Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-808-800/2015 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui P. B., trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“, institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

bylos nagrinėjimo metu šalys 2014-11-19 teismui pateikė tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

P. B. kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ buvo žinoma apie P. B. ir J. B. santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, tai patvirtina ir faktas, kad UAB „Medicinos bankas“ byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Kaip mini UAB „Medicinos bankas“ apeliaciniame skunde, santuokos nutraukimo byloje jis aktyviai dalyvavo kaip trečiasis asmuo, pateikė atsiliepimą į prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, kuriame nurodė, kad nesutinka su sutuoktinių nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo ir sūnaus išlaikymo skyrimo tvarka, kadangi ji pažeidžia kreditoriaus interesus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų - nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis).P. B. galimybės išlaikyti sūnų periodinėmis išmokomis yra ribotos, kadangi P. B. šiuo metu gyvena Rusijos Federacijoje, į Lietuvą sugrįžti neketina. Išlaikymo priteisimas P. B. priklausančiu turtu, t.y. 1/3 dalimi buto su rūsiu (adresu: (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi pastatų (adresu: (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalimi žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini)) geriausiai atitinka nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi jis gyvena su motina J. B., kuriai priklauso likusi dalis to paties turto. Panaikinus Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 sprendimą ir pakeitus P. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo formą, P. B. skolos kreditoriui išieškojimas būtų nukreiptas į minėtą turtą, tokiu atveju, nepilnametis vaikas būtų paliktas be gyvenamojo būsto, taip pažeidžiant ne tik prioritetinę nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau ir kitas nepilnamečio vaiko teises. Kauno apylinkės teismas atsižvelgęs tiek į kreditoriaus, tiek į nepilnamečio interesus, ir tenkinęs P. B. ir J. B. prašymą bei patvirtinęs pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė prioritetiškai ginti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, tokiu būdu nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą.Kadangi P. B. nuolatinių pajamų neturi, šiuo metu gyvena Rusijos Federacijoje, galimybė išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokant periodinėmis išmokomis yra apsunkinta. Tačiau P. B. turi nekilnojamojo turto, kurį priteisus nepilnamečiam sūnui kaip išlaikymą, būtų tenkinami nepilnamečio vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pažymėta, kad kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, teismas priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Kauno apylinkės teismui 2015-01-30 sprendimu patvirtinus pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisus P. B. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, yra geriausiai tenkinami nepilnamečio vaiko interesai, teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti.Šiuo atveju, skirtingai negu teigia apeliantas, Kauno apylinkės teismas priimdamas 2015-01-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-808-800/2015, neperžengė byloje pareikštų reikalavimų ribų. Minėtu sprendimu Kauno apylinkės teismas patvirtino J. B. ir P. B. pateiktą sutartį dėl santuokos teisinių pasekmių, t. y. padarė tai, ko bylos nagrinėjimo ribose prašė pareiškėjai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. B., atstovaujama advokato Kęstučio Jonaičio, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti ieškovės naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nustatyta, kad atsakovas jau kurį laiką neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui M. B. - atsakovo išlaikymo skola sūnui (už praeitį) sudaro 4633,92 Eur (16.000 Lt). Remiantis bylos duomenimis taip pat matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga: atsakovas yra didele apimtimi (asmeniškai) įsiskolinęs apeliantui UAB „Medicinos bankas“ (skolos suma siekia 100.434,66 Eur), o vienintelio atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančio santuokoje įgyto turto vertė sudaro tik 9.874,30 Eur (ką patvirtina į bylą pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas pastovių darbo santykių neturi, be to, didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje (kur gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi), o Rusijoje, kas taip pat ženkliai apsunkina išlaikymo sumų išieškojimo iš atsakovo galimybes.Patvirtindamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo ir dengtino išlaikymo įsiskolinimo formą, Kauno apylinkės teismas pagrįstai prioritetą suteikė ne atsakovo kreditoriaus - apelianto UAB „Medicinos bankas“, o būtent atsakovo nepilnamečio sūnaus interesams. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas tiek imperatyviomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.Nepagrįstas apelianto argumentas, neva pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą nuspręsdamas ne tik dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo klausimų bet ir dėl apelianto kreditorinio reikalavimo į atsakovą patenkinimo iš atsakovo turto galimybių. Priešingai apelianto teiginiams, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišėjo iš byloje pareikštų reikalavimo ribų, dėl jokių apelianto teisių ir pareigų nesprendė, o galimybes iš atsakovo turto padengti vaiko išlaikymo skolą ir įsipareigojimo kreditoriui (apeliantui) sumą palygino motyvaciniais tikslais, pagrįsdamas prioriteto vaiko išlaikymui suteikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui pareiškėjų vaikui priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo formos.

Kauno apylinkės teismas 2015-01-30 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru jų pareiškimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nustatė, kad P. B. nepilnamečio sūnaus M. B. naudai 16000 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir sūnaus išlaikymą iki pilnametystės skiria sekančia forma: P. B. atitenkančiu turtu -1/3 dalimi buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), po 1/2 dalis pastatu/statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), ir periodinėmis išmokomis po 320 Lt per mėnesį iki sūnaus M. B. pilnametystės, pinigus sumokant į J. B. sąskaitą, paskiriant J. B. nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui priteisto nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Apeliantas UAB „Medicinos bankas“ su tokia priteisto išlaikymo forma nesutinka, kadangi, jo vertinimu, yra pažeidžiami atsakovo P. B. kreditoriaus interesai.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu teismas šalių susitarimu padalino turtą sekančiai: 1) J. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka turtas – 2/3 dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini),1/2 dalį pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1181 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Audi 80 AVANT. 2) P. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka turtas ir skolinė prievolė – 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1181 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Kauno apygardos teismo 2012-12-28 sprendimo (c.b. Nr. 2-1047-343/2012) pagrindu kylanti 346.780,81 Lt skolinė prievolė UAB „Medicinos bankas“ naudai priskirta asmeniškai atsakovui P. B.. Taigi, nustatyta, kad ta pačia atsakovui P. B. paskirta turto dalimi teismas priteisė šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą, kuris yra 16.000,00 Lt.

Nustatyta, kad apeliantas UAB „Medicinos bankas“ 2006 m. liepos 19 d. UAB „Gaseda“ suteikė 426.901 Eur dydžio kreditą, už kurio tinkamą įvykdymą laidavo P. B.. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1047-343/2012 iš P. B. UAB „Medicinos bankas“ naudai priteista 86.886 Eur negrąžinto kredito ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės P. B. turto atžvilgiu, kurios buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Vykdant šią teismo nutartį antstolė areštavo P. B. vardu registruotą turtą, tačiau turto nepakako apelianto interesams užtikrinti, todėl 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19977-713/2011 padalintas pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas (b. l. 20).

Ieškovė J. B. teismui pateiktame ieškinyje (b. l. 7) nurodė, kad sutuoktinių sūnus yra mokyklinio amžiaus, todėl siekiant užtikrinti visavertį vaiko vystymąsi, dalyvavimą užklasinėje veikloje, atsakovas turėtų vaikui skirti kas mėnesį po 500 Lt išlaikymą savo sūnui. Šalims nuo 2011 m. sausio pradėjus gyventi skyrium, atsakovas P. B. išlaikymui lėšų neteikė, todėl ieškovė paskaičiavo atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kas sudaro 16.000 Lt, o skaičiuojant vaikui išlaikymą iki jo pilnametystės (nuo 2015-05-19 iki 2022-09-28), susidaro 49.500 Lt, todėl bendra atsakovo sūnui mokėtina išlaikymui suma yra 65.500 Lt (b. l. 8). Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistino nekilnojamojo turto vertė sudaro 34.090 Lt, kuri nėra pakankama visiškai padengti vaiko išlaikymą iki pilnametystės, todėl prašė priteisti iš atsakovo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir papildomai periodinėmis išmokomis po 320 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b. l. 9). Vėliau, šalims pateikus teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokia pati išlaikymo forma įtraukta į sutarties 4 punktą, kurią teismas sprendimu patvirtino.

Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tai, jog parinkta išlaikymo forma turi labiausiai atitikti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Teismas tvirtindamas šalių pateiktą sutartį apsiribojo formalia išvada, kad esant dideliam skirtumui tarp kreditorinio UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo ir P. B. turto, prioritetiškai turi būti ginami nepilnamečio vaiko teisėti interesai, ne tik gauti išlaikymą, tačiau ir teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas gyventi ir augti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino aplinkybių, ar vaiko interesus geriausiai atitinka išlaikymas turtu - gyvenamojo namo, su priklausiniais, žemės sklypo ir buto dalys ir, ar jos galės būti atskirai realizuotos, ar toks išlaikymo priteisimas duos pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl nėra tinkamas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Šiuo atveju visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, juo labiau, kreditorius savo atsiliepime į šalių prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir dėl šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo aiškiai nurodė, kad dėl tokio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prieštaravo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–34) (kurie teismo sprendimu padalyti ginčo šalims). Nustatyta, kad ieškovės 2014 m. pirmą ketvirtį gaunamos pajamos – darbo užmokestis, atskaičius mokesčius buvo apie 327,24 Lt (b. l. 54). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo P. B. gaunamas pajamas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokios atsakovo realios finansinės galimybės mokėti teismo nustatyto dydžio (320 Lt) išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl atsakovas būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo bei grąžinti įsiskolinimo už išlaikymą periodinėmis piniginėmis įmokomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti, ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimas P. B. priklausančiu turtu yra vienintelė ir išimtinė prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką įvykdymo išeitis.

Ieškovė ir atsakovas nurodo, kad dalies išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo turtu geriau atitiktų vaiko interesus, nes užtikrintų jo teisės į gyvenamąjį būstą tinkamą įgyvendinimą. Priešingu atveju, P. B. skolos kreditoriui išieškojimas būtų nukreiptas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nepilnametis vaikas būtų paliktas be gyvenamojo būsto. Pagal šalių sudarytą sutartį jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina J. B., kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, šalys turi kelis nekilnojamojo turto vienetus, tačiau šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina Kaune esančiame bute, kuris bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso ir nepilnamečio vaiko motinai. Todėl argumentas, kad nepilnametis vaikas gali likti be būsto, neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga. Atsakovas gali vykdyti šią pareigą, mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vaikų teisę į būstą, tam nebūtina priteisti dalį išlaikymo jam priklausančiu turtu. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C. , bylos Nr. 3K-3-49/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dabartinės atsakovo finansinės padėties ir galimybės teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius ir interesus, todėl atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į reikalingų nustatyti aplinkybių apimtį, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos neįmanoma išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.