- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-62-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20763-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-26781-1019/2019, kuria buvo nuspręsta atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės V. S. ieškinys atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo T. S. laikiną išlaikymą vaikams L. S., R. S. ir A. S. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo po 170,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S., R. S. ir A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki byla bus išnagrinėta.
3. 2019 m. rugsėjo 11 d. teisme buvo gautas atsakovo T. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra 550,00 Eur neatskaičius mokesčių, iš antstolės B. P. sužinojo, kad įsiskolinimas yra 1 271,00 Eur, todėl pragyvenimui nelieka nė cento. Nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams, taip pat ir laikinas, turi būti priteisiamas pagal tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Atsakovas gyvena tik iš savo darbo užmokesčio, o sumokėjus teismo priteistą išlaikymą jam nelieka jokių pajamų ir jis lieka skolingas, ir tai, atsakovo nuomone, neatitinka teisingumo, protingumo principų. Atsakovas nurodė, kad pagal jo gaunamą darbo užmokestį vaikams gali mokėti pusę savo darbo užmokesčio, t. y. 225,00 Eur visiems vaikams arba po 75,00 Eur kiekvienam vaikui, nes turi likti pinigų ir jo paties pragyvenimui. Taip pat nurodė, kad kelis mėnesius pervedė ieškovei po 200,00 Eur, iš viso 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo sumažinti teismo priteistą laikiną išlaikymą iki 75,00 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių kasmėnesinių išmokų.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu sumažinti kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 75,00 Eur sumos. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos turtinė ir finansinė padėtis šiai dienai yra nepasikeitusi, pilno laikino išlaikymo iš atsakovo negauna, todėl buvo priversta kreiptis į antstolius. Ieškovės manymu, teismo priteistas laikinas išlaikymas nėra per didelis, kadangi vaikai turi kasdienių poreikių, o, kaip ji nurodė, atsakovas, slepia pajamas, kadangi jis patiria didelių išlaidų automobilio nuomai, tačiau vaikų išlaikymui skirti lėšų neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas valdo žemės sklypus, kuriuos galėtų išnuomoti ar parduoti ir gautas lėšas galėtų naudoti vaikų išlaikymui. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nutraukė darbo santykius ir pradėjo verstis individualia veikla, dėl ko sumažėjo jo pajamos, jos manymu, iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra didesnės nei deklaruojamos, kadangi atsakovas taip siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad, nors aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi praktikos, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2018-10-16 yra 430,00 Eur atskaičius mokesčius, teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi priteisė mažesnį, t. y. po 170,00 Eur, laikiną išlaikymą vaikui. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 170 Eur per mėnesį laikino išlaikymo suma atitinka vaikų teisių ir interesų apsaugą bei vaikų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo siūlomas mokėti 75,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra nepakankamas ir neužtikrinantis net būtinų kasdienių vaiko poreikių patenkinimo, taip pat neatitinkantis nustatytos teismų praktikos, be to, nepagrįstai iškreipia kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į tai, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas T. S. teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti kiekvienam vaikui priteistą laikiną išlaikymą nuo 170,00 Eur iki protingos 75,00 Eur sumos, mokamos kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad yra bedarbis ir jo gaunamos pajamos yra 129,00 Eur bedarbio pašalpa. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams (taip pat ir laikinas) priteisiamas pagal tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Atsakovas nurodė, kad savo gyvenamąjį namą Švenčionių r. pardavė; turimi žemės sklypai jokios materialinės naudos neduoda, nes yra nevertingi, jų niekas neperka ir neišsinuomoja. Sumokėjus teismo priteistą laikino išlaikymo sumą, jam nelieka jokių pajamų ir dar lieka skolingas, o tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei veda atsakovą į fizinio asmens bankrotą. Taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų.
13. Ieškovė su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo siūlomas 75,00 Eur išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas ir neužtikrinantis net būtinų kasdienių vaiko poreikių patenkinimo. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė ir finansinė padėtis atsiliepimo parengimo dieną nepasikeitusi. Aplinkybė, kad vaikų tėvas šiuo metu negali teikti priteisto išlaikymo, nereiškia, kad išlaikymas turi būti sumažinamas iki jo nurodytos sumos. Ir sumažintam išlaikymui, kuris sudarytų 225,00 Eur, atsakovo gaunamų 129,00 Eur pajamų nepakaks. Tėvas privalo išlaikyti savo vaikus, ir tai, kad jis nesiima priemonių pagerinti savo finansinę padėtį, rodo jo siekį vaikams pakenkti, nes ieškovė yra priversta taupyti vaikų maisto, drabužių ir kt. poreikių tenkinimo sąskaita, t. y. dėl atsakovo neleistino požiūrio į vaikų išlaikymą kenčia vaikų interesai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nėra neįgalus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo/pakeitimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos
16. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti naują įrodymą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos nurodytą dokumentą (CPK 314 straipsnis).
17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantas nenurodė priežasčių dėl kurių negalėjo savalaikiai pateikti prašomą priimti įrodymą, tačiau įvertinus ginčo pobūdį bei siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, spręstina, jog aptariamas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jį priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 170,00 Eur iki 75,00 Eur kiekvienam vaikui.
19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, jog yra bedarbis, ir jo gaunamos pajamos sudaro 129,00 Eur; turimi žemės sklypai nevertingi – niekas neperka ir neišsinuomoja; automobilį buvo išsinuomojęs, bet kitą dieną nuomos atsisakė. Be to, turi problemų su sveikata.
20. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nors sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negalėjimu susirasti darbą, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas atleisti tokį tėvą nuo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku ar mažinti išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
21. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nurodė, kad turi problemų su sveikata, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės jis yra nedarbingas, byloje nėra. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ 5,68 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ 5,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-24). Nors apeliantas nurodė, kad žemės sklypų niekas neperka ir nenuomoja, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bent jau bandė juos parduoti ar išnuomoti, teismui nepateikė. Be to, į bylą pateikta atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis (nuomos mokestis 600,00 Eur/mėn.) (b. l. 83-85). Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad kitą dieną po automobilio nuomos sutarties sudarymo jis šios nuomos atsisakė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ir taip yra priteista mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (430,00 Eur), kuri yra orientacinis išlaikymo dydžio vaikui priteisimo kriterijus, išlaikymo suma kiekvienam vaikui – po 170,00 Eur (340,00 Eur vienam vaikui iš abiejų tėvų). Kaip teisingai nurodė ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. liepos 26 d. išvadoje, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir formą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (b. l. 66-68), o apelianto prašoma nustatyti 75,00 Eur išlaikymo suma vienam vaikui akivaizdžiai yra per maža ir vaiko interesus pažeistų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, jo darbingumą, sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis deda maksimalias pastangas ir imasi visų priemonių gauti didesnes pajamas bei maksimaliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-367-381/2016).
24. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl laikino išlaikymo vaikui, galiosiančio iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas išlaikymo vaikui dydis neturi prejudicinės galios, sprendžiant šį klausimą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo T. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.