Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Medicinos bankas” ieškinį atsakovams O. V., P. B., tretieji asmenys: B UAB “Gaseda”, L. G., E. G. dėl skolos ir atsakovės O. V. priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus ieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, jog pirma išspręstinas priešieškinys, t.y. nustatytina, ar atsakovė O. V. yra atsakinga pagal sandorį, o po to spręstinos jos ir atsakovo P. B. atsakomybės ribos.

Dėl atsakovės O. V. priešieškinio.

Minėta, remiantis CK 1.90 straipsniu sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei konstatuotas suklydimo faktas, jei suklydimas konstatuotas kaip esminis, jei suklysta dėl aplinkybių, egzistavusių sandorio sudarymo metu. Suklydimu yra laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Tuo atveju, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta sudarant sandorį, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, teismas pirma turi nustatyti ar buvo suklysta. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta sudarant sandorį, teismas atsižvelgia į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, t.y. atsakovės O. V. amžių – sandorio sudarymo metu jai buvo 72 metai, išsimokslinimą – ji neturi išsimokslinimo, teigia, kad nemoka skaityti dokumentų, sandorio tekstą paruošė bankas, O. V. niekas neperskaitė sutarties teksto, jau nekalbant apie tai, kad jai kas nors būtų paaiškinęs sąvokas, vartojamas laidavimo sutartyje, kaip antai – kredito sutartis, laiduotojai, atsakomybė, laidavimo realizavimas ir t.t. .Pažymėtina ta aplinkybė, jog O. V. nurodė, kad ji suprato, jog pasirašo kaip liudininkė, kad dukra gavo paskolą. Iš kitos pusės ieškovė net neįrodinėjo aplinkybių, kad, sudarant laidavimo sutartį su O. V., buvo įsitikinta, kad ji moka skaityti ar, kad jai buvo perskaitytas sutarties tekstas, kad jai buvo išaiškinta sutarties esmė, kad ji suprato, kokią sutartį sudaro, kad ji išreiškė valią tokią sutartį sudaryti. Teismo vertinimu visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė O. V., sudarydama laidavimo sutartį, suklydo, nes pirma, nesuvokė sudaromo sandorio esmės ir sandorio turinio, kadangi manė, kad pasirašo kaip liudininkė ir antra, dėl to neteisingai išreiškė valią sudaryti sandorį, nes kaip nurodė, tokio sandorio nebūtų sudariusi, jeigu jai būtų išaiškinta jo esmė ir galimos pasekmės. Antra, teismas turi nustatyti, ar suklydimas buvo esminis. Priešieškinėje atsakovė nurodo, kad nors sutartis jai kreipusis į advokatą, buvo išaiškinta, tačiau ir dabar ji jos gerai nesupranta. Sutarties sudarymo metu jai sutarties esmė nebuvo išaiškinta, jai nebuvo paaiškinta, kad skolos gavėjas galės imti bet kokias pinigų sumas, kad be jos žinios gali būti keičiamos sutarties sąlygos, kad ji turės atsakyti už bet kokią to asmens gaunamą pinigų sumą. Jeigu būtų supratusi ir suvokusi sutarties esmę, tokios sutarties nebūtų pasirašiusi. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą, sprendžia, kad suklydimas pripažintinas esminiu. Trečia, teismas turi nustatyti ar buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Akivaizdu, kad aplinkybės, dėl kurių buvo suklysta, egzistavo sandorio sudarymo metu, nes atsakovė O. V. nebūtų sudariusi tokio sandorio, jeigu būtų supratusi ir suvokusi sutarties esmę. Pripažintina, kad suvokti ginčo sutarties esmę yra sudėtinga, nes sutarties p. 7.2 tekstas yra klaidinantis. Ginčo sutarties p. 7.2 numato, kad „Laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos kredito sutarties sudarymo sąlygos ir jis sutinka, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos“. Protingas, apdairus žmogus, be abejo, nesutiktų su laidavimo sutarties sąlyga, kad Kredito sutarties sąlygos galėtų būti keičiamos be jo sutikimo, nes būtų galima didinti kredito sumą, keisti kredito grąžinimo terminus ir kt. ir apie tai laiduotojui nebūtų pranešama, o jis tik būtų priešpastatomas prieš įvykusį Kredito sutarties sąlygų pakeitimo faktą, kas be jokios abejonės turėtų įtakos laiduotojo pareigoms. Tuo tarpu ginčo sutartyje nurodoma, kad Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės įtakos. Sutartyje visiškai neaišku kam, kaip, dėl ko, kodėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės įtakos. Iš nurodyto matyti, kad pats sutarties p.7.2 tekstas yra ydingas, neaiškus, pirma punkto dalis prieštarauja antrai. Banko darbuotojai, neaiškino sutarties sąlygų atsakovei O. V.. Todėl teismas sprendžia, kad sandorio dalis pripažintina negaliojančia ir dėl apgaulės (CK 1.91str.), kuri ir pasireiškė tuo, kad atsakovei nebuvo išaiškinta sutarties esmė, jai pasirašyti buvo pateiktas painus tekstas, ji suprato, kad pasirašo tik kaip liudininkė.

