- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 1-184-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21391-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- S. S., E. S., A. S., K. S.
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamosios gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,
nukentėjusiesiems S. S., E. S., A. S., K. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. M. 2017 m. gegužės 4 d., apie 11.27 val. Kaišiadorių mieste vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį "Volvo V70", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir važiuodama V. Ruokio gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Gedimino gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,25 promilės etilo alkoholio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama sankryžoje į kairę transporto priemonės nesustabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, nedavė kelio perėja ėjusiam ir kertančiam važiuojamąją dalį, į kurią ji suka, pėsčiajam K. S., ji partrenkė, tuo padarydama pėsčiajam sužalojimus, nuo kurių jis mirė sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kaltinamoji D. M. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinama, prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuodama automobiliu, kai įvažiavo į sankryžą, nepastebėjo žmogaus ir todėl jį partrenkė. Labai gailisi, nes tikrai jo nepastebėjo, nenorėjo jo sužeisti ir nužudyti. Kai išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, žmogų pamatė tik tuomet, kai jis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio kapotą. Išsukant iš šalutinio kelio suko į kairę ir iš karto buvo pėsčiųjų perėja. Žmogaus nepamatė, nes tiesiai į ją švietė saulė. Be to, buvo apsvaigusi ir nuo alkoholio. Taip jau išėjo, kad namuose buvo daug problemų, ir su mama, ir su šeima. Todėl buvo išgėrusi alkoholio. Gerdama nesitikėjo, kad reikės tą dieną važiuoti, bet jai paskambino ir teko važiuoti iš Žaslių į Kaišiadoris. Nors buvo neblaivi, tačiau nesijautė blogai. Žino, kad alkoholio vairuojant vartoti negalima, žino leistiną alkoholio normą. Tą dieną važiavo, nes būtinai reikėjo į vaistinę mamai nupirkti vaistų, jai buvo priepuoliai. Nepagalvojusi apie tai, kad yra išgėrusi alkoholio, padarė didelę klaidą. Galbūt alkoholis sutrukdė reakcijai. Kai žmogus jai atsitrenkė į kapotą, ji iš karto sustabdė automobilį, kvietė pirmąją pagalbą. Tuomet žmogus dar buvo gyvas. Atvykusi greitoji išvežė į ligoninę. Domėjosi apie jo sveikatą. Po įvykio bendravo su nukentėjusiais, buvo susitikę per laidotuves. Po laidotuvių susitiko su žuvusiojo sūnumis. Jie paprašė žalos atlyginimo, bet tą kartą nebuvo sutarta dėl jos atlyginimo, ji nepasakė tuomet, ar gali atlyginti prašomą žalą. Todėl žalos nėra atlyginusi. Tam neturi tiek pinigų, kiek yra prašoma. Neginčija, kad žala padaryta, ją pripažįsta, tačiau gali atlyginti tik po 5 tūkstančius eurų kiekvienam nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, priklauso jai. Jos vairavimo stažas 20 metų. Per visą tą laiką panašių situacijų nebuvo. Nebuvo bausta nei karto už kelių eismo taisyklių pažeidimus, gal tik kartą Palangoje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2017-05-04, apie 11 val. kartu su savo sutuoktiniu K. S. automobiliu "VW Passat", kurį vairavo sutuoktinis, atvažiavo prie parduotuvės "Humana", esančios Gedimino g., Kaišiadorių m., kur vyras aikštelėje pastatė automobilį. Kartu su vyru apsipirko parduotuvėje "Maxima". Krepšius su maistu K. padėjo į automobilį, o pats nuėjo į parduotuvę "Nematekas". Ji pati į parduotuvę "Nematekas" nėjo, nes ėjo į parduotuvę "Rimi". Parduotuvėje užtruko ne ilgiau 5 min. ir ėjo atgal link automobilio. Eidama pastebėjo žmonių susibūrimą ties perėja, esančią prie parduotuvės "Humana". Priėjusi arčiau pamatė važiuojamosios kelio dalies viduryje gulintį savo vyrą K. S.. Priėjo prie sutuoktinio, kuris gulėjo nejudėdamas ir nereagavo į aplinką, pradėjo verkti ir rėkti. Tuo metu jau buvo policijos pareigūnai. Buvo išsigandusi, patyrė šoką, todėl kas vyko jai atėjus į įvykio vietą atsimena kaip per rūką. Kelyje matė stovintį šviesios spalvos automobilį, šalia jo vaikščiojo nepažįstama moteris, kurios veido neįsidėmėjo, gestikuliavo rankomis sakydama "nu ir padariau, nu ir ką". Tai ji pakartojo kelis kartus. Vėliau ši moteris bendravo su policijos pareigūnais, tačiau prie nukentėjusiosios priėjusi nebuvo. Pati nematė kaip įvyko eismo įvykis, t. y., kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis automobilis partrenkė sutuoktinį. Po eismo įvykio, kuomet sutuoktinis buvo partrenktas automobilio, vyras buvo gydomas Kaune, tačiau iš komos taip ir nepabudo. Dėl vyro mirties patyrė didžiulius išgyvenimus, neteko ne tik artimo žmogaus, bet ir šeimos maitintojo (b. l. 77-78, 81).
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2017-05-04, apie 11.45 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama K. S. ir pranešė apie tai, kad perėjoje, prie parduotuvės "Maxima", Kaišiadorių m., automobilis partrenkė tėvą K. S.. Iš karto atvyko į įvykio vietą. Tuo metu greitosios medicinos pagalbos medikai tėvą kėlė į medikų automobilį. Tuo metu tėtis kvėpavo, bet nereagavo į aplinką - buvo nesąmoningas. Tėčio veide buvo matyti sužalojimai: sutinusi dešinė akis ir kirstinė žaizda pakaušio srityje. Gedimino gatvės kairėje važiuojamojoje kelio dalyje, Žiežmarių kryptimi, ant asfalto, buvo matyti nedidelė kraujo dėmė. Automobilis "Volvo" stovėjo viduryje kelio, už perėjos, kairėje važiuojamojoje kelio dalyje, arčiau skiriamosios juostos, priekine dalimi miesto centro kryptimi. Minimame automobilyje žmonių nebuvo, šio automobilio vairuotoja, kurios nepažįsta, sėdėjo policijos automobilyje. Buvo matyti, kad automobilio "VOLVO" variklio dangtis yra deformuotas, t. y. jo vidurinėje dalyje buvo matyti įlenkimas - įduba. Iš eismo įvykio vietos tėtis buvo nuvežtas į VŠĮ Kaišiadorių ligoninę, kur jam buvo konstatuota sunki galvos trauma, todėl jis tą pačią dieną buvo pervežtas į Kauno klinikas. Su tėčiu K. S. ryšys buvo labai artimas. Nuo tėvų gyvena apie 2 kilometrų atstumu, nuolat atvažiuoja jiems padėti prie ūkio, tėtis padėdavo jo šeimai. Dėl tėvo netekties labai stipriai išgyvena. Tėvo mirtis paveikė ne tik jį, bet ir jo šeimą (b. l. 67-68, 72).
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2017-05-04, po vidurdienio, į mobilų telefoną paskambino brolis S. ir pasakė, kad automobilis partrenkė tėtį K. S.. Tuo metu buvo namuose. Brolis pasakė, kad medikai iš įvykio vietos tėtį paėmė, nes jis labai sunkios būklės. Apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, yra tik girdėjęs iš kitų žmonių, pats nematė, todėl nieko pasakyti negali. Su tėčiu santykiai, kaip ir kitų dviejų brolių, buvo labai šilti, artimi. Labai gražiai bendravo šeimomis, vieni kitiems padėdavo. Tėvus nuolat lanko tiek jis vienas, tiek kartu su savo šeima, nes anūkai labai noriai bendravo su seneliu. Tėvus lankė nuolat, nes gyvena netoliese, padėdavo atlikti reikiamus ūkio darbus. Dėl tėčio netekties patyrė didžiulius išgyvenimus, morališkai yra labai pažeistas. Neteko labai mylimo ir artimo žmogaus (b. l. 85).
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2017-05-04, galimai apie vidurdienį, paskambino brolis S. S. ir pasakė, kad tėtį K. S. partrenkė automobilis, tėtis patyrė stiprius sužalojimus. Tuo metu buvo Klaipėdoje. Apie tai, kaip tėtis buvo sužalotas, žino tik iš kitų žmonių pasakojimų, pats eismo įvykio nematė. Su tėčiu santykiai buvo labai šilti, artimi. Su šeima gyvena netoli tėvų, nuolat juos lanko, padeda prie ūkio darbų. Dėl tėčio netekties patyrė didžiulį šoką, labai išgyvena jo netektį (b. l. 89).
Liudytojas D. G. parodė, kad 2017-05-04, apie 11.30 val. Kaišiadorių mieste, išvažinėjo iš V. Ruokio g. į Gedimino g. Važiuojant V. Ruokio gatve iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės, atbuline eiga, prieš jo vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis "VOLVO" žydros spalvos, kurį vairavo moteris. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Savo vairuojamą automobilį sustabdė ir praleido automobilį "VOLVO", kuris staigiai pajudėjo į priekį, nes matė daug išmetamųjų dujų. Matė, kad "VOLVO" automobilyje įsijungė kairio posūkio signalas, automobilis sulėtino greitį, tačiau nesustojo. Liudytojas, važiuodamas V. Ruokio g. automobiliui "VOVO" iš paskos, jau matė pėsčiųjų perėjoje esantį žmogų, kuris buvo ties perėjos viduriu. Matė, kaip "VOLVO" automobilis nesustojo prie perėjos ir partrenkė žmogų. Po kontakto automobilis "VOLVO" nesustojo, dar pavažiavo porą metrų į priekį, kai tuo metu ant kapoto buvo žmogus. Po eismo įvykio iš "VOLVO" automobilio išlipo moteris juodais plaukais, priėjo prie partrenkto žmogaus (b. l. 59).
Liudytojas A. S. parodė, kad 2017 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnės datos negali nurodyti, nes nepamena, apie pietus, automobiliu "AUDI 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Gedimino gatve, Kaišiadorių m., link "Maximos", dešine važiuojamosios kelio dalies puse, išsukęs iš J. Basanavičiaus gatvės. Važiavo vienas. Priekyje, jo važiavimo kryptimi, automobilių nebuvo. Neprivažiavęs parduotuvės "Humana", prieš pėsčiųjų perėją, pamatė kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje gulintį vyriškį. Toje pačioje kelio pusėje, už pėsčiųjų perėjos, stovėjo automobilis "VOLVO", kurio valstybinių numerių ir spalvos neįsidėmėjo. Sustojo savo važiuojamojoje kelio dalyje ir išlipęs priėjo prie gulinčio vyriškio, kuris nekalbėjo, bet kvėpavo. Gulinčio vyriškio nejudino, kokie sužalojimai jam buvo padaryti nematė ir neprisimena, kuo jis buvo apsirengęs. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kaip įvyko eismo įvykis, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis buvo partrenktas pėsčiasis nematė. Prie automobilio "VOLVO" stovėjo pažįstama moteris, D., kurios pavardės nežino. Su D. nekalbėjo, automobilio "VOLVO" neapžiūrinėjo, todėl kokie sugadinimai buvo ant automobilio nematė. Labai greitai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, todėl iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 62-63).
2017-05-04 Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio vietos schemoje, nuotraukose, transporto priemonės apžiūros protokole, vairuotojos paaiškinime užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio 2017-05-04, apie 11.27 val., Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje ties namu Nr. 105 aplinkybės, fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 544/2017(02) nurodyta, kad K. S. mirė nuo galvos traumos, pasireiškusios kaukolės kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinės smilkininės skilties sumušimu. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, būkle po intrakranijinio slėgio daviklio bei tracheostomos operacijų, plaučių arterijų tromboembolija, pulmokardialiniu nepakankamumu. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje-kelyje, muštinė žaizda dešinio momens-smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio žvyno ir dešinės akiduobės viršutinės sienos lūžimai su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinės smilkininės skilties sumušimas K. S. padarytas kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu jį sužalojant kaip pėsčiąjį užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Tikėtina, kad pirminio kontakto su automobiliu metu K. S. buvo vertikalioje padėtyje (b. l. 51-57).
Automobilis "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. M. (b.l. 31).
2017-05-04 alkotesterio parodymai, jog 2017-05-04, 11:35:15 val. D. M. nustatytas 1.15 % promilių girtumas (b.l. 35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4474/2017(01), iš kurios matyti, kad D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,25 % promilės etilo alkoholio (b.l. 39).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 str. 6 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo D. M., kuri vairuodama automobilį neblaivi, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisyklių 9, 14 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, sukdama sankryžoje į kairę transporto priemonės nesustabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, nedavė kelio perėja ėjusiam ir kertančiam važiuojamąją dalį, į kurią ji suka, pėsčiajam K. S. ir jį partrenkė. Taip padarė pėsčiajam sužalojimus, nuo kurių jis mirė sveikatos priežiūros įstaigoje. Jeigu kaltinamoji būtų pakankamai atidi ir rūpestinga, nebūtų sėdusi už vairo ir važiavusi automobiliu neblaivi, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad D. M. padaryti nurodyti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – K. S. žūtimi, todėl D. M. pripažįstama kalta pagal BK 281 str. 6 d. ir jai skiriama bausmė.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinama. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
D. M. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio kilo labai skaudžios pasekmės – jos sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus. D. M. savo kaltę pripažino. Tiriamo įvykio metu ji pažeidė net kelis KET punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu sustabdyti automobilį, priešingai, jį netgi vairavo neblaivi (nustatytas 1,25 promilės girtumas), t. y. vairavo suvokdama, kad tokios būklės vairuoti automobilio ji negali, o jį vairuodama kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydama to ir galinčių kilti pasekmių, ji pati pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydama itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. D. M. yra ištekėjusi, dirbanti, praeityje neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už KET pažeidimą (automobilio pastatymą neleistinoje vietoje), tačiau nuobauda nebegaliojanti. Nors tai ją apibūdina neigiamai, tačiau nerodo polinkio pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti. Nesant nustatytų duomenų apie sistemiškumą ir piktybiškumą pažeidžiant KET ar elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą, nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamoji nėra atsakinga ir drausminga vairuotoja, o jai skiriamos nuobaudos jokio poveikio nedaro ir nesulaiko jos nuo naujų KET pažeidimų. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad D. M. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio, vairuojant automobilį, pasekmė. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad yra nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, jai skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 281 str. 6 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (bausmės vidurkis yra šešeri metai šeši mėnesiai), todėl D. M. ir skiriama ši bausmės rūšis, aplinkybių, leidžiančių jos atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, nenustatyta.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi D. M. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, kurią yra dar pagrindas sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį, tai galutinė bausmė, kuri jai bus paskirta, neviršys šešerių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų D. M. paskirtoji bausmė už neatsargų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistosios asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, yra dirbanti, darbe apibūdinama ir charakterizuojama teigiamai, bausta vienintelį kartą administracine tvarka už KET pažeidimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, slaugo ir prižiūri specialių nuolatinės priežiūros poreikių turinčią mamą, pasirengusi atlyginti dalį nukentėjusiųjų prašomos atlyginti žalos. Nors teismo vertinimu, D. M. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, nes ji sėdo už automobilio vairo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad D. M. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančios kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad D. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti ir paveikti taip, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkei paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
D. M. nusikaltimą padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, todėl, atsižvelgus į šias jau pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, BK 67 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jai skirtina BK 68 str. numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam trejų metų terminui.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje numatytas – nusikaltimas. Tačiau tokiai teismų praktikai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
Atsižvelgiant į tai, eismo įvykio metu kaltininkės D. M. vairuotas automobilis nekonfiskuotinas.
Dėl civilinių ieškinių
Žuvusiojo K. S. sutuoktinė K. S. ir vaikai A. S., E. S., S. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovų (D. M. ir draudimo bendrovės „Gjensidige“) po 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o S. S. prašo priteisti ir 2840,10 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turtinę žalą šiuo atveju sudaro su žuvusiojo laidojimu susijusios išlaidos.
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamosios vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudikas – ADB „Gjensidige“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str. nuostatas ir sudarytą draudimo sutartį ši bendrovė privalo atlyginti D. M. neteisėtais veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Draudimo bendrovė įtraukta byloje kaip civilinis atsakovas.
