Tauragės apylinkės teismo nutartis

institucijos teikiančios išvadą byloje Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Ž., atstovaujamos advokatės I. D., prašymą dėl ieškovo A. Ž. ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, institucija teikianti išvadą byloje Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2018 m. vasario 23 d. gautas ieškovo A. Ž. ieškinys atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, institucija teikianti išvadą byloje Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2018 m. kovo 2 d. ieškinys priimtas ir atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei J. Ž. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. kovo 7 d. pasirašytinai. Atsakovė teismo nustatytu termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2018 m. kovo 26 d. teismo nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. balandžio 26 d. 14.00 val., taip pat ieškovas A. Ž. ir atsakovė J. Ž. įpareigoti iki 2018 m. balandžio 23 d. teismui pateikti duomenis apie gaunamas pajamas Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

2018 m. balandžio 16 d. teisme gautas atsakovės J. Ž., atstovaujamos advokatės I. D., prašymas dėl ieškovo A. Ž. ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo, kuriuo prašo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, skirti ieškovui iki 5000 Eur baudą, iš kurios iki 50 proc. skirti atsakovės naudai bei priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašyme nurodė, kad pareikštas ieškovo ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi vaikų, t. y. ieškovo kreditorių nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kurios ir vaikų faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Atsakovės teigimu, iš ieškovo nurodytų aplinkybių (nurodytos faktinės gyvenamosios vietos adreso: (duomenys neskelbtini); pareikšto prašymo pageidaujančio ieškinį išnagrinėti iš pirmo karto, nes dažnai atvykti į (iš) Norvegijos yra sudėtinga) matyti, kad ieškovo faktinė ir nuolatinė gyvenamoji vieta, asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, taip pat yra Norvegijoje. Pasak atsakovės, ieškovas nurodo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei, ieškovas šiuo adresu negyvena. Vaikų ir ieškovo faktinės gyvenamosios vietos yra Norvegijoje, todėl vadovaujantis 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusios 2007 m. spalio 30 d. konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) 2, 5 straipsnio 2 dalies a punktu, ieškovo reikalavimai yra teismingi Norvegijos teismams. Tikėtina, jog Norvegijos teismas yra geriau susipažinęs su vaikų augančių Norvegijoje poreikiais maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, pragyvenimo lygiu. Taip pat Norvegijos teismas galėtų operatyviau įvertinti ieškovo turtinę padėtį, jo realias galimybes dirbti ir kt. Pasak atsakovės, kadangi šalys gyvena Norvegijoje, todėl bylos nagrinėjimui reikalingi duomenys, t. y. duomenys apie tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius ir išlaidas, pragyvenimo lygį Norvegijoje ir kt., būtų Norvegijoje ir siekiant juos gauti būtų patiriamos didelės laiko sąnaudos ir bylinėjimosi išlaidos susijusios su vertimais. Anot atsakovės, be to, bylos eigoje nustačius, kad teisingam bylos išnagrinėjimui reikalinga papildomų duomenų, kurių šalys pateikti negali, teismui tektų pačiam kreiptis į atitinkamas Norvegijos institucijas dėl ko būtų patiriamos išlaidos, o duomenų išreikalavimas užtruktų ne mažą laiko tarpą. Taip pat atsakovės teigimu, kadangi šalys gyvena Norvegijoje, jų dalyvavimas teismo posėdžiuose yra itin apsunkintas/neįmanomas dėl ko šalys galimai negalėtų atvykti į teismo posėdžius, o tai pažeistų jų teisę būti išklausytiems. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis ekonomiškumo, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, byla turėtų būti nagrinėjama Norvegijos teismuose.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog žino, kad ieškovas ir atsakovė negyvena Lietuvoje. Taip pat nurodė, kad neturi galimybės pateikti byloje išvados, nes šiuo atveju vaikų poreikiai yra vertinami plačiąja prasme, nuo buities iki socialinės aplinkos, o jie neturi galimybės pamatyti vaikų, įvertinti jų gyvenimo sąlygas, poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Minėtos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų S. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. Ž., pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat minėtos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų tėvas A. Ž. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 380 Eur per mėnesį kiekvienam, nuo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų mamą J. Ž.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d.

2018 m. vasario 23 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punktą, sumažinant nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį iki 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priėmus ieškinį paaiškėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek nepilnamečiai jų vaikai A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), negyvena Lietuvoje, o visi gyvena Norvegijoje. Nepilnametis vaikas A. Ž. yra gimęs Norvegijoje. Nepilnamečiai vaikai Norvegijoje lanko įvairias ugdymo įstaigas, o ieškovas ir atsakovė Norvegijoje dirba. Be to Norvegijoje vyksta ieškovo susitikimai su nepilnamečiais vaikais A. Ž. ir S. Ž.. Institucijos teikiančios išvadą atstovė patvirtino, kad šalių nepilnamečiai vaikai negyvena Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų teismingumo klausimus tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą Nr. 1347/2000. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos ir visų Europos Sąjungos valstybių narių vardu pasirašyta naujoji Lugano konvencija, kuri reglamentuoja santykius dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir nare tapusios Lietuvos Respublikos), ir Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos. Sprendžiant jurisdikcijos klausimus svarbu yra nustatyti faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad bylos iškėlimo metu ieškovo, atsakovės faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo vietos yra Norvegijoje, jų nepilnamečių vaikų faktinės gyvenamosios vietos taip pat yra Norvegijoje, čia jie lanko įvairias ugdymo įstaigas, čia vyksta nepilnamečių vaikų ir ieškovo susitikimai. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylos dėl išlaikymo su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą yra pagrindas vadovautis atitinkamomis jurisdikciją reglamentuojančiomis Lugano konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-258-123/2015). Lugano konvencijos 1 skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras principas, kad Lugano konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo pilietybės, bylos turi būti keliamos jo gyvenamosios vietos valstybėje. Šios konvencijos 2 skyriuje yra numatyti specialios jurisdikcijos priskyrimo atvejai, leidžiantys nukrypti nuo bendros jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą taisyklės. Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl išlaikymo taip pat gali būti iškelta ir kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose (2 skirsnio 5 straipsnio 2 dalies a punktas). Konvencija turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai A. Ž. ir S. Ž. gyvena Norvegijoje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad ieškovo, atsakovės ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos yra ne Lietuvoje, o Norvegijoje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad byla priklauso Norvegijos teismų jurisdikcijai.

Ieškovas nurodo, kad ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes Tauragės rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta ištuokos byla, tame tarpe ir išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Tačiau teismas sutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kad aplinkybė, kai prašoma pakeisti Lietuvos Respublikos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, negali reikšti, jog išlaikymo dydžio pakeitimas išimtinai teismingas Lietuvos Respublikos teismams (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-363-544/2017).

Kadangi teismas jau po bylos iškėlimo teisme konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovo ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 782 straipsnio pagrindu.

Dėl atsakovės J. Ž. prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu

Vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 1 dalimi, atsakovė taip pat prašo ieškovui skirti iki 5000 Eur baudą, iš kurios iki 50 proc. skirti atsakovės naudai. Tokį savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovas turėjo suvokti, jog ieškinys teismingas Norvegijos teismams ir Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą, kadangi ieškovui yra žinoma aplinkybė, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, be to ieškovas pats gyvena Norvegijoje. Atsakovės teigimu, ieškovas teikdamas jokiais įrodymais nepagrįstą ieškinį Lietuvos teismams siekia sumažinti išlaikymą vaikams nors ir suvokia, kad visi bylai reikalingi įrodymai yra Norvegijoje. Pasak atsakovės, dėl visiškai nepagrįsto ieškovo ieškinio, atsakovė siekdama apginti vaikų interesus, eikvojo savo laiką, turėjo kreiptis į advokatą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Atsakovės nuomone, įvertinus nurodytą, akivaizdu, kad ieškovas nesąžiningai kreipiasi į Lietuvos teismą, pažeisdamas vaikų interesus reiškia visiškai nepagrįstą reikalavimą.

CPK 95 straipsnis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam asmeniui. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, tai yra kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, kuo jis įgyvendino teisę į teisminę galimai pažeistų teisių gynybą. Iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados, jog ieškinio pateikimo metu buvo matyti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar grindžiamas žinomai melagingais duomenimis, taip pat jog ieškovas sąmoningai ir nesąžiningai pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje, žinodamas, kad jie nepagrįsti. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas reikšdamas ieškinį dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1955,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (už prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo parengimą, atsakovės argumentų dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo dėl teismo įpareigojimo parengimą, atsakovės interesų atstovavimą 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje) pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. Atsakovė šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad teismas priimdamas bet kokį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pasak atsakovės, nutartis kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, iš esmės priimamas atsakovo naudai, nes ieškinys nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Anot atsakovės, šiuo atveju ji patiria išlaidas dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį į kurį atsakovė turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įvirtinta nuostata, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju, patenkinus atsakovės prašymą dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu ir ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu teismui atsirado pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Iš atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedų matyti, kad ji iš viso patyrė 1955,36 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su advokato pagalba, kurias sudaro: 20 Eur (100 Eur x 0,2 val.) 2018 m. balandžio 3 d. konsultacija telefonu dėl išlaikymo vaikams mažinimo; 280 Eur (100 Eur x 2,8 val.) 2018 m. balandžio 4 d. susipažinimas su bylos medžiaga ir teismų praktika dėl teismingumo išlaikymo bylose; 250 Eur (100 Eur x 2,5 val.) 2018 m. balandžio 5 d. procesinių dokumentų: prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo, atsakovės argumentų dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo dėl teismo įpareigojimo, rengimas; 200 Eur (100 Eur x 2 val.) 2018 m. balandžio 6 d. procesinių dokumentų: prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo, atsakovės argumentų dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo dėl teismo įpareigojimo, rengimas; 16 Eur (100 Eur x 0,16 val.) 2018 m. balandžio 9 d. kliento informavimas telefonu apie rengiamus dokumentus; 350 Eur (100 Eur x 3,5 val.) 2018 m. balandžio 10 d. procesinių dokumentų: prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo, atsakovės argumentų dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo dėl teismo įpareigojimo, rengimas; 200 Eur (100 Eur x 2 val.) 2018 m. balandžio 13 d. procesinių dokumentų: prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo, atsakovės argumentų dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo dėl teismo įpareigojimo, rengimas ir pateikimas teismui; 276,36 Eur dydžio taikytinas 21 proc. PVM mokestis; 363 Eur (1 vnt. x 363 Eur) už pasirengimą bei atstovavimą 2018 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų posėdyje.

Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į ieškovo elgesį, kad jis pateikdamas ieškinį teismui nenurodė tikslių duomenų apie vaikų gyvenamąją vietą, taip pat į atsakovės netinkamą procesinį elgesį, kai ji teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė tikslius duomenis apie savo ir vaikų faktinę gyvenamąją vietą, dėl ko teismas paskyrė bylos nagrinėjimą žodiniame teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje nebuvo tiriami įrodymai, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ir/ar nauji tarptautiniai teisiniai klausimai, iš įrašų atsakovės advokatės paslaugų detalizacijoje galima spręsti buvus teisinių paslaugų kompleksiškumą. Be to, teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurios susijusios su advokato pagalba viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), rekomenduotinus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje mažintinos. Iš ieškovo atsakovei priteistina 977,68 Eur suma, kurią teismas vertina protinga, atitinkančia Rekomendacijas ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Sutinkamai su CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 5 dalimi ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžinti pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 94–95 straipsniais, 290–291 straipsniais, 782 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Palikti nenagrinėtą ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, institucija teikianti išvadą byloje Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, CPK 782 straipsnio pagrindu.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 977,68 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. vasario 21 d., pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.