Banko argumentą, kad O. V. buvo žinoma apie laidavimą, nes ji buvo pasirašiusi kaip laiduotoja vekselyje, teismas atmeta, nes dėl vekselio nebuvo iškilę problemų, iš O. V. pagal vekselį nebuvo prašoma pinigų, vekselio sudarymo ir O. V. sutikimo laiduoti už vekselį aplinkybės nebuvo šioje byloje analizuojamos, todėl teigti, kad O. V. viską suprato apie laidavimą negalima. Taip pat teismas atmeta banko argumentą, kad O. V. skaityti moka, nes perskaitė priesaikos tekstą, nes priesaikos tekstas parašytas aiškiai suprantamais žodžiais, didelėmis raidėmis, susideda tik iš keleto žodžių. Tuo tarpu ginčo sutarties tekstas parašytas ant dviejų su puse puslapio, smulkiu šriftu, specifine teisine kalba. Todėl sutapatinti abu dokumentus būtų neteisinga ir nesąžininga, o vieno jų (priesaikos) perskaitymas teismo posėdžio metu neįrodo nei, kad O. V. prieš pasirašydama sutartį sutarties tekstą perskaitė, nei, kad ji suprato ginčijamus punktus.

Teismas, įvertinęs visus anksčiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad priešieškinys yra įrodytas, todėl patenkintinas.

Dėl skolos priteisimo iš laiduotojos O. V..

Ieškinys atsakovės O. V. atžvilgiu atmestinas, nes, priešieškinį patenkinus ir pripažinus laidavimo sutartį iš dalies negaliojančia, O. V. nebeturi pareigos kaip laiduotoja atsakyti už prisiimtą ir negrąžintą kreditą, nes pagal galiojančią laidavimo sutarties dalį savo įsipareigojimus bankui BUAB „Gaseda“ yra įvykdžiusi. Iš kredito sutarties, pagal kurią laidavo ji, matyti, kad kreditas turėjo būti grąžintas iki 2009 07 03, kredito suma 800 000 Lt . Tuo tarpu iš kredito sutarties vėlesnių pakeitimų matyti, jog iš esmės pasikeitė skolininkės prievolė, skolininkei laiku negrąžinus kredito, buvo padidinta kredito suma, metinė palūkanų norma, o tai padidino jos, kaip laiduotojos atsakomybę. O. V. sutikimo dėl prievolės modifikavimo nedavė. Teismas atmeta banko argumentą, kad O. V. buvo akcininkė ir priiminėjo sprendimus dėl Kredito sutarties modifikavimo, nes kaip matyti iš bylos duomenų, O. V. turėjo tik 5,5% akcijų, be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad ji neturi išsilavinimo, sprendžia, kad ji nesupranta, kas yra akcininkas, akcijos, ką daro akcininkai ir t.t., todėl negalima teigti, kad ji viską suprato ir viskam pritarė. CK 6.87 str. 4 d. nustato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Akivaizdu, kad padidinus kredito sumą, palūkanų normą, atsakovei O. V. atsirado nepalankios pasekmės, todėl jos laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Be to, kaip matyti iš laidavimo sutarties, ji laidavo pagal terminuotą prievolę, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2009 07 10, todėl taikoma CK 6.88 str. 1d. ir laidavimas pripažintinas pasibaigusiu, nes per tirs mėnesius nuo tos dienos, kuria suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, kreditorius – UAB „Medicinos bankas“ nepareiškė laiduotojui – O. V. ieškinio.

Įvertinus nurodytą, atsižvelgus į tai, kad tenkinamas priešieškinys, teismas daro išvadą, kad ieškinys O. V. atžvilgiu atmestinas, nes yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl skolos priteisimo iš atsakovo P. B..

2010 m. sausio 8 d. tarp ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovo P. B. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2006 07 19 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė trečiajam asmeniui B UAB „Gaseda“ 800 000 Lt kreditą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009 07 03. Vėlesniais pakeitimais buvo keičiama kredito suma, ji buvo konvertuota į eurus, pakeistas kredito grąžinimo dalimis grafikas, pakeista palūkanų normos skaičiavimo taisyklė (t.1, b.l. 7-22). Skolininkė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas palūkanas, 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties p. 2.2, 2.9, 6.3.2). Skolininkė laiku neįvykdė prievolės. Laiku prievolės neįvykdė ir laiduotojas P. B.. Patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma Kauno apygardos teismo 2012m. balandžio 2 d. nutartimi yra 1454062,22Lt (t.2, b.l. 149-150). Dėl skolos dydžio ginčo tarp šalių nėra. Be to, pažymėtina, kad ieškinys reiškiamas tik dėl dalies sumos, t.y. 86 886 EUR . Kadangi skolininkas jam suteikto kredito negrąžino, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, skolininkė B UAB „Gaseda“ ir atsakovas P. B. yra solidariai atsakingi ieškovei (CK 6.81str., 6.6str. 4d.) . Remiantis CK 6.63 str. 1d. 1,2 p.p.; 6.205 str.; 6.76 str.; 6.81 str. skolininkė ir atsakovas P. B. yra laikomi pažeidusiais savo įsipareigojimus pagal kredito ir laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties p. 3.2 atsakovas P. B. įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Atsakovas P. B. prašo atleisti jį nuo atsakomybės, nes tam yra visos sąlygos, kadangi ieškovė atsisakė G. laidavimų. Iš byloje esančios Kredito sutarties seka, kad jos p.2.7 buvo susitarta dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo (t.1, b.l. 7-11). Prievolės buvo užtikrintos visų sąskaitų Kredito gavėjos vardu iki sutarties sudarymo ar sutarties galiojimo laikotarpiu įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka, keturiais laidavimais. 2010 12 30 skolininkė ir ieškovė susitarė pakeisti Kredito sutarties p.2.7 (t.1, b.l. 19-20). Buvo susitarta, kad, pasirašius susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir įregistravus 0,2998 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), hipoteką, bankas atsisako G. laidavimų. CK 6.86 str. nurodo, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Atsakovo P. B. nuomone, jis nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį atleistinas, nes pirma, kreditorius – šios bylos ieškovė UAB „Medicinos bankas“, turėjo kitą jos naudai nustatytą prievolės įvykdymo užtikrinimą. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovės reikalavimai buvo užtikrinti ne tik skolininko piniginių lėšų ir turtinių teisių įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka, nuomos teisės įkeitimu, atsakovų laidavimu, bet ir G. laidavimu. Antra, kad buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitu kreditoriaus naudai nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimu. Šiuo atveju ieškovė ir kreipiasi dėl prievolės įvykdymo į du laiduotojus, todėl jeigu laiduotojais būtų ir G., ieškovė savo reikalavimus galimai būtų nukreipusi ir į šių laiduotojų turtą. Trečia, G. laidavimo ieškovė atsisakė. Teismo vertinimu atsakovo P. B. atleisti nuo atsakomybės kaip laiduotoją vadovaujantis CK 6.86 str. vien dėl to, kad pats atsakovas P. B. 2010 11 09 kreipėsi į ieškovę UAB „Medicinos bankas“ prašydamas laiduotojus G. pakeisti laiduotoja V. Š. (t.1,b.l. 139), t.y. pats P. B. atsisakė galimybės, kad išieškojimas būtų nukreiptas į G. turtą.

CK 6.78 str. draudžia suvaržyti ir apsunkinti laidavimą. Atsakovas nurodo, kad 2010 01 08 sudarydamas laidavimo sutartį jis pagrįstai tikėjosi, kad skolininko prievolės bus užtikrintos taip, kaip nurodyta Kredito sutarties p. 2.7, t.y. ir laidavimo sutartimis su G.. Atsakovas P. B. nurodo, kad jam sudarius laidavimo sutartį, ieškovė sudarė papildomą susitarimą, kuriuo sutiko atsisakyti dalies turimo prievolės užtikrinimo – G. laidavimo. Vietoj G., kurie laidavo visu savo turtu, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 69 790 Lt , kas savo apimtimi negali būti prilyginama G. laidavimams, todėl atsakovo laidavimas buvo papildomai apsunkintas, kadangi sumažėjo asmenų skaičius, bei turto, į kurį galėtų būti nukreipiami ieškovės reikalavimai, vertė. Teismas šiuos argumentus atmeta, kadangi pats P. B. kaip nurodyta anksčiau prašė G. atleisti nuo laiduotojų atsakomybės. Ieškovė šį prašymą patenkino ir tuo apsunkino savo galimybes išsiieškoti skolą tiek iš skolininkės, tiek iš laiduotojų.

Atsakovas P. B. taip pat nurodo, kad ieškinys turi būti atmestas, nes Laidavimo sutartis yra rašytinis sandoris, kuriam buvo būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, kadangi laidavimo sutartis yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių nekilnojamųjų daiktų disponavimu. Ieškovės iniciatyva laidavimo sutartyje buvo įrašytas p. 7.1.4, kuriame nurodyta, kad Laidavimo sutartis sudaryta laiduotojo sutuoktiniui sutinkant, nors J. B. parašo nėra. Teismas šį argumentą atmeta, nes ieškinys yra pareikštas tik P. B..

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys atsakovo P. B. atžvilgiu yra įrodytas, todėl patenkintinas. Ieškovei iš atsakovo P. B., kaip laiduotojo, priteistina 86 886 EUR negrąžinto kredito.

Dėl sutartinių palūkanų.

Teismas šį atsisakymą nuo ieškinio dalies priima, nes kiti proceso dalyviai neprašo šio reikalavimo išnagrinėti iš esmės. Be to, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų, numatytų CPK 42 straipsnio 2 dalyje, todėl, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, bylos dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo nutrauktina CPK 293str. 1d. 4p. pagrindu. Teismas sprendžia, kad ieškovei, išaiškintinos bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos CPK 294str. 2d., t.y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ prašo priteisti proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.210 str. iš atsakovo P. B. ieškovei UAB „Medicinos bankas“ priteistinos 5 proc. metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes taip numato įstatymas (CK 6.210str. 1d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t.y. atmestas reikalavimas atsakovės O. V. atžvilgiu, tai žyminis mokestis 7 000 Lt (t.1, b.l. 5, 59) priteistinas ieškovei UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovo P. B.. Kadangi pilnai patenkintas priešieškinys, tai atsakovei O. V. iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ priteistina 200 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 162), o likusi dalis žyminio mokesčio – 6 800 Lt, nuo kurios sumokėjimo atsakovė O. V. buvo atleista, iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ priteistina valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovo P. B. priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 23,20 Lt, o iš atsakovės O. V. nepriteistinos, nes ieškinys jos atžvilgiu atmetamas, o priešieškinys tenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis CPK 93str., 96str. .

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų O. V. ir P. B. turtą (t.1, b.l. 36-37). Kadangi ieškinys atsakovės O. V. atžvilgiu atmetamas, tai panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu, kartu nurodant, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu galios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo P. B. atžvilgiu paliekama galioti, kadangi ieškinys jo atžvilgiu yra patenkinamas. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas vadovaujantis CPK 150str. .

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

Bylą dalyje dėl sutartinių mokėjimo funkciją atliekančių 2,6645 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito likučio (320 539,95 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo nutraukti. Išaiškinti ieškovei bylos nutraukimo pasekmes, nurodytas CPK 294str. 2d., t.y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) 86 886 EUR negrąžinto kredito ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo išieškotinos sumos (86 886 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiais 2006 metų liepos 19 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp atsakovės O. V. ir ieškovės UAB „Medicinos bankas“ p. 1.1 dalį „su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais“ ir p. 7.2 „Laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos kredito sutarties sudarymo sąlygos ir jis sutinka, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos“.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, atsakovės O. V. atžvilgiu.

Priteisti atsakovei O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) 200 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) 7 000 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) ir atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 23,20 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).

Priteisti iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) 6 800 Lt žyminio mokesčio valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.