Iš 2017-10-03 ADB „Gjensidige“ pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudimo bendrovė paskaičiavo ir išmokėjo į nukentėjusiojo S. S. banko sąskaitą 7028,35 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro: 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2028,35 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti (buvo paskaičiuota laidojimo išlaidų 2332,35 Eur, tačiau iš šios sumos buvo išskaičiuota 304 Eur gauta pašalpa). Kaip nustatyta, draudimo bendrovė nurodytą išmoką turtinei žalai apskaičiavo ir išmokėjo už kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus, už kapo duobės kasimą ir karsto nešimą, už kunigo paslaugas, už gėles, vainikus, už suteiktas šarvojimo/laidojimo paslaugas ir reikmenis, už gedulingus pietus. Kaip matyti, draudimo bendrovė neapmokėjo išlaidų, patirtų giesmininkų paslaugoms apmokėti, išlaidų, patirtų perkant higienos reikmenis bei maistą ir gėrimus šermenų metu.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš nukentėjusiojo S. S. prašomų priteisti 2840,10 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti 2028,35 Eur (be išmokėtos 304 Eur pašalpos) jam jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, o likusi neatlyginta suma – 812,75 Eur (2840,10 – 2028,35) taip pat yra pagrįsta, įvertinęs tai, kad žala atsirado dėl D. M. neteisėtų veiksmų, šią sumą (812,75 Eur) priteisia nukentėjusiajam S. S. iš D. M..
Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusieji K. S., S. S., A. S. ir E. S., netekę atitinkamai savo sutuoktinio ir tėvo K. S., patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Žuvusysis ir nukentėjusieji palaikė glaudžius, šiltus šeimyninius ryšius, žuvusysis K. S. buvo sveikas ir aktyvus žmogus ir nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo tikėtis jo mirties ar netekties eismo įvykio metu pėsčiųjų perėjoje, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju. Todėl staigi ir netikėta K. S. mirtis visiems nukentėjusiesiems, tiek jo sutuoktinei, tiek ir sūnums, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiaisiais, kad dėl sūnaus netekties jiems pablogėjo sveikata, kad jie patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat būtina atsižvelgti ir į šiuo aspektu reikšmingas nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: D. M. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivi, pažeidė iš karto kelis KET punktų reikalavimus, dėl jos neteisėtų veiksmų kilo labai skaudžios nepataisomos pasekmės, tačiau jos padarytas nusikaltimas yra neatsargus, ji sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sukelti dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose.
Teismas, užtikrindamas protingą tiek nukentėjusiųjų, tiek D. M. interesų pusiausvyrą, siekdamas, kad ji galėtų realiai atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalos dydį ir būtų suinteresuota tai padaryti kuo greičiau, į tai, kad priteistos žalos atlyginimas kaltinamajai nebūtų antra papildoma bausme, vertina jos turtinę bei šeimyninę padėtį: D. M. yra darbinga, šiuo metu dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, jos metinės pajamos yra 8040,80 Eur (2 t., b.l. 43), ji yra ištekėjusi, todėl turės galimybę priteistą žalą atlyginti. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji prižiūri specialių nuolatinės priežiūros poreikių turinčią mamą V. V. (2 t., b.l. 46-47).
CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš 5 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam S. S.. Todėl likusi draudimo neatlyginta priteistinos sumos dalis neturtinei nukentėjusiųjų žalai atlyginti priteistina iš kaltininkės D. M..
Atsižvelgus į šias aplinkybes bei teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu iš kaltais pagal BK 281 str. 6 d. pripažintų asmenų žuvusiojo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai vienam asmeniui yra apytiksliai nuo 2500 iki 30 000 Eur, taip pat įvertinus tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam sūnui S. S. jau yra sumokėjusi 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, darytina išvada, kad iš D. M. nukentėjusiajam S. S. priteisiama 9000 Eur, o kitiems nukentėjusiesiems K. S., A. S. ir E. S. po 14 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – vyriškos, pilkos spalvos medžiaginės kelnės,
vyriškas, pilkos spalvos medžiagos švarkas, juodos spalvos sintetinė striukė su užrašu etikėtėje "SHENCYUAN", sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 5 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 3 metams ir 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš D. M. nukentėjusiesiems K. S., A. S. ir E. S. kiekvienam po 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam S. S. iš D. M. priteisti 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 812,75 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriškas, pilkos spalvos medžiagines kelnes, vyriškas, pilkos spalvos medžiagos švarką, juodos spalvos sintetinę striukę su užrašu etiketėje "SHENCYUAN", nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.