Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-191-616/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-07-10
Bylos Nr.: 1A-191-616/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17045-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis: O. G., V. P., M. K., V. S., S. G., D. M., J. F., A. Z., A. S.
Advokatai: Romanas Bareika

Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-616/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17045-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.1.; 1.2.23.1.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 2.4.6.4.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam O. G. (O. G.),gynėjams advokatams Romanui Bareikai, Vidmantui Baumilai,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. (V. P.) ir O. G. (O. G.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už 2017 m. birželio 10 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2017 m. liepos 20 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvidešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 679,47 Eur dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. P. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 90 Eur.

O. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2017 m. liepos 19-20 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių medžiagų platinimą V. S. (V. S.)) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą narkotinių medžiagų gaminimą ir laikymą) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį keturiasdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir O. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. K. (M. K.), V. S., S. G. (S. G.), D. M., J. F. (J. F.), A. Z. (A. Z.), A. S. (A. S.), tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 10 d. 12.58 val., telefonu susitarė A. M., kuriam byla nutraukta dėl mirties, neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, ir tą pačią dieną apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai A. M. už 30 Eur pardavė narkotines medžiagas, t. y. 0,00007 g karfentanilio ir 0,002 g metadono.

1.1. V. P. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 20 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio namo pažymėto (duomenys neskelbtini), iš O. G. neteisėtai už nenustatytą pinigų sumą įgijęs narkotinių medžiagų – 4,624 g kanapių (antžeminių dalių), kurių 9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo 9,89 procentai, apie 9.53 val. šias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) toje pačioje vietoje už 60 Eur pardavė M. K..

1.2. Be to, V. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 15.38 val., (duomenys neskelbtini), namo trečio aukšto laiptinės aikštelėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė rankoje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė sudarė 0,005 g, kai pamatęs policijos pareigūnus ir siekdamas išvengti sulaikymo su šia narkotine medžiaga, ją išmetė laiptinės aikštelėje, kurioje ši narkotinė medžiaga ir buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų.

2. O. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 19 d. apie 12.50 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą – kanapes, telefonu susitarė V. P. parduoti kanapių ir kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 20 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), už tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė V. P. 4,624 g kanapių (antžeminių dalių), kurių 9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo 9,89 procentai.

2.1. O. G. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. 12.17 val., telefonu susitarė su V. S. perduoti jam narkotinių medžiagų – kanapių, ir tą pačią dieną apie 12.35 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė V. S. 4,206 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 18,19 procentų. Tokiu būdu O. G. neteisėtai platino šią narkotinę medžiagą.

2.2. Be to, O. G. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį kanapių augalų bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gamino ir laikė narkotines medžiagas – kanapes (jų antžemines dalis):

O. G. pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama auginti kanapes; 8 straipsnį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, nuo 2017 m. pavasario, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 16.20 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje augino didelį kiekį – iš viso 94 vienetus, kanapių augalų, kurių bendra masė sudarė 14 479 g, t. y. garaže prie gyvenamojo namo, specialiai kanapėms auginti įrengtoje vietoje sudarius dirbtinas sąlygas – patalpos vidų padengus plastiko plėvele, ant kurios buvo sudėti vazonai, supirkus ir sukabinus apšvietimo, šiltinimo lempas, įrengus apšvietimo sistemą, supirkus ir sumontavus oro ventiliacijos sistemą, taip sukurdamas patalpoje dirbtinę aplinką kanapėms auginti, – augino 12 vienetų kanapių augalų, kurių masė sudarė 2968,0 g (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,9 procento); kieme šalia sukrautų malkų – augino 55 vienetus kanapių augalų, kurių masė sudarė 521,0 g (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,5 procento); kieme, šalia lauko tualeto – augino 9 vienetus kanapių augalų, kurių masė sudarė 3454,0 g (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,5 procento), 9 vienetus kanapių augalų (antžeminės dalys), kurių masė sudarė 3747,0 g (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,1 procento) ir 9 vienetus kanapių augalų (antžeminės dalys), kurių masė sudarė 3789,0 g (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose 4,5 procento). Taip pat O. G. gamino bei garaže įrengtoje namo katilinėje, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 454,17 g (nuskintų, išdžiovintų ir susmulkintų) kanapių (antžeminių dalių), kurių 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 0,5 procento iki 16,1 procento, kurias 2017 m. rugsėjo 21 d. 16.20 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis O. G. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sutuoktinę J. G..

3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė jam per griežtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

3.2. Pasak apelianto, dėl sunkios sveikatos būklės jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Dėl (duomenys neskelbtini) jis yra neįgalus, netekęs 70 procentų darbingumo. Be to, jam reikalingas nuoseklus gydymas (operacija) ir priežiūra (duomenys neskelbtini), priešingu atveju, gresia ir (duomenys neskelbtini).

3.3. Taip pat apeliantas pastebi, jog jis dirba, kad galėtų padengti gydymo išlaidas, valstybei moka mokesčius, turi tvirtus socialinius santykius su šeima, kuriuos labai vertina, pasižada ateityje nedaryti naujų nusižengimų.

4. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos) bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino įrodymų viseto (vertino tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui reikšmingus įrodymus), visiškai nevertino jo parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, nepašalino visų prieštaravimų bylos medžiagoje, nepagrįstai rėmėsi liudytojų - policijos pareigūnų, prieštaringais parodymais, dėl ko pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 2 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Pasak apelianto, byloje nesant pakankamai įrodymų, esant abejonių dėl jo kaltės ir nesant galimybės jų pašalinti, jam negalėjo būti inkriminuotos paminėtos nusikalstamos veikos ir jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl jų padarymo. Remdamasis BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje teismų praktikoje, teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais, apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tuo tarpu visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

4.3. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik išvestiniais įrodymais, prielaidomis bei prieštaringais liudytojų, t. y. teisėsaugos institucijų pareigūnų, parodymais ir visiškai nevertino jo (apelianto) nuoseklių bei išsamių parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo, dėl paminėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priėmė neteisingą ir prieštaringą sprendimą.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. G. ir jo gynėjas prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti O. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistojo V. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų V. P. ir O. G. apeliaciniai skundai atmetami, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keičiamas dalyje dėl V. P. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas veikas paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo

7. Apeliantas V. P. teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už narkotinių medžiagų pardavimą A. M. (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), taip pat už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, neturinti tikslo jo parduoti ar kitaip platinti (pagal BK 259 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už šių nusikalstamų veikų padarymą, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, jo kaltę grindė tik išvestiniais įrodymais, prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais, visiškai nevertino jo proceso eigoje duotų nuoseklių parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, kuo pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme, teismų praktikoje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei tuo pačiu nepagrįstai šioje dalyje jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais deklaratyviais, bylos faktiniais duomenimis nepagrįstais, jos medžiagai bei skundžiamo nuosprendžio turiniui prieštaraujančiais apelianto skundo argumentais. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kitų duomenų visuma, iš naujo juos įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų (jų apeliaciniame skunde nekonkretizuoja ir pats nuteistasis), kurie, sprendžiant apelianto kaltės dėl paminėtų nusikalstamų veikų padarymo klausimą, turėtų būti vertinami jo naudai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį apeliantą, kitus nuteistuosius, liudytojus, pagarsino mirusių kaltinamųjų, kitų proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ištyrė byloje esančius rašytinius, kitus duomenis, reikšmingus teisingam bei išsamiam bylos išnagrinėjimui, o nuosprendį, nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apskųstame nuosprendyje atlikta ir išsami įrodymų, duomenų analizė. Pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus, duomenis vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kitų duomenų, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė apelianto, kitų nuteistųjų, tam tikrų liudytojų duotus parodymus, gynybos pateiktas fotonuotraukas, pateikė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus, ko pasėkoje apeliantui ir dėl aptariamų nusikalstamų veikų pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

9. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, kad kaltinamo asmens veiksmai turi visus konkrečius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali bylos nagrinėjimo metu teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie proceso dalyvių pasiūlymai teismui nėra privalomi ir jų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo (2017 m. birželio 10 d. nusikalstama veika)

10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojų R. V., A. G., S. M. parodymų, 2017 m. birželio 10 d. asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokole, 2017 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2017 m. birželio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole, 2017 m. birželio 12 d. A. M. telefonų su SIM kortelėmis apžiūros protokole, A. M. naudotų mobiliojo ryšio telefono numerių telekomunikacijos įvykių analizės metu, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų visumos pagrindu neginčijamai nustatyta, kad apeliantas 2017 m. birželio 10 d., prieš tai tą pačią dieną telefonu susitarus, apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), A. M. už 30 Eur pardavė 2 vienetuose folijos lankstinukų supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos - 0,00007 g karfentanilio ir 0,002 g metadono.

10.1. Iš byloje liudytoju apklausto policijos pareigūno R. V. nuoseklių parodymų matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 19.25 val. tarnybos metu jis pastebėjo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko V. P. su A. M.. Susitikimo metu asmenys vienas kitam kažką perdavė. A. M. kažką perdavė V. P., po ko A. M. kažką gautą iš V. P. dešine ranka įsidėjo į dešinės pusės kelnių kišenę ir jie išsiskyrė. Kadangi buvo turima duomenų apie tai, kad V. P. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o A. M. yra linkęs vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, jis įtarė, jog tarp šių asmenų įvyko narkotinių medžiagų perdavimas. Šią informaciją ryšio priemonėmis jis perdavė mieste su tarnybiniu automobiliu buvusiems kolegoms A. G. ir S. M., nurodė jiems nuvykti prie A. M. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), jo palaukti ir jį patikrinti. Po kelių minučių kolegos jam pranešė, kad A. M. jau pristato į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (t. 13, b. l. 191-193; t. 1, b. l. 103-107). Nurodytas liudytojo R. V. aplinkybes nuosekliai apklausų metu patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai A. G., S. M. (t. 13, b. l. 193-195, 196-197; t. 1, b. l. 92-95, 109- 110). Visi paminėti liudytojai apklausiami taip pat nuosekliai parodė, kad policijos komisariate atliekant A. M. apžiūrą jo kelnių dešinėje užsegamoje kišenėje buvo rasti du folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais. Iš liudytojų R. V., A. G. teisme duotų parodymų matyti, kad suradus folijos lankstinukus su milteliai, A. M. nurodė, jog narkotines medžiagas už 30 Eur įsigijo iš asmens, kuris jo telefone įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu liudytojas S. M., kuris ir sulaikė A. M., teisme parodė, kad A. M. neneigė, jog vartoja narkotikus, sakė, kad juos gavo iš asmens lyg vadinamo Z. (iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. buvo vadinamas būtent V. P.).

10.2. Netikėti pirmiau išdėstytais nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais liudytojų policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, duomenis. Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų A. M. 2017 m. birželio 11 d. apklausos, kurioje dalyvavo ir pastarojo gynėjas, metu duotų parodymų matyti, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad pas jį rastas narkotines medžiagas 2017 m. birželio 10 d. įsigijo iš jam nepažįstamo asmens, kurio mobiliojo ryšio telefono numeris jo telefone įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Šio asmens telefono numerį jam 2017 m. vasario pabaigoje ar kovo pradžioje davė vaikinas pravarde „P.“. Vaikinas sakė, kad šis asmuo turi narkotinių medžiagų – amfetamino. Paskambinus jam, prisistatyti, kad skambina nuo „P.“, tuomet jis pasitikės ir parduos narkotinių medžiagų. 2017 m. birželio 10 d. po pietų jis skambino minėtam asmeniui susitarti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, paprašė parduoti du lankstinukus. Apie 18 val. jie susitiko sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) prie raudonų plytų bendrabučio. Rusiškai kalbančiam vyrui jis padavė 30 Eur, o šis jam į ranką perdavė du folijos lankstinukus, kuriuos jis įsidėjo į kelnių dešinės pusės viršutinę kišenę ir nuėjo. Nusipirkęs šalimais esančioje parduotuvėje alaus, jis (A. M.) ėjo į savo namus, (duomenys neskelbtini), kur daugiabučio namo kieme prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė vykti į policijos komisariatą. Komisariate atlikus jo asmens apžiūrą, kelnių viršutinėje dešinės pusės kišenėje pareigūnai rado ir paėmė du jo įsigytus folijos lankstinukus, su, kaip jis galvoja, narkotine medžiaga – amfetaminu (t. 1, b. l. 185-186). Vėlesnių apklausų metu (2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d.) A. M. nurodė analogiškas narkotinių medžiagų 2017 m. birželio 10 d. įsigijimo aplinkybes (t. 1, b. l. 190-191, 194-195).

10.3. Iš A. M. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad pastarasis laikinai sulaikytas buvo 2017 m. birželio 10 d. 19.40 val. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148). Atliekant A. M. asmens apžiūrą, jo kelnių dešinėje užsegamoje kišenėje buvo rasti du folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais (t. 1, b. l. 156). Atlikus šių miltelių cheminį tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų sudėtyje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio, jo masė 0,00007 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, jo masė 0,002 g (t. 1, b. l. 161-162). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V- 239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) nedideliu kiekiu karfentanilio yra laikoma ne daugiau kaip 0,0005 g, o metadono – ne daugiau kaip 0,2 g.

10.4. Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad sulaikymo dieną A. M. policijos pareigūnams savanoriškai pateikė savo mobiliojo ryšio telefonus – „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su juose įdėtomis mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortelėmis (t. 1, b. l. 165). Apžiūrėjus paminėtus mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, nustatyta, kad telefone „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Adresų knygoje“ be kitų adresatų išsaugotas „(duomenys neskelbtini)“ įvardintas adresatas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). „Rinkti numeriai“ aplanke aptikti įrašai apie 2017 m. birželio 10 d. 14:08:52, 14:15:11, 14:15:43, 14:16:34, 19:10:46 val. išeinančius skambučius adresatui „(duomenys neskelbtini)“, o aplanke „Žinutės“ užfiksuota tam pačiam adresatui 2017 m. birželio 10 d. 14:17:20 val. išsiųsta SMS žinutė „Ja tut“ (vertinas „Aš čia“)(t. 1, b. l. 166-177). Iš byloje esančių Darbo biržos sistemos išrašų, Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. P. kontaktinis telefono numeris (t. 3, b. l. 190, 191; t. 4, b. l. 83). UAB „Telia Lietuva“ (Omnitel) pateiktais duomenimis, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas, kuris UAB „Telia Lietuva“ tinkle veikia nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (t. 2, b. l. 20). Tai, kad paminėtas telefono numeris priklauso būtent apeliantui, jis juo naudojasi, pastarasis ir pats patvirtino tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 3, b. l. 65-66; t. 13, b. l. 146-147). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus A. M. naudotų mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“) telekomunikacijos įvykių analizę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 11 d., nustatyta, kad šiuo laikotarpiu tarp A. M. ir V. P. užfiksuoti 97 tarpusavio kontaktai. A. M. naudotų paminėtų mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinėse užfiksuotas 51 įeinantis skambutis, 42 išeinantys skambučiai, 1 įeinanti SMS žinutė ir 3 išeinančios SMS žinutės. Išanalizavus 2017 m. birželio 10 d. telekomunikacijos įvykius, nustatyta, kad šią dieną pirmasis 87 sekundes trukęs skambutis tarp V. P. ir A. M. užfiksuotas 12:58:55 val. Dienos eigoje užfiksuoti dar penki skambučiai ir viena SMS žinutė tarp šių asmenų. Paskutinis 17 sekundžių trukęs skambutis (V. P. A. M.) užfiksuotas 19:22:16 val. (t. 2, b. l. 28-30).

10.5. Pirmiau aptarti įrodymai, duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti nuosekliais, kitus įrodymus atitinkančiais A. M. parodymais, būtų pagrindas pripažinti, kad pastarasis turėjo pagrindą V. P. apkalbėti. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Be to, priešingai nei apelianto atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. M. kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas būtų neteisėtai pardavinėjęs ar kitokiu būdu platinęs kitiems asmenims.

10.6. Skundžiamo nuosprendžio turiniui prieštarauja ir apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, visiškai nevertino jo byloje duotų parodymų. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apygardos teismas V. P. viso proceso metu (ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant teisme) duotus parodymus vertino ne tik atskirai, lygindamas juos tarpusavyje, bet ir byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, duomenų visumos kontekste, ko pasėkoje pagrįstai juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad V. P. parodymai dėl 2017 m. birželio 10 d. apie 19.25 val. įvykusio susitikimo su A. M. aplinkybių ne tik prieštarauja byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, duomenų visumos pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

10.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas pirmą kartą dėl šios veikos padarymo V. P. parodė, jog niekada gyvenime niekam nepardavinėjo narkotinės medžiagos heroino, kanapių ar kitos narkotinės medžiagos (byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. V. P. pardavė narkotines medžiagas – kanapes (jų antžemines dalis), M. K.; tai, įtakojamas byloje surinktų įrodymų, teisme po nuteistojo M. K. prisipažinimo bei nuoseklių parodymų patvirtinimo pripažino ir pats apeliantas; šios veikos padarymo jis neginčija ir apeliaciniame skunde). Narkotinę medžiagą – metadoną, jis vartoja tik pats, kur jį gauna, neatskleis. Niekada nieko šiomis medžiagomis nėra ir vaišinęs. 2017 m. birželio 10 d. ryte jis buvo Palangoje, ten lankėsi dvi dienas. Nežino, ar pažįsta A. M., reikėtų pamatyti jo foto (iš V. P. mobiliojo ryšio telefono „Alcatel Onetouch“ su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad tarp kitų kontaktų vardais „V.“, „?.“ yra išsaugoti abu A. M. naudoti telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kaip minėta, išanalizavus telekomunikacinius įvykius, nustatyta, kad vien tik laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki tų pačių metų birželio 11 d. tarp A. M. ir V. P. užfiksuoti 97 kontaktai, t. 3, b. l. 31-42; t. 2, b. l. 28-30) (t. 3, b. l. 65-66). 2017 m. lapkričio 29 d. vykusios apklausos metu apeliantas pasiliko prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų (t. 3, b. l. 75-76), tuo tarpu apklausiamas 2018 m. gegužės 3 d., patvirtinęs savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus, nurodė tik tai, kad 2017 m. birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais Palangoje jis nebuvo, į papildomus klausimus atsakinėti atsisakė (t. 3, b. l. 83-84). 2018 m. liepos 19 d. apklausos metu nuteistasis savo kaltės vėlgi nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, atsakinėti į pateikiamus klausimus, teigdamas, kad teisingus parodymus duos tik teisme (t. 3, b. l. 98). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, po susipažinimo su byloje surinkta medžiaga, V. P. jau neneigė pažįstantis A. M., su juo bendravęs, nepaisant to, atsižvelgęs į tai, kad A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu, nespėjus jo apklausti, mirė, pateikė savo įvykių versiją. Nurodė, jog neva būtent A. M. surado narkotinių medžiagų įsigijimo vietą, įsigijo narkotines medžiagas – amfetaminą, ir dalį jų susitikimo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu norėjo jam parduoti, bet kadangi jis neturėjo pinigų, šis jam narkotinių medžiagų nedavė ir jie išsiskyrė (t. 13, b. l. 146-147).

10.8. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis V. P. duodamas parodymus dėl aptariamos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ne tik kad nebuvo nuoseklus, bet ir, proceso eigoje derindamas savo parodymus prie byloje nustatytų aplinkybių, stengėsi išvengti jam gresiančios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą, siekė suklaidinti teismą. Jeigu tikėti V. P. parodymais apie tai, kad susitikimo metu būtent jis iš A. M. turėjo įsigyti narkotines medžiagas, tačiau kadangi neturėjo pinigų, šis jam jų nepardavė, natūralu, kad vien dviejų asmenų pokalbis gatvėje nebūtų sukėlęs įtarimo policijos pareigūnui. Šiuo gi atveju objektyvus ir bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas R. V. pastebėjo įtartiną daiktų vienas kitam perdavimą (A. M. kažką perdavė V. P., po ko šis kažką perdavė A. M., kuris kažką gautą iš V. P. įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę), netrukus po ko sulaikius A. M., jo asmens apžiūros metu kelių dešinėje užsegamoje kišenėje ir buvo rasti du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, kaip nustatyta atlikus cheminį tyrimą, nedideli kiekiai narkotinių medžiagų – karfentanilio, metadono, kurios leidžiamos naudoti tik medicinos tikslais. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. parodymus vertino kritiškai, juos atmetė ir vadovavosi pirmiau išdėstytų įrodymų, duomenų visuma, neginčijamai patvirtinančia apelianto kaltę padarius šią, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, duomenų – liudytojų A. G., D. R., S. M., R. V. parodymų, iš dalies nuteistojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. spalio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2017 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo protokole, 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole, V. P. asmens kratos protokole, V. P. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole, D. M. asmens kratos protokole, D. M. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole, specialisto išvadose bei kitoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, visumos pagrindu pagrįstai, tinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. veiksmuose nustatė ir visus jam inkriminuotos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

11.1. Byloje liudytoju apklaustas pareigūnas A. G. nuosekliai parodė, kad jis kontroliavo S. G. telefoninius pokalbius. Buvo gauta duomenų apie tai, kad jis platina heroiną, kurį parsiveža iš (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo gauta duomenų ir apie tai, kad S. G. narkotines medžiagas platina per savo bendrininką D. M.. Klausantis S. G. telefoninių pokalbių, buvo įtarta, kad V. P. taip pat ruošiasi iš S. G. įsigyti narkotinių medžiagų, kurios pokalbių metu buvo įvardijamos alumi ar cigaretėmis. Sprendžiant iš 2017 m. rugsėjo 23 d. užfiksuotų skambučių V. P. S. G. pranešė, kad turi pinigų ir teiravosi, kada šis grįš į miestą ((duomenys neskelbtini)). Pokalbių metu iš pradžių V. P. paprašė S. G., kad šis „padarytų“ asmeniškai jam narkotinių ar psichotropinių medžiagų dozę. Vėlesnio pokalbio metu V. P. S. G. paprašė dviejų „alaus“, taip užmaskuotai įvardindamas narkotines ar psichotropines medžiagas. Pokalbio metu taip pat užmaskuotai kalbėjo apie tos pačios dienos ir vakarykščio „alaus“ kokybę, jo veikimo efektą, trukmę. Dar vėlesnio pokalbio metu V. P. užmaskuotai S. G. nurodė, kad jau reikės 4 „alaus“, pasakė, kaip reikės įpakuoti – į vieną lankstinuką vieną dozę, o į kitą lankstinuką tris dozes. Iš pokalbių, SMS buvo nustatyta, kad V. P. ir S. G. ketina susitikti pas K. Š. (t. 1, b. l. 97-101; t. 13, b. l. 193-195).

11.2. Sprendžiant iš nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių pareigūnų A. G., D. R. parodymų, gavus paminėtą informaciją bei žinant K. Š. gyvenamosios vietos adresą, buvo nuvykta į daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur pro trečio aukšto balkono langą buvo stebima aplinka. Stebint buvo užfiksuoti nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės ateinantys D. M., S. G. ir V. I.. Prie laiptinės S. G. kažkam paskambino, po ko iš (duomenys neskelbtini) buto kalbėdamas telefonu išėjo V. P. ir leidosi laiptais žemyn. Pasak liudytojų, tuo metu jie iš paskos V. P. nusileido į antrą aukštą iš kur per turėklus stebėjo situaciją. V. P. atidarė laiptinės duris, pro kurias įleido S. G. ir D. M., pakilo laiptais iki pirmo aukšto. V. I. pasiliko lauke. V. P. stovėjo nugara į juos (pareigūnus), šalia buvo S. G. ir D. M.. V. P. ištiesė ranką S. G., perdavė jam kaip ir pinigus, o D. M. jam kažką įdėjo į ranką, po ko pastarieji išsiskyrė. S. G. ir D. M. nuėjo link išėjimo iš namo durų, o V. P. laiptais lipo į viršų. Trečio aukšto aikštelėje A. G. priėjo prie V. P., sugriebė jam už abiejų rankų, po ko iš V. P. rankos visai šalia jo iškrito lankstinukas. Visa tai buvo įforminta įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 97-101, 112-113; t. 13, b. l. 193-195, 196).

11.3. Netikėti paminėtų liudytojų, kaip minėta, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2017 m. rugsėjo 23 d. S. G. slapto sekimo protokolo matyti, kad 15:33 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti pėsčiųjų taku pro (duomenys neskelbtini) namą kartu einantys S. G., D. M. ir V. I.. Apie 15:35 val. jie nuo (duomenys neskelbtini) nuėjo link daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės. Apie 15:36 val. S. G. priėjęs prie laiptinės kažkam paskambino. Apie 15:38 val. laiptinės duris atidarė V. P.. Į namo laiptinės vidų įėjo V. P., S. G. ir D. M., o V. I. liko sėdėti ant laiptų prie laiptinės durų. Laiptinėje, apie 15:38 val. S. G., D. M. ir V. P. užlipo į laiptinės pirmo aukšto aikštelę, kur V. P. į dešinę ranką S. G. davė pinigų kupiūras, o D. M. kaire ranka į V. P. kairę ranką kažką įdėjo. Apie 15:39 val. asmenys išsiskirstė, V. P. laiptais pradėjo kilti į viršų, o S. G. ir D. M. nuėjo link išėjimo iš laiptinės durų (t. 3, b. l. 4). Byloje liudytoju apklaustas pareigūnas S. M. patvirtino, kad jis tiesiogiai V. P. sulaikyme nedalyvavo, tačiau tuo metu buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme automobilyje. Matė prie namo atėjusius S. G., D. M. ir moterį. Liudytojo teigimu, abu šie vyrai buvo užėję į laiptinę, kartu iš jos ir išėjo, tuo metu moteris pasiliko lauke prie laiptinės. Iš kolegų jam žinoma, kad V. P. buvo sulaikytas aikštelėje tarp antro ir trečio aukšto (t. 13, b. l. 196-197).

11.4. Ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojant S. G. telefoninius pokalbius, SMS žinutes telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. 10:19 val. V. P. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) S. G. išsiuntė SMS žinutę „S., mes tavęs laukiam alui, yra kapeikų, duok apytiksliai laiko“; 12:29 val. paskambinęs S. G. V. P. klausinėjo, kada šis grįš į miestą. S. G. atsakė, kad jis grįš po poros valandų mažiausiai; 14:23 val. V. P. vėl išsiuntė S. G. SMS žinutę, kurioje nurodė „Aš miške, priešais, asmeniškai man“; 14:42 val. V. P. paskambinęs S. G. nurodė, kad „S., žodžiu...pora alaus aš rezervavau. Po 10 minučių aš būsiu prie tavęs“, po ko S. G. V. P. paaiškino, kad dar turi nueiti pas vieną žmogų, gal šis „alučio“ užsinorės, tačiau V. P. jam atsakė „Na gerai, aš du užsakiau. Prašau“, po ko S. G. nurodė „Na, jeigu ką, aš supratau, žodžiu. Tu pirmas.“. To paties pokalbio metu S. G. V. P. teiravosi „Na, ką pasakysi, žodžiu? Vakarykštis alus geresnis, ar šiandieninis?“, į ką V. P. atsakė „Žodžiu, žinai ką.. Vakarykštis, jis stipresnis, ta prasme jis tiek nelaiko, kaip šitas, šitas ilgiau laiko. Aš juk bandžiau ir to, ir to. Bet už tai tas, žodžiu, stipresnis.“, po ko S. G. nurodė, kad suprato; 14:59 val. pokalbio metu V. P. S. G. nurodė, kad jie keturiese, kartu su K. (K. Š.) ir „Šita, 4 reikia. Bet vienas, žodžiu, atskirai. Trys kartu, vienas atskirai“, po ko S. G. pasakė, kad dar eis pas žmogų, kad reikia dar palaukti apie 30-40 minučių, į ką V. P. atsakė, kad tai labai ilgai, pasiūlė jam susitikti pas jį namuose. S. G. pasakė, kad eis į tą pusę, sutarė, kad užeis; netrukus, 15:02 val., V. P. vėl paskambino S. G. ir pranešė, kad bus pas Š. (K. Š.) namuose; 15:03 val. jis išsiuntė S. G. SMS žinutę „(duomenys neskelbtini) kv“, t. y. kad bus (duomenys neskelbtini) bute; 15:32 val. S. G. paskambino V. P. pasitikslinti, kur šis yra. V. P. nurodžius, kad jis pas K. (K. Š.), S. G. liepė jam neskubant leistis žemyn, į ką V. P. atsakė „Viskas, iki, 4 minutės. Aš tuoj, tiesiog į parduotuvę buvau užėjęs, tuoj alų užnešiu“, taip pat pasitikslino dėl sutartų čekių kiekio, užmaskuotai paklausdamas „Šita, girdi, ten kelintai tarėmės, ketvirtai ar trečiai, aš nepamenu?“, į ką S. G. atsakė „Ketvirtai valandai“; 15:37 val. S. G. paskambino V. P. dar kartą, paklausė kur jis yra, į ką V. P. atsakė, kad viskas, jis jau leidžiasi (t. 6, b. l. 57-61). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys sutampa tiek su liudytojų A. G., D. R. parodymais, tiek ir su slapto sekimo metu užfiksuotomis aplinkybėmis. Netikėti liudytojo A. G. parodymais, kad S. G. ir V. P. pokalbių metu „alumi“ užšifruotai buvo įvardijamos būtent narkotinės medžiagos, nėra pagrindo. Priešingu atveju nelogiška, kad V. P. ką tik grįžęs iš parduotuvės su nusipirktu alumi, kurį užnešė į K. Š. butą, iš karto vėl leidosi paimti alaus iš S. G.. Juolab, kad kartu su S. G. ir D. M. atėjusi V. I. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji nematė, jog S. G. ir D. M., einant pas V. P., būtų nešęsi alaus (t. 14, b. l. 44). Pats S. G. teisme taip pat patvirtino, jog įvykio dieną V. P. alaus nenešė. Tiek S. G., tiek ir D. M. teisme parodė, kad prieš einant pas V. P., jie (S. G. ir D. M.) kartu su V. I. gėrė alų (t. 13, b. l. 144-145), kurį, sprendžiant iš D. M. byloje duotų pirminių parodymų, jie įsigijo prieš pat vartojimą (t. 10, b. l. 10-14).

11.5. Apie tai, kad ne ką kitą, o būtent narkotines medžiagas V. P. įsigijo iš S. G. ir D. M., leidžia spęsti ir tą pačią dieną netrukus po V. P. sulaikymo bei kitomis dienomis užfiksuoti S. G. ir O. K. (V. P. sugyventinės) pokalbiai. Iš 2017 m. spalio 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. 20:36 val. S. G. skambino O. K. ir klausinėjo, kur V. (V. P.), papasakojo jai, kad buvo su juo susitikęs laiptinėje, perdavė jam 4 cigaretes (jau nebe „alų“, kaip buvo įvardijama pokalbių su V. P. metu), V. P. nuėjo atgal, o jis iš išėjo iš laiptinės. Abu bandė suprasti, kur V. P. dingo, O. K. klausinėjo, kas toks yra V.. Pokalbio pabaigoje O. K. pasakė, kad jeigu V. P. policija sulaikė su „cigaretėmis“, tai viskas bus labai blogai. S. G. atsakė, kad viskas paaiškės po dviejų parų, jei V. P. bus paleistas. Sprendžiant iš 2017 m. rugsėjo 25 d. 15:09 val. S. G. ir O. K. pokalbio, O. K. norėjo skubiai susitikti su S. G., telefonu apie tai nenorėjo kalbėti. S. G. atsakė, kad dabar negali, kad jis ne mieste. O. K. pyko ant S. G., pasakė šiam, kad visi turi didelių problemų, taip pat pagrasino jam, kad jei V. P. nepaleis, ji visus pasodins, praneš, iš ko ir ką V. P. ėmė. O. K. paprašė skubios pagalbos, S. G. atsakė, kad jis čia ne prie ko, tačiau pažadėjo pas ją užsukti; 2017 m. rugsėjo 27 d. 14:27 val. vykusio pokalbio metu O. K. pasiteiravo S. G., ar jie buvo nuėję pas K. Š. ir ten ieškojo. S. G. atsakius neigiamai, abu diskutavo, kad ten jau tikriausiai nieko ir nebus, daug laiko praėjo, vis tik O. K. pasiūlė O. G. nueiti ir paieškoti „Aha, Š. negalėjo žinoti nieko. Aš tik šiandien iš V. sužinojau. Niekas nieko nežinojo, todėl, kad V. paėmė. Taigi, turėkite galvoje, gal ką nors ten rasite. Visgi kapeika bus“, po ko S. G. pažadėjo pasižiūrėti (t. 6, b. l. 57-65). Pareigūnai A. G., R. V. apklausiami teisme patvirtino, kad „alumi“, „cigaretėmis“ pokalbių metu buvo įvardijamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tuo tarpu švirkštai narkotines medžiagas vartojančių asmenų tarpe būdavo vadinami „bajany“, „mašyny“.

11.6. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. 15.42 val. apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) laiptinės trečio aukšto aikštelę, prie turėklų rastas juodo plastiko lankstinukas. Išvyniojant lankstinuką nustatyta, kad jis be juodo plastiko dar suvyniotas į šviesios spalvos plastiko maišelio gabaliuką, kurį išvyniojus rastas folijos lankstinukas. Folijos lankstinuke rasti šviesios spalvos milteliai (supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 9-10). Atlikus paminėtų įvykio vietoje rastų lankstinuke supakuotų miltelių cheminį tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (paketo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 0,005 g (t. 3, b. l. 14-16). Pagal jau minėtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) nedideliu kiekiu heroino laikoma ne daugiau kaip 0,02 g.

11.7. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sprendžiant V. P. kaltės ir dėl šios veikos klausimą, pirmosios instancijos teismas kitų bylos įrodymų, duomenų kontekste įvertino ir paties apelianto proceso eigoje duotus parodymus. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad tikėti nenuosekliais ir byloje surinktų įrodymų, kitų duomenų visumos pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais V. P., kaip ir nuteistųjų S. G., D. M. (išskyrus 2017 m. spalio 6 d. apklausos metu duotų parodymų tam tikrą dalį), iš dalies liudytojos V. I., parodymais, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. apklausiamas dėl šios nusikalstamos veikos 2017 m. rugsėjo 24 d. parodė, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo pas draugą svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Suskambus telefonspynei, draugas buvo užsiėmęs, todėl jis nusileido atidaryti laiptinės durų. Atidarius laiptinės duris, už jų nieko nebuvo, todėl apsisukęs lipo laiptais į viršų. Aikštelėje tarp 3 ir 4 aukštų jį sustabdė pareigūnai, patikrino jo rankas, tačiau nieko nerado. Vedant jį į automobilį, vienas pareigūnas 4 aukšto laiptinėje pasilenkęs pakėlė folijos lankstinuką, tačiau tai ne jo lankstinukas, jis galimai šiame name gyvenančių narkomanų (t. 3, b. l. 65-66). 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. liepos 19 d. vykusių apklausų metu V. P. taip pat neigė padaręs aptariamą veiką, tačiau atsisakė duoti parodymus, taip pat atsisakė atsakinėti į klausimus bei komentuoti byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius (t. 3, b. l. 83, 98). Teisiamojo posėdžio metu V. P. jau parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą K. Š. namuose, turėjo narkotikų, tačiau neturėjo švirkštų. Jis dėl švirkštų tarėsi su S. G., švirkštų reikėjo keturiems žmonėms, tačiau S. G. jam atnešė ir perdavė tik du švirkštus. Kartu su S. G. buvo ir D. M. bei mergina, bet jis su jais nebendravo, jie pasiliko lauke. Pasak V. P. į laiptinę buvo užėjęs tik S. G.. Jam grįžtant į K. Š. butą, aukštu žemiau nei butas laiptinėje jį užpuolė kriminalistai, pagriebė už rankų, nusivedę prie lango, apieškojo ir rado du švirkštus. Leidžiantis į apačią, iš paskos ėjęs kriminalistas kažką paėmė. Komisariate atidarė tamsų paketą, kuriame ir buvo geltoni milteliai, tačiau šis paketas ne jo (t. 13, b. l. 146-147).

11.8. Nuteistieji S. G., D. M. apklausiami proceso eigoje apie kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat nebuvo nuoseklūs. S. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė pardavinėjęs ar perdavinėjęs V. P. narkotines medžiagas. Ką veikė 2017 m. rugsėjo 23 d., teigė nepamenantis (t. 9, b. l. 16-18, 34-36, 45-47). Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu S. G. jau parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo susitikęs su V. P., bendravo su juo telefonu, tačiau nei jis vienas, nei kartu su D. M. V. P. narkotikų nepardavinėjo. Įvykio dieną jis buvo su D. M. ir savo drauge V. I., gėrė alų. V. P. telefonu paprašė jo atnešti keturis švirkštus. Jis kartu su D. M. ir savo drauge nuėjo prie raudono devynaukščio. D. M. su jo drauge liko lauke ant suoliuko, o jis priėjęs prie laiptinės durų V. P. perdavė du švirkštus ir jie išsiskyrė (t. 13, b. l. 144-145). D. M. apklausiamas teisme neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų V. P. platinimo ir davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir S. G. (t. 13, b. l. 145). Kita vertus, pastebėtina tai, jog apklausiamas pirmą kartą po sulaikymo D. M., nors ir davė bylos faktinėms aplinkybės iš dalies neatitinkančius parodymus, tačiau pripažino, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. V. P. perdavė narkotines medžiagas. D. M. parodė, kad paminėtą dieną turėjo su savimi narkotinių medžiagų, kurias prieš dvi tris dienas buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. jis susitiko su S. G. bei jo drauge prie parduotuvės. Jie nusipirko alaus, nuėjo pasivaikščioti. Po kurio laiko, gal dar ir iki susitikimo su S. G., jam pradėjo skambinėti V. P., jis prašė pagelbėti, nes blogai jautėsi. Nusprendęs turimų narkotinių medžiagų pats nevartoti, jas nutarė atiduoti V. P.. V. P. buvo pas K. Š. svečiuose, kur ir nurodė jam ateiti. Nuėjus V. P. nurodytu adresu, prie raudonų plytų devynaukščio, S. G. moteris liko laukti, o jis su S. G. užėjo į daugiabučio laiptinę, kur V. P. į rankas jis perdavė du iš burnos išsiimtus lankstinukus, vieną plastiko baltą maišelį, kitą juodą su narkotine medžiaga, po ko su S. G. išėjo. Iš V. P. pinigų už narkotines medžiagas jis neėmė, nes jis jų niekada neturi (t. 10, b. l. 10-14). Apklausiamas 2018 m. liepos 20 d. D. M. jau neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, atsisakė savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, teigdamas, kad tąkart buvo abstinencijos būsenoje, taip pat atsisakė duoti bet kokius kitus parodymus, nurodydamas, jog parodymus duos teisme, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 10, b. l. 26-27). Analogiškos pozicijos dėl savo pirminių parodymų D. M. buvo ir teisiamojo posėdžio metu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tame tarpe ir V. P. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį klausimą, vadovavosi ta D. M. pirminių parodymų dalimi, kuri atitinka pirmiau išdėstytų įrodymų, duomenų visuma nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. M. apklausų metu nurodyta aplinkybė apie abstinencijos būseną, siekiant paneigti savo pirminius parodymus, vertintina kritiškai, kaip pastarojo siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, padėti tai padaryti ir kitiems nuteistiesiems, o taip pat suklaidinti teismą. Iš 2017 m. spalio 6 d. D. M. apklausos protokolo matyti, kad pastarasis buvo apklausiamas kitą dieną po sulaikymo (laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 5 d. 19.48 val., apklaustas 2017 m. spalio 6 d. 13.44 val.), apklausoje taip pat dalyvavo ir jo gynėjas. Apklausos protokole jokių pastabų dėl D. M. blogos savijautos neužfiksuota. Priešingai, pats D. M. apklausiamas parodė, kad jaučiasi gerai, gali duoti teisingus ir nuoseklius parodymus, paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo prieš tris dienas – 2017 m. spalio 3 d. Pastebėtina ir tai, kad apklausos protokole užfiksuotų parodymų teisingumą parašais patvirtino tiek D. M., tiek ir jo gynėjas, D. M. taip pat rankraštiniu įrašu patvirtino, kad protokole užfiksuotus parodymus perskaitė, jo parodymai užrašyti teisingai.

11.9. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad V. P., S. G., D. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra tarpusavyje suderinti, bandant kiek įmanoma juos pritempti prie byloje nustatytų aplinkybių sau naudinga linkme, o tuo pačiu ir siekiant suklaidinti teismą. Kita vertus, paminėtų asmenų parodymai apie tai, kad V. P. 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 15.38 val. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę buvo atneštos ne narkotinės medžiagos, o du švirkštai, paneigti pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, o taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina tai, jog nei V. P. asmens kratos metu, nei įvykio vietos apžiūros metu jokie švirkštai nebuvo rasti (t. 3, b. l. 9-10, 29-30). Liudytojas R. V. teisme parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d. V. P. sulaikyme nedalyvavo, tačiau pamena, kad į komisariatą atvežus sulaikytą V. P., pas jį alaus, švirkštų nebuvo, ar buvo cigaretės, jis neprisimena (t. 191-193). Liudytoja V. I. apklausiama teisme taip pat parodė, kad ji nematė, jog S. G. ir D. M., einant pas V. P., būtų nešęsi alaus, cigarečių, švirkštų. Liudytojos teigimu, jiems atėjus prie K. Š. namo, V. P. neva išėjo prie laiptinės, prie jo priėjo S. G., jie pasikalbėjo ir S. G. prie jos bei D. M.. Susitikimo metu ji nematė, kad S. G. būtų ką nors perdavęs V. P. (t. 14, b. l. 44).

11.10. Tokiu būdu pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma paneigti apelianto skundo argumentai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, neturint tikslo jos platinti. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo.

12. Teisingai skundžiamu nuosprendžiu V. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos ir bausmės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apelianto padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), viena – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Visos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Be nurodytų aplinkybių apygardos teismas įvertino ir tai, kad 2017 m. birželio 10 d., tų pačių metų liepos 20 d. buvo išplatinti nedideli narkotinių medžiagų kiekiai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Individualizuojant už padarytas veikas bausmes, be nurodytų aplinkybių, kaip ir privalu, buvo įvertinti byloje esantys apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys. V. P. praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti (t. 4, b. l. 1-74). Šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė netrukus po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendis), taip pat neatlikęs Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės. Bylos medžiaga patvirtina, kad švelnesnių, nesusijusių su laisvės atėmimu, bausmių paskyrimas apeliantui teigiamos įtakos nedaro, be to, jis vengia jas atlikti. Pastebėtina ir tai, kad V. P. eilę kartų baustas ir administracine tvarka, už dalį padarytų administracinių nusižengimų paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 4, b. l. 75-82). Nagrinėjamoje byloje sulaikius apeliantą ir atlikus jo medicininę apžiūrą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis pats taip pat vartoja narkotines medžiagas, jo šlapime rasta morfino, EDDP (metadono metabolitas) ir metadono (t. 3, b. l. 183). Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad nuteistasis turi faktinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo sugyventine, veikų padarymo metu niekur nedirbo, buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negavo, nuo 2019 m. birželio 25 d. neterminuotam laikotarpiui įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju (t. 3, b. l. 190-195; t. 14, b. l. 63-68), teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos žymiai mažesnės nei vidurkis (bausmės vidurkis 5 metai laisvės atėmimo) bausmės, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta dvidešimties parų arešto bausmė yra teisingai individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

13. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. P. nagrinėjamoje byloje už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinęs su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. P. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė (veikos padarytos – 2017 m. birželio 10 d.; 2017 m. liepos 19-20 d.; 2017 m. rugsėjo 23 d.) jau po Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 15 d.), todėl skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė su paminėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme turėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis (ką, beje, pirmosios instancijos teismas ir nurodė skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje), o ne BK 63 straipsnio 9 dalimi ir kitomis šio straipsnio nuostatomis. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl V. P. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme keičiamas. Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės iš pradžių bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 2, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskiriama subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskiriama V. P. galutinė subendrinta bausmė, kokia buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištaisius šią pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nuteistajam V. P. paskyrus tokią pat, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, bausmę, pastarojo teisinė padėtis šiuo atveju nebus pabloginta.

Dėl nuteistojo O. G. apeliacinio skundo

16. Nuteistasis O. G. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, teismo atlikto įrodymų vertinimo, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, iš esmės nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu už padarytas veikas paskirta galutine subendrinta bausme, mano, jog ji yra per griežta, taip pat prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nepaisant to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek nuteistasis O. G., tiek ir jo gynėjas, be kita ko, nesutiko su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria O. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų – 4,624 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9,89 procento, platinimą V. P.. Pasak gynėjo, byloje nebuvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių jo ginamojo kaltę šiame epizode. Skundžiamame nuosprendyje jo kaltė iš esmės grindžiama M. K., O. G. ir V. P. telefoniniais pokalbiais, iš kurių galima tik numanyti, kad V. P. prašė O. G. atvežti narkotines medžiagas.

17. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sąlygos, numatytos BPK 320 straipsnyje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107/2014). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymai nenumato apeliantų teisės paduotus apeliacinius skundus papildyti ar pakeisti, apeliantai turi teisę paduotus skundus tik atšaukti (BPK 316 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, nenustatė esminių BPK pažeidimų, kurie šiuo atveju būtų pagrindas išeiti už nuteistojo O. G. apeliacinio skundo ribų ir patikrinti skundžiamą nuosprendį tame tarpe ir dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 19-20 d. padaryta nusikalstama veika). Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į nuteistojo O. G. apeliaciniame skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo pagrindus, motyvus ir prašymus, kito nuteistojo apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti nuteistojo O. G. bei jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu naujai pateikto prašymo bei jį pagrindžiančių argumentų, susijusių su BK 260 straipsnio 1 dalies (2017 m. liepos 19-20 d. padaryta nusikalstama veika) nuostatų taikymu, todėl jie paliekami nenagrinėti.

19. Nuteistasis O. G. apeliaciniame skunde prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę J. G.. Šis apelianto prašymas atmetamas, kadangi taikyti jam paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo.

19.1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Tuo pačiu pastebėtina, jog teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-164-895/2018).

19.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad O. G. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas. Be apysunkio nusikaltimo jis padarė ir tris nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Todėl vien tik šios aplinkybės eliminuoja galimybę taikyti apeliantui BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

20. Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Nurodo, jog dėl sunkios sveikatos būklės – dėl (duomenys neskelbtini) jis yra neįgalus (netektas darbingumas 70 procentų), jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, jam reikalingas nuoseklus gydymas (operacija) ir priežiūra (duomenys neskelbtini), priešingu atveju, gresia ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis dirba, dėl ko turi galimybę padengti gydymo išlaidas, valstybei moka mokesčius, taip pat yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su šeima, kuriuos itin vertina, pasižada ateityje nedaryti naujų nusižengimų.

21. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam O. G. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes.

23. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, trys - sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Visos, veikiant tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis, jų antžeminėmis dalimis). Dviem atvejais narkotinės medžiagos (nors ir nedideli jų kiekiai) buvo išplatintos kitiems asmenims. Jos nebuvo suvartotos tik pareigūnų dėka, jiems laiku užkardžius nusikalstamas veikas. Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad apeliantas augino net 94 vnt. kanapių augalų, kurių bendra masė sudarė 14 479 g. Tai nebuvo atsitiktinė nusikalstama veika, jai buvo iš anksto kruopščiai ruošiamasi - išsinuomota nuošali kaimo sodyba, įrengtos ir specialiai kanapių auginimui skirtos patalpos, pasirūpinta reikiama įranga, be to, apsaugos tikslais sodybos teritorijai stebėti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kratos sodyboje metu buvo rasta bei paimta ir jau pagamintų, vartojimui tinkamų kanapių (antžeminės dalys), kurių masė iš esmės labai artima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatytam dideliam jų kiekiui (didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g, buvo rasta 454,17 g), jose nustatyta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 0,5 procento iki 16,1 procento. Be kita ko, byloje neginčijamai nustatyta, kad šiomis narkotinėmis medžiagomis buvo neteisėtai disponuojama, turint tikslą ir jas platinti.

24. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (narkotinių medžiagų platinimas V. S.), nuteistojo O. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs šias veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daugiau apelianto atsakomybę lengvinančių, o taip pat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nenustatyta.

25. Apelianto gynėjo teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės nepripažino jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

25.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014).

25.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų galima vertinti kaip beviltišką, kurioje O. G. nematė kitos išeities, kaip tik ją spręsti darant nusikalstamas veikas, nėra nustatyta. O. G. apklausiamas parodė, kad kanapes jis augino asmeniniais tikslais, jas pats vartojo kojos skausmui malšinti. Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad apeliantas veikų padarymo metu turėjo sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Po veikų padarymo, atlikus kelias operacijas, (duomenys neskelbtini) (t. 13, 181-184). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistasis pats vartojo narkotine medžiagas – kanapes, jo kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties (t. 5, b. l. 195). Kita vertus, kratos metu apelianto nuomotoje sodyboje rastų kanapių augalų kiekis, rastos pagamintos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis, byloje atskleisti šios narkotinės medžiagos platinimo atvejai neabejotinai patvirtina ir kitą kanapių auginimo, neteisėto disponavimo šiomis narkotinėmis medžiagomis tikslą – tikslą jas platinti, taip pat ir jų platinimo faktą. Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad turint sveikatos problemų, patiriant dėl to skausmus, yra visos galimybės kreiptis pagalbos į medikus, ką apeliantas, sprendžiant iš bylos medžiagos, ir darė (t. 13, b. l. 181-184). Taip pat yra galimybė įsigyti skausmą malšinančių medikamentų, tame tarpe ir nereceptinių, vaistinėse. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. G. netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų ir šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

26. Individualizuodamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, be nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje esančius O. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, duomenis apie pastarojo sveikatos būklę, aiškinosi, ar dėl turimų sveikatos problemų, jis realiai gali atlikti laisvės atėmimo bausmę.

27. Apeliantas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 5-6, 7-12). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų. O. G. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 197-199; t. 13, b. l. 186-188). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra linkęs vartoti narkotines medžiagas. 2009 m. kovo mėnesį jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, sunki abstinencijos būsena; sulaikius nagrinėjamoje byloje, O. G. kraujyje ir šlapime taip pat rasta tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau būtina pastebėti ir tai, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad O. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 5, b. l. 195; t. 6, b. l. 16-17, 27).

28. Be nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė taip pat ir į byloje esančius duomenis apie pastarojo sveikatos būklę. Sprendžiant iš bylos medžiagos, O. G. dar iki nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo turėjo sveikatos problemų (diagnozuota (duomenys neskelbtini)), kurios progresavo. Nepaisant to, tai jam netrukdė daryti nusikaltimus. Po veikų padarymo, 2017 m. spalio mėn. atlikus kelias operacijas, jam buvo (duomenys neskelbtini), po ko nustatytas neįgalumas (iki 2035 m. kovo 1 d. darbingumo lygis 30 procentų) (t. 13, 181-184, 185). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei duomenis apie toliau progresuojančią ligą, siekdamas išsiaiškinti apelianto galimybes atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kuri, beje, vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, teisiamojo posėdžio metu apklausė teismo medicinos ekspertę. Ekspertė S. M., susipažinusi su teismo išreikalautais O. G. medicininiais dokumentais, patvirtino, kad apelianto liga nepatenka į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą (t. 14, b. l. 103). Be to, apygardos teismas pasidomėjo ir realiomis galimybėmis neįgaliajam (asmeniui sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje) atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad atitinkamose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose yra užtikrintos sąlygos laisvės atėmimo bausmę atlikti specialius fizinius poreikius turintiems neįgaliems nuteistiesiems (t. 14, b. l. 89).

29. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas O. G. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes (taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimas), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvadomis, paskirtomis bausmėmis ir jų dydžiais. Priešingai nei teigia apeliantas, tiek už atskiras veikas paskirtos bausmės, tiek ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, be pirmiau išdėstytų aplinkybių atsižvelgus ir į tai, kad už vienos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra penkeri metai (apeliantas padarė tris tokius nusikaltimus), nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka bausmės paskirtį, byloje nėra išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi medicininiai dokumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingas išvadas. Iš pateiktos epikrizės matyti, kad apelianto sveikatos būklė esmingai nepablogėjo (2019 m. birželio 11 d. atlikta (duomenys neskelbtini); 2020 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. kovo 31 d. išrašant iš ligoninės bendra būklė stabili, rekomenduotas medikamentinis gydymas, nerūkymas, vaikščiojimas, bendrosios praktikos gydytojo kontrolė, pablogėjus (duomenys neskelbtini) būklei, angiochirurgo rekonsultacija.

30. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl jeigu bausmės atlikimo vietoje jo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės jam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, kad asmuo (pacientas) atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo kriterijus, ir vadovaujantis Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

31. Nuteistojo O. G. gynėjas apeliacinės instancijos teisme užsiminė ir apie veikų padarymo metu galiojusių BK 75 straipsnio nuostatų taikymą jo ginamajam. Iš tikrųjų tuo metu, kai apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamasis įstatymas numatė galimybę paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir už sunkaus nusikaltimo (-ų) padarymą. Kita vertus, tai teismas gali svarstyti tik tuo atveju, jeigu asmuo už vieno ar kelių tyčinių nusikaltimų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) padarymą nuteistas ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Nagrinėjamu atveju apeliantui už padarytų keturių tyčinių nusikaltimų, iš kurių trys yra sunkūs, padarymą pagrįstai paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl nurodytų aplinkybių O. G. taikyti veikų padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 679,47 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu V. P. už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti jam subendrintą trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bei neatliktomis bausmėmis ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams ir 679,47 Eur dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. P. (V. P.) ir O. G. (O. G.) apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėLinas Žukauskas