Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš VšĮ „Emprekis“ – autotransporto kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 1686 cm³, variklio galia 92 kW/ 125 AG, pasirinkti gamybos periodo 2007-2009 m., pasirinkti metai 2009, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. spalio mėn. 1872 eurų be PVM mokesčio ir 2370 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 36).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (00.28 val., jam buvo nustatytas 1.95 promilių neblaivumas, o 00.45 val. – 1,70 promilių neblaivumas). Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Vertindamas kaltinamojo bei jo gynėjos išsakytus argumentus, kad kaltinamojo sugyventinė V. K. gali būti laiduotoja šioje baudžiamojoje byloje, teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Prašyme taikyti laidavimo institutą yra nurodoma, kad laiduotoja V. K. yra neteista (tačiau nei teistumo, nei baustumo pažymų gynėja nepateikė), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju E. K. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini), su kuriuo sieja artimas ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstas ryšys. V. K. mano, kad gali daryti realų teigiamą poveikį. Nors tiek pati V. K., tiek ir kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat akcentavo V. K. tinkamumą būti laiduotoja nurodydamos, jog ji gyvena kartu su kaltinamuoju, puikiai sutaria, yra autoritetas kaltinamajam, nuolat bendrauja, tačiau vis dėlto tai teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad V. K. gali turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką E. K. Teisme V. K. tvirtino, kad po (duomenys neskelbtini) įvykio su E. K. kalbėjosi apie tai, ką šis padarė. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir pats kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) įvykio, kai vairavo V. K. priklausantį automobilį būdamas neblaivus, praėjus kelioms dienoms neblaivus jis vėl vairavo kitą transporto priemonę – motorolerį. Dėl to buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota į teismą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Šias aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo E. K. pripažintas kaltu dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms lieka neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį kaltinamajam gali padaryti V. K. Kitaip tariant, nors jos paaiškinimų matyti, kad sugyventinio elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, visgi matyti, kad ji iš esmės jokios įtakos E. K. elgesiui nei iki tiriamo įvykio, nei po jo neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti apie V. K. galimą realią teigiamą įtaką E. K. Pažymėtina, kad galimos laiduotojos asmeninės savybės bei turimas ryšys su sugyventiniu egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo teisei priešingo elgesio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (b. l. 56-57), nebaustas administracine tvarka (b. l. 59-60), dirba (b. l. 61-63), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, duomenų apie priklausomybes ligas nėra (b. l. 65). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį už nusikaltimą skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas bei turimą turtą, baudos mokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį E. K. charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad kartu su bausme taikytina ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, kaltinamajam yra pagrindas skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš paties kaltinamojo paaiškinimo, padarant nusikalstamą veiką vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o V. K., kuri nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kaltinamasis vairuos neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 2370 Eur, valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 260,42 Eur už E. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam gynėjo dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Jam privaloma tvarka buvo skirta gynėja advokatė L. B.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, be to, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad būtų netikslinga iš jo priteisti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Be kita ko, nėra duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas bei turimą turtą. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-576/2020; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-879/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-317/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, E. K. paskiriant galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Luminor, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801). Išaiškinti, kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš E. K. konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2370 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų), valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 260,42 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 42 ct) dydžio išlaidų už E. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.