Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. R.-K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R.-K. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių 20 dienų, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė J. R.-K. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą subendrintą bausmę, bei šia nutartimi įskaityti laikotarpiai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam priteista iš J. R.–K. 780 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė atmesti apeliacinį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant ir į BK 75 straipsnio pakeitimus.

Dėl apeliacinio skundo papildymų

7. Bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-616/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 316 straipsnyje nenumatyta apelianto teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti ar pakeisti, apeliantas turi teisę paduotą skundą tik atšaukti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-616/2020). Šiuo atveju nenustatyta, kad būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribų, atitinkamai minėti prašymai yra laikytini apeliacinio skundo papildymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti juose nurodytų teiginių ir juos palieka nenagrinėtus.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Nusikaltimas yra priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje yra numatyta pagrindinė nusikalstamos veikos sudėtis. Tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos pavojingumą didinančių požymių. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nusikaltimas yra priskiriamas apysunkiams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai šiame straipsnyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis. Tai reiškia, kad kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis apima papildomus požymius, didinančius nusikalstamos veikos pavojingumą.

9. Nagrinėjamu atveju J. R.–K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio, stovėjusio prie pastato, nuėmė keturis ratlankius su padangomis, išdaužęs automobilio kairės pusės galinių durelių du stiklus, įsibrovė į automobilio vidų ir paėmė tarp priekinių ir galinių sėdynių buvusią apdailos detalę.

10. Taigi, viena vertus, pirmasis epizodas – ratlankių su padangomis vagystė formaliai atitiktų BK 178 straipsnio 1 dalies požymius, kita vertus, asmuo išdaužė automobilio langus ir įsibrovė į automobilio vidų, kas atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies požymį, t. y. įsibrovimą į saugyklą. Įsibrovimas – slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į saugyklą. Įsibrovimas yra pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, sudarantis sąlygas paimti ir pasisavinti saugykloje esančius daiktus. Šiuo atveju į automobilį buvo patekta be savininko valios, t. y. įsibrauta išdaužiant automobilio langus. Vagystė iš automobilio laikoma padaryta įsibrovus tais atvejais, kai į automobilio vidų yra patenkama įveikiant mechanines ar elektronines apsaugos priemones. Šiuo atveju automobilis buvo užrakintas, tai reiškia, kad J. R.-K. įveikė priemones, užkertančias kelią patekti į automobilį, išdauždamas automobilio langus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad J. R.-K. ne tik pavogė automobilio ratlankius bei padangas, bet ir įsibrovė į užrakintą automobilį, pašalindamas mechanines kliūtis, t. y. išdauždamas langą, ir dar iš salono pagrobė apdailos detalę. Taigi nors neabejotinai J. R.-K. veiksmuose ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tačiau neabejotinai yra ir jo veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą. Pavojingesnė nusikalstama veika, t. y. apysunkis nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis), apima mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis), todėl asmens veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustatančią atsakomybę už pavojingesnės nusikalstamos veikos, t. y. apysunkio nusikaltimo padarymą. Atitinkamai J. R.-K. skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Dėl bausmės

11. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

12. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis, atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, į J. R.-K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), į asmenybę charakterizuojančius duomenis (veikos padarymo metu buvo 12 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei bei asmens sveikatai, daugybę kartų baustas administracine tvarka, dominuoja smulkios svetimo turto vagystės, yra dirbęs tris savaites 2018 metais, prieš tai dirbo tik 2004 metais, atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus trimis nuosprendžiais paskirtas bausmes, iš kurių dvi skirtos taip pat už automobilio padangų su ratlankiais vagystę ir pasikėsinimą pavogti 4 automobilio ratus, nusikalstamas veikas daro nepertraukiamai, tai jau tapo jo gyvenimo būdu).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

15. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, J. R.-K. 2018 m. dirbo tik nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (b. l. 70). Iš 2020 m. birželio 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad administracine tvarka per 1 metus baustas ne kartą (daugiausiai kartų baustas už tai, kad įsipylęs degalų išvažiavo nesusimokėjęs, ne kartą baustas už automobilio valstybinių numerių vagystę) (b. l. 71-98).

16. Baudžiamosios bylos duomenimis, J. R.-K. ne kartą teistas, daugiausiai kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 16 d., pasikėsino pagrobti 4 vnt. automobilio ratų (paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d. atvirai pagrobė automobilio keturias padangas su ratlankiais (paskirta arešto bausmė 30 parų). Tuo tarpu skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d., 20.00 val., iki 2019 m. liepos 17 d., 7.00 val., nuo automobilio nuėmė keturis ratlankius su padangomis, išdaužęs automobilio kairės pusės galinių durelių du stiklus, įsibrovė į automobilio vidų ir paėmė tarp priekinių ir galinių sėdynių buvusią apdailos detalę. Taigi, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės vienodo pobūdžio nusikalstamos veikos padarytos kelių dienų laikotarpyje, taigi nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs asmens gyvenimo būdu. Be to, yra asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybę, o būtent, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

17. Apeliantas skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinant aplinkybė, o būtent, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

18. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

19. J. R.-K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (b. l. 48-50), be kita ko, atsisakė duoti ir lyginamuosius pavyzdžius (b. l. 51-52), po to atsisakė vykdyti prokuroro nutarimą dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo (b. l. 56). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad įvykio neatsimena, bet savo kaltę pripažįsta, kadangi tai patvirtina byloje esantis DNR tyrimas bei kiti duomenys, pažymėjo, kad labai gailisi, po to parodė, kaip atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad yra J. R.-K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai, kad, J. R.-K. teisiamojo posėdžio metu prisipažinus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nereiškia, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Neginčytina, kad jis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, tačiau jis ją pripažino, atsižvelgdamas į surinktų duomenų visumą. Visgi nenustatytas jo nuoširdus gailėjimasis ar padėjimas išaiškinti šią veiką. Priešingai, jo elgesys proceso metu turėjo įtakos ilgesniam procesui dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo, be to, nėra duomenų, kad jis būtų siekęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar bent jo atsiprašyti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išsakytas nuoširdus gailėjimasis yra deklaratyvus. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl BK 75 straipsnio

20. BK 75 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, teismas pirmiausia turi nustatyti formalų BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindą.

21. Nagrinėjamu atveju J. R.-K. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Galutinė subendrinta jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tada, kai už apysunkį nusikaltimą yra paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei 4 metai. Taigi šiuo atveju nėra formalaus pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl bausmių bendrinimo

22. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. R.-K. padarė iki jo atžvilgiu priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio bei 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. spalio 10 d. teismo baudžiamųjų įsakymų, kuriais paskirtos bausmės subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių 20 dienų.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-307/2020).

24. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas subendrindamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių 20 dienų, nustatė galutinę subendrintą bausmę 1 metams 7 mėnesiams. Teismas pagrindė pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį, laikėsi BK 63 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

25. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 85,28 Eur už J. R.-K. suteiktas valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

26. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Arūną Alekną, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi jis buvo paskirtas J. R.-K. gynėju (b. l. 179-185).

27. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

28. Teismas, atsižvelgdamas į nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, sprendžia, kad būtų netikslinga iš J. R.-K. priteisti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. R.-K. nesuderinamas su jo teise į gynybą. Be kita ko, baudžiamosios bylos duomenimis, jis nedirba, nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas. Atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J.(J.) R.-K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. (J.) R.-K. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.