Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-23
Bylos Nr.
1A-110-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21391-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nukentėjusysis
K. S., A. S., S. S., E. S.
Nuteistasis
D. M.
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21391-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasN u T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentėjusiesiems K. S., A. S., S. S. ir jų atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,nuteistajai D. M. ir jos gynėjui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kaltu, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir jai paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. M. paskirta - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta D. M. baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta jai 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš D. M. nukentėjusiesiems K. S., A. S. ir E. S. kiekvienam po 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam S. S. iš D. M. priteista 9000 Eur (devyni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 812,75 Eur (aštuoni šimtai dvylika eurų ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji 2017 m. gegužės 4 d., apie 11.27 val., Kaišiadorių mieste vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį "Volvo V70", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,25 promilės etilo alkoholio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama sankryžoje į kairę transporto priemonės nesustabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, nedavė kelio perėja ėjusiam ir kertančiam važiuojamąją dalį, į kurią ji suka, pėsčiajam K. S., jį partrenkė, tuo padarydama pėsčiajam sužalojimus, nuo kurių jis mirė sveikatos priežiūros įstaigoje.Apeliaciniu skundu nuteistoji D. M. prašė, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį - sumažinti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir priteisti K. S. - 8 000 Eur, A. S. ir E. S. po 6 000 Eur, S. S. priteisti 1 000 Eur (įskaitant, kad draudimo bendrovė neturtinės žalos atlyginimui pervedė nukentėjusiajam 5 000 Eur. Skunde nurodė, jog ji dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi ir prisipažįsta, byloje ginčo dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės nėra, tačiau D. M. nesutinka su nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžiais, kurie priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, taps papildoma antra bausme bei nepakeliama jai našta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju byloje nustatyta, jog D. M. metinės pajamos pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) pažymą yra 8 000 eurų, todėl D. M. realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek yra priteista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, nėra. Nuteistosios įsitikinimu, neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens, gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Skunde prašoma įvertinti ir tai, jog D. M. tenka prižiūrėti specialių nuolatinės priežiūros poreikių turinčią mamą, kas sudaro papildomas išlaidas. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad priteistos iš nuteistosios civilinių ieškinių sumos neturtinei žalai atlyginti, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, nutolstama nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/2012, 2K-108-895/2016. D. M. įsitikinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jos elgesys po eismo įvykio, turtinė padėtis ir protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijai bei formuojama teismų praktika leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nukentėjusiųjų naudai priteisė nepagrįstai dideles sumas neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepimu į apeliacinį nuteistosios skundą, nukentėjusiųjų K. S., S. S., A. S. ir E. S. atstovas advokatas R. Suslavičius prašo jį atmesti, o skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiųjų K. S., S. S., A. S. ir E. S. atstovas advokatas R. Suslavičius ir prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistoji D. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, sumažinti nukentėjusiųjų naudai teismo priteistas nepagrįstai per dideles sumas neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus ir specifines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio kilo sunkūs, negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. Tai, kad nukentėjusieji K. S., S. S., A. S. ir E. S., netekę atitinkamai savo sutuoktinio ir tėvo K. S., patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Žuvusysis ir nukentėjusieji palaikė glaudžius, šiltus šeimyninius ryšius, todėl staigi ir netikėta K. S. mirtis visiems nukentėjusiesiems, tiek jo sutuoktinei, tiek ir sūnums, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis. Pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiaisiais, kad dėl sutuoktinio ir tėvo netekties jie patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad D. M. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivi, pažeidė iš karto kelis KET punktų reikalavimus, dėl jos neteisėtų veiksmų kilo labai skaudžios nepataisomos pasekmės. Pažymėtina, kad veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas KET reikalavimus sąmoningai sėda už automobilio vairo ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas KET sukelia blaivus vairuotojas, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo tikimybę. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog D. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, ji sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sukelti dvasinius išgyvenimus, visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinama. Pirmosios instancijos teismas vertino nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų išgyvenimus, jų amžių, kaltininkės turtinę padėtį, teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų žuvusiojo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai vienam asmeniui yra apytiksliai nuo 2500 iki 30 000 Eur, taip pat įvertino tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam sūnui S. S. jau yra sumokėjusi 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš D. M. nukentėjusiajam S. S. priteisė 9000 Eur, o kitiems nukentėjusiesiems K. S., A. S. ir E. S. po 14 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, tačiau šios sumos yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-2008, 2K-346-511-2016, 2K-143-696-2017), taip pat į nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, jog žuvusiojo K. S. sūnums S. S. A. S. ir E. S. pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai per dideles sumas neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas žuvusiojo sutuoktinei nukentėjusiajai K. S. neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, mažinti jai priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus. Taip pat neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusiojo sūnūs S. S., A. S. ir E. S. dėl tėvo netekties patyrė didžiulius išgyvenimus. Neabejotina, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo artimi ryšiai, o nusikalstami veiksmai, dėl kurių jie neteko savo artimojo, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pasekmės negrįžtamos. Tačiau atsižvelgtina ir vertintina tai, jog kaip matyti iš bylos duomenų, visi žuvusiojo sūnūs yra pilnamečiai, savarankiški, sukūrę šeimas, gyveno atskirai nuo tėvo, jiems tėvo parama jų gyvenime jau nebuvo būtina, jie nebuvo tėvo išlaikomi ar nuo jo priklausomi. Šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų dėl tėvo žūties, tačiau ši situacija negali būti tapatinama su tomis, kai žūsta tėvai vaikų, kurie yra dar nepilnamečiai, ar neturi savo šeimų, gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomi, ir yra betarpiškas kasdieninis bendravimas. Tokiu būdu, įvertinus nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų išgyvenimus, jų amžių, atsižvelgus ir į nuteistosios D. M. turtinę padėtį bei teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose kai dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4 344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015 ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam S. S. priteista neturtinė žalai turi būti mažintina iki 5000 eurų, o nukentėjusiesiems A. S. ir E. S. priteista neturinė žala kiekvienam mažintina iki 10000 eurų. Tokios sumos nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai pagal BK 281 straipsnio 6 dalį bylose. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu nukentėjusiesiems S. S., A. S. ir E. S. priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas.Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistosios D. M. apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajam S. S. iš nuteistosios D. M. priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 5 000 Eur, nukentėjusiajam A. S. priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 10 000 Eur, nukentėjusiajam E. S. priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 10 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį ir iš nuteistosios D. M. nukentėjusiajam S. S. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur, nukentėjusiajam A. S. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Eur, nukentėjusiajam E. S. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas