodymus patvirtino atpažindamas jam pateiktus daiktus ir nurodydamas požymius, pagal kuriuos juos atpažino, todėl šio liudytojo parodymais suabejoti ir juos atmesti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. įtvirtintą teisės normą, kuri numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, nesutinka su tokiu prokuroro vertinimu ir mano, kad aplinkybė, jog liudytojas yra prisaikdintas, savaime nesuponuoja parodymų patikimumo.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., konstatuoja, kad dėl aptarto baudžiamosios bylos įrodymų prieštaringumo šie įrodymai kartu su kitais baudžiamosios bylos įrodymais – liudytojų V. M. parodymais, kad A. B. ir N. Š., taikant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės pagal teismo nutartį areštinėje, jam pripažino pagrobę automobilį „VW Transporter“, tačiau nėra susitarę, kas prisiims kaltę dėl to, taip pat liudytojos V. B. teisme duotais parodymais, kuriais ji patvirtino liudytojo V. M. parodymus bei anksčiau nurodytais netiesiogiai su baudžiamosios bylos epizodais susijusiais įrodymais, nelaikytini pakankamais A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 178 str. 3 d., pagrobiant automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

N. Š. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus apeliaciniu skundu ginčija N. Š. nuteisimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad šis automobilis buvo pavogtas du kartus: 1) laikotarpiu nuo 2012-08-13 22.00 val. iki 2012-08-14 9.30 val. iš Jūros g. 2 kiemo, Klaipėdos m., ir 2) 2012-08-14, apie 9.50 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės Švėkšnos mstl., Šilutės r. Apeliantas teigia, kad visi įrodymai dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės, esantys byloje, yra susiję su šio automobilio antrąja vagyste iš Švėkšnos mstl., o ne su pirmąja iš Jūros g. 2 namo kiemo Klaipėdoje, todėl net jeigu ir būtų galima laikyti, jog teismui pakako įrodymų pripažinti N. Š. kaltu dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės iš Švėkšnos mstl., jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuria nebuvo kaltinamas, ir tokiu būdu teismas išėjo už kaltinimo ribų.

Apeliacinis teismas nesutinka su tokia advokato pozicija ir nurodo, kad nukentėjusysis R. Ž. liudytojo apklausos metu paaiškino, kad 2012-08-14 tėvas pranešė, jog mato pro langą jo naudojamą automobilį, ir išsiaiškino, kad automobilis pavogtas iš Klaipėdos. Tėvas savo automobiliu užstatė jo naudojamą automobilį, kad jis neišvažiuotų. Jis iš karto sėdo į kitą transporto priemonę ir važiavo į Švėkšną, pakeliui skambino į policiją bendruoju pagalbos telefonu ir policija tiesiogiai atvyko į Švėkšną prie automobilio. Tik apžiūrėjus specialistams jis pats galėjo patekti į automobilį. Jis su savimi turėjo automobilio raktą, tad pats atrakino automobilį pulteliu. Tiesiog pareigūnų automobilyje iš jo buvo priimtas pareiškimas apie automobilio vagystę, buvo apklaustas kaip liudytojas, pripažintas nukentėjusiuoju, pasirašė pakvitavimą, kad atgavo automobilį. Atlikus šiuos veiksmus jis bandė užsivesti automobilį, tačiau užvesti nepavyko. Šilutės policijos pareigūnai išvyko, jis palikęs automobilį toje pačioje vietoje, kur jis ir buvo apžiūrėtas, ruošėsi su savo tėvu automobilį tempimo būdu pargabenti į Klaipėdą, ir minėtoje vietoje automobilį paliko apie 40 minučių. Po šio laiko jis maždaug 500 metrų atstumu nuo automobilio išlipo iš kitos transporto priemonės, ėjo link automobilio ir sustojo prie meistrų, dirbančių privačiame garaže, ir kreipėsi dėl galimybės padėti užvesti automobilį. Jis kalbėjosi su jais ir jau pasisukus eiti link automobilio pamatė, kad automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja iš stovėjimo vietos ir pasuka link jo buvimo vietos. Jis ėmė bėgti link automobilio. Likus iki automobilio 10–15 metrų atstumui matė, kad vairuotojas jį pastebėjo. Jis pradėjo manevruoti, metėsi į šonus ir pro jį pravažiavo mažiau nei 1 metro atstumu (t. 2, b. l. 148–149).

Atsižvelgiant į šias liudytojo R. Ž. nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas du kartus nebuvo, nes iš to, kas išdėstyta, matyti, kad net ir suradus automobilį dėl susiklosčiusių aplinkybių jis faktiškai nebuvo paimtas iš neteisėto nuteistojo N. Š. valdymo, todėl apelianto motyvai, jog teismas išėjo iš kaltinimo ribų, yra nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Apeliantas taip pat mano, kad įrodymai, patvirtinantys N. Š. kaltę dėl automobilio „VW Transporter“ vagystės, yra nepatikimi ir nepakankami, nes iš esmės tai yra tik liudytojo R. Ž. parodymai, kurie kelia pagrįstų abejonių (apklausiamas Šilutės r. PK policijos pareigūnų, nenurodė aplinkybių, kurias nurodė tik po ilgo laiko tarpo Klaipėdos AVPK ATPGTS pareigūnams ir kt.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad papildomų aplinkybių nurodymas nelaikytinas prieštaravimais ir liudytojo parodymų savaime nedaro nepatikimų ar nepakankamų. Apygardos teismas sprendžia, kad N. Š. kaltinantys liudytojo R. Ž. parodymai yra nuoseklūs ir kartu su kitais baudžiamosios bylos tiesioginiais įrodymais (2013-02-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu R. Ž. atpažįsta N. Š. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „VW Trasnporter“. (t. 2, 155–159), 2013-05-08 Asmens parodymo protokolu nukentėjęs R. Ž. atpažįsta N. Š. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „VW Trasnporter“ (t. 2, b. l. 160–162), 2013-02-26 N. Š. priklausančio automobilio „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo rastas ir paimtas srovės perjungiklis, kurį vėliau atpažino R. Ž. kaip buvusį pagrobtame automobilyje) bei anksčiau aptartais netiesioginiais baudžiamosios bylos įrodymais N. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai įrodyta, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta.

Dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo

A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus jis atliko jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, koks buvo jo vaidmuo realizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. dispozicijoje nurodytą objektyviąją pusę. Taip pat tai, kad teismo motyvuojamoje dalyje pacituotos išvados, t. y. kad jis, A. B., buvo jam inkriminuotos automobilio vagystės vykdytojas, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytai išvadai, kurioje nurodyta, kad A. B. vaidmuo pasireiškė tik stovėjimu šalia automobilio AUDI A6 ir aplinkos stebėjimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad N. Š., K. R. ir A. B. 2013-02-07, apie 00.11 val., veikdami bendrininkų grupe, Alksnynės g. 15-o namo kieme, Klaipėdos m., A. B. ir K. R. stovint šalia automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, N. Š. su iš K. R. gautu prietaisu atrakino automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines automobilio dureles, atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, po to prietaisu užvedė automobilio variklį, sulaužydamas užvedimo spynelę, ir nuvažiavo, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus A. B. atliko jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, neatitinka tikrovės.

Apeliacinis teismas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. B. veiksmai, pagrobiant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuotini kaip vykdytojo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1–3 d. nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų. Atsižvelgiant į automobilio vagystės mechanizmo specifiką, kad darant šį nusikaltimą dažniausiai užtenka, jog veikos padarymo metu nusikaltimo dalyką tiesiogiai veiktų vienas kaltininkas, o kitų kaltininkų tiesioginis poveikis nusikaltimo dalykui dažniausiai nepasireikštų sinergija, tačiau galėtų netgi apsunkinti efektyvų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių realizavimą, bei tai, kad A. B. kartu su K. R., N. Š. atrakinant automobilį, laužant užvedimo spynelę, stovėjo šalia automobilio, taip pat tai, kad dalyvavo pagrobtą automobilį gabenant į Švėkšną, vėliau į Saugas (t. 3, b. l. 66–69), negalima pritarti apelianto pozicijai, kad net ir tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu būtų buvę nustatyta, kad jis, A. B., atliko skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytus veiksmus, tai tokie jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip padėjėjo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija ir tuo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis N. Š. ir K. R. prisipažinimais, kurie, be kita ko, kaltina ir A. B., nes šių prisipažinimų aplinkybes, kaltinančias A. B. pagrobus automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), N. Š. ir K. R. paneigė teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl šie prisipažinimai, grindžiant A. B. kaltę, nelaikomi savarankišku įrodymu ir vertintini tik esantiems baudžiamosios bylos įrodymams patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti teiginiai, kad K. R., N. Š. ir A. B. įvykdyta nusikalstama veika, pavagiant automobilį AUDI A6, visiškai įrodyta K. R. ir N. Š. prisipažinimais bei anksčiau aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, priešingai nei teigia apeliantas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo A. B. kaltės, pirmiausia vadovavosi nuteistųjų K. R. ir N. Š. prisipažinimais. Nuteistieji K. R. ir N. Š. savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, pagrobiant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, todėl šie įrodymai, vertinant nuteistųjų N. Š. ir K. R. kaltę, laikytini savarankiškais įrodymais.

Pastebėtina, kad nuteistojo A. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina pirmosios instancijos teismo nurodyti liudytojo V. M. parodymai (t. 3, b. l. 66–69), slapto sekimo protokolas (t. 2, b. l. 27–29), degalinės „Statoil“ vaizdo įrašas (t. 3, b. l. 86–87), atitinkantys nuteistųjų N. Š. ir K. R. prisipažinimuose išdėstytas aplinkybes, jog nuteistasis A. B. dalyvavo pagrobiant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 126; t. 6, b. l. 77) bei logine grandine su šiais įrodymais susieti anksčiau nurodyti netiesioginiai baudžiamosios bylos įrodymai.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nuteistojo A. B. parodymai apie tai, jog jis nežinojo, kad automobilis „Audi A6“ vogtas, kai į Šilutę važiavo nusipirkti rūkytos žuvies, kurios taip ir nenusipirko, o automobilį „Audi A6“ paliko neprivažiavę iki Šilutės ir kitu automobiliu sugrįžo į Klaipėdą, vertintini kaip A. B. pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo A. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrobiant automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įrodyta, todėl apelianto skundas atmestinas.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. taikymo

Nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės metu sugadintų durelių ir užvedimo spynelių kvalifikavimo kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį N. Š. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. Š. kaltu pagrobus automobilius „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika nepatenka į nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sudėtį, todėl kvalifikuotina atskirai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nuteistojo N. Š. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atliktos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., kuris numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, bendrintinos apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. Š. paskirtą bausmę už automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą (BK 178 str. 2 d.) apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta už nedidelės vertės turto sugadinimą, automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu (BK 187 str. 3 d.), analogiškai paskirtą bausmę už automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą (BK 178 str. 2 d.) apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta už nedidelės vertės turto sugadinimą, automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu (BK 187 str. 3 d.), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir ši ginčijamo nuosprendžio dalis yra teisėta bei pagrįsta.

Dėl bausmės, lengvinančių aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės

Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmė, kurią pirmosios instancijos teismas jam paskyrė, yra per griežta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi – dar ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, kurie iš esmės padėjo išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kadangi jis pats pirmasis iš bendrininkų davė parodymus apie tiriamus nusikaltimus, be to, jis visiškai atlygino padarytą žalą dėl automobilio vagystės, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taip pat neįvertino. Nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus apeliaciniame skunde ginčija tapačių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p.) nepripažinimą.

Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės padarytą žalą bendrai atlygino nuteistųjų K. R. ir N. Š. artimieji (t. 9, b. l. 12), tačiau konstatuotina, kad net ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p. numatytą lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei į tai, kad nuteistiesiems buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad byloje kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pasisakydamas dėl kaltinamiesiems skiriamos bausmės, pažymėjo, kad dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės padaryta žala atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų motyvus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepagrįsto netaikymo ir sprendžia, kad, nepaisant to, kad, kaip nurodo nuteistojo N. Š. gynėjas apeliaciniame skunde, kaltinimą palaikantis prokuroras teismui pateikė odorologinę ekspertizę, patvirtinančią, jog automobilyje „Audi A6“ buvo rastas N. Š. kvapas, tik po to, kad N. Š. davė parodymus, kuriuose prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tiek nuteistasis N. Š., tiek nuteistasis K. R. prisipažino dėl „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės prispirti byloje surinktų įrodymų. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistieji N. Š. ir K. R., baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčijo savo prisipažinimuose, kurių pagrindu apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti N. Š. ir K. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., nurodytas aplinkybes, paaiškindami, jog A. B. „Audi A6“ grobime nedalyvavo, prisipažinimuose apkalbėjo A. B. dėl to, kad pareigūnas V. M. žadėjo paleisti iš suėmimo.

Prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės taip pat atmestini, nes, kaip nurodyta toliau nuosprendyje, organizuotos grupės požymių nuteistųjų A. B., N. Š. ir K. R. veikose nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajam K. R. griežtinti pirmosios instancijos teismo paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., padarymo, nes, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, K. R. anksčiau nėra teistas, visiškai pripažino, kad neteisėtai įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra pagrįstos ir teisingos, atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems buvo taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams, sprendžia, kad siekiant įgyvendinti anksčiau nuosprendyje aptartą bausmės paskirtį, nuteistiesiems taikytina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

Dėl organizuotos grupės

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistieji A. B., N. Š. ir K. R. nuskalstamas veikas padarė organizuota grupe. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Pastovumas, tai dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-230/2011).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nors apie rengimąsi ir jo pobūdį N. Š., A. B. ir K. R. parodymų nedavė, savaime aišku, kad rengimasis buvo ir jis tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad pas nuteistąjį A. B. rasta įvairios diagnostinės įrangos, skirtos automobilių užvedimui, raktų priprogramavimui, informacijos apie policijos taikomas neviešo pobūdžio priemones, jų montavimą, taip pat technikos, galinčios blokuoti priemones, kurios skirtos neviešos informacijos rinkimui (tai policijos taikomas priemones), taip pat pas nuteistuosius A. B. ir K. R. rasti raktų komplektai, pagaminti nepramoniniu būdu, skirti automobilių durelių ir užvedimo spynelių prasukimui, pas kaltinamuosius buvo rasta ir paimta įvairios kompiuterinės technikos, vaizdo ir ryšio priemonių, nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su automobilių „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimu. Taip pat atmestinas prokuroro teiginys, kad nuteistieji pagrobtus automobilius dviese lydėdavo, nes baudžiamosios bylos medžiagoje dėl automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo tokių įrodymų nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad nuteistieji N. Š., A. B. ir K. R. nusikalstamas veikas, pagrobiant automobilius „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė organizuota grupe.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu prašo tenkinti T. E. pareikštą civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis T. E. civiliniu ieškiniu iš nuteistųjų A. B., N. Š. ir K. R. prašo priteisti 24 723 eurų (85 432,63 Lt) turtinės ir 2896,20 eurų (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad anksčiau išdėstytais motyvais nuteistųjų A. B., N. Š. ir R. R. kaltė, pagrobiant T. E. priklausantį didelės vertės turtą – automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įrodyta.

T. E. civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas pagrobtų daiktų verčių sąrašu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. E. nurodomos pagrobtų daiktų vertės laikytinos atitinkančiomis daiktų rinkos kainas, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis nemažintinas, todėl solidariai iš A. B., N. Š. ir R. R. T. E. priteistinas 24 723 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas.

T. E. civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, kaip matyti iš pateiktų teisės normų turinio, neturtinės žalos dydis yra subjektyvus kriterijus, visais atvejai vertinamas pagal bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su civilinio ieškovo atstovo advokato A. Galmino teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, jog T. E. netekęs savo turto patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, didelius sunkumus, sukrėtimą taip pat patyrė jo šeima. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad civilinio ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis – 2 896,20 eurų (10 000 Lt) – neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl jis mažintinas ir civiliniam ieškovui solidariai iš A. B., N. Š. ir R. R. priteistinas 1 000 eurų (vieno tūkstančio) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 p., 3 d., 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 4 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus bei nuteistųjų K. R. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. E. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį iš dalies pakeisti.

Panaikinti N. Š., K. R., A. B. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl T. E. didelės vertės turto vagystės.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. E. 86 007,52 civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

N. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., dėl T. E. didelės vertės turto vagystės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 Eur) dydžio bauda ir, visiškai jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio baudą.

Taikyti N. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3 d., 4 d., N. Š. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniams ieškovams T. E. ir R. Ž. nusikaltimais padarytą šiuo nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., dėl T. E. didelės vertės turto vagystės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio bauda, ir visiškai jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio baudą.

Taikyti K. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3, 4 dalimis, K. R. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniam ieškovui T. E. nusikaltimu padarytą šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., dėl T. E. didelės vertės turto vagystės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme – 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio bauda ir, visiškai jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, ir 200 (dviejų šimtų) MGL (7 530 eurų) dydžio baudą.

Taikyti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3, 4 dalimis, A. B. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniam ieškovui T. E. nusikaltimu padarytą šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Civilinio ieškovo T. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš nuteistųjų N. Š., K. R. ir A. B. 24 723 eurus turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuteistiesiems per